Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. B. nuteistas už tai, kad, smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2022-11-15, apie 17:30 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu smogė į veidą sutuoktinei I. B., su kuria kartu nebegyvena, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

Dėl R. B. nuteisimo pagrįstumo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei įrodymų vertinimo

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo R. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pripažindamas R. B. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais, laikomasi pozicijos, jog R. B. neatliko smurtinių veiksmų, dėl kurių nuteistas. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Tai, ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių bei metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas ribas. Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat nėra nustatyta, keliais įrodymais remdamasis teismas turi pagrįsti nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę, išskyrus BPK 301 straipsnio 2 dalyje esantį draudimą apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai.

10. Baudžiamojoje byloje nustatant asmens kaltumą patvirtinančias aplinkybes vadovaujantis nukentėjusiojo parodymais, būtina įsitikinti šių parodymų patikimumu. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad aplinkybės, rodančios asmens suinteresuotumą bylos baigtimi, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus, tačiau nukentėjusiojo procesinis statusas savaime nenulemia šio asmens parodymų nepatikimumo. Kiekvienu atveju išvada dėl parodymų patikimumo turi būti daroma įvertinus jų turinį, o šis vertinamas kaip patikimas, jeigu yra nuoseklus, išsamus, detalus, logiškas, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad Baudžiamojo proceso kodekso normos nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti netgi vien nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus ir teisme išnagrinėtus įrodymus, kadangi jo ir I. B. santykiai konfliktiški, keliamos abejonės dėl nukentėjusiajai nustatyto sužalojimo kilmės, atkreipiamas dėmesys, kad atvykę policijos pareigūnai fiksavo I. B. veido kairėje pusėje paraudimą, tačiau nebuvo nustatyta kokiomis aplinkybėmis veido paraudimas atsirado. Nurodo, kad teismo medicinos eksperto išvadoje konstatuota, jog l. B. nustatyta smulki netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame paakyje. Nors pati 1. B. neteigė, kad jai buvo suduota į kairės akies sritį, todėl šio sužalojimo atsiradimo aplinkybės yra neaiškios, nes ir policijos pareigūnai fiksavo paraudimą veido srityje, o ne paakyje. Teigia, kad I. B. tik brūkštelėjo delnu per plaukus ir jokio smūgio į veidą nesudavė. Kolegija tokius apelianto argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją savaip interpretuojant įrodymus ir atmeta kaip nepagrįstus.

12. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi pranešimų apie įvykius registro išrašu Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), kuris pagrindžia, kad 20221-11-15 17.32 val. BPC buvo registruotas I. B. pranešimas, jog prieš kelias minutes bute buvęs vyras trenkė pranešėjai į veidą bei atėmė telefoną. Buvęs vyras yra kieme, vaikšto prie langų, pokalbio metu metė telefoną į langą. Pažymėta, kad pokalbio metu verkė nepilnametis vaikas. Rėmėsi I. B. 2022-11-15 pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2022-11-15, apie 17.30 val., vyras R. B., su kuriuo šiuo metu vyksta skyrybų procesas, atėjo į jos nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) ir žodinio konflikto metu trenkė jai kumščiu vieną kartą į kairę veido pusę, taip sukėlė fizinį skausmą. Taip pat rėmėsi 2022-11-15 asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad I. B. veido kairėje pusėje užfiksuotas paraudimas ir 2022-11-16 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad aprašyti įvykio vietoje policijos pareigūnų daryti vaizdo įrašai, kurie skundžiamame nuosprendyje detaliai ir išsamiai aprašyti, todėl apygardos teismas dar kartą tų pačių aplinkybių nebekartoja. Iš 2022-11-15 tyrėjo D. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad ant moters (I. B.) veido matėsi paraudimas, kitų sužeidimų nesimatė, medikų pagalbos moteris nepageidavo. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I. B. nustatytas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išanalizavo įrodymus bei motyvavo išvadas dėl apelianto kaltės, jas pagrindė įrodymų visumos vertinimu.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi, teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2014). Vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su nuteistojo subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011).

14. Apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas laisvai interpretavo jo mažamečio sūnaus parodymus R. B. nenaudai, teigdamas, jog vaikas yra paveiktas tėvo tam, kad galėtų priimti apkaltinamąjį nuosprendį paremtą tik nukentėjusios parodymais, nepagrįsti jokiais konkrečiais faktais, o tik subjektyvia apelianto nuomone, todėl laikytini deklaratyviais. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šio liudytojo parodymus vertino kritiškai ir vadovavosi nukentėjusiosios parodymais, kurie dėl esminių R. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių iš esmės nekito ir buvo nuoseklūs viso proceso metu, juos patvirtina ir objektyvūs bylos įrodymai.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo

15. Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis (R. B.) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, nes jo neblaivumas nebuvo nustatytas. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ar girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą; taigi būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2009, 2K-465/2011, 802K-504/2013, 2K-492/2014). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-516/2014).

16. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad nuteistasis iš anksto būtų planavęs prieš nukentėjusiąją naudoti fizinį smurtą – jo veiksmai buvo spontaniški (R. B. įsiprašius į nukentėjusiosios namus, šis paėmęs I. B. telefoną pradėjo jį tikrinti bei apžiūrėti jos nuomojamą butą. Pažiūrėjęs jos telefoną nuteistasis suagresyvėjo bei trenkė I. B. per veidą) ir tam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu. Kartu nagrinėjamų apelianto argumentų kontekste pažymėtina, kad iš baudžiamosios bylos matyti, jog pats nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo išgėręs alaus. Tyrėjo D. S. 2022-11-15 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu buvo susisiekta su R. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, blaivumą pasitikrinti atsisakė. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje esančių ištirtų ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų įvertintų įrodymų visuma, teisingai nustatė, kad nuteistasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apygardos teismas konstatuoja, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos šioje baudžiamojoje byloje pritaikytos tinkamai.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

17. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, jog BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18. Kai matyti iš bylos medžiagos, nors R. B. ir atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau šiuo atveju nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. R. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už analogiškas smurtines nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, tai rodo jo polinkį smurtauti, baustas už administracinius nusižengimus, paskirtos baudos nesumokėtos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022-12-20 priimtas apkaltinamasis nuosprendis R. B. atžvilgiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 187 straipsnio 3 dalį. Tai rodo, kad asmuo linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų. R. B. elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, jis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Taigi apygardos teismas nėra saistomas pirmosios instancijos teismų priimtų sprendimų, kaip precedentų, todėl neprivalo vadovautis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-12-20 nuosprendžiu, kuriuo nuteistajam R. B. taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas.

20. Sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam R. B. ankstesni teistumai skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei kad R. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirta arešto bausmė padės sulaikyti R. B. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Dėl bendrinimo

21. Prokurorė prašo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-12-20 nuosprendžiu paskirta bausme, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

22. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, R. B. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-12-20 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 187 straipsnio 3 dalį, jam paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-12-20 nuosprendis įsiteisėjo 2023-01-10, šia nutartimi nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas. Todėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo klausimą turi spręsti, BPK 347 straipsnio tvarka, pirmosios instancijos teismas. Tokią nutartį BPK 364 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso dalyviai gali apskųsti aukštesniajam teismui. Esant tokioms aplinkybėms, o taip pat siekiant užtikrinti nuteistojo procesinę teisę į apeliacinį procesą, bausmių subendrinimo pagal atskirus nuosprendžius klausimas šioje apeliacinėje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Dėl teistumo

23. Prokurorė teismo posėdyje teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas, jog R. B. veiką padarė turėdamas išnykusį teistumą, padarė klaidą, kadangi R. B. ankstesniu teismo procesiniu sprendimu paskirtą bausmę atliko tik 2019-11-27.

24. BK 97 straipsnio, reglamentuojančio teistumo nustatymą, 3 dalies 3 punkto a) papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad 3 dalies 3 punkte nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, o 6 dalyje numatyta, jog kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Įvertinus tai, kad R. B. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-05-07 baudžiamuoju įsakymu, nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė subendrinta su 2018-02-19 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, iš Probuojamųjų asmens duomenų registro buvo išregistruotas, t. y. realiai atliko paskirtą bausmę 2019-11-27, ir jo teistumas galėjo išnykti tik 2022-11-27, t. y. tik praėjus trejiems metams po bausmės atlikimo. Duomenų, kad būtų taikyta BK 97 straipsnio 7 dalis ir nuteistojo R. B. prašymu jo teistumo laikas būtų buvęs sutrumpintas arba teistumas panaikintas, nėra. Taigi, R. B. nusikalstamą veiką 2022-11-15 padarė, turėdamas neišnykusį teistumą.

25. Įvertinęs tai, kad R. B., būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, 2022-11-15 vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad R. B. teistumas išnykęs. Teistumo išnykimo skaičiavimo termino apsirikimo ištaisymas nuteistojo R. B. teisinės padėties nepablogins ir nuosprendžio esmės nepakeis, todėl šis apsirikimas ištaisytinas nurodant, kad R. B. teistumas neišnykęs.

Dėl proceso išlaidų

26. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį R. B., sudaro 93.33 Eur.

27. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo R. B. gynėja buvo paskirta advokatė J. U.. Pirmame apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2023 m. vasario 23 d. tapo žinoma, kad nuteistąjį R. B. pagal susitarimą gina advokatas E. S.. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija netenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš nuteistojo 93.33 Eur valstybei, kadangi tam nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyje ištaisyti apsirikimą - neteisingai nurodytą aplinkybę dėl R. B. išnykusio teistumo, nurodant, kad R. B. teistumas neišnykęs.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymą priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo R. B..

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.