Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čeresta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čeresta“ ieškinį atsakovui S. B. dėl atsiskaitymo pagal statybos rangos sutartį, trečiasis asmuo D. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Byloje nustatyta, kad 2011 m. balandžio 14 d. apeliantė ir atsakovas sudarė Rangos sutartį, pagal kurią apeliantė įsipareigojo iki 2011 m. gruodžio 23 d. atlikti sodo pastato rekonstravimą į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti 299 999 Lt (1 t., b.l. 17-18). 2013 m. sausio 28 d. atsakovas sutartį nutraukė dėl esminio jos sąlygų pažeidimo (3 t., b.l. 53). Iki sutarties nutraukimo atsakovas už atliktus rekonstrukcijos darbus sumokėjo 299 973 Lt. Apeliantės teigimu, ginčo objekto rekonstrukcijai ji išleido 430 475,25 Lt, t. y. 130 502,27 Lt (37 796,07 Eur) daugiau nei atsakovas yra sumokėjęs, todėl prašė šią sumą priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, konstatavęs, kad apeliantė neįrodė ginčo objekte patyrusi didesnių išlaidų nei atsakovo sumokėta suma. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.Apeliacinis skundas netenkintinas. Kaip minėta, šalys Rangos sutarties 2.2 punkte numatė sutarties objekto kainą – 299 999 Lt (įskaitant 52 065,95 Lt PVM). Ši kaina nustatyta pagal sąmatą, kuri yra neatskiriama šios sutarties dalis (Rangos sutarties 9.4 p.) (1 t., b.l. 140). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas apeliantei yra sumokėjęs iš esmės visą Rangos sutartyje numatytą kainą - 299 973 Eur, t. y. pagal pasirašytus atliktų darbų aktus už 2011 m. liepos, rugpjūčio, spalio, gruodžio mėnesius bei 2012 m. sausio, balandžio ir gegužės mėnesius ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras 218 373 Lt bei papildomai avansu sumokėjo 81 600 Lt. Byloje kilo ginčas dėl papildomų lėšų už atliktus statybos darbus sumokėjimo pagrįstumo, t. y. dėl sutartyje nustatytos kainos pakeitimo.

Dėl Rangos sutartyje aptartos darbų kainos ir jos keitimo

Apeliantė reikalavimą dėl 37 796,07 Eur priteisimo grindė tuo, kad Rangos sutartyje numatyta kaina buvo orientacinė, o pateikta sąmata – preliminari; atlikti papildomi sąmatoje nenumatyti darbai, kurių apeliantė negalėjo nei iš techninio projekto, nei iš objekto apžiūros numatyti; atsakovo sumokėtų 299 973,26 Lt neužteko ginčo objekto rekonstrukcijai atlikti, todėl apeliantė šiems darbams išleido 130 502,27 Lt (37 796,07 Eur) savų lėšų; atsakovas, nesumokėjęs prašomos priteisti sumos, nesąžiningai ja praturtėjo. Atsakovui neigiant apeliantės nurodomus argumentus, spręstina, ar apeliantė yra įgijusi teisę į atlygį už, jos teigimu, papildomai atliktus ir Rangos sutartyje nesulygtus darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-313/2017 nurodė, kad CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 5 dalis – imperatyvioji teisės norma, įtvirtinanti, kad, šalims rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms priimtinesniu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; kt.). Taigi, įstatyme šalims suteikta pakankamai galimybių aiškiai apibrėžti kainą arba jos nustatymo kriterijus tiek tais atvejais, kai tiksli sutarties kaina yra aiški, tiek tais atvejais, kai dar nėra aišku dėl darbų apimties ir jų įkainių. Todėl darytina išvada, kad galimybė keisti sutartą darbų kainą priklauso nuo kainos nustatymo būdo.Sutarties kaina (konkreti kaina arba jos apskaičiavimo kriterijai) – šalių derybų ir susitarimo rezultatas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties šalis negali vienašališkai atsisakyti sutarties ar keisti jos vykdymo sąlygų, jei to nenumato įstatymas ar sutartis (CK 6.59 str.). Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad Rangos sutartyje buvo numatyta orientacinė kaina. Kaip minėta, Rangos sutarties 2.2 punkte ginčo kaina yra apibrėžta tiksliu skaičiumi, sutartyje nėra jokių nuorodų, kad kaina yra apytikrė ar orientacinė, taip pat nenurodyta ir jokių kainos apskaičiavimo kriterijų. Išvadą dėl konkrečios kainos juo labiau patvirtina Rangos sutarties 2.3 punktas, kuriame nurodyta, jog sutarties objekto kaina yra fiksuota ir nebus keičiama visą sutarties galiojimo laikotarpį. Todėl spręstina, kad apeliantė įsipareigojo sodo pastato rekonstravimą į gyvenamąjį namą atlikti savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis už sutartyje nurodytą konkrečią kainą – 299 999 Lt (sutarties 1.1. p., 1.3. p., 2.2 p.). Tai, kad sąmatoje, pagal kurią paskaičiuota fiksuota sutarties kaina, numatyta pastaba su galimybe sąmatą tikslinti pagal faktiškai atliktus darbus ir medžiagas, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad sutartyje numatyta kaina yra orientacinė. Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti kainos nustatymo būdą bei ją atsakingai apibrėžti. Teisėjų kolegijos vertinimu, (tik) sąmatoje nurodyta pastaba dėl atskirų jos pozicijų (darbų) ir/ar jų kainų galimo tikslinimo Rangos sutarties 2.3 punkte nurodyto kategoriško draudimo keisti bendrą objekto kainą kontekste sudaro galimybę darbų kainų keitimui sąmatos „viduje“, bet ne bendros sutartinės kainos keitimui. Vykdant rangos sutartį galimybė keisti sulygtą darbų kainą yra išimtinio pobūdžio, tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Apeliantės teigimu, ji atliko papildomus sąmatoje nenumatytus darbus, kurių apeliantė negalėjo nei iš techninio projekto, nei iš objekto apžiūros numatyti. Pažymėtina, kad papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo tvarka nustatyta tiek bendrosiose rangos (CK 6.653 str. 4 d.), tiek specialiosiose statybos rangos (CK 6.684 str. 4, 5 d.) teisinius santykius reglamentuojančiose normose. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas rangovo elgesio variantas tuo atveju, jeigu reikia atlikti papildomų sutartyje nenumatytų darbų. Šiame straipsnyje nurodyta, kad, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Rangovas, neįvykdęs šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas (CK 6.684 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju šalys Rangos sutarties 1.4 punkte numatė, kad sutarties sąlygos galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos. Gali būti kreipiamasi tik dėl tokių sutarties sąlygų, kurių keitimo aplinkybių atsiradimo sutarties šalys negalėjo numatyti pasiūlymo pateikimo metu, aplinkybių negali kontroliuoti ir jų kilimo rizikos neprisiėmė nė viena iš sutarties šalių. Sutarties sąlygų keitimu nebus laikomas sutarties sąlygų koregavimas joje numatytomis aplinkybėmis, jei šios aplinkybės nustatytos aiškiai ir nedviprasmiškai. Tais atvejais, kai sutarties sąlygų keitimo būtinybės nebuvo įmanoma numatyti ir (ar) sutarties sudarymo metu, sutarties šalys gali keisti tik neesmines sutarties sąlygas (sutarties 1.5 p.). Bendradarbiavimo ir kooperavimosi principas yra vienas iš esminių statybos rangos santykių principų. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šis principas, įtvirtintas ir bendrosiose prievolių bei sutarčių vykdymą reglamentuojančiose normose (CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d.), reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje aptariamoms bendradarbiavimo ir kooperavimosi priemonėms taikomas protingumo kriterijus reiškia, kad jos turi būti taikomos rūpestingai, racionaliai, siekiant nepažeisti kitos šalies teisių ir teisėtų interesų.Atsižvelgiant tiek paminėtą įstatyminį reglamentavimą, tiek sutartines nuostatas, paaiškėjus aplinkybėms, kad reikės atlikti papildomus, kaip apeliantė teigia, Rangos sutartyje nenumatytus darbus, ji privalėjo kreiptis į atsakovą dėl tokių darbų suderinimo, t. y. inicijuoti sutarties pakeitimą ar naujų susitarimų sudarymą, tačiau tokios pareigos apeliantė nevykdė. Be to, atsakovui tokiu atveju atsisakius didinti sutarties kainą – apeliantė turėjo teisę sustabdyti tų darbų atlikimą arba atsisakyti juos tęsti (CK 6.653 str. 4 d., 6.684 str. 4 d.). Nors apeliantė ir teigia, kad papildomų darbų atlikimas su atsakovu buvo derinamas žodžiu, tačiau esant aukščiau nurodytam įstatyminiam reglamentavimui, taip pat esant griežtai sutartinei nuostatai tiek dėl sutarties kainos, tiek dėl sutarties sąlygų nekeičiamumo (sutarties 1.4 p., 2.3 p.), spręstina, kad apeliantei savalaikiai nesikreipus į atsakovą dėl tokių darbų kainos suderinimo, ji neįgijo teisės į atlygį už šalių nesuderintus, tačiau, kaip ji teigia, papildomai atliktus darbus. Taigi, net jei ir buvo atlikti papildomi, sutartyje nesulygti darbai, apeliantė, kaip šios srities profesionalė, turi prisiimti su minėtų darbų atlikimu susijusią riziką, pavyzdžiui, neįtikinimai atrodo profesionalaus statybininko pamatų įgilinimo reikalingumo nenumatymas. Juolab, kaip minėta, sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, apeliantė neturėjo teisės reikalauti ją padidinti, net ir tuo atveju, kai sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų, be to, sutartyje sulygus konkrečią kainą, šalys privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius (žr. nutarties 17 p.).

Dėl atliktų darbų aktais įrodinėjamų darbų atlikimo ir apmokėjimo

Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė neįrodė, jog atliekant rekonstrukcijos darbus ji būtų panaudojusi daugiau lėšų nei jai sumokėjo atsakovas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas su apeliante yra atsiskaitęs pagal šalių pasirašytus atliktų darbų aktus už 2011 m. liepos, rugpjūčio, spalio, gruodžio mėnesius bei 2012 m. sausio, balandžio ir gegužės mėnesius. Apeliantės teigimu, atsakovas atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus už 2012 m. vasario ir liepos mėnesius (7 t., b.l. 2-4) bei aštuonis atliktų darbų aktus už 2015 m. rugsėjo mėnesį (7 t., b.l. 5-20). Pastarieji atsakovo nepasirašyti atliktų darbų aktai apeliacinės instancijos teismui apskritai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo bei pagrįstumo. Sutarties 4.2 punkte numatyta atsiskaitymo tvarka, pagal kurią atsakovas už atliktus darbus apmoka pagal gautus atsiskaitymo dokumentus pavedimu į tiekėjo nurodytą sąskaitą po darbų priėmimo – perdavimo aktų pasirašymo ir PVM sąskaitos – faktūros išrašymo per penkias darbo dienas. Taigi, atsakovo prievolė atsiskaityti su apeliante kyla tik priėmus atliktų darbų aktus bei gavus PVM sąskaitą – faktūrą. Tačiau visų pirma byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų išrašiusi PVM sąskaitas – faktūras pagal apeliantės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus. Antra, apeliantė atsakovo nepasirašytus atliktų darbų aktus teismui pateikė tik 2015 m. rugsėjo 28 d. (4 t., b.l. 94), nors ieškinys dėl lėšų už papildomų darbų atlikimą priteisimo pareikštas dar 2015 m. vasario 12 d. Taip pat byloje nėra duomenų, kad minėti aktai būtų pateikti atsakovui ir šis būtų atsisakęs juos pasirašyti, o atsakovas 2017 m. vasario 9 d. teismo posėdyje baigiamojoje kalboje (7 punktas) nurodė, kad apeliantės pateiktų ir jo nepasirašytų atliktų darbų aktų nėra matęs (t. 8, b.l. 69). Iš šių aktų taip pat matyti, kad jie ne tik surašyti 2015 m. rugsėjo mėn., bet – dar daugiau - jie surašyti kaip už 2015 m. rugsėjo mėn. atliktus darbus (7 t., b.l. 5-20). Atsakovas nurodo, kad apeliantė jokių darbų nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio ginčo objekte neatliko. Iš esmės šias aplinkybes patvirtino ir pati apeliantė 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje nurodžiusi, kad ginčo objekte dirbo iki 2012 m. spalio mėnesio (4 t., b.l. 67). Kaip minėta, atsakovas 2013 m. sausio 28 d. sutartį vienašališkai nutraukė dėl esminio jos sąlygų pažeidimo (3 t., b.l. 53), apeliantė šio nutraukimo neginčijo. Todėl daugiau nei pagrįstų abejonių kelia aštuoni 2015 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktai, t. y. ar ginčo objekte galėjo būti atliekami kokie nors rekonstrukcijos darbai praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo sutarties nutraukimo. Be to, statybos žurnale taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad po sutarties nutraukimo apeliantė ginčo objektų būtų atlikusi kokius nors statybos darbus (2 t., b.l. 1-50). Pažymėtina ir tai, kad po Rangos sutarties nutraukimo atsakovas 2013 m. balandžio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atlyginti apeliantės padarytus nuostolius. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-76-252/2016 atsakovui iš apeliantės priteisė 8 906,58 Eur žalos atlyginimą už neatliktus darbus, nekokybiškai atliktus darbus, sunaudotą elektros energiją bei neapmokėtą medžiagų vertę. Taigi, tarp šalių ginčai dėl ginčo objekte atliekamų rekonstrukcijos darbų nuo 2013 m. balandžio mėnesio jau buvo sprendžiami teismine tvarka. Todėl neįtikėtina 2015 m. rugsėjo mėn. aktuose fiksuojama situacija, kai net jau nutraukus Rangos sutartį ir tarp šalių jau vykstant teisminiam ginčui, apeliantė ginčo objekte vis tiek tebevykdė statybos darbus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl paminėtų aplinkybių darytina iš esmės neabejotina išvada, kad aptariami aktai ne tik nebuvo pateikti atsakovui, bet jie iki 2015 m. rugsėjo apskritai net neegzistavo. Trečia, nepaisant pastarosios išvados ir sprendžiant, kad atsakovo nepasirašytais atliktų darbų aktais bandoma įrodyti dar iki Sutarties nutraukimo atliktus papildomus darbus, sulyginus atsakovo pasirašytus ir nepasirašytus atliktų darbų aktus, matyti, kad galimai jie išrašyti pakartotinai už tuos darbus (ar bent jų dalį), kurie jau buvo atsakovo apmokėti. Pavyzdžiui, už stogą bei skardinimo darbus apmokėta 2011 m. spalio ir gruodžio mėnesį; už pastato apšiltinimą apmokėta 2011 m. gruodžio mėnesį, už elektros instaliaciją, vidaus apdailą, grindų įrengimą – 2012 m. sausio mėnesį; už atraminių sienučių įrengimą, ir gerbūvio darbus – 2011 m. gruodžio ir 2012 m. gegužės mėnesį (7 t., b.l. 44). Ketvirta, abejonių kelia ir atliktų darbų aktas už 2012 m. vasario mėnesį, nes pati apeliantė nurodo, kad nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. šalys buvo sutarusios daryti technologinę pertrauką Taip pat ir statybos žurnale užfiksuota, jog šiuo laikotarpiu buvo padaryta technologinė pertrauka (2 t., b.l. 44), taigi, pagrįsta manyti, jog apeliantė jokių darbų neatliko ir šiuo laikotarpiu. Penkta, šalys susitarė dėl sodo pastato rekonstravimo į gyvenamąjį namą (Rangos sutarties 1.1 p.), o ne dėl atskirų, konkrečių darbų (pvz. bendrastatybinių, santechnikos, šildymo, vidaus apdailos, elektros instaliacijos, gerbūvio ir kt.). Vien tai, kad buvo atsiskaitoma pagal atliktų darbų aktus, iš esmės nei patvirtina, nei paneigia apeliantės pareigos dėl sutartyje numatytų atliktinų darbų apimties ar šalių susitarimo dėl sutarties kainos.

Dėl kitų įrodymų vertinimo

Be to, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog apeliantė neįrodė ginčo objekte patyrusi didesnių nei atsakovo sumokėta išlaidų, pagrįstai grindė 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės aktu (8 t., b.l. 20-43). Šios ekspertizės išvadose inter alia (be kita ko) konstatuota, kad pagal apeliantės 2011-2012 m. medžiagų nurašymo aktus ir suvestinius apyvartos žiniaraščius sodo namo rekonstrukcijai nurašyta 199 116,37 Lt medžiagų ir paslaugų, ši suma patvirtinta apskaitos dokumentais. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje įrodytas apeliantės 199 116,37 Lt nurašytų išlaidų ginčo objekte dydis ir neįrodyta, jog ginčo objekte apeliantė būtų patyrusi didesnių išlaidų nei atsakovas jai buvo sumokėjęs, t. y. daugiau nei 299 973,26 Lt. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad minėta ekspertizė nepaneigė prašomos priteisti sumos išleidimo ginčo objekto rekonstrukcijai. Tokią išvadą apeliantė daro remdamasi ekspertizės akto išvada 6 klausimu, kuriame nurodyta, kad pagal pateiktus apeliantės dokumentus atsakovui pateikta atliktų darbų aktų 430 475,25 Lt sumai, atsakovas sumokėjo 299 973,26 Lt, todėl nesumokėta suma galėtų sudaryti 130 501,99 Lt. Taigi, ši eksperto išvada padaryta aritmetiškai įvertinus atsakovo atliktus mokėjimus bei visus apeliantės išrašytus atliktų darbų aktus, inter alia (be kita ko) ir atsakovės nepasirašytus, dėl kurių abejotino pagrįstumo jau pasisakyta. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ekspertės Z. B. 2014 m. spalio 21 d. techninio projekto ir statinio atliktos ekspertizės išvados nagrinėjamam ginčui yra teisiškai nereikšmingos. Visų pirma, dėl aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo dėl galimybės keisti sutartyje nustatytą kainą bei dėl papildomų darbų ginčo objekte atlikimo (ne)įrodytinumo. Antra, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas dėl ekspertės taikomo viešiesiems pirkimams skirtino metodo, kuris nagrinėjamam ginčui nėra aktualus. Trečia, ekspertė netyrė apeliantės pirminių ir kitų finansinių dokumentų, todėl nevertino, kokie faktiniai kaštai yra pagrįsti buhalteriniais dokumentais. Ekspertė Ž. B. rėmėsi ne į bylą pateiktais darbų priėmimo – perdavimo aktais, o apeliantės vienašališkai surašytomis lokalinėmis sąmatomis, kurios apeliantės vadovo ekspertei buvo pateiktos jos prašymu. Tai patvirtina apeliantės 2014 m. spalio 7 d. raštas ekspertei, kuriuo ekspertei pateiktos „trūkstamos sąmatos“ (1 t., b.l. 143). Dėl pirmiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė į bylą pateiktuose atsakovo nepasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų ginčo objekte atlikimo. Be to, kaip minėta, net jei ir buvo atlikti kokie nors papildomi, sutartyje nesulygti darbai, apeliantei savalaikiai nesikreipus į atsakovą tiek dėl tokių darbų, tiek dėl jų kainos suderinimo, apeliantė turi prisiimti su minėtų darbų atlikimu susijusią riziką – sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymas už sutartyje numatytą kainą (žr. šios nutarties 17 p., 19 p.). Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo pripažinti apeliantės teisę į papildomų darbų apmokėjimą.Apibendrinus tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės byloje dalyvaujantiems asmenims priteistinos išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas patyrė 200 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (8 t., b.l. 121, 122).CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas 2017 m. antrąjį ketvirtį) sudarė 822,8 Eur. Taigi, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija sumos, gaunamos pritaikius minėtą koeficientą. Todėl iš apeliantės priteistina atsakovui 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čeresta“ (juridinio asmens kodas 300632825) atsakovui S. B. (duomenys neskelbtini) 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.