- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-14
- Bylos Nr.
- 2A-76-252/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02432-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Jonaitienė, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- UAB „Čeresta“, Č. T.
- Trečiasis asmuo
- D. B., D. J.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmos instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A- 76-252-2016
Virginija Jurkštienė Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02432-2013-9
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,
dalyvaujant: atsakovės apeliantės UAB „Čeresta“ atstovui Č. T., atsakovo apelianto Č. T. atstovui advokatui V. T., ieškovui S. B.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų UAB „Čeresta“ ir Č. T. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-205/2015 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams UAB „Čeresta“ ir Č. T., tretiesiems asmenims D. B., D. J. įmonei „Proporcija“, S. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas S. B. pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Čeresta“ ir subsidiariai iš atsakovo Č. T. 21732,33 Eur (75 037,39 Lt) nuostolių, kuriuos sudaro 7323,75 Eur (25 287,45 Lt) dėl sunaudotos elektros energijos, neatliktų darbų, neapmokėtų medžiagų vertės atlyginimo (permokos pagal ginčo rangos sutartį grąžinimo), 6082,02 Eur (21 000 Lt) nuostoliai dėl nekokybiškai atliktų darbų ir 5430,36 Eur (18 749,94 Lt) minimalieji nuostoliai (už laikotarpį nuo 2011-12-24 iki 2013-04-01), susiję su sutarties įvykdymo termino pažeidimu; 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21732,33 Eur (75 037,39 Lt) sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. balandžio 14 d. jis ir UAB „Čeresta“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis) dėl sodo pastato rekonstravimo į gyvenamąjį namą statybos vietoje (duomenys neskelbtini), pagal D. J. įmonės „Proporcija“ parengtą statinio projektą „Sodo pastato rekonstravimas į gyvenamąjį namą, Nr. S.-TP-AS-BR, 2010 m.“. Sutartyje nustatyta sutarties objekto darbų atlikimo pradžia – po sutarties pasirašymo, ir pabaiga – 2011-12-23, sutarties darbų kaina – 86885,72 Eur (299 999,00 Lt) bei atsiskaitymo tvarka. UAB „Čeresta“ tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, trylika mėnesių vėlavo atlikti sutartyje numatytus darbus, iš statybos objekto išvyko neatlikusi visų statybos rangos sutartyje numatytų darbų, vėliau laiku nepašalino nurodytų trūkumų. Ieškovas rangovui sumokėjo 86878,19 Eur (299 973 Lt), o atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, savalaikiai neperdavė ieškovui rekonstruoto statinio ir statybos dokumentų. Neatliktus ir nekokybiškai atliktus darbus 2013 m. vasario 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo antstolis T. U.. Atsakovė neįvykdė sutartinės prievolės ir nuo rangos sutartyje numatyto darbų pabaigimo termino – 2011-12-24, nesąžiningai naudojosi ieškovo rekonstrukcijai sumokėtais pinigais. Atsakovės kaltę pagrindžia 2011 m. balandžio 14 d. ieškovo ir atsakovės UAB „Čeresta“ sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo į gyvenamąjį namą statybos vietoje (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Čeresta“ ir subsidiariai iš atsakovo Č. T. ieškovui S. B. 13 405,77 Eur žalos atlyginimą, 5 430,36 Eur minimaliųjų nuostolių už laikotarpį nuo 2011-12-24 iki 2013-04-01 nuo priteistos sumos atlyginimą, 868,86 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 289,62 Eur atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra sudaryta vartojimo rangos sutartis, o ieškovas yra silpnesnioji šalis, dėl ko būtent atsakovė, esant fiksuotai ir nustatytai darbų kainai, prisiima riziką, kadangi neturi teisės reikalauti jos padidini (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 str. 5 d.). Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys pasirašė fiksuotos kainos vartojimo rangos sutartį, dėl ko atsakovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti papildomo apmokėjimo už atliktus darbus. Be to, rangovai vėlavo atlikti sutartus darbus ir nebuvo kreipęsi dėl sutarties nuostatų pakeitimo, dėl ko jiems kyla atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl to ieškovas patyrė ne tik nuostolius dėl netinkamai atliktų darbų, tačiau ir minimaliuosius nuostolius ir neturtinę žalą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas byloje atliktos ekspertizės iš esmės nelaikė įrodymu bei, vadovaudamasis valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotais ir patvirtintais administraciniais aktais, kurie nėra nuginčyti, sprendė, kad atsakovė yra atsakinga už visus nekokybiškai atliktus darbus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai UAB „Čeresta“ ir Č. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo S. B. ieškinį atmesti. Nurodė bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nemotyvavo savo išvadų ir neatskleidė bylos esmės. Apeliantai nurodo, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, jog ieškovas yra silpnesnioji šalis. Tokią teismo išvadą paneigia aplinkybės, jog rangos sutarties sudarymui bei jos modifikavimui vadovavo ieškovo sutuoktinė, kuri, būdama teisininke, ne tik įvertino ir įrašė specifines ir atsakovui nepakankamai žinomas rangos sutarties sąlygas (kaip pavyzdžiui, kad tam tikros sutarties nuostatos yra nekeičiamos), tačiau ir nurodė formuojamą teismų praktiką rangos sutarčių taikymo ir aiškinimo klausimu. Apeliantų vertinimu, su ieškovu sudaryta rangos sutartis yra parengta vergiškomis sąlygomis, o šios, ieškovui itin naudingos sąlygos, rodo, kad ieškovas, sudarydamas sutartį su atsakove, elgėsi nesąžiningai ir siekė tyčia apgauti rekonstrukcijos darbus atliekančią įmonę. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, visiškai nepagrįstai sprendė, kad ieškovas yra silpnesnioji sutarties šalis. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas atsakovei nebuvo pateikęs techninio darbo projekto, t.y. atsakovui buvo pateiktas tik netikslus techninis projektas, dėl ko, atliekant statinio rekonstrukcijos darbus, iškilo būtinybė atlikti naujus ir techniniame projekte net nenumatytus darbus. Be to, nors ieškovas pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad jo užsakomiems sodo namelio rekonstrukcijos darbams techninis darbo projektas nebuvo reikalingas, tačiau tokius argumentus paneigė pirmosios instancijos teisme apklaustas trečiojo asmens įmonės „Proporcija“ atstovas D. J., kuris nurodė, jog ieškovo norimam statiniui reikėjo techninio darbo projekto. Taigi atsakovei gavus netinkamą techninį projektą ir išvis iš ieškovo negavus techninio darbo projekto, atsakovė negalėjo tinkamai įvertinti rangos darbų apimties ir nustatyti tinkamos šių darbų kainos. Atsižvelgiant į tai, o taip pat ir į aplinkybes, jog dalis rangos darbų paaiškėjo tik darbų eigoje, kad dalies darbų techniniai reikalavimai neleido jų atlikti greičiau, o ieškovas nebuvo išsprendęs kai kurių atliekamų darbų klausimų, nėra pagrindo išvadai, jog sudarytos rangos sutarties terminas buvo praleistas dėl atsakovės kaltės. Tą, o taip pat ir aplinkybę, jog su ieškovu buvo sutarta darbų atlikimo terminą pratęsti, atsakovų vertinimu, papildomai įrodo ir aplinkybės, jog ieškovas kai kuriuos daiktus, reikalingus vykdomiems darbams, pirko vėliau, nei Sutartyje buvo nustatytas darbų pabaigos terminas. Taigi nagrinėjamoje byloje ne tik nėra pagrindo pripažinti, jog Sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas dėl atsakovės kaltės, tačiau ir priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.
Apeliantai nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje atlikta ekspertizė nėra tinkamas ir reikšmingas įrodymas, kadangi šios ekspertizės duomenys sutampa su kita byloje esančia informacija (kadastro duomenys, atsakovui pateiktas techninis projektas), o be to, ekspertizei nebuvo pateiktas vertinti techninis darbo projektas. Pabrėžiama ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai didesnę įrodomąją galią teikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotiems dokumentams, nors pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė aplinkybių, jog ieškovas atsakovams ir valstybės institucijoms pateikė skirtingus projektus.
Apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui priteisti nuostoliai už elektros energiją bei neatliktus darbus. Apeliaciniame skunde nurodoma bei Č. T. ir V. T. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad elektros išlaidų apmokėjimo klausimas nebuvo sprendžiamas sudarytoje Sutartyje, o, be to, ieškovas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kiek elektros energijos ir kokiu laikotarpiu suvartojo būtent atsakovai. Taigi tokie ieškovo reikalavimai turėjo būti atmesti. Dėl piniginių nuostolių priteisimo už neatliktus darbus buvo pabrėžta, jog dalis ieškovo reikalaujamų darbų techniniame projekte išvis nebuvo įvertinti (įrengti saugos ir priešgaisrinę signalizaciją, TV anteną, grindinį šildymą), o dalies darbų kaina buvo nustatyta žemesnė, negu vėliau šių darbų techninių parametrų reikalavo ieškovas. Dėl netinkamai parengto techninio projekto, dalis iš ieškovo gautų piniginių lėšų buvo išleista kitiems reikalingiems rekonstrukcijos darbams, kuriems papildomas pinigines lėšas, kurios nėra kompensuotos, išleido ir atsakovė UAB „Čeresta“. Negana to, nors ieškovas teigia, jog dėl netinkamai atliktų darbų ieškovas patyrė nuostolių, tačiau tą patvirtinančių įrodymų, kaip ir dėl patirtos neturtinės žalos, nepateikė, juo labiau kad byloje nėra duomenų apie darbų trūkumų atsiradimo priežastis ir šių trūkumų įtaką ieškovo sveikatos būklei, juo labiau kad ieškovas turėjo tam tikrų sveikatos sutrikimų dar iki rangos sutarties sudarymo.
Apibendrindami apeliantai pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės nepateikė byloje esančių įrodymų vertinimo, negrindė jais savo išvadų, o taip pat neatskleidė bylos esmės, nes šią civilinę bylą išnagrinėjo neišsiaiškinęs, kodėl yra du sodo namelio rekonstrukcijos projektai, kodėl atsakovams nebuvo perduotas projektas, kuris yra pateiktas Šiaulių rajono savivaldybės administracijai išduodant leidimą rekonstruoti statinį, bei pagal kurį iš esančių projektų reikia vertinti atliktus sodo namelio rekonstrukcijos darbus. Nepaisant to, apeliantės UAB „Čeresta“ atstovas Č. T. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pripažino, jog atsakovės atliktų darbų trūkumai gali siekti 7000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog apeliantai nepagrįstai kelia reikalavimus, susijusius su papildomų darbų ir dėl jų neva atsiradusių papildomų sąnaudų klausimą, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantai taip pat nepagrįstai teigia, jog ieškovas rangos sutarties sudarymo metu panaudojo apgaulę ir nėra silpnesnioji šalis. Rangos sutarties projektą parengė būtent atsakovas Č. T., kurį šioje civilinėje byloje atstovauja jo pusbrolis advokatas V. T.. Tai patvirtina aplinkybes, kad šis atsakovas turėjo galimybes pasinaudoti pusbrolio teikiamomis teisinėmis paslaugomis ir pasikonsultuoti dėl sutarties sąlygų prieš sudarant sutartį. Be to, atsakovė UAB „Čeresta“ savo veiklą vykdo nuo 2007 metų ir ji yra patyręs juridinis asmuo, nuolat užsiimantis statybos rangos darbais, o atsakovas Č. T. yra statybos rangos darbų organizavimo ir atlikimo srities profesionalas, turintis ilgametę šios srities patirtį, dėl ko nelogiška, kad asmuo, turintis ilgametę patirtį statybos srityje pasirašytų sutartį ir prisiimtų sutartinius įsipareigojimus neišanalizavęs Sutarties sąlygų ir nesuprasdamas, kokius darbus jis turės padaryti ir kokią atsakomybę prisiima. Be to, iki pat ieškovo kreipimosi į teismą dienos, apeliantai nereiškė jokių pretenzijų dėl sutarties sąlygų, ar pastabų dėl sutarties vykdymo. Ieškovo vertinimu, apeliantų argumentai, kad prieš pasirašydami Sutartį ir Sutarties vykdymo metu jie neišanalizavo, neįsigilino į techniniame projekte numatytus darbus, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad dėl tokio jų neatsakingumo ir neatidumo jie galėjo nesilaikyti Sutartyje aiškiai numatyto termino ir taip pažeisti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Aplinkybė, kad šildymo sistemos elementai buvo pirkti vėliau, nei Sutartyje numatytas darbų užbaigimo laikas, yra tik netinkamo atsakovų sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasekmė. Dėl apeliantų atsakomybės apimties atsiliepime pabrėžiama, kad atsakovai turėjo pareigą tinkamai vykdyti sutartį, o būdami savo srities profesionalais turėjo žinoti, kokie techniniai dokumentai yra reikalingi darbams atlikti. Be to, aplinkybę, jog atsakovai turėjo tinkamą techninį projektą, patvirtina ne tik atliktų darbų faktas, tačiau ir pirmosios instancijos teisme apklausti tretysis asmuo S. V. bei trečiojo asmens atstovas D. J. nurodė, jog nuo pat statybos pradžios atsakovams buvo pateiktas tinkamai parengtas techninis projektas. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai vertino byloje esančios ekspertizės duomenis, išsireikalavo visus bylai reikšmingus duomenis (įskaitant ir iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos) bei pagrįstai priteisė neturtinės žalos ir nuostolių atlyginimą. Mano, kad apeliantai, nesutikdami su ieškovui priteista turtine ir neturtine žala, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šių piniginių lėšų priteisimo pagrįstumą, o taip pat kad priteistos sumos neatitinka formuojamas teismų praktikos nagrinėjamu klausimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamo sprendimo dalis dėl piniginių lėšų priteisimo subsidiariai iš atsakovo Č. T. yra naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškovo S. B. ieškinys atsakovui Č. T. yra atmetamas. Kitoje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas ir ieškovui S. B. iš UAB „Čeresta“ priteistas piniginių lėšų dydis, atsižvelgiant į dalį neįrodytų reikalavimų bei teisingumo ir sąžiningumo principus, yra mažinamas.
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovų apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas S. B. ir atsakovė UAB „Čeresta“ 2011 m. balandžio 14 d. sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, rekonstruoti į gyvenamąjį namą iki 2011 m. gruodžio 23 d. Ieškovas S. B. įsipareigojo sumokėti 86885,72 Eur (299999 Lt) dydžio darbų atlikimo kainą, kuri yra fiksuota ir galioja visą sutarties galiojimo laikotarpį. Sutartyje taip pat buvo numatyta, jog Sutarties atlikimo terminas gali būti pratęstas. Pagal byloje esančius duomenis atsakovė turėjo vykdyti statybos darbus pagal D. J. įmonės „Proporcija“ parengtą statinio projektą „Sodo pastato rekonstravimas į gyvenamąjį namą, Nr. S.-TP-AS-BR, 2010 m.“. Ieškovo teigimu, o to neginčijo ir atsakovė, S. B. rangovui sumokėjo 86878,19 Eur (299 973 Lt). Tačiau ieškovas tvirtino, jog atsakovė UAB „Čeresta“ tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nustatytu laiku neperdavė ieškovui rekonstruoto statinio ir statybos dokumentų, dėl ko ieškovas patyrė 13405.77 Eur (46287,45 Lt) žalą, 5430,36 Eur (18749,94 Lt) minimaliuosius nuostolius, susijusius su sutarties įvykdymo termino pažeidimu (už laikotarpį nuo 2011-12-24 iki 2013-04-01), o taip pat 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinę žalą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, sumažindamas tik ieškovo reikalaujamos neturtinės žalos dydį. Nesutikdami su tokiu sprendimu atsakovai UAB „Čeresta“ ir Č. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Su tokiu apeliantų reikalavimu apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.
Dėl atsakovo Č. T. subsidiarios atsakomybės
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 d. įtvirtinta, jog bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Taigi šio juridinio asmens dalyviai subsidiariai už įmonės skolas atsako tik ypatingais ir išskirtiniais atvejais, kadangi pagal bendrą taisyklę juridinio asmens dalyviai asmeniniu turtu už bendrovės skolas neatsako. Akcininkams gali tekti asmeniškai padengti bendrovės skolas kreditoriams, jeigu jie valdė įmonę neatsakingai, nesąžiningai ir savo veiksmais lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.
Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys rodo, kad 2011 m. balandžio 14 d. statybos rangos sutartis, kuria šalys prisiėmė sutartinius įsipareigojimus bei kurios pagrindu atlikti darbai yra ginčo objektas šioje civilinėje byloje, buvo sudaryta tarp užsakovo S. B. ir rangovo UAB „Čeresta“, atstovaujamo direktoriaus Č. T.. Pabrėžtina, jog pačioje rangos sutartyje nurodant šalis ir jų rekvizitus, nebuvo pažymėta, jog rangovas yra ir fizinis asmuo Č. T. (1 t., 66 – 67 b. l.). Taigi Č. T., kaip fizinis asmuo, neprisiėmė jokių sutartinių įsipareigojimų ieškovui S. B.. Dėl šios aplinkybės nėra jokio pagrindo konstatuoti esant subsidiarios Č. T. atsakomybės, kylančios iš sutartinių santykių, buvimą. Negana to, ieškovas nepateikė ir byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, jog egzistuoja kitoks pagrindas (įstatyminis ar kt.) Č. T., kaip fizinio asmens, subsidiariai atsakomybei kilti, t.y. kad juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 str. 3 d.) ar panašiai. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien aplinkybė, kad UAB „Čeresta“ patikslinto ieškinio pateikimo metu turėjo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o įmonėje buvo mažinamas dirbančiųjų skaičius, nesant jokių duomenų apie nesąžiningus įmonės vadovo Č. T. veiksmus, neleidžia vertinti, jog įmonė negali padengti įsiskolinimų ar vykdyti prievolių, juo labiau kad pagal byloje esančius duomenis įmonė „Čeresta“ nėra bankrutuojanti ar likviduojama. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje Č. T. buvo nepagrįstai įtrauktas, kaip atsakovas, bei iš jo subsidiariai, iš dalies tenkinus ieškovo ieškinį, priteistos piniginės lėšos ieškovui S. B.. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo S. B. ieškinys Č. T. yra atmetamas.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti pinigines lėšas už neatliktus darbus bei atliktų darbų trūkumus
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismui pateiktus šalių procesinius dokumentus, o taip pat atlikęs įrodymų tyrimą, sprendžia, jog dalis ieškovo S. B. keliamų reikalavimų yra nepagrįsti, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visą ieškovo reikalautą pinigų sumą dėl neatliktų darbų, darbų trūkumų, neapmokėtų medžiagų bei minimalių nuostolių. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytais argumentais, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai, o ieškovas S. B. išties yra silpnesnioji sudarytos Sutarties, kurioje aiškiai ir griežtai numatytos Sutarties kainos bei termino sąlygos, šalis.
Kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 15 str. 6 p. numatyta, kad rangovas privalo paskirti statybos vadovą ir pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas pateikė statybos leidimą bei statinio projektą. Darbus vykdyti rangovas privalo pagal projektą. Tokios pat nuostatos įtvirtintos CK 6.684 str., 6.695 str. nuostatose, numatančiose, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų ir už tai, kad nepasiekė statybos rangos sutartyje numatyto darbų rezultato ir yra atsakingas už visus nekokybiškai atliktus darbus. Kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pagal CK 6.653 str. 5 d. nuostatą, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti visų darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Vartojimo rangos teisiniams santykiams taikomi vartotojų teisių gynimo įstatymai, o rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje (CK 6.672, 6.673 str.). Sutartyje neįmanoma numatyti visų būtinų darbų, tačiau numačius sutartyje fiksuotą kainą, ji negali būti keičiama. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius ir konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtinais atvejais.
Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog atsakovė UAB „Čeresta“, pasirašydama rangos sutartį, turėjo įvertinti, kad pasirašo sutartį dėl fiksuotos kainos ir įstatymas nenumato, kad ji gali būti keičiama, o sudarydamas sutartį, rangovas prisiėmė papildomą darbų atlikimo riziką. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Čeresta“ tvirtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neturėtų būti laikomas silpnesniąja šalimi, kadangi Sutarties sudaryme dalyvavo ieškovo žmona, kuri yra profesionali teisininkė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į virš išdėstytas teisės normas, o taip pat protingumo ir sąžiningumo kriterijus, sprendžia, jog tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje Sutarties šalimi yra fizinis asmuo, kuris savo namų ūkio poreikiams tenkinti įsigijo atsakovės teikiamas paslaugas. Duomenų, jog sudaryta Sutartis yra skirta vystyti profesionalią ūkinę veiklą ar kad sudarydamas šią Sutartį ieškovas būtų veikęs, kaip juridinio asmens atstovas, byloje nėra. Taigi pagal byloje esančius objektyvius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas nėra vartotojas, o atsakovė nėra stipresnioji Sutarties šalis.
Papildomai pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovo Č. T. išdėstyti teiginiai, kad ieškovo žmona jam buvo pateikusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vartojimo rangos sutarčių klausimu, nepaneigia ieškovo, kaip vartotojo teisių bei jam taikomų CK įtvirtintų garantijų, juo labiau kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė UAB „Čeresta“ Sutartį būtų sudariusi ne laisva valia ar negalėjusi jos nutraukti matydama, kad ieškovas netinkamai vykdo Sutarties reikalavimus ar nepagrįstai reikalauja atlikti Sutartyje nenumatytus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju taip pat visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovė UAB „Čeresta“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji siekė nutraukti Sutartį ar pakeisti jos sąlygas, juo labiau kad šalių sudarytos Sutarties 3 punkto nuostatos leido keisti Sutarties sąlygas dėl darbų atlikimo termino (1 t., 66 – 67 b. l.).
Dėl visų virš išdėstytų aplinkybių taip pat atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė praleido Sutartyje numatytą terminą dėl ieškovo kaltės, t.y. kad ieškovas reikalavo didesnės apimties ir kitokių darbų. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Čeresta“ išties turi prisiimti įsipareigojimus, kylančius šalių sudarytos Sutarties pagrindu.
Vertindamas byloje esančius duomenis, susijusius su techniniais projektais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje atsakovės atlikti darbai turi būti vertinami atsižvelgiant į techninį projektą, kurį parengė UAB „Proporcija“ bei kuris buvo pateiktas Šiaulių rajono savivaldybės administracijai gaunant leidimą rekonstruoti statinį (2010 m. gruodžio 6 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi šio techninio projekto objektyvumas nėra paneigtas bei nekelia abejonių. Kartu pabrėžtina ir tai, jog nors byloje iš viso yra pateikti net trys techniniai projektai, kurių dalis įvardinta, kaip techniniai darbo projektai, tačiau visuose pateiktuose projektuose nurodyti reikalavimai bei pateikti brėžiniai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl šalių sutartų ir šioje civilinėje byloje ginčijamų atlikti remonto darbų, iš esmės yra analogiški.
Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo pateiktas jo užklausimu gautas atsakymas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas „Dėl pastatų projektavimo“, pagrindžia tą aplinkybę, kad esant tik techniniam projektui, rengiamas jo pagrindu darbo projektas. Ieškovui nurodžius, kad buvo pateiktas techninis darbo projektas rangovui, Inspekcijos nuomone tokio projekto užtenka atliekant šio objekto rekonstrukciją. Dėl šios aplinkybės apeliacinio skundo argumentai, jog rangovas negalėjo tinkamai vykdyti Sutarties nuostatų, nes jam nebuvo pateiktas techninis darbo projektas, yra atmetami, kaip nepagrįsti, juo labiau kad pagal byloje esančius duomenis, o to apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nepaneigė nei UAB „Čeresta“ atstovas, nei Č. T. atstovas, apeliantai nebuvo kreipęsi į ieškovą ir reikalavę pateikti techninį darbo projektą. Nepaisant to, byloje esančių duomenų visuma, priešingai nei skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad visas ieškovo reikalavimas yra pagrįstas.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovas buvo keletą kartų paprašytas patikslinti ir konkrečiai išdėstyti reikalavimus, susijusius su turtinės žalos priteisimu, t.y. konkretizuoti, kokie darbai yra neatlikti bei kokie yra atlikti su trūkumais. Jokių papildomų dokumentų, susijusių su virš minėtomis aplinkybėmis, ieškovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog teismas vadovautųsi į bylą jau pateiktais duomenimis. Papildomai pažymėtina, jog ieškovo S. B. į bylą pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nėra konkrečiai nurodyta bei detalizuota, kokie darbai, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti atsakovė UAB „Čeresta“, yra neatlikti, o kokie – atlikti nekokybiškai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neatliktais darbais, kuriuos vertina 2896,20 Eur (10000 Lt), laiko: nesumontuotus ir nenudažytus laiptus bei nepagamintus ir neįrengtus porankius (1013,67 Eur (3500 Lt)), neįrengtą saugos ir priešgaisrinę signalizaciją bei TV anteną (1158,48 Eur (4000 Lt)), nenupirktus ir nesumontuotus grindinio šildymo kambarinius laidinius termostatus (724,05 Eur (2500 Lt)). Nekokybiškai atliktais darbais, kuriuos ieškovas vertina 6082,02 Eur (21000 Lt), yra laikoma: pagalbinių patalpų drenažo, grindų ir sienų hidroizoliacijos, namo vėdinimo sistemos įrengimo, sienų dažymo darbai ir kiti darbai. Nors ieškinyje „kiti darbai“ tiksliau nedetalizuojami, tačiau iš ieškovo nurodytų aplinkybių galima suprasti, jog kitus nekokybiškai atliktus darbus jis vertina, kaip tuos, kurie nurodyti antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kurie taip pat nedetalizuoti.
Nepaisant to, jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo S. B. nurodomą nekokybiškai atsakovės atliktų darbų kainą 6082,02 Eur (21000 Lt)), nėra pateikta. Be to, kaip matyti iš byloje esančio antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, dalis ieškovo nurodomų neatliktų darbų yra atlikti, t.y. laiptų karkasas ir dalis laiptų pakopų yra sumontuoti, dalis saugos ir priešgaisrinės signalizacijos yra įrengta, taigi nėra pagrįstas ieškovo reikalavimas iš atsakovės priteisti visą sąmatoje numatytą laiptų bei saugos ir priešgaisrinės signalizacijos sumą (1013,67 Eur (3500 Lt), 1158,48 Eur (4000 Lt)). Svarbu pažymėti, kad pastarajame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra nurodyta, jog neįrengta TV antena, o tai nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovė išties neįrengė TV antenos ir neatliko šių darbų (1158,48 Eur (4000 Lt)). Kartu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga ir tai, jog nei Sutartyje, nei ieškovo pateiktoje atsakovės atstovo parengtoje sąmatoje, nei statinio techniniame brėžinyje nėra numatytas patalpų drenažas, dėl ko šis objektas negali būti vertinamas, kaip nekokybiškai atlikti darbai. Reikšminga ir tai, kad nei atsakovės UAB „Čeresta“ atstovo Č. T. pateiktoje sąmatoje, nei statybos techniniame projekte nėra numatyta, jog atsakovė įsipareigojo rekonstruojamo objekto cokoliniame aukšte įrengti pirtį. Priešingai, kaip matyti iš techninio projekto 2.1 punkto, gyvenamajame name yra numatyta virtuvė, valgomasis, svetainė, wc su dušu, katilinė, laiptinė, tambūras, garažas, holas, vonios kambarys ir miegamasis. Taigi ir antstolio faktinių aplinkybių protokole konstatuotas faktas, jog nėra įrengta pirties patalpa, negali būti vertinamas nei kaip neatlikti, nei kaip nekokybiškai atlikti darbai.
Dėl visų išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovas neįrodė konkrečių neatliktų 2896,20 Eur (10000 Lt) bei nekokybiškų darbų 6082,02 Eur (21000 Lt)) kainos, tačiau pagal byloje esančią duomenų visumą išties galima spręsti, jog dalis atsakovės atliktų darbų pagal jos pačios prisiimtus įsipareigojimus nėra baigti ir atlikti be trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs techninį rekonstruojamo namo projektą, vertina, kad šiame projekte nėra numatytų dalies ieškovo nurodomų neatliktų darbų (TV antenos, signalizacijų įrengimas). Kartu su pirminiu ieškiniu ieškovas S. B. į bylą pateikė rašytinį dokumentą, kurį įvardijo, kaip paties UAB „Čerestos“ vadovo sudarytą sąmatą. Pažymėtina, jog pagal šalių Sutartį lokalinė darbų sąmata pagrindžia darbų kainas ir yra neatskiriama Sutarties dalis (Sutarties 9.4 punktas). Taigi šalių Sutartyje įtvirtina, jog esminis darbų kainos pagrindimas yra lokalinė sąmata. Atsižvelgiant į tai, o taip pat ir į aplinkybę, jog atsakovė UAB „Čeresta“ nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo į bylą pateiktą sąmatą, sprendžia, kad nėra pagrindo pastarąja sąmata nesivadovauti, juo labiau kad pats atsakovės UAB „Čeresta“ atstovas Č. T. apeliacinės instancijos teisme neginčijo, jog virš nurodytų kai kurių darbų išvis neturėjo atlikti. Taigi, kaip matyti iš ieškovo S. B. pateiktos sąmatos, atsakovė buvo apskaičiavusi, jog TV antena ir TV kabeliai kainuos 463,39 Eur (1600 Lt), apsauginė ir gaisrinė signalizacija kainuos 1303,30 Eur (4500 Lt), apšildomų grindų ir pagr. įrengimas kainuos 5213,16 Eur (18000 Lt), laiptų sijos, pakopos ir porankiai kainuos 2316,96 Eur (8000 Lt), vertikali ir horizontali hidroizoliacija kainuos 289,62 Eur (1000 Lt), cokolinio aukšto sienos ir perdanga kainuos 4633,92 Eur (16000 Lt) (1 t., 68 b. l.).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog byloje yra nustatyta (ir tai nėra ginčijama), kad ieškovas S. B. atsakovei pagal Sutartį sumokėjo 86878,19 Eur (299 973 Lt). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, jog S. B. nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir tokiu būdu nėra sumokėjęs atsakovei už aptariamus neatliktus darbus. Ieškovas į bylą pateikė 2013 m. vasario 11 d. antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuojama, kad neatlikti bei nekokybiškai atlikti statybos darbai yra: nebaigti įrengti vidaus laiptai per visus aukštus, sumontuotos nevisos medinės pakopos, neįrengti turėklai, nepadaryta laiptų apdaila, neįrengti laidiniai kambariniai termostatai, nebaigta įrengti saugos ir priešgaisrinė signalizacija, neįrengti davikliai, neįrengti signalizacijų valdymo pultai; antrame aukšte, miegamajame, kur įrengtos gegnės, vietose, kur jos įeina į lubas matosi įtrūkimai, plyšiai, gegnės purvinos, nenuvalytos; cokoliniame aukšte, sandėlio patalpoje, ant grindų buvo vandens, dešinės pusės patalpos siena buvo šlapia, ant jos kai kuriose vietose matėsi pelėsio žymės; cokoliniame aukšte esanti pirties patalpa nebuvo įrengta, virš pirties durų nebuvo atlikta sienos apdaila; katilinės patalpose bei pirmo aukšto tualeto patalpoje buvo įrengtos vėdinimo angos, tačiau pridėjus ranką iš jų pūtė šaltas oras (1 t., 77 b. l.).
Atsakovė nei nagrinėjant bylą pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, jog buvo atlikusi ieškovo nurodomus ir antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuotus darbus ar atliktų darbų kokybė buvo kitokia, nei ją užfiksavo antstolis. Pabrėžtina, kad pagal bylos duomenis atsakovė UAB „Čeresta“, išvykdama iš rekonstruojamo namo, neužfiksavo, kokie darbai ir kokios kokybės yra atlikti. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ar nesivadovauti ieškovo pateiktu antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kaip įrodymu, sprendžiant klausimą, ar ieškovo pareikšti reikalavimai dėl neatliktų darbų bei darbų kokybės yra pagrįsti. Taigi, įvertinus visus virš išdėstytus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovė išties neatliko dalies darbų, o dalis darbų buvo atlikta su trūkumais. Tą aplinkybę papildomai patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme išdėstyti atsakovės atstovo Č. T. teiginiai, jog dalis piniginių lėšų, skirtų konkretiems objektams buvo panaudoti įsigyjant kitus daiktus, o taip pat kad atliktų darbų trūkumai gali siekti 2027,34 Eur (7000 Lt) (5 t., 140 b. l.).
Nepaisant to, byloje esantys duomenys, t.y. 2014 m. spalio 21 d. Techninio projekto ir statinio teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog ginčo objektas pastatytas ne pagal ieškovo užsakymu UAB „Proporcija“ parengtą projektą, leidžia pagrįstai vertinti atsakovės atstovo teiginius, jog dalis darbų išties buvo atliekami ne pagal pasirašytą Sutartį ir pateiktą techninį statinio projektą. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, visiškai atmesti ir nesivadovauti ekspertizės aktu, kaip rašytiniu įrodymu, nėra pagrindo, kadangi šiame dokumente išdėstyta informacija, kurios dalis nors yra šiek tiek netiksli, tačiau esminės faktinės aplinkybės yra nurodytos ir sutampa su kita byloje esančia rašytine medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors išdėstyti argumentai ir nešalina atsakovės UAB „Čeresta“ kaltės dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tačiau dalis ieškovo nurodytų, kaip neatliktų, darbų išties yra atlikta, atsakovė UAB „Čeresta“ faktiškai atliko ir nenumatytus darbus (pamatų gilinimas ir jų liejimas), o ieškovas išties nepateikė ir nedetalizavo konkrečių darbų trūkumų bei jų kainos. Spręsdamas dėl konkrečios piniginės sumos už neatlikus ir nekokybiškai atliktus darbus priteisimo, apeliacinės instancijos teismas papildomai atsižvelgia į tai, kad atsakovė pripažino atliktų nekokybiškų darbų už 2027,34 Eur, o ieškovas reikalavo priteisti 8978,22 Eur už neatlikus ir nekokybiškai atlikus darbus. Taigi, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei papildomai atsižvelgdamas į CK 6.249 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog tuo atveju, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, bei į teisingumo ir protingumo principus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad adekvatūs neatliktų darbų ir nekokybiškai atliktų darbų nuostoliai sudaro 6000 Eur.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti pinigines lėšas už neapmokėtą medžiagų vertę
Pateiktu ieškiniu S. B. reikalavo priteisti ir 3362,21 Eur (11609,06 Lt) už parketlentes, paklotą ir grindjuostes. Skundžiamu sprendimu šis reikalavimas buvo tenkintas. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje esančius duomenys – UAB „Iris“, UAB „Dangų studija“ PVM sąskaitos – faktūros bei sutartis – užsakymas (2 t., 97, 99, 102 b. l.), įrodo, jog grindjuostes, parketą ir paklotą pirko būtent ieškovas S. B., nors atsakovės atstovo Č. T. sudarytoje sąmatoje yra įtrauktos parketo grindys ir pogrindžiai (1 t., 68 b. l.), o Sutarties 6.1.2. punkte yra įtvirtinta, jog Rangovas įsipareigoja savarankiškai apsirūpinti darbų atlikimui reikalingais materialiniais ištekliai ir atsakyti už medžiagų kokybę. Tačiau, atsižvelgdamas į virš minėtą Sutarties 9.4 p., pagal kurį sąmata yra neatskiriama Sutarties dalis, o taip pat į tai, kad atsakovės atstovas Č. T. sąmatoje nurodė, jog medžio parketo grindys yra vertinamos 2606,58 €(9000 Lt), apeliacinės instancijos teismas ieškovui skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą sumą šioje dalyje mažina iki 2606,58 €(9000 Lt).
Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog virš išdėstytų argumentų dėl ieškovui priteisiamų piniginių lėšų už nebaigtus statybos darbus, atliktų darbų trūkumus bei neapmokėtą medžiagų vertę, nepaneigia atsakovės atstovo argumentai, jog atsakovė, vykdydama S. B. sodo namelio rekonstrukciją į gyvenamąjį namą patyrė nuostolį, kadangi statybos darbams panaudojo didelę sumą įmonės lėšų, kadangi atsakovė UAB „Čeresta“ yra kreipusis į teismą dėl apmokėjimo už statybos darbus priteisimo iš S. B. (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-459-755/2015) ir dėl šio reikalavimo vyksta atskiras teisminis procesas.
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė 1065,34 Eur (3678,39 Lt) už atsakovės sunaudotą elektros energiją. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka iš dalies. Pažymėtina, jog pagal byloje esančius duomenis, nei Sutartimi, nei atskirais rašytiniais susitarimais šalys nefiksavo elektros energijos skaitiklių duomenų, nevedė jokio žurnalo, leidžiančio nustatyti konkretų suvartotą elektros energijos kiekį darbų atlikimo objekte bei jokiais kitais būdais neužfiksavo tokių duomenų. Nepaisant to, Sutarties 6.1.2. punkte numatyta, jog rangovas įsipareigoja savarankiškai apsirūpinti darbų atlikimui reikalingais materialiniais ištekliai ir atsakyti už medžiagų kokybę. Taigi atsakovė UAB „Čeresta“, pasirašydama Sutartį, įsipareigojo savarankiškai apsirūpinti materialiniais ištekliais, taigi ir elektros energija. Ieškovo teigimu, atsakovė atliekamiems darbams naudojo būtent ieškovui tiekiamą elektros energiją, o atsakovė nepateikė jokių tą paneigiančių įrodymų. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Čeresta“ iš esmės neginčijo, jog statybos darbams atlikti buvo vartojama S. B. tiekiama elektros energija. Tačiau, kaip jau minėta, į bylą nėra pateiktų jokių įrodymų, jog šalys būtų fiksavusios elektros energijos suvartojimą, kas, pagal galiojančią teismų praktiką (Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. A2-35-124/2012) yra vienas iš esminių įrodymų, leidžiančių pagrįsti rangovo sunaudotų materialinių išteklių apimtį. Ieškovas yra pateikęs į bylą LESTO atsakymą (t. 5, b.l. 152) kiek jis yra sumokėjęs už elektros energiją, kuri buvo naudojama rekonstruojant sodo namelį adresu Žiedo g. 23, SB Šilojai, Šiaulių rajone. Pagal pateiktą pažymą ieškovas yra sumokėjęs 2336,60 Lt(676,72 €) už laikotarpį nuo 2011-09-07 iki 2013-01-18. Ši pažyma patvirtina, kad ieškovo reikalavimas už sunaudotą elektros energiją yra gerokai didesnis nei jis faktiškai turėjo išlaidų. Pateiktas jo ranka rašytas sąrašas(t.1, b.l.79) nėra tinkamu įrodymu, išlaidoms pagrįsti, o išrašas iš jo banko sąskaitos (t.1, b.l. 97-100) tik patvirtina ieškovo turėtas išlaidas už elektros energiją po 2013 metų sausio mėnesio, kada buvo nutraukta sutartis ir atsakovė objekte nebedirbo. Įvertinant tai, kad per 2012 metus atsakovė keturis mėnesius išvis nedirbo objekte ir į tai, kad ieškovas taip pat nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kadangi nefiksavo jokių elektros energijos suvartojimo duomenų, neteikė jų atsakovei, o taip pat į virš minėtą CK 6.249 str. 1 d. nuostatą bei teisingumo ir protingumo principus, apeliacinės instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti pinigines lėšas už sunaudotą elektros energiją tenkina iš dalies ir iš atsakovės UAB „Čeresta“ ieškovui priteisia 300 Eur už suvartotą elektros energiją vykdant tarp šalių sudarytą Sutartį.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti minimalius nuostolius
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovui S. B. taip pat priteisė 18749,94 Lt dydžio minimaliuosius nuostolius už laikotarpį nuo 2011 gruodžio 24 d. iki 2013 m. balandžio 1 d., susijusius su Sutarties įvykdymo termino pažeidimu bei 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad minimaliuosius nuostolius, kuriuos vertina 18749,94 Lt (5 procentai nuo 299973 Lt už 15 mėnesių), sudaro sumažėjusios parduotų butų kainos, negauta kompensacija už atsinaujinančių energijos šaltinių (elektrinio šildymo katilo) įrengimą pagal klimato kaitos programą, mokėtinos palūkanos bankui bei atsakovo į sąmatą neįtrauktų darbų apmokėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu sprendimu minimalieji nuostoliai iš atsakovės ieškovui S. B. buvo priteisti nepagrįstai.
Iš ginčo šalių sudarytos Sutarties matyti, jog šalys numatė, kad delspinigiai už uždelstą objekto statybą yra 0 procentų už kiekvieną uždelstą dieną (1 t., 67 b. l.). Kitokių rūšių netesybos už uždelstą objekto statybą šalių sudarytoje Sutartyje numatytos nebuvo. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai spręsti, jog šalys iš esmės nenumatė jokių materialių netesybų Sutarties neįvykdymo atveju, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai aptarė tik įstatymu numatytas palūkanas (CK 210 str. 1 d.).
Sprendžiant klausimą dėl minimalių nuostolių priteisimo ieškovui reikšminga, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovo sodo namelio rekonstrukcija į gyvenamąjį namą iš dalies neatitinka UAB „Proporcija“ parengto projekto. Atsakovės atstovas viso teisminio proceso metu tvirtino, jog ieškovas reikalavo atlikti kitokius, nei techniniame projekte buvo numatyti, statybos darbus. Negana to, atsakovės vykdomus statybos darbus prižiūrėjo inžinierius techninei priežiūrai S. V., kuris priimdavo atsakovės atliktų darbų rezultatus (Statybos darbų žurnalas). Apeliacinės instancijos teisme ieškovas nurodė, kad nesant inžinieriaus S. V. statybos darbų atlikimą prižiūrėjo jis pats.
Reikšminga ir tai, jog Statybos darbų žurnale yra užfiksuota, jog nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. balandžio 2 d. buvo padaryta technologinė pertrauka, o ieškovas S. B. iš esmės neginčijo, jog su šia technologine pertrauka sutiko. Taigi ieškovas matė ir suvokė atliekamų statybos darbų pobūdį, jų trukmę bei faktą, jog technologinė pertrauka buvo daroma pasibaigus Sutarties įvykdymo terminui. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. J. patvirtino, kad nagrinėjamu atveju rekonstruojamo sodo namelio pamatai išties turėjo būti gilinami ir papildomai liejami. Taigi visos pirmiau išdėstytos aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai tvirtinti, jog Sutarties įvykdymo termino praleidimas buvo sąlygotas vien atsakovės UAB „Čeresta“ netinkamai vykdomų įsipareigojimų, dėl ko nėra pagrindo priteisti minimalius nuostolius ieškovui vien todėl, kad atsakovė praleido Sutarties įvykdymo terminą.
Kartu pabrėžtina, jog aplinkybė, kad ieškovas turi mokėti bankui palūkanas negali būti vertinama kaip minimalieji ieškovo nuostoliai, kadangi pagal byloje esančią paties ieškovo pateiktą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jis kartu su sutuoktine 300000 Lt dydžio paskolą buvo įsipareigoję grąžinti iki 2021 m. birželio 5 d. (1 t., 102 b. l.). Išdėstyto vertinimo nekeičia ir S. B. argumentai, jog minimalūs nuostoliai buvo patirti pardavus nekilnojamąjį turtą mažesnėmis kainomis, negavus kompensacijos pagal atsinaujinančių energijos šalinių įrengimo programą ar apmokėjus į atsakovės sąmatą neįtrauktų darbų kainą.
Pabrėžtina, kad ieškovo nurodomi Nekilnojamo turto registro pažymose pakitę jo ir sutuoktinės turimo nekilnojamojo turto kainos vertinimai savaime nereiškia turimo turto realiosios rinkos kainos, t.y. už kokią pinigų sumą šis turtas gali būti parduodamas. Aptariamuose Registro centro pažymose užfiksuotos turto kainos yra svarbesnės sprendžiant asmenų mokestinių prievolių klausimą ir realiai neatspindi nekilnojamojo turto rinkos aktualijų, dėl ko negali būti pakankamu įrodymu aptariamu atveju. Jokių sudarytų preliminariųjų butų pirkimo – pardavimo sutarčių, kurios nebuvo sudarytos dėl ieškovo kaltės, pateikta nebuvo. Negana to, šalių sudarytoje Sutartyje nebuvo numatyta bei įtvirtinta, jog ieškovas gali reikalauti minimalių nuostolių už vėliau parduotą nekilnojamąjį turtą ar neįsirengtą šilumos katilą, nors tokios sąlygos, atsižvelgiant į šildymo katilo neįrengimo finansines pasekmes, yra itin reikšmingos ir svarbios.
Šiuo atveju priteisti minimalius ieškovo nurodomus nuostolius neleidžia ir aplinkybė, kad S. B. apmokėjo sąmatoje nenumatytus statybos darbus. Aplinkybė, jog ieškovas pirko įvairius buities reikmenis (santechnikos įranga, elektros lemputės, šviestuvai ir kt.) leidžia daryti priešingą išvadą, t.y. kad ieškovas minimalių nuostolių nepatyrė. Tokią išvadą papildomai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo advokatės nurodytos aplinkybės, jog įvairių buitinių daiktų įsigijimo sąskaitos pateikiamos tam, kad būtų įrodyta, jog minimalūs nuostoliai yra netgi didesni nei 5 procentai. Toks ieškovo ir jo atstovės elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl šių prašymų pagrįstumo ir asmenų sąžiningumo, juo labiau kad iš paties ieškovo į bylą pateikto pareiškimo Šiaulių rajono apylinkės teismui dėl teismo įsakymo išdavimo matyti, kad S. B. minimalius nuostolius 2012 m. gruodžio mėnesį vertino tik 14301,32 Lt (1 t., 69 b. l.), t.y. daugiau nei 4 tūkstančiais litų mažiau nei pateiktame ieškinyje nagrinėjamoje byloje, kuris buvo pateiktas maždaug po 4 mėnesių nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo. Taigi dėl visų išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kaip minimalūs ieškovo nuostoliai, už laikotarpį nuo 2011 gruodžio 24 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. skundžiamu sprendimu buvo priteistos nepagrįstai.
Dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė 868,86 Eur (3000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą, motyvuodamas tuo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo ieškovas S. B. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei stiprų sveikatos pablogėjimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, nenurodė jokių konkrečių argumentų ir nesirėmė medicininiais dokumentais, patvirtinančias būtent dėl užsitęsusių statybos darbų kilusias ieškovo S. B. sveikatos problemas. Taigi šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas. Nors visiškai sutiktina su ieškovo S. B. teiginiais, jog jis 2012 m. kovo mėnesį patyrė išeminį insultą, dėl ko (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo gydytas nuo 2013 m. kovo 16 d. iki 2013 m. kovo 27 d. (3 t., 168 b. l.), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai vertinti, jog insulto priežastis yra išimtinai atsakovės vykdytų statybos darbų pasekmė. Tokią išvadą papildomai patvirtina ir VŠĮ Palangos reabilitacijos ligoninės epikrizės kopijoje nurodyti duomenys, jog panašus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas ieškovui yra buvęs prieš 7 metus, jis serga PAH ir vartoja „Nebiletą“ (3 t., 169 b. l.). Taigi byloje nustatyta, jog ieškovas S. B. dar prieš atsakovės vykdytus statybos darbus turėjo panašių sveikatos sutikimų ir vartojo medikamentus, kurie buvo skirti toliau vartoti ir po įvykusio insulto („Nebilet“). Tokią išvadą patvirtina ir UAB „Alsavita“ raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, jog išeminis insultas ir kitos nurodomos ligos ieškovui S. B. diagnozuotos dar 2005 metais (4 t., 175 b. l.). Papildomai pažymėtina, jog iš VŠĮ (duomenys neskelbtini) rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti ir tai, kad S. B. laikotarpiu nuo 2012-03-16 iki 2012-03-27, t.y. tuomet, kada jis gydėsi Neurologijos skyriuje, nustatyta diagnozė ne tik išeminis insultas, tačiau ir krūtinės ląstos paviršinis sumušimas (4 t., 169 b. l.). Atsižvelgdamas į visa tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovės vykdytų statybos darbų ir ieškovui įvykusio insulto. Vien tai, jog atsakovei UAB „Čeresta“ vykdant sodo namelio rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą statybos darbus tarp Sutarties šalių kilo ginčas ir ieškovas patyrė turtinius nuostolius, automatiškai nereiškia, jog dėl to ieškovui dėl to kilo sveikatos sutrikimų ir buvo padaryta ir neturtinė žala.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir bylinėjimosi išlaidų
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas ne didesnis kaip 65037,39 Lt vertės atsakovo UAB „Čeresta“ (buveinė –(duomenys neskelbtini) r., įmonės kodas – (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas CITADELE) ir atsakovui Č. T. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuojant atsakovų pinigines lėšas, esančias banko atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškovu S. B. (1 t., 110 – 111 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad Č. T. nėra tinkamas atsakovas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tik UAB „Čeresta“ turtui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Panaikinus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir pakeitus likusią dalį skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu yra patenkinama apie 40 procentų ieškovo pareikštų reikalavimų. Ieškovas kaip vartotojas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Jo sumokėtas 900 Lt žyminis mokestis 2014-12-15 teismo nutartimi yra grąžintas ieškovui. Žyminio mokesčio dydis nuo ieškinio sumos yra 2251 Lt(652 €), todėl iš atsakovės UAB „Čeresta“ valstybei priteistina 261 € žyminio mokesčio(40 proc). Ieškovas nurodė, kad jis pirmos instancijos teisme turėjo 289,62 Eur (1000 Lt) bylinėjimosi išlaidų (t.4, b.l. 176), tačiau jokių duomenų, kad šią sumą advokato padėjėjai D. R. būtų sumokėjęs nepateikė. Pateiktas tik advokato padėjėjos ranka rašytas prašymas, kuris negali būti patvirtinančiu dokumentu apie turėtas ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Čeresta“ nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 1737,72 Eur (6000 Lt) bylinėjimosi išlaidų.(4 t., 177, 178 – 179 b. l.) Išlaidų dydis nėra uždidintas, todėl iš ieškovo S. B. atsakovei priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudarė 40,89 Eur (4 t., 174, 199 b. l.), dėl ko iš ieškovo S. B. yra priteistina 24,53 Eur, o iš atsakovės UAB „Čeresta“ – 16,53 Eur.
Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, t.y. tenkinus 55 procentus apeliacinio skundo reikalavimų, atitinkamai paskirstomos ir 16,38 Eur apeliacinės instancijos teisme susidariusių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (5 t., 118 b. l.), t.y. valstybės naudai iš atsakovės UAB „Čeresta“ priteisiama 7,37 Eur, o iš ieškovo S. B. – 9 Eur. Apeliantas paduodamas apeliacinį skundą yra sumokėjęs 300 € (t.5,b.l.98) ir 291 € (t.5,b.l.123) žyminį mokestį. Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą atitinkama dalis žyminio mokesčio priteistina iš ieškovo atsakovei, kas sudarytų 325 € (55 proc).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,
nusprendžia:
panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį dėl piniginių lėšų priteisimo subsidiariai iš atsakovo Č. T. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo S. B. ieškinį atsakovui Č. T. atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos Č. T. atžvilgiu panaikinti.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Čeresta“ priteistas žalos atlyginimas pakeisti ir išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovės UAB „Čeresta“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)ų r.), ieškovui S. B. a.k. (duomenys neskelbtini), 8906,58 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešis eurus 58 euro centus) žalos atlyginimą už neatlikus darbus, nekokybiškai atlikus darbus, sunaudotą elektros energiją bei neapmokėtą medžiagų vertę ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Čeresta“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini) r.) 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 325 € turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės UAB „Čeresta“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini) r.) valstybės naudai (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 5660) 261 Eur žyminio mokesčio bei 16,53 Eur (šešiolika eurų 53 euro centai) proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 5660) 24,53 Eur (dvidešimt keturis eurus 53 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme.
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos UAB „Čeresta“ (buveinė –(duomenys neskelbtini)r., įmonės kodas – (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas CITADELE) atžvilgiu palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 Eur (devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Čeresta“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini) r.) valstybės naudai (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 5660) 7,37 Eur (septynis eurus 37 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.