Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal akcinės bendrovės „Aksa“ netiesioginį ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sprendimų medis“ ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vespila“ dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. lapkričio 11 d. byloje gautas ieškovo pareiškimas, kuriuo prašoma priimti atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukti, sugrąžinti 760 Eur žyminio mokesčio bei priteisti ieškovui 4 277.35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, civilinė byla nutrauktina, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) 140 straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso.

Remiantis ieškovo 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškimu ir vadovaujantis, be kita ko, CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, reiškiančiu, kad šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, bei CPK 140 straipsnio 1 dalimi ir 293 straipsnio 4 punktu atsisakymas netiesioginio ieškinio priimtinas ir civilinė byla nutrauktina.

Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 1 826 Eur žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi priėmė patikslintą (sumažintą) ieškovo ieškinio reiklavimą ir tuo pagrindu nutarė grąžinti ieškovui 775 Eur žyminio mokesčio. Ieškovui ieškinio atsisakius jam prašant grąžintina 760 Eur žyminio mokesčio.

CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017). Teismų praktikoje laikomasi bendrosios taisyklės, kad tuo atveju, kai nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017, 21 punktas; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 44 punktas).

Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškovo pasirinkimu buvo pareikštas netiesioginis ieškinys, todėl, vertinant proceso šalių elgesį, yra aktualios tokio ieškinio pateikimui privalomos egzistuoti sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas ir taikydamas CK 6.68 straipsnio nuostatas yra nurodęs, tokias pagrindines netiesioginio ieškinio instituto taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; 2) skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; 3) skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; 4) tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 str. 2 d.). Kreditorius neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).

Ieškovas, atsisakydamas pareikšto netiesioginio ieškinio, nurodo, jog trečiasis asmuo su juo atsiskaitė vykdymo procese, todėl, ieškovo teigimu, bylinėjimosi išlaidos jo naudai priteistinos iš trečiojo asmens. Byloje nėra jokių duomenų, jog nagrinėjamu atveju būtų buvę patenkinti ieškovo pareikšti reikalavimai, t. y. kad atsakovas būtų įvykdęs ieškovo reikalavimą, kildinamą iš atsakovo turtinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui pagal 2014 m. liepos 25 d. Įrangos pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi, šioje bylos stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja netiesioginį ieškinį vertinti kaip teisėtą ir pagrįstą reikalingos sąlygos. Kita vertus, iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą išvadą, kad teisinio ginčo dėl trečiojo asmens skolos ieškovui nėra. Atitinkamai, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti netinkamo proceso šalių elgesio ginantis nuo pareikšto netiesioginio ieškinio, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp ieškovo ir trečiojo asmens, kurias siejo skolos teisiniai santykiai dar iki pareiškiant netiesioginį ieškinį atsakovui, neskirstytinos.

Iš esmės tų pačių argumentų pagrindu, tai yra byloje nesant objektyvių duomenų leidžiančių daryti nenuginčijamai pagrįstą išvadą apie atsakovo neteisėtai nevykdomą turtinę prievolę trečiajam asmeniui, t. y. nesant galimybės konstatuoti sąlygų netiesioginiam ieškiniui tenkinti egzistavimo, darytina išvada, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam priteistinos iš bylą inicijavusios šalies – ieškovo.

Atsakovas prašo priteisti 2 819,30 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

AB „Aksa“ (j. a. k. 133502520) atsisakymą netiesioginio ieškinio atsakovui UAB „Srendimų medis“ (j. a. k. 300114996) ir trečiajam asmenui UAB „Vespila“ (j. a. k. 312545041) dėl skolos priteisimo priimti ir civilinę bylą Nr. e2-2414-643/2020 nutraukti.

Priteisti atsakovui UAB „Srendimų medis“ (j. a. k. 300114996) iš ieškovo AB „Aksa“ (j. a. k. 133502520) 2 819,30 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniolika eurų ir trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui AB „Aksa“ (j. a. k. 133502520) 760 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.