Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – asmeniškai pačiam atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), tačiau per teismo nustatytą dvidešimties dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. gegužės 19 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum“ (nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. – UAB „Halex“) ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 156774 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 400,00 Eur vartojimo kreditą su 101,40 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 164,91 proc). Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis grąžinti Sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 400,00 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti 248,00 Eur bendrą vartojimo kredito kainą. Galutinis kredito bei bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo nustatytas 2016 m. gegužės 13 d. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir, ieškovės skaičiavimu, liko skolingas pradinei kreditorei 379,34 Eur kredito ir 246,35 Eur bendros kredito kainos.

2016 m. liepos 22 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum“ ir UAB „Ferratum Finance“ buvo sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB „Ferratum Finance“ perėmė visą UAB „Ferratum“ paskolų sutarčių portfelį. 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Ferratum Finance“ perleido UAB „Credit day“, o pastaroji 2019 m. gegužės 10 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą, t. y. 379,34 Eur. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog reikalavimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovė 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą, todėl laikytina, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo, kuris nėra įvykdęs reikalavimo pradinei kreditorei, įsiskolinimą nuo 2019 m. birželio 18 d. (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), todėl iš jo ieškovei priteistina 379,34 Eur negrąžinto kredito (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 246,35 Eur bendros kredito kainos, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas jos būtų nesumokėjęs pradinei kreditorei. Iš Priedo Nr. 1 prie 2019 m. gegužės 10 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2019-05/01 nuorašo matyti, kad ieškovei perduota reikalavimo teisė į 379,34 Eur atsakovo skolą, negrąžinta vartojimo kredito mokesčio suma nurodyta „0“. Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimu (cesija) (CK 6.101 straipsnis) pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti 246,35 Eur bendros kredito kainos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 546,94 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. spalio 15 d, taikant 101,40 procentų metinę palūkanų normą už 519 dienų. Ieškovė nurodė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 ir Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punktu šalys susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo pradelsto vartojimo kredito grąžinimo dienos iki faktinio vartojimo kredito sumos grąžinimo. Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkte nurodyta, kad kredito gavėjas už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį moka kredito davėjui specialiosiose sąlygose ir tinklapyje nurodytas palūkanas už kreditą (t. y. už tolesnį naudojimąsi kreditu) iki faktinio kredito (jo dalies) grąžinimo į kredito davėjo sąskaitą. Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkte nurodyta, kad kredito gavėjas aiškiai supranta ir įsipareigoja, kad negrąžinus kredito laiku (t. y. kredito grąžinimo dieną) jis kredito davėjui mokės palūkanas iki faktinio kredito grąžinimo (Palūkanos pagal šį punktą skaičiuojamos už faktinį naudojimąsi kreditu nuo Vartojimo kredito sutartyje nustatytos ir pradelstos kredito grąžinimo dienos iki faktinio kredito sumos grąžinimo). Reikšdama šį prašymą priteisti kompensuojamąsias palūkanas, ieškovė taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktu išaiškinimu, kad sutarties šalys gali susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio 9 d. priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje (toliau – Apžvalga) kurioje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Apžvalgos 5 skyrius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 74-75 punktai).

CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 87–88 punktai). Teismo vertinimu, Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkte ir Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkte nustatyta pareiga toliau mokėti Sutarties specialiojoje dalyje nurodytas palūkanas, kurių dydis yra daugiau nei 5 kartus didesnis nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytas maksimalus dydis, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl šios Sutarties sąlygos laikytinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis, 9 dalis). Ieškovės reikalavimas dėl 546,94 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 26,00 Eur žyminis mokestis bei 121,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, iš viso 147,00 Eur. Patenkinus 32,35 proc. reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 54,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurią sudaro minimali už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma – 15,00 Eur, ir 39,14 Eur už procesinių dokumentų parengimą (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, buveinė Žalgirio g. 90, Vilnius:

– 379,34 Eur (tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus 34 ct) negrąžinto kredito;

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 379,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 54,14 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.