Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-11-22 · Civilinė byla Nr. e2-1599-370/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
e2-1599-370/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00800-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
I. M., individualiai įmonei „Viešųjų pirkimo sprendimai“
Trečiasis asmuo
A. M.
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1599-370/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00800-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.9.1.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. M. ir trečiojo asmens A. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2216-640/2018, kuria netenkintas atsakovės ir trečiojo asmens prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei individualiai įmonei „Viešųjų pirkimo sprendimai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Renema“ (nutartis įsiteisėjo 2017-09-14).

Šalies argumentai

2. Atsakovė I. M. ir trečiasis asmuo A. M. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2018-06-18 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 ir 2018-07-03 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 vykdymą bei 2018-07-04 9 val. paskelbtų varžytynių Nr. 156668 vykdymą. Šias laikinąsias apsaugos priemones prašyta taikyti skubiai, nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, atsižvelgiant į paskelbtų varžytynių pabaigą (2018-08-03 9 val.).

3. Prašyme nurodyta, kad bankroto administratorės iniciatyva 2018-06-18 ir 2018-07-03 įvyko BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių susirinkimai, kurių metu buvo priimti nutarimai, susiję su atsakovei I. M. nuosavybės teise priklausančio turto realizavimu – turto vertės nustatymu ir turto pardavimo varžytynėse kainos ir tvarkos patvirtinimu. Atsakovei nesutikus su minėtų kreditorių susirinkimų nutarimais, buvo kreiptasi į teismą prašant juos panaikinti (skundų nagrinėjimas numatytas 2018 m. rugsėjo mėn.). Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat nurodyta, kad trečiasis asmuo 2018-06-15 ir 2018-07-02 pateiktais atskiraisiais skundais įgyvendina savo teisę į apeliaciją dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria yra leista nukreipti išieškojimą į atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl jos įsiteisėjimas yra sustabdytas, kol teismas galutine ir neskundžiama nutartimi neišspręs klausimo dėl trečiojo asmens atskirojo skundo dėl šios nutarties teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė ir trečiasis asmuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindė tuo, kad toliau vykdant bankroto procedūras, t. y. turto išieškojimą, varžytynes, jiems galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti arba neįmanomas, arba itin pasunkėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsakovės I. M. ir trečiojo asmens A. M. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

5. Teismo vertinimu, atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė realios grėsmės būsimiems teismo sprendimams įvykdyti, t. y. neįrodė, kad jų skundai tikėtinai pagrįsti ir nesiėmus priemonių jiems užtikrinti, teismo sprendimų įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas, todėl konstatavo nesant tikslinga byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6. Tokią išvadą teismas padarė iš LITEKO duomenų nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį, kuria leista vykdyti išieškojimą iš atsakovei I. M. nuosavybės teise priklausančio turto, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą, taip pat, kad trečiojo asmens A. M. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties priėmimo klausimas nėra išspręstas ir asmeniui nėra atnaujintas terminas atskirajam skundui paduoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad preliminariai vertinant atsakovės skundų dėl 2018-06-18 ir 2018-07-03 kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumą, labiau tikėtina, kad skundai bus netenkinti, nei tenkinti.

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytus argumentus ir byloje esančius duomenis, taip pat pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas ir neekonomiškas, nes bankroto procedūros turi vykti operatyviai, siekiant kuo greičiau apginti bendrovės kreditorių teises.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovai I. M. ir trečiasis asmuo A. M. 2018-08-10 atskiruosiuose skunduose, kurie savo esme yra identiški, teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti 2018-06-18 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 ir 2018-07-03 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 vykdymą bei 2018-07-04 9 val. paskelbtų varžytynių Nr. 156668 vykdymą.

9. Atskirieji skundai grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi išsprendė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą tik pagal atsakovės atskirojo skundo argumentus, t. y. pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo tikrinamas pagal trečiojo asmens A. M. atskirojo skundo argumentus (to padaryti Lietuvos apeliacinis teismas ir negalėjo, nes A. M. atskirasis skundas buvo paduotas po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo).

9.2. Teismo motyvas, kad trečiajam asmeniui nėra atnaujintas terminas atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties paduoti, nepagrįstas. Pirma, trečiasis asmuo apskritai nelaikytinas praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti, todėl jis ir neturi būti atnaujintas. Antra, jo skundas nebuvo priimtas ne dėl praleisto termino, o konstatavus, kad A. M. apskritai neturi teisės teikti atskirųjų skundų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių.

9.3. Bankroto procese vyraujantis operatyvumo principas negali būti aiškinamas kaip paneigiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.

Žemesnės instancijos teismas

9.4. Nesutiktina su teismo išvada dėl tikėtino atsakovės skundų dėl 2018-06-18 ir 2018-07-03 kreditorių susirinkimo nutarimų nepagrįstumo. 2018-07-03 kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 2 buvo grindžiamas ne tik tuo pagrindu, jog nėra įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis, dėl kurios atskirąjį skundą yra padavęs trečiasis asmuo, bet ir kitais argumentais, kurių preliminaraus pagrįstumo teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto administratorė teismo prašo skundą atmesti, A. M. skirti iki 2 000 Eur baudą, o I. M. iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. iš paskirtų baudų priteisiant bankrutuojančiai įmonei.

11. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

11.1. A. M. atskirasis skundas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti jo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme, t. y. skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties nėra priimtas, todėl aplinkybės, susijusios su A. M. galimybe skųsti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį, nėra teisiškai reikšmingos. Kita vertus, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties motyvus (teismas konstatavo, kad jeigu teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas apeliacine tvarka jau buvo patikrintas pagal kurio nors iš byloje dalyvaujančių asmenų atskirąjį skundą ir teismo nutartis dėl to įsiteisėjo, įsiteisėjusios teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas nebegali būti tikrinamas apeliacine tvarka) labiau tikėtina, kad A. M. skundas dėl 2018 m. balandžio 10 d. teismo nutarties nebus priimtas.

11.2. Nagrinėjamu atveju apskritai nėra svarbu, kokiu pagrindu atsisakyta priimti A. M. skundą dėl 2018 m. balandžio 10 d. nutarties. Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad skundas nėra priimtas, o atsisakymo priimti skundą apskundimas negali būti prilyginamas skundo priėmimui.

11.3. Sutiktina su teismo pozicija, kad bankroto byla turi būti vykdoma efektyviai, nes nepagrįstai vilkinant jos nagrinėjimą didėja administravimo sąnaudos. I. M. ir A. M. tiek šiuo skundu, tiek ir kitais jau išnagrinėtais ir dar nagrinėjamais skundais siekia vilkinti bankroto procesą, turto pardavimą, tokiu būdu nepagrįstai apsunkindami bylos nagrinėjimą.

11.4. Nesutiktina, kad teismas, atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai neįvertino visų I. M. skundo dėl 2018-07-03 kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo argumentų. Pirma, teismas to ir neturėjo daryti; antra, kitas argumentas, kuriuo grindžiamas I. M. kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumas, siejamas su rašymo apsirikimu, todėl, tikėtina, nebus įvertintas kaip pagrindas tenkinti I. M. skundą.

11.5. Skundžiama teismo nutartis šiuo metu iš esmės neturi jokios reikšmės bankroto procesui, nes: 1) turtas jau yra įvertintas ir yra gauta rašytinė konsultacija dėl turto vertės, todėl nėra poreikio sustabdyti 2018-06-18 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 vykdymo; 2) pareiškėjų minimos varžytynės jau yra pasibaigusios (varžytynėse I. M. priklausantį turtą įsigijo A. M., už turtą pasiūlęs 86 000 Eur; 3) Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartimi jau išsprendė pareiškėjos I. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl 2018-07-03 kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo sustabdymo; pareiškėja dėl minėtos nutarties pateikė skundą, kurio nagrinėjimas perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui, t. y. klausimas dėl likusios prašymo dalies jau yra nagrinėjamas teisme, todėl neturėtų būti nagrinėjamas pakartotinai.

11.6. Bylos duomenys bei pareiškėjų skundai (apeliantai teikdami teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties žinojo aukščiau įvardytas aplinkybes, susijusias su turto pardavimu) patvirtina, kad I. M. ir A. M. siekia ne apginti savo teises byloje, o vilkinti bankroto procedūrą ir I. M. nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą bei įtraukti teismą ir bankroto administratorių į betikslį bylinėjimąsi dėl beveik visų procesinių sprendimų ar veiksmų, todėl jiems skirtina bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įrodymų pridėjimo prie bylos

12. Bankroto administratorė kartu su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus (2018-08-03 elektroninio laiško apie varžytynių Nr. 156668 pabaigą ir jo laimėtoją kopiją bei 2018-06-22 elektroninio laiško apie I. M. pateiktą turto vertintojo rašytinę konsultaciją dėl turto vertės kopiją), kurie atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme buvo spręstas apie tai nepranešus bankroto administratorei, o pridėti įrodymai vertintini kaip atitinkantys įrodymams keliamą sąsajumo reikalavimą, pridėtini prie bylos (CPK 314 str., 180 str.).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo

13. Bylos, taip pat informacinės sistemos LITEKO duomenų pagrindu nustatyta, kad IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje, kuri iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi (įsiteisėjo 2017-09-14), 2018 m. balandžio 10 d. priimta nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-969-381/2018, buvo leista vykdyti išieškojimą iš atsakovei I. M. nuosavybės teise priklausančio turto dalies, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms patenkinti.

14. IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2018-06-18 kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarta I. M. nuosavybės teise priklausančio turto įvertinimui pasirinkti geriausias sąlygas pateikusį turto vertintoją; gavus turto vertintojo išvadą dėl turto vertės šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2018-07-03 kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarta dėl I. M. priklausančio turto pardavimo kainos ir tvarkos. Atsakovė pateikė skundus dėl šių kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo (CPK 179 str. 3 d.).

15. Atsakovė I. M. ir trečiasis asmuo A. M. 2018-08-01 kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2018-06-18 kreditorių susirinkime bei 2018-07-03 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų 2-aisiais darbotvarkės klausimais vykdymą, taip pat sustabdyti 2018-07-04 9 val. paskelbtų varžytynių Nr. 156668 vykdymą. Pirmosios instancijos teismui netenkinus atsakovės I. M. ir trečiojo asmens A. M. prašymo, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir (ar) aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirųjų skundų ribos, nenustatyta (CPK 320 str.).

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks teisinis reguliavimas reiškia ne tik tai, kad siekiant šio instituto taikymo būtina įrodyti abi įstatyme įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas – ieškinio preliminarų pagrįstumą bei ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau ir suponuoja išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės yra siejamos su konkretaus procesiniame dokumente (ieškinyje, skunde) nurodyto reikalavimo užtikrinimu tam, kad ieškovui (pareiškėjui) galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų neįmanomas, o toks prašymas, nepriklausomai nuo civilinio proceso stadijos, turi būti reiškiamas ir sprendžiamas toje byloje ir to teismo (teisėjo), kurioje yra pareikštas / nagrinėjamas atitinkamas reikalavimas, kurio užtikrinimo prašoma.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės I. M. ir trečiojo asmens A. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti kreditorių susirinkimų nutarimų, kurių panaikinimo prašyta dviem I. M. skundais, vykdymą ir paskelbtas varžytynes) pateiktas į individualios įmonės bankroto bylą kaip atskiras prašymas, o jame nėra nurodytas (suformuluotas) joks materialusis teisinis reikalavimas, kurio užtikrinimo prašoma. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad I. M. ir A. M. prašymas neatitinka aukščiau nurodyto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinio reguliavimo, jų tikslo ir paskirties, todėl toks prašymas, nepaisant to, kad jame nurodytos aplinkybės, susijusios su I. M. ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais ir A. M. teisės į apeliaciją dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kartu ir 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, įgyvendinimu, pirmosios instancijos teismo neturėjo (negalėjo) būti nagrinėjamas atskirai nuo bankroto procese kilusių ginčų dėl kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų (ne)teisėtumo, juolab kad lygiagrečiai šio prašymo nagrinėjimui pirmosios instancijos teismas taip pat nagrinėjo I. M. prašymą sustabdyti 2018-07-03 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 vykdymą ir uždrausti bankroto administratorei vykdyti turto pardavimo varžytynėse procedūras, kuris buvo pareikštas skunde dėl šio kreditorių susirinkimo panaikinimo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi šis prašymas atmestas; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1486-302/2018, ši nutartis palikta nepakeista) (CPK 179 str. 3 d.).

19. Tačiau šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesuponuoja pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, išnagrinėjus pareiškėjų prašymą, atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi I. M. skundai dėl 2018-06-18 ir 2018-07-03 kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 2-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo atmesti, o tai sudaro pagrindą konstatuoti vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ieškinio (skundo) prima facie) nebuvimą, be kurios neįmanomas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (žr. į šios nutarties 16–17 p.). Pozicijos, kad nepagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo, kaip pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas, yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir (ar) neįsiteisėjęs, nuosekliai laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nagrinėjamu atveju nesant pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, plačiau nepasisakant dėl atskiruosiuose skunduose nurodytų argumentų (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl baudos skyrimo

21. CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).

22. Bankroto administratorė, remdamasi minėta nuostata, atsiliepime į atskiruosius skundus teismo prašo atsakovei I. M. ir trečiajam asmeniui A. M. skirti baudas, pusę šių sumų priteisiant bankrutuojančiai įmonei už tai, kad tiek prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirasis skundas dėl skundžiamos teismo nutarties pateikti apeliantams žinant, kad tokių priemonių taikymas (kreditorių susirinkimų nutarimų ir varžytynių sustabdymas) nėra tikslingas / negalimas esant įvykdytiems kreditorių susirinkimų nutarimams ir įvykusioms varžytynėms, kurių laimėtoju paskelbtas pats A. M., todėl vertintini kaip piktnaudžiavimas teisėmis.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos bankroto administratorės argumentus, taip pat IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylos medžiagą, nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi I. M. už sąmoningą ir sistemingą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jau buvo skyręs 2 000 Eur baudą. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi I. M. skirta 2 500 Eur bauda, jos veiksmus, skundžiant 2018-06-18 ir 2018-07-03 kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimus, kelis kartus teikiant prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kt., įvertinęs kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti bankroto bylos procedūrą, jai priklausančio turto pardavimą (CPK 95 str.). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi I. M. prašymo panaikinti paskirtą baudą netenkino; ši nutartis apskųsta atskiruoju skundu (CPK 179 str. 3 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, t. y. kad iš esmės dėl tų pačių veiksmų I. M. jau yra paskirta bauda, kurios teisėtumas bus patikrintas apeliacine tvarka, taip pat kad I. M. ir A. M. veikė kartu (bendrai teikė procesinius dokumentus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu) nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti bankroto administratorės prašymo apeliantams skirti baudas. Priešingas susiklosčiusios situacijos vertinimas (tapačių / panašių veiksmų vertinimas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aspektu) galėtų lemti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė