- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Bylos Nr.
- II-9-669/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00557-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Advokatai
- Irmantas Motužis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. V. atstovo advokato Irmanto Motužio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato pareigūno 2016 m. kovo 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos atstovas advokatas Irmantas Motužis kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio vyresniojo specialisto A. P. 2016 m. kovo 30 d. nutarimą, ir bylą, nesant administracinių teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukti, o skundo netenkinimo atveju skundžiamą nutarimą pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 30¹ straipsnio 1 dalies pagrindu panaikinant nutarimo dalį, kuria D. V. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Nurodė, kad 2016 m. kovo 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio vyresniojo specialisto A. P. nutarimu D. V. buvo pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 173 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. D. V. nubausta už tai, kad 2014 m. balandžio 30 d., apie 12 val. 37 min., Raseinių r. sav. Gabšių k., kelyje Raseiniai – Šilinė, vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, nesudarytų kliūčių jų eismui, rodydama posūkio signalą į kairę, norėdama ne sankryžoje pasukti į kairėje kelio pusėje esantį įvažiavimą į restorano „Karpynė“ teritoriją, suklaidino kitos transporto priemonės vairuotoją, įvažiavo iš greitėjimo eismo juostos neduodama kelio juo važiuojančiam automobiliui ir sukėlė pavojingą situaciją, privertusią automobilio „Opel Vectra“ v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotoją E. Š. staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ir imtis kitokių veiksmų savo saugumui užtikrinti.
Pareiškėjos atstovas nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi iš nutarimo turinio nėra aišku, kokios faktinės aplinkybės, galinčios sudaryti ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, šioje byloje nustatytos. Nutarimo dalyje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ išdėstytos faktinės aplinkybės prieštarauja ne tik bylos duomenims, tačiau net to paties nutarimo dalyje „Kitos aplinkybės“ padarytoms išvadoms. Nutarimo dalyje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ teigiama, kad vairuodama D. V. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, nesudarytų kliūčių jų eismui, rodydama posūkio signalą į kairę, norėdama ne sankryžoje pasukti į kairėje kelio pusėje esantį įvažiavimą į restorano „Karpynė“ teritoriją, suklaidino kitos transporto priemonės vairuotoją, įvažiavo iš greitėjimo juostos neduodama kelio juo važiuojančiam automobiliui ir sukėlė pavojingą situaciją, privertusią automobilio „Opel Vectra“ vairuotoją E. Š. staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ir imtis kitokių (nutarime nenurodytų) veiksmų savo saugumui užtikrinti. Pareigūnas, ignoruodamas savo paties surašytą kaltinimą D. V. su nuorodomis į konkrečius, jo teigimu, pažeistus KET punktus, nutarime samprotauja, kad D. V. kairio posūkio signalo rodymas, nors ir galėjo būti klaidinantis, įtakos pavojingos situacijos sukėlimui neturėjo. Toks pareigūno samprotavimas, kuomet vairuotojos D. V., ketinančios sukti į kairę leistinoje vietoje ir rodančios kairįjį posūkio signalą (kaip to ir reikalauja KET 82.2 p.), elgesys, atitinkantis KET reikalavimus, yra laikomas kaip galėjęs būti klaidinančiu, yra logiškai nepaaiškinamas ir nepagrįstas, iš tokio teiginio yra akivaizdu, jog tai yra tik pareigūno prielaida, neparemta jokiais faktiniais duomenimis. Dėl minėtų priežasčių nėra suprantama, kodėl pareigūnui padarius tokią prielaidą, nutarimo dalyje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ visgi yra teigiama, jog kairio posūkio signalas ketinant sukti į kairę, laikomas suklaidinusiu kitą vairuotoją.
Priimdamas nutarimą D. V. atžvilgiu pareigūnas rėmėsi ne bylos duomenimis tokiai išvadai pagrįsti, tačiau savo samprotavimais, neatitinkančiais bylos duomenų. Pažymėtina, kad nors pareigūnas tvirtina, jog iš specialisto išvados Nr. 11-2640(14) matyti, kad D. V. elgėsi neatsargiai ir privertė E. Š. keisti važiavimo kryptį, tačiau pačioje specialisto išvadoje Nr. 11-2640(14) tokių teiginių nėra, o priešingai (išvados lapas 4/5) nurodoma, kad iš byloje esančių duomenų bei atlikto tyrimo nėra galimybės nustatyti ar buvusioje kelio eismo situacijoje vairuotojos D. V. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir ar sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Toje pačioje specialisto išvadoje nurodoma, kaip D. V. turėjo elgtis konkrečioje situacijoje prieš susiduriant transporto priemonėms - automobilio „Opel Astra" vairuotoja D. V. važiuodama greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, privalėjo važiuoti šia juosta ir įvažiuodama į pagrindinį kelią Raseinių kryptimi - duoti kelią važiuojančiam ir iš paskos didesniu greičiu prie jos artėjančio automobilio „Opel Vectra“ vairuotojai. Taip pat įvažiuojant į pagrindinį kelią nekirsti ištisinės horizontalaus ženklinimo linijos. Taigi, specialisto išvadoje nors ir nurodoma, kaip turėjo elgtis D. V., tačiau niekur neteigiama, kad jos veiksmai prieštaravo kokiam tai KET reikalavimui. Išvadoje nurodoma, kad nesant galimybės apskaičiuoti abiejų automobilių važiavimo greičių prieš susidūrimą, negalima atkurti transporto priemonių suartėjimo mechanizmo. Tokiu būdu specialisto išvados teiginys, jog D. V. įvažiuojant iš greitėjimo juostos į kelią, E. Š. automobilis važiavo didesniu greičiu, nei D. V. (o ne padidino greitį ir pasivijo D. V. automobilį, kai ši jau buvo įvažiavusi į kelią), nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Taip pat išvadoje nėra netgi jokių duomenų apie tai, kad būtų konstatuota, jog ir D. V. būtų kirtusi horizontalaus ženklinimo liniją. Taigi, nors specialisto išvadoje ir nurodyta, kaip D. V. turėjo elgtis vairuodama susidarius tam tikrai situacijai, tačiau nėra nustatyta, jog buvo susidariusi būtent tokia situacija (kad D. V. prieš pat įvažiuodama į kelią iš greitėjimo juostos būtų važiavusi lėčiau už E. Š., taip pat, kad ji būtų kažkuriuo metu kirtusi ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją) ir, kaip minėta, pačioje specialisto išvadoje pripažinta, jog nenustatyta, kad D. V. veiksmai prieštaravo kokiam nors KET reikalavimui, dėl ko ji galėtų būti baudžiama administracine tvarka.
Tokiu būdu specialisto išvadoje yra konstatuota, jog E. Š. pati sukėlė pavojingą situaciją (o ne buvo priversta staiga keisti važiavimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo saugumui užtikrinti), pasibaigusią eismo įvykiu, nes būtent ji, turėdama pakankamai laiko ir galimybių sumažinti savo vairuojamos transporto priemonės važiavimo greitį, pasirinko neteisėtą vairavimo būdą – matydama, jog D. V. įvažiavusi iš greitėjimo juostos į eismo juostą, kad rodo kairį posūkio signalą, leistinoje vietoje ketindama sukti į kairėje kelio esantį įvažiavimą į restorano teritoriją, E. Š. net nemažindama greičio, kirsdama ištisinę kelio ženklinimo liniją išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur trenkėsi į D. V. vairuojamą automobilį.
Nustačius, kad D. V. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį pripažinta kalta pagrįstai, prašo taikyt ATPK 30¹ straipsnio 1 d. nuostatas ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka. Nurodė, kad nutarimas priimtas teisėtai, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės buvo įvertintos tinkamai. Byloje esantys faktiniai duomenys, leidžiantys manyti, kad D. V. pažeidė KET, yra paremti specialisto išvada, E. Š. parodymais ir pačios D. V. parodymais. Nurodė, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog D. V. nesiekė įsilieti į transporto srautą, duodama kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, o jos tikslas buvo sukti į kairėje pusėje esantį įvažiavimą į restorano „Karpynė“ teritoriją. Įvažiavimo į kelią manevrą E. Š. galėjo numatyti, nes matė artėjantį automobilį rodantį posūkio signalą į kairę pusę, tačiau suprato, kad pagal KET ją važiuojančią savo eismo juosta, privalėjo praleisti nesudarydama kliūties D. V., bet netikėtas ir neapdairus D. V. elgesys, privertė E. Š. keisti važiavimo kryptį ir greitį, siekiant išvengti susidūrimo jos važiavimo krypties eismo juostoje, iš karto po to, kai joje atsirado D. V. vairuojamas automobilis, kuris nesiekė įsilieti į transporto priemonių srautą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).
Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.(ATPK 256 straipsnis)
Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Pažymėtina, kad jokie įrodymai, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui neturi iš anksto nustatytos galios.
Kaip matyti iš skundo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia, kad padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.
ATPK 124² straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už vieną iš jame numatytų alternatyvių veikų: 1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui, arba 2) padarytas vienas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. D. V. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį buvo nubausta už tai, kad padarė vieną iš jame įvardytų alternatyvių veikų – KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. privertusį kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, o būtent už tai, kad 2014 m. balandžio 30 d., 12 val. 37 min., Raseinių r. sav. Gabšių k., kelyje Raseiniai – Šilinė 4,23 km., vairuodama automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, nesudarytų kliūčių jų eismui, rodydama posūkio signalą į kairę, norėdama ne sankryžoje pasukti į kairėje kelio pusėje esantį įvažiavimą į restorano „Karpynė“ teritoriją, suklaidino kitos transporto priemonės vairuotoją, įvažiavo iš greitėjimo eismo juostos neduodama kelio juo važiuojančiam automobiliui ir sukėlė pavojingą situaciją, privertusią automobilio „Opel Vectra“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoją E. Š. staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ir imtis kitokių veiksmų savo saugumui užtikrinti.
Apeliantė skunde teigia, kad nėra aišku kokios faktinės aplinkybės, galinčios sudaryti ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, šioje byloje nustatytos, o nutarime išdėstytos faktinės aplinkybės prieštarauja ne tik bylos duomenims, bet ir pačiame nutarime padarytoms išvadoms.
Nutarimą priėmusi institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad iš esmės kaltinimas D. V. paremtas specialisto išvada, E. Š. parodymais ir pačios D. V. parodymais.
Tačiau kaip matyti iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados, kad iš byloje esančių duomenų bei atlikto tyrimo nėra galimybės nustatyti ar buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio vairuotojos D. V. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir ar sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad buvusioje eismo situacijoje automobilio vairuotoja E. Š. iškilus grėsmei eismo saugumui, t.y. į jos pirminės krypties važiavimo eismo juostą įvažiavus automobiliui Opel Astra, privalėjo laiku stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę ir neišvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą.
Taigi minėta specialisto išvada, kuria remiasi institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, nepatvirtina jog būtent D. V. pažeidė kelių eismo taisykles ir padarė jai inkriminuojamą pažeidimą.
Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, kad būtent tas asmuo padarė teisės pažeidimą, nepakanka teisinėms išvadoms apie asmens kaltumą padaryti bei skirti tokiam asmeniui administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai Taigi, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Įvertinęs byloje esančius duomenis, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, pačios D. V. skunde nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė byloje objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog D. V. padarė 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Kaip rodo bylos medžiaga ir ilgas ikiteisminio tyrimo terminas (beveik 2 metai), visos galimybės šioje byloje siekiant nustatyti pavojingo vairavimo faktą, vietą bei kitas reikšmingas aplinkybes buvo išnaudotos, o vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išvedamu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių D. V. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto 124² straipsnio 1 dalyje padarymo, skundžiamas nutarimas naikintinas ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. V. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
D. V. atstovo advokato Irmanto Motužio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato pareigūno 2016 m. kovo 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato pareigūno 2016 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 44N-55695050-16 ir bylą nutraukti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.