Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. M. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nutarties, kuria Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK komisariato 2014-06-27 sprendimas Nr. 30-78-S-7073, 2014-10-22 nutarimas Nr. 30-78-ATI-79, 2014-10-23 nutarimai Nr. 30-78-ATI-80, Nr. 30-78-ATI-81 bei 2014-12-11 nutarimas Nr. 30-78-ATI-110 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos palikti nepakeisti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas J. M. skundo iš esmės nenagrinėjo, J. M. skundą atmetė, konstatuodamas, kad jis nėra tinkamas subjektas skundui paduoti.

Atsisakoma pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir procedūros, pradėjus šią teiseną, turi būti atliekamos, sprendimai priimami bei jie apskundžiami vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis. Šio Kodekso 250 straipsnis numato aplinkybes, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta (negali būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas), o pradėtoji (jei administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas) turi būti nutraukta. Procesiniame dokumente, kuriuo atsisakoma pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, turi būti nurodyta, kokios aplinkybės, numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1–9 punktuose, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, nagrinėjamu atveju nustatytos, turi būti išaiškinta apskundimo tvarka (ATPK 293 straipsnis).

Atsižvelgiant į teismų bei kitų valstybės institucijų kompetenciją administracinių teisės pažeidimų bylų procese, konstatuotina, kad procesinių sprendimų, kuriais atsisakoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisėtumą ir pagrįstumą turi įvertinti teismas: rajono (miesto) apylinkės teismas dėl tų pažeidimų, kuriuos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnio priskirta nagrinėti apylinkių teismams; kitais atvejais, t. y. kai tam tikrų rūšių administracinių teisės pažeidimų bylas priskirta nagrinėti atitinkamoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną teisėtumą ir pagrįstumą turi nagrinėti apygardos administracinis teismas. Skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, taikant įstatymo analogiją, priimami ir nagrinėjami laikantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-912-2004).

ATPK 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Nepaisyti atstovaujamojo valios dėl skundo padavimo galima tik tuo atveju, kai asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti skundą. Skundus paduodančių pagal įstatymą atstovų atstovaujamųjų valia nesaisto (ATPK 291 straipsnis).

Pagal ATPK 273 straipsnio 1 dalį nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala.

Iš Plungės rajono apylinkės teismo 2015-01-27 teismo posėdžio protokolo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-198-107/2015) turinio matyti (b. l. 27–30), kad teismo posėdyje skundo pareiškėjo J. M. atstovas advokatas R. J., pateikdamas teismui dokumentus ir prašydamas juos pridėti prie bylos, paaiškino, kad B. B. prie (duomenys neskelbtini) namo „pakeitė kelio teritorijos dangą, neteisėtai įrengė automobilių stovėjimo vietas, panaikindamas žalią veją ir panašiai. Iš vieno iš skundžiamų 14-10-22 nutarimo matyti, jog trejų automobilių savininkai buvo bausti už tai, jog užvažiavo ant vejos, o kiti nenubausti, nes jie neva nebuvo užvažiavę ant žalios vejos, nors toje vietoje visur turi būti žalia veja.“ Teismas J. M. atstovo prašymą patenkino, jo pateiktus dokumentus pridėjo prie bylos.

Iš prie administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-198-107/2015 pridėto Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorės A. B. E. 2014-07-09 atsakymo į Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2014-07-03 raštą Nr. 30-78-S-7295 turinio matyti (b. l. 22), kad (duomenys neskelbtini) gatvėje kelio apsaugos zonoje žalioji veja buvo įrengta, bet prieš keletą metų žalioji veja buvo sugadinta. Kad žaliąją veją sugadino B. B., Plungės rajono savivaldybė įrodymų neturėjo, todėl jis liko nenubaustas, tačiau buvo nuspręsta Savivaldybės lėšomis žaliąją veją atkurti (B. B. 2013-09-24 rašte teigiama, kad nuo 1992 metų jokia žalioji veja šalia jo namų suprojektuota nebuvo, visur buvo plynas laukas ir dirva, b. l. 25). Rašte teigiama, kad „šiuo metu vyksta šių darbų pirkimo viešasis konkursas.“ Rašte taip pat pažymima, kad „Plungės rajono savivaldybės administracija ir Plungės rajono policijos komisariatas yra gavę J. M. darytų nuotraukų, kuriose matyti daug automobilių, sustatytų prie B. B. namo sunaikintos žaliosios vejos vietoje.“ Iš rašto turinio įmanoma suprasti, kad ten, kur anksčiau (duomenys neskelbtini) gatvėje (ir prie aštunto namo) buvo įrengta žalioji veja, ją kažkam sunaikinus ir naikinimą tęsiant toliau, dabar statomi automobiliai, bet Plungės rajono savivaldybė, kuri, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nuo 2002-03-20 yra šios gatvės savininkė (J. M. pareiškimo tyrimo medžiaga Nr. 30-AP-129, medžiagos lapas 8), savo nuosavybės netausoja, dėl jos išsaugojimo pati jokių priemonių nesiėmė, pagalbos į kompetentingas teisėsaugos institucijas nesikreipė ir nesikreipia, todėl tai už ją atlieka niekieno neįgaliotas J. M..

Eismo dalyvis J. M. į policiją, pagalbos tarnybą kreipėsi ne vien dėl to, kad vykdė Kelių eismo taisyklių 11 straipsnio reikalavimus, bet ir būdamas įsitikinęs, kad jo kaip eismo dalyvio, kuris taip pat susijęs su eismo saugumu, teisė dėl galbūt daromų Kelių eismo taisyklių pažeidimo yra pažeista, J. M. suinteresuotas, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai nebūtų daromi, o eismas, kurio dalyvis yra ir jis pats, būtų saugus. Nutarimai, kuriais atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, priimti pagal J. M. pranešimus pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Policijos pareigūnų priimti sprendimai J. M. netenkino, todėl akivaizdu, kad jis kaip ir kiekvienas suinteresuotas subjektas įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Skundžiamos apylinkės teismo 2015-02-06 nutarties argumentai ir teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-8912/2009, Nr. N575-3030/2010), kuri taikytina ir J. M. atveju ir kuria vadovaujantis J. M. nelaikytinas tinkamu subjektu paduoti skundams dėl Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK komisariato 2014-06-27 sprendimo Nr. 30-78-S-7073, 2014-10-22 nutarimo Nr. 30-78-ATI-79, 2014-10-23 nutarimų Nr. 30-78-ATI-80, Nr. 30-78-ATI-81 bei 2014-12-11 nutarimo Nr. 30-78-ATI-110 panaikinimo, kelia abejonių, bet apylinkės teismas aukštesniojo teismo formuojamos praktikos privalo laikytis.

Priešingai, negu teigiama J. M. skunde, apylinkės teismas skundžiama nutartimi J. M. kaip netinkamo subjekto skundams paduoti problemą aptarė, vadovavosi konkrečia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, aptarė ir automobilių statymo prie namo (duomenys neskelbtini), problemas, apie kurias minima J. M. skunduose, o sprendimą priėmė atsižvelgęs ir į tai, kad Plungės rajono savivaldybės administracijai apie J. M. skunduose keliamą problemą yra žinoma, tą problemą bandoma išspręsti. Teismas pareiškėjo J. M. skundų dėl Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK komisariato sprendimų ir nutarimų, kuriais nepradėtos administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos, netenkino, nes J. M. teisių pažeidimų nenustatė. Dėl to, kad skundžiama nutartimi teismas atnaujino terminą skundui paduoti dėl Plungės rajono policijos komisariato 2014-06-27 sprendimo, nėra jokio prieštaravimo, nes skundo priėmimo klausimą teismas spręs atsižvelgęs ir į paduodamo skundo turinį.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, tenkinti J. M. atskirąjį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, nes skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nutartį, kuria Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK komisariato 2014-06-27 sprendimas Nr. 30-78-S-7073, 2014-10-22 nutarimas Nr. 30-78-ATI-79, 2014-10-23 nutarimai Nr. 30-78-ATI-80, Nr. 30-78-ATI-81 bei 2014-12-11 nutarimas Nr. 30-78-ATI-110 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos palikti nepakeisti ir J. M. skundai netenkinti, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.