Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1368-580/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-17
Bylos Nr.
2A-1368-580/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas, Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas
D. N.
Ieškovas
J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1368-580/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04326-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui D. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegijos teisėjai, išnagrinėję apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. S. prašė: nustatyti nepilnamečio vaiko E. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo D. N. nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui 1 310 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-10-17; vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2013 m. kovo mėn., (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus. Šalys santuokos sudarę nebuvo, tačiau atsakovas pripažino vaiką. Su atsakovu negyvena. Sūnus gyvena su ieškove. Ieškovė nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos sudaro 249,31 Eur motinystės pašalpa. Sūnaus išlaikymui ieškovė išleidžia apie 278 Eur per mėnesį. Atsakovas yra darbingas, tačiau išlaikymo sūnui neteikia, nuo vaiko gimimo yra sumokėjęs tik 20 Eur.Byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisų apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė su vaiku gyvena sodo namelyje, gyvenimo sąlygos normalios. Atsakovas gyvena kartu su savo motina nuosavame name. Vaikas nuolat gyvena su motina, kuri tinkamai prižiūri nepilnametį. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.Atsakovas D. N. atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino: nustatė nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 190 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016-10-20, iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui 1 310 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; priteisė iš atsakovo 256,27 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Apylinkės teismas nustatė, kad:ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką E. N., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikas nuo gimimo nuolat gyvena su savo motina, kuri juo tinkamai rūpinasi ir yra sudariusi tinkamas sąlygas augti, vaiko amžius (duomenys neskelbtini) mėn., todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus;ieškovė nedirba, gauna 249,31 Eur motinystės pašalpą. Atsakovas uždirba apie 400 Eur per mėnesį. Sprendė, kad 190 Eur išlaikymas per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Duomenų, kad atsakovas dėl savo sveiktos būklės ar kitų objektyvių aplinkybių negalėtų teikti išlaikymo, nenustatė. Atsakovas vaiko išlaikymui nuo jo gimimo yra skyręs 20 Eur, todėl reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas D. N. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeisti ir iš atsakovo priteistą išlaikymą sumažinti iki 100 Eur, o sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo pakeisti ir priteistą 1 310 Eur išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 680 Eur. Nurodė, kad:priteistas išlaikymo dydis neatitinka atsakovo finansinių galimybių. Priimdamas sprendimą teismas neturėjo objektyvių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Atsakovo atlyginimas 2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo 98,42 Eur. Nuo 2016 m. rugsėjo iki 2016 m. lapkričio mėnesio – 309,67 Eur. Už 2016 m. gruodį atsakovo atlyginimas buvo 67,64 Eur. Neaišku kuo vadovaujantis nustatyta, jog atsakovo gaunamos pajamos sudaro 400 Eur. Atsakovo darbas sezoninio pobūdžio, todėl nuo lapkričio iki kovo mėnesio pabaigos atsakovo darbo užmokestis yra dar mažesnis: nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. atsakovas dirba 2 d. val. per dieną, o nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – 8 val. per dieną ir gauna ¼ nustatyto darbo užmokesčio arba visą sutartą darbo užmokestį. Teismas nevertino pinigų sumos, reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui. Ieškovė nurodė, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 278 Eur, tačiau nepateikė įrodymų. Vaiko išlaikymas tenka abiem tėvams lygiomis dalimis, todėl padalinus 278 Eur, kiekvienam iš tėvų tenkanti suma yra 139 Eur. Ieškovė pripažino, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui pakanka ir 139 Eur. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką turi tik atsakovas, o ieškovė negali prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nes ji negali įsidarbinti, kadangi viena augina nepilnametį sūnų;atsakovas nurodytu laiku nuvyko į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prie jo buvo priėjusi teismo posėdžio sekretorė, kuri pasakė, kad ji pakvies atsakovą į posėdį, kai jis tik prasidės. Atsakovas paklausęs teismo posėdžio sekretorės atsisėdęs laukė kol jį pakvies į posėdį, tačiau atsakovas po pusės valandos laukimo pamatė kaip ieškovė, jos advokatė ir teisėja išeina iš salės jau po bylos nagrinėjimo. Atsakovas savo poziciją norėjo išreikšti ir dokumentus pateikti teismo posėdžio metu, tačiau jam tokia teisė suteikta nebuvo;atsakovas neturi nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonės, neturi pastovaus ir stabilaus darbo. Atsakovo pajamos yra svyruojančios nuo 67,64 Eur iki 309,67 Eur. Atsakovas turi neapmokėtų vartojimo kreditų: pagal su AB „BnP Finance“ sudarytą 2016-05-12 vartojimo kredito sutartį atsakovas įsipareigojęs mokėti kiekvieną mėnesį po 70,35 Eur sumą iki 2020-06-12; pagal „Omega Invest LTD“ 2016-11-11 išrašą matyti, kad atsakovas kredito bendrovei įsipareigojęs mokėti kiekvieną mėnesį po 50 Eur iki 2017-04-21; pagal AB „Swedbank“ pateiktą 2015-04-08 vartojimo kredito sutartį atsakovas įsipareigojęs mokėti kiekvieną mėnesį po 14,63 Eur iki 2020-03-27. Atsakovas geriausiu atveju gauna 309,67 Eur atlyginimą, atėmus 190 Eur išlaikymo įmoką, gaunama 119,67 Eur. Iš 119,67 Eur atėmus privalomus 134,98 Eur mokėjimus atsakovas kiekvieną mėnesį lieka skolingu;atsakovas yra našlaitis, turi sunkiai sergančią 49 metų motiną, kuriai nustatytas 65 proc. netektas darbingumas. Atsakovo motina neturi galimybės susirasti nuolatinį apmokamą darbą. Atsakovas privalo rūpintis ir išlaikyti bei finansiškai remti ne tik nepilnametį sūnų, bet ir nedarbingą motiną.Ieškovė J. S. atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovas nevykdė pareigos pateikti atsiliepimą. Atsakovas patvirtino, kad jam įteiktas teismo šaukimas, kuriame nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta, salės numeris. Pažymos apie atsakovo pajamas yra išrašytos 2016-12-20, po teismo posėdžio. Reikalavimas prijungti naujus rašytinius įrodymus yra nepagrįstas. Teismas tinkamai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, galimybes dirbti ir uždirbti. Atsakovas nedėjo pastangų, kad susirastų geriau apmokamą darbą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto nuolatinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui dydžio.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

Atsakovas prašė prijungti naujus įrodymus: UAB „Gręžiniai“ 2016-12-20 pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas, UAB „Gręžiniai“ 2016-12-20 pranešimą dėl atlyginimo ir darbo laiko apskaitos įmonėje, AB „BnP Finance“ 2016-05-12 vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas, „Omega Invest LTD“ 2016-11-11 pranešimą apie skolą, AB „Swedbank“ 2015-04-08 vartojimo kredito sutartį, paso kopiją, santuokos liudijimą, mirties liudijimą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-03-25 darbingumo lygio pažymą (b. l. 39-53). CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdama į tai, jog atsakovas dokumentus, pagrindžiančius jo turtinę padėtį, pateikė su apeliaciniu skundu, duomenys yra reikšmingi teisingam bylos nagrinėjimui, teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus. Kolegijos teisėjai pastebi, kad atsakovas prašo prijungti santuokos bei mirties liudijimus, tačiau pastarieji surašyti rusų kalba ir nėra išversti į lietuvių kalbą (b. l. 50-51). CPK 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pateikti santuokos bei mirties liudijimai surašyti užsienio (rusų) kalba ir nėra išversti į lietuvių kalbą, apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti santuokos bei mirties liudijimus.

Dėl proceso teisės pažeidimų

Atsakovas nurodė, jog teismo posėdžio dieną buvo atvykęs į apylinkės teismo rūmus, laukė posėdžio, į kurį turėjo pakviesti sekretorė, tačiau į posėdį taip ir nebuvo pakviestas. Kolegijos teisėjai, susipažinę su bylos medžiaga, 2016-11-25 teismo posėdžio protokolu (b. l. 22), byloje esančiu garso įrašu bei ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais sprendžia, kad atsakovo argumentai nėra įtikinami. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, dalis atsakovo pateiktų į bylą dokumentų yra parengti 2016 m. gruodžio mėn. (b. l. 39-40), t. y. po įvykusio teismo posėdžio dienos. Kiti apelianto nurodomi argumentai yra prieštaringi – atsakovas nurodė, jog po posėdžio pastebėjo išeinant ieškovę, jos advokatę ir teisėją moterį, tačiau teisėjas buvo vyras. Toks apelianto skundo argumento prieštaringumas vertinamas atsakovo nenaudai. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog prijungus naujai pateiktus įrodymus, į visus atsakovo nurodytus argumentus galima atsakyti ir apeliacinės instancijos teisme.

Dėl priteisto nuolatinio išlaikymo dydžio

Atsakovas nesutinka su nepilnamečiui vaikui priteistu 190 Eur išlaikymo dydžiu. Ieškovė paskaičiavimuose nurodė, jog vaiko išlaikymui pakanka 139 Eur, apelianto turtinė padėtis sunki.Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteistinas išlaikymo dydis nėra sietinas su minimaliąja mėnesine alga, minimalus atlyginimas gali būti laikomas tik orientaciniu dydžiu priteisiant išlaikymą. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį skiria 278 Eur (b. l. 3). Teismo posėdžio metu, vykusio 2016-11-25, ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia apie 300 Eur (b. l. 22, garso įrašo takelio 00:04:20 – 00:04:35 min.). Atsakovas teigė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomas sumas, skirtas vaiko išlaikymui. Viena vertus, kolegijos teisėjai sutinka su atsakovu, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų, iš kurių turinio galima būtų nustatyti, kiek tiksliai ieškovė išleidžia nepilnamečio vaiko poreikiams. Kita vertus, kolegijos teisėjai pastebi, jog ieškovė nenurodė jokių neįprastų nepilnamečio vaiko poreikių. Įrodinėjant įprastus nepilnamečio vaiko poreikius, tokius kaip poreikis maistui, avalynei bei rūbams, mokyklinėms priemonėms, neracionalu ir neprotinga būtų reikalauti pateikti parduotuvių kasos kvitus, kuriuose atsispindėtų konkrečių prekių ar paslaugų kainos. Kolegijos teisėjų vertinimu, ieškovė prašė, o pirmosios instancijos teismas priteisė protingą sumą vienerių metų vaiko išlaikymui. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į vaiko amžių, jo didėjančius poreikius negalima daryti išvados, jog ieškovės prašoma priteisti suma neprotinga. Vertinant abiejų šalių turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos apie 250 Eur per mėnesį (b. l. 6-8). Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-11-07 moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, kad ieškovė su vaiku gyvena nedideliame sodo namelyje su mama, seserimi bei tėvu (b. l. 19-20). Atsakovas pateikė duomenis, jog dirba UAB „Gręžiniai“, jo darbo užmokestis, priklausomai nuo metų laiko, svyruoja nuo 95 Eur iki 380 Eur, neatskaičius mokesčių (b. l. 39-40). Atsakovas AB „BnP Finance“ iki 2020-06-12 kas mėnesį turi mokėti 70,35 Eur paskolą (b. l. 41-42), iki 2020-03-27 AB „Swedbank“ turi mokėti po 14,63 Eur (b. l. 45-46). Atsakovas taip pat pateikė duomenis apie 286,70 Eur įsiskolinimą „Omega Invest LTD“, skolos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis iki 2017-04-21 (b. l. 43). Atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Duomenų, apie atsakovui nustatytą nedarbingumą nėra. Atsakovas pinigus iš kredito įstaigų skolinosi savo interesų, o ne nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės negali būti pagrindu mažinti nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydį. Atsakovo argumentai, jog jo darbas sezoninis ir nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. atsakovas dirba 2 d. val. per dieną nėra reikšmingas. Atsakovas tuo metu gali susirasti papildomą darbą ir uždirbti reikalingų pajamų. Negalėdamas išlaikyti vaiko ir tenkinti savo poreikių, būdamas jaunas, sveikas ir darbingas vyras, atsakovas turi galimybę įgyti reikiamą kvalifikaciją ir surasti geriau apmokamą darbą. Atsakovo teigimu, byloje nebuvo pateikti įrodymai ir nebuvo pagrįsti vaiko poreikių skaičiavimai. Nepilnametis vaikas yra tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tokio amžiaus vaiko poreikiai yra pakankamai nemaži, įprastai perkamos sauskelnės, specialus maistas. Ieškinyje nurodyta, kokių poreikių tenkinimui reikalinga išlaikymo suma. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, papildomų sąskaitų ir kvitų pateikti neprašė, bylos nagrinėjimo eigoje išlaidų pagrįstumo neginčijo, todėl teismas pagrįstai pasirėmė ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Tuo labiau, kad nurodyti vaiko poreikiai nėra akivaizdžiai per dideli. Pažymėtina, jog CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliaciniame skunde remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tai, kad, būdamas informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, atsakovas teismui neteikė procesinių dokumentų bei nedalyvavo teismo posėdyje, apriboja jo galimybę teikti naujus įrodymus ir argumentus apeliacinės instancijos procese.Vaiko motina šiuo metu negali dirbti, kadangi viena augina vaiką. Iš gaunamos pašalpos motina turi išlaikyti ir save ir vaiką. Kadangi pašalpa sudaro tik 250 Eur, tai motina vaiko išlaikymui šiuo metu gali skirti mažesnę išlaikymo dalį nei vaiko tėvas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Dėl šios priežasties laikoma, kad priteistas 190 Eur išlaikymas nėra per didelis. Atsakovas nurodė, jog yra našlaitis, slaugo neįgalią motiną (b. l. 52). Kolegijos vertinimu, šios atsakovo nurodytos aplinkybės tai pat nesudaro pagrindo sumažinti priteistino išlaikymo dydį, kadangi atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų apie tai, ar motinai reikalingas išlaikymas. Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-11-07 moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, jog atsakovo motina dirba (b. l. 17). Tokia aplinkybė paneigia atsakovo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su motinos negalėjimu dirbti. Atsakovas nesutiko ir su priteistu 1 310 Eur išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Susipažinę su skundo motyvais kolegijos teisėjai sprendžia, jog apeliantas neginčija įsiskolinimo fakto. Ginčijama aplinkybė, jog išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti skaičiuojamas ne nuo 190 Eur, bet nuo 100 Eur sumos. Atmetus apelianto argumentus, susijusius su priteistu 190 Eur išlaikymu, taip pačiais motyvais atmestinas ir apelianto prašymas sumažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos priteistinos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnyje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Nustatyta, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 62-63). Valstybė patyrė 63,69 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 61). Kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, todėl priteistinos (CPK 96 straipsnis, 98–99 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundų motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovo D. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. N. 63,69 Eur (šešiasdešimt tris eurus ir šešiasdešimt devynis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630.

Teisėjai Vilija MikuckienėVaclovas PaulikasJūra Marija Strumskienė