Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis A. L. individualioje įmonėje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2008 m. spalio 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vienų metų laikotarpiui.

2. 2009 m. balandžio 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant vienų metų laikotarpiui.

3. 2018 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vienų metų laikotarpiui.

4. 2018 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 281 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu, o vadovaujantis BK 64¹ straipsniu subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu ir paskirta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 3 metų laikotarpiui, skiriant įpareigojimus. Bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L. 2023 m. balandžio 26 d. apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė savo šeimos narei– sugyventinei G. K. vieną kartą į veidą, prispaudė su keliu dešinės pusės šoną, sugriebė ranka už plaukų ir juos tempė, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. K. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, įvykio vakarą susipyko su savo sugyventine, nes pastarajai pranešė, jog keičia darbą ir pakeitus darbą jam vienoje vietoje reikės gyventi su keliais žmonėmis, kas nepatiko jo sugyventinei, su kuria kartu gyvena ir šiuo metu, ir tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu jis jai sudavė smūgį, tempė už plaukų bei buvo prispaudęs šoną. Po konflikto išvažiavo iš namų, nors žinojo, kad nukentėjusioji kvietė policiją. Įvykio metu nebuvo išgėręs, jau apie du metus negeria, kodėl pirminių parodymų metu nukentėjusioji nurodė, kad jis buvo išgėręs nežino, gal dėl to, kad iki įvykio jį nukentėjusioji matė su kompanija, kurioje visi buvo išgėrę. Labai gailisi dėl savo poelgio, jo ir sugyventinės santykiai dabar net geresni negu iki įvykio, jie yra susitaikę, nukentėjusioji jam yra atleidusi. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius.

Kadangi kaltinamasis G. L. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, o po kaltinamojo akto pagarsinimo sutiko duoti parodymus tuoj pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Proceso dalyviai teisiamojo posėdžio metu taip pat išreiškė sutikimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. L. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka.

Nukentėjusioji G. K., ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. balandžio 26 d. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo sugyventinis G. L. ir dukra L. D.. Apie 20.00 val., svetainėje susipyko su sugyventiniu, tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad ji pradėjo kalbėti apie skyrybas. Žodinio konflikto metu sugyventinis sudavė jai ranka, nepastebėjo ar kumščiu, ar delnu į kairės pusės veido sritį. Po to pradėjo tempti už plaukų ir parvertęs ant lovos su keliu prispaudė jos kūną ir greitai nuo jos atsitraukė. Visi šitie veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Sugyventinio atžvilgiu, net gindamasi jokio smurto nenaudojo. Kai jis atsitraukė, ji iškart paskambino policijai, o jis pasišalino iš namų. Konflikto metu sugyventinis galėjo būti neblaivus, nes alkoholį vartojo ir dieną prieš (t. 1., b. l. 35-38, 59-61). Papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad ji ir G. L. yra sugyventiniai, kartu gyvena apie 3 metus, veda bendrą ūkį. Butas, kuriame gyvena, priklauso jai. 2023 m. balandžio 26 d. apie 20.00 val., bute (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio G. L. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji G. pasakė, kad nori su juo skirtis. Šio žodinio konflikto metu G. L. jai sudavė vieną kartą į veidą, tai yra į kairę akį, tiksliai pasakyti ar su delnu, ar kumščiu negali, nes nepamatė, užsimerkė, ji pajuto smūgį į kairę akį, jai buvo sukeltas fizinis skausmas smūgio vietoje, vėliau toje vietoje atsirado nedidelė kraujosruva. Kai matė, kad G. L. nori suduoti, ji užsimerkė ir gulėsi ant lovos, ant kurios sėdėjo, norėdama išvengti smūgio, bet nepavyko, vis tiek G. L. jai sudavė į kairę akį. Paskui po suduoto smūgio, kai ji gulėjo ant lovos, G. L. su savo kojos keliu prispaudė jos dešinės pusės šoną, ji juto, kad prispausta, neskaudėjo. Ir tada, kai G. L. ją laikė prispaudęs, jis su ranka griebė jai už plaukų, juos tempė ir paleido. Kada plaukus jai tempė, ji juto fizinį skausmą, skaudėjo, ji išsigando tokio G. L. elgesio. Paskui G. L. atsitraukė nuo jos, ji paskambino 112, o jis išėjo iš namų. Po įvykio ji jokių vaistų nevartojo, į medikus nesikreipė. Kada sugyventinis G. L. smurtavo prieš ją, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kairės akies voke vėliau atsirado nedidelė kraujosruva (t. 1 b. l. 41-44, 45-48).

Iš 2023 m. balandžio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. B. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad 2023 m. balandžio 26 d. apie 20.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis G. L., gimęs (duomenys neskelbtini) m., sumušė savo blaivią sugyventinę G. K., gimusią (duomenys neskelbtini) m. Pirminiais duomenimis G. L. įvykusio žodinio konflikto metu trenkė ranka į dešinės pusės veido sritį, po to tampė už plaukų ir parvertęs ant lovos su keliu spaudė kūną, taip sukeldamas skausmą G. K. (t. 1, b. l. 12-14).

Iš įvykio vietos apžiūrios protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Įvykio vieta vaizdo kameromis nefilmuojama, iš įvykio vietos niekas nepaimta (t. 1, b. l. 15-21).

Kaip matyti iš policijos registruojamų įvykių registro, 2023 m. balandžio 26 d. 20.07 val., užregistruotas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (t. 1, b. l. 22).

Iš 2023 m. gegužės 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2023 m. balandžio 26 d. skambučio į BPC garso įrašas. Garso įrašas įrašytas į CD laikmeną. Apžiūrint garso įrašą, girdisi dviejų moterų pokalbis. Verkianti moteris, prisistačiusi G. K., BPC darbuotojos prašo pagalbos, nes ji konfliktuoja su sugyventiniu adresu (duomenys neskelbtini), jis mušasi, stumdosi, jai plaukus pešė, jai greitosios nereikia (t. 1, b. l. 23-25, 26).

Iš 2023 m. birželio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris filmuotas policijos pareigūno kūno kamera. Vaizdo įrašas įrašytas į CD laikmeną. Vaizdo įrašas filmuotas 2023 m. balandžio 26 d. atvykus policijos pareigūnams į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas vaizdo įrašas, tai yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato policijos pareigūnės E. J. kūno kameros filmuotas vaizdo įrašas. Apžiūrint vaizdo įrašą matosi ikiteisminio tyrimo metu pripažinta nukentėjusioji G. K., kuri policijos pareigūnams nurodo, kad prieš ją smurtą naudojo jos sugyventinis, tai yra trenkė į akį ir tąsė už plaukų. Vaizdo įrašo trukmė 7 min. 02 s. (t. 1, b. l. 27-29, 30).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant G. K. kairiojo skruosto matosi paraudimas. Daugiau jokių išorinių sužalojimų nesimato (t.1, b. l. 49-53).

2023 m. balandžio 28 d. pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 820/2023 (02) užfiksuota, kad G. K. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023 m. balandžio 26 d. ir būdu. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiek suduodant smūgį kumščiu ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (t. 1, b. l. 57-58).

Dėl veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Tuo tarpu BK 141 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Kaltinamasis G. L. duodamas parodymus teisme, teigė, kad 2023 m. balandžio 26 d. dėl asmeninių aplinkybių sukonfliktavo su savo sugyventine, konflikto metu jai trenkę, tempė už plaukų bei buvo prispaudęs šoną. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu, skambučio į bendrąjį pagalbos centrą išrašu bei objektų apžiūros protokolu. Nukentėjusioji G. K. duodama parodymus, iš esmės parodė analogiškas 2023 m. balandžio 26 d. įvykio aplinkybes kaip ir kaltinamasis, o būtent, kad nurodytą dieną, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, kuris iš G. L. peraugo į fizinį smurtą, kadangi kaltinamasis jai trenkė į galvą, tiksliai negali pasakyti kumščiu ar delnu, buvo ją prispaudęs keliu ir pešė plaukus, dėl ko ji juto fizinį skausmą bei labai išsigando ir iškvietė policijos pareigūnus. Įvykusio konflikto tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo faktą patvirtina ir 2023 m. balandžio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. B. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame fiksuota, kad 2023 m. balandžio 26 d. apie 20.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis G. L., sumušė savo blaivią sugyventinę G. K. (t. 1, b. l. 12-14), o byloje esantis 2023 m. balandžio 26 d. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašas patvirtina, jog nukentėjusioji kvietė policijos pareigūnus, nes ją muša sugyventinis, skambučio metu moters emocinė būklė buvo sunki, ji verkė (t. 1, b. l. 23-25, 26). Asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad ant G. K. kairiojo skruosto matosi paraudimas. Daugiau jokių išorinių sužalojimų nesimato (t. 1, b. l. 31-33). O byloje esantis 2023 m. balandžio 28 d. specialisto išvada Nr. G 820/2023 (02) patvirtina, kad G. K. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023 m. balandžio 26 d. ir būdu. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiek suduodant smūgį kumščiu ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (t. 1, b. l. 57-58).

Tiek kaltinamasis G. L., tiek ir nukentėjusioji G. K. patvirtino aplinkybę, jog juos sieja šeiminiai santykiai, kadangi jie apie tris metus gyvena kartu, veda bendrą ūkį, konfliktas tarp jų kilo taip pat dėl tolimesnių ateities perspektyvų gyvenant kartu. Iš to daroma išvada, jog jų santykiai atitinka BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą šeimos narių sąvoką.

Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, jog G. L. 2023 m. balandžio 26 d. apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė savo šeimos narei– sugyventinei G. K. vieną kartą į veidą, prispaudė su keliu dešinės pusės šoną, sugriebė ranka už plaukų ir juos tempė, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. K. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. L. pateikė prašymą bei susitaikymo su nukentėjusiąja protokolą, kuriais prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio tvarka.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose nurodytos sąlygos:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iš BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų sąlygų, leidžiančių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, teismas nustatė tik tris, o būtent tai, kad iš tiesų G. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstamais veiksmais žala nebuvo padaryta, todėl jos pašalinimo klausimas šioje byloje nebuvo aktualus, o taip pat kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, ką patvirtino ir į bylą pateiktas G. K. ir G. L. rašytinis susitaikymo protokolas. Tačiau teismas nenustatė vienos esminių sąlygų, tai yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis praeityje yra ne kartą teistas, viena iš praeityje padarytų nusikalstamų veikų taip pat buvo susijusi su smurtiniu elgesiu, kas tik leidžia spręsti, kad nepagrįstas jėgos ir fizinio smurto naudojimas, kaltinamojo elgesyje yra pasikartojantis veikimo modelis, kuris, kaip nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys atskleidžia, gali būti pasirinktas spręsti konfliktines situacijas. Tuo tarpu tai, kad kaltinamojo teistumas yra išnykęs, sprendžiant dėl BK 38 straipsnio taikymo teismo nesaisto, kadangi teismas turi įvertinti kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kad galėtų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kartu teismas įvertina ir tai, jog kaltinamasis yra ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, kas teismo vertinimu atskleidžia, kaltinamojo asmenybės ne vienpusiškumą, kadangi kaip matyti tiek iš ankstesnių jo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, tiek ir iš administracinių nusižengimų G. L. nėra linkęs laikytis įstatymų bei elgtis pagal visuomenėje vyraujančias moralias, įstatymų laikymusi paremtas, elgesio normas, o tai nesudaro pagrindo manyti, jog ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to teismas įvertina ir šioje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra tai, kad kaltinamojo priešingi teisei veiksmai buvo nukreipti prieš sugyventinę, su kuria sieja šeiminiai santykiai, o jau vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti net gi prieš savo šeimos narį, su kuriuo jį sieja artimi santykiai, neapsaugo nuo nusikalstamo veikimo, neleidžia pagrįstai manyti, kad ir ateityje nuteistasis nenusikals.

Apibendrinant pasisakytina, kad kaltinamojo asmenybė bei jo, tiek dabartinio, tiek praeities elgesio raiška, neleidžia spręsti, jog yra visos sąlygos leidžiančios asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius, todėl šis institutas netaikytinas.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamo veiksmo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis G. L. veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo priešingų teisei veiksmų pasekmes, ir norėdamas taip veikti, padarė vieną baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei labai neigiamai vertina savo veiksmus (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatytas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis eilę kartu baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 137-142), psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas, tačiau priklausomybės ligų registre registruotas, dėl sutrikimo susijusio su alkoholio vartojimu (t.1, b. l. 145) įvertinama ir byloje pateikta kaltinamojo charakteristika. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, įvertinus bausmės tikslus, teismas sprendžia, jog šiuo atveju skirtina viena iš BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra, proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

vokas su CD laikmena, kurioje garso įrašas (t. 1, b. l. 26), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje; vokas su CD laikmena, kurioje garso įrašas (t. 1, b. l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat uždrausti visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. L. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat uždrausti visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Išaiškinti, kad asmuo, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

voką su CD laikmena, kurioje garso įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje;

voką su CD laikmena, kurioje garso įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.