Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja R. L. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą (b. l. 1-5, 45-46) ir prašė: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2012 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 27D-2504 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atsakovas atsisakė tenkinti R. L. 2012 m. rugsėjo 24 d. prašyme išdėstytus reikalavimus; 2) įpareigoti Departamentą išmokėti R. L. neišmokėto darbo užmokesčio dydžio skirtumą, susidariusį dėl netinkamo tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimo – nuo Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 3.1-K 31-(5.1) „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo“ priėmimo iki atleidimo dienos, t. y. 2010 m. birželio 30 d.; 3) įpareigoti Departamentą išmokėti R. L. neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas skirtumą, susidariusį dėl netinkamo tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo – nuo Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 3.1-K 31-(5.1) „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo“ priėmimo iki atleidimo dienos, t. y. 2010 m. birželio 30 d.; 4) įpareigoti Departamentą išmokėti R. L. neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalį, susidariusią dėl netinkamo tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimo ir vidutinio atlyginimo apskaičiavimo; 5) įpareigoti Departamentą išmokėti R. L. vidutinį atlyginimą už pavėluotą viso priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimą nuo atleidimo dienos (2010 m. birželio 30 d.) iki visiško atsiskaitymo dienos; 6) įpareigoti Departamentą išmokėti 0,06 procento dydžio delspinigius nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad atsakovas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą, įskaitė į tarnybos Lietuvos valstybei stažą laikotarpius nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1993 m. rugpjūčio 20 d., nuo 1997 m. rugpjūčio 18 d. iki 1998 m. rugpjūčio 25 d., nuo 1998 m. rugpjūčio 25 d. iki 1999 m. rugpjūčio 25 d., nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. iki 2000 m. rugpjūčio 21 d. ir nuo 2000 m. rugpjūčio 30 d. iki 2002 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu įpareigodamas atsakovą įskaityti prieš tai minėtus laikotarpius į pareiškėjos stažą Lietuvos valstybei, pripažino jos teisę į papildomą stažą, kuris susijęs su kitomis socialinėmis garantijomis, t. y. 3 procentų dydžio priedu kas trys metai, o taip pat papildomomis atostogų dienomis. Atsakovas, atsižvelgdamas į padidėjusį darbo stažą, privalėjo atitinkamai perskaičiuoti papildomas darbo užmokesčio sumas ir minėtas socialines garantijas, tačiau to nepadarė ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies nuostatas. Atsakovas pažeidė jos subjektinę teisę gauti viso dydžio priklausantį darbo užmokestį ir gauti jį laiku, konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Atsakovo neteisėti veiksmai nesuderinami su socialinių garantijų tęstinumo, teisinio tikrumo principais (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-1806-142/2012). Atsakovas, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK), privalėjo su ja visiškai atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2012 m. birželio 30 d., tačiau iki šiol nesumokėjo viso darbo užmokesčio, taip pat visos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Kadangi atsakovas laiku ir visiškai neatsiskaitė, jai iki visiško atsiskaitymo turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, taip pat vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Al-20 ,,Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“, skaičiuotini 0,06 procento dydžio delspinigiai nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną.