Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-207-817/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-30
Bylos Nr.: 1A-207-817/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-16706-2021-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nida Vigelienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis: M. Ž., M. B.
Nukentėjusysis: P. A., J. N.
Civilinis ieškovas: UAB „S.“, „I.“, ADB „C.“, UAB „L.“
Advokatai: Gintaras Putvinskis

Kategorijos

1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-817/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16706-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.1.; 2.1.15.3.1.; 2.4.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,nuteistojo M. Ž. gynėjui advokatui Gintarui Putvinskiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 52 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 52 parų arešto – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridedant dalį – 25 parų arešto – paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir jam paskirta galutinė subendrinta 77 parų arešto bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, jam į paskirtą bausmę įskaitytini: 1) šioje byloje taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 25 d. 01.00 val. iki 2021 m. gegužės 26 d. 15.35 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai; 2) atliktas bausmės laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendyje nurodytas įskaitytinas laikas.

Nukentėjusiojo P. A. civilinis ieškinys atmestas.

Iš M. B. ir M. Ž. solidariai priteista: 1) civiliniam ieškovui UAB „S.“ 958,85 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) nukentėjusiajai J. N. 811,11 Eur turtinės žalos atlyginimo; 3) civiliniam ieškovui „I.“ 254,91 Eur turtinės žalos atlyginimo: 4) civiliniam ieškovui ADB „C.“ 543,30 Eur turtinės žalos atlyginimo; 5) civiliniam ieškovui UAB „L.“ 225,68 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. B., šis nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. B. ir M. Ž. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2021 m. gegužės 25 d., apie 01.00 val., nuo automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. A., stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė dešinės pusės šoninį galinio matymo veidrodėlio stikliuką, 129 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti kairės pusės šoninį galinio matymo veidrodėlio stikliuką, 140 Eur vertės, bet nesugebėjo jo nuimti, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajam P. A. priklausantį turtą, 129 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti 140 Eur vertės turtą;

be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 25 d., apie 01.00 val., nuo automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „S.“ (valdytojas P. R.), stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė du šoninius galinio matymo veidrodėlių stikliukus, kurių vieno kaina 451,44 Eur, bendros 902,88 Eur vertės, taip pagrobė svetimą, UAB „S.“ priklausantį 902,88 Eur vertės turtą;

be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 25 d., apie 01.00 val., nuo automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. N., stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė du šoninius galinio matymo veidrodėlių stikliukus, kurių vieno kaina 330,37 Eur, bendros 660,74 Eur vertės, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. N. priklausantį 660,74 Eur vertės turtą;

be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 25 d., apie 01.00 val., nuo automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. G., stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė du šoninius galinio matymo veidrodėlių stikliukus, kurių vieno kaina 261,47 Eur, kito – 307,62 Eur, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajam J. G. priklausantį 569,09 Eur vertės turtą;

be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 25 d., apie 01.00 val., nuo automobilio Volvo XC 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Ž., stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė vieną dešinės pusės šoninį galinio matymo veidrodėlio stikliuką, 455,13 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti kairės pusės šoninį galinio matymo veidrodėlio stikliuką, 134,07 Eur vertės, bet nesugebėjo jo nuimti, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajam J. Ž. priklausantį 455,13 Eur vertės turtą;

be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tęsdami nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 25 d., apie 01.00 val., nuo automobilio BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „L.“, stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė du šoninius galinio matymo veidrodėlių stikliukus, bendros 225,68 Eur vertės, taip pagrobė svetimą, UAB „L.“ priklausantį 225,68 Eur vertės turtą,

iš viso pagrobė svetimą turtą, 2 942,52 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą, 274,07 Eur vertės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendį dalyje ir jį išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių; civilinius ieškinius M. Ž. atžvilgiu palikti nenagrinėtais. Netenkinus šio prašymo, prašo M. Ž. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ar kitaip sušvelninti nuosprendį.

3. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamose dalyse yra neteisėtas ir nepagristas, pirmosios instancijos teismas nenurodė dalies išvadų faktinių ir teisinių argumentų (conditio sine qua non). Nuosprendis dalyje prieštarauja procesinėms ir materialinėms teisės normoms. Pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias užtikrinti teisminio nagrinėjimo išsamumą ir priimamų procesinių sprendimų objektyvumą, nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, todėl padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės, ir kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą, priimti teisingą sprendimą, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas.

4. Apeliantas dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų netinkamo taikymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį pagrindė iš esmės tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, visiškai neatsižvelgė ir nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų visumos, o palankių nuteistajam įrodymų pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tačiau nepateikė pagrįstų išvadų ir motyvų, kuris iš įrodymų patvirtina ar paneigia nusikalstamos veikos sudėties buvimą, nepateikė inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai neatskleidė, kokiais įrodymais remiantis M. Ž. pripažino kaltu, nesivadovavo įrodymų visuma. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog apeliantas nepripažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o jo duoti parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sutampa su nuteistojo M. B. duotais parodymais.

5. Apeliantas dėl in dubio pro reo principo taikymo nurodo, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai; kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų; kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Apelianto vertinimu, jo kaltė yra grindžiama vien samprotavimais ir prielaidomis – jokių kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nei liudytojų, nei nukentėjusiųjų, nei kito nuteistojo duoti parodymai nepatvirtina aplinkybės, jog matė M. Ž., todėl buvo pažeistas in dubio pro reo principas.

6. Apeliantas nurodo, jog jo kaltė nėra patvirtinta nei daktiloskopinėmis plokštelėmis, nei specialisto ar eksperto išvadomis, nei telefoninio ryšio kontrolės duomenimis, nei išorinio stebėjimo ar slapto sekimo duomenimis, nei liudytojo ar nukentėjusiojo, ar kaltinamojo parodymais. Tai, kad apeliantas duodamas parodymus nebuvo preciziškai nuoseklus, tai, kad telefonu skambinosi su M. B., tai, kad liudytojas J. S. matė du (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikinus, kurių atpažinti negalėtų, ir tai, kad M. Ž. važiavo M. B. automobilyje kaip keleivis ar tai, kad byloje nebuvo nustatyta su M. B. įvykio vietoje buvusių kitų asmenų – jo kaltės nepatvirtina.

7. Apeliantas dėl civilinių ieškinių nurodo, jog, kadangi apeliaciniu skundu prašoma M. Ž. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, tenkinus šį prašymą, civiliniai ieškiniai jo atžvilgiu palikti nenagrinėtais.

8. Apeliantas dėl bausmės individualizavimo nurodo, kad teismas, spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, pirmiausiai privalo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje jokių veikos išskirtinį pavojingumą apibudinančių kriterijų, lyginant su rūšiniais pavojingumo kriterijais, nėra. Taigi, byloje nėra jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant realią arešto bausmę.

Šalies argumentai

9. Apeliantas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo akcentuoja, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos, tačiau tokiu atveju asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Nurodoma, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Aplinkybė, jog asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama ir nurodoma, kad teismas, priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turi vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015; 2K-268-942/2017). Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam netaikius bausmės vykdymo atidėjimo, ne tik būtų apsunkintas bendravimas su artimais žmonėmis, bet nebūtų sudarytos sąlygos ir tinkamai socializuotis, apeliantas galimai prarastų darbą. Akcentuojama, jog M. Ž. dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai. Be to, apeliantas pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

10. Apeliantas dėl bausmių subendrinimo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nepagrįstai subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, kadangi jis pagal minėtą teismo baudžiamą įsakymą jam paskirtą arešto bausmę jau atliko 2022 m. spalio 6 d.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Šalies argumentai

12. Teismo posėdžio metu nuteistojo M. Ž. gynėjas advokatas Gintaras Putvinskis prašė nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

13. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

14. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. Ž. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, prašo jį išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių, o civilinius ieškinius jo atžvilgiu palikti nenagrinėtais. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino byloje surinktus duomenis, nevertino įrodymų visumos bei rėmėsi iš esmės tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, taip pat nesivadovavo in dubio pro reo principu, todėl jį (M. Ž.) nepagrįstai pripažinto kaltu. Vis tik, netenkinus prašymo jį išteisinti, nuteistasis M. Ž. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ar kitaip sušvelninti nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl įrodymų vertinimo ir M. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

15. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo pripažįstant M. Ž. kaltu dėl vagystės, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistojo M. Ž. kaltės konstatavimui dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, duomenų pakanka.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, pripažindamas M. Ž. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pagrįstai ir objektyviai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. paties nuteistojo M. Ž. parodymus, kito nuteistojo M. B. parodymus, nukentėjusiųjų J. N., J. Ž., P. R., J. G., P. A. parodymus, liudytojų A. V., M. V., Š. Ž., J. Š., A. M., K. A. parodymus, specialistės R. Ž. parodymus, P. A., P. R., J. N., J. G., J. Ž. A. V. pareiškimus, policijos įvykių registro išrašą, vietos apžiūros protokolus, daiktų apžiūros protokolą, įvykio vietos, vietovės ir kitų objektų apžiūros protokolą, tarnybinius pranešimus, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. spalio 19 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitus rašytinius įrodymus bei nurodė, kad M. Ž. nusikalstama veika buvo kvalifikuota tinkamai, o jo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, abejonių nekelia. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime negali būti laikomas esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu. Pritardama pakankamai išsamiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

17. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas bei neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), kuris atima iš turto savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą. Pažymėtina, kad minėtas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y., kai kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad jis paima svetimą daiktą, bei numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį daiktą turės kaip nuosavą, ir to nori. Tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti minėtų požymių visumą.

18. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendravykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-139/2015). Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521-511/2015, 2K-417-693/2015).

19. Išnagrinėtais įrodymais baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuo automobilių BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti veidrodėlių stikliukai ir pasikėsinta pagrobti kairės pusės veidrodėlio stikliuką nuo automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pasikėsinta pagrobti automobilio Volvo XC60, kairės pusės veidrodėlio stikliuką.

20. Iš nuteistojo M. Ž. viso proceso metu duotų parodymų matyti, kad jis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nurodė, kad tą vakarą susitiko su pažįstamais, pas juos buvo rajone, vartojo alkoholį. Sėdėjo lauke, nes buvo šilta, ilgai užsibuvęs pamatė, kad nespės į paskutinį autobusą, todėl nusprendė paskambinti M. B. ir paklausti, ar jis mieste, kad pavežtų namo. M. B. buvo mieste, o kad jam nereikėtų važiuoti, susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „L.“, ten ir susitiko. Iki ten nuėjo pėsčiomis, parūkė ir, išvažiuojant iš kiemo, juos sustabdė policijos pareigūnai patikrinti dokumentų. M. B. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, pradėjo tikrinti automobilį ir rado kuprinę su veidrodėliais. Paskui pareigūnai jį uždarė ir pralaikė iki ryto, daugiau nematė, kas ten vyko. Įvykio metu turėjo telefonus „Samsung“ ir „LG“, tik telefone LG“ buvo kortelė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo M. Ž. paaiškinimai yra paneigti baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

21. Kaip matyti, iš liudytojo J. Š. parodymų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad liudytojas bylai reikšmingu laiku, būdamas balkone ((duomenys neskelbtini)), prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjusio automobilio Mercedes Benz pastebėjo du vyrus, vėliau pamatė juos (duomenys neskelbtini) 5 namo kieme prie automobilio BMW. Šie vyrai kažką padarydavo ir bėgdavo. Vienas iš vyrų buvo su kuprine. Jie kuprinėje kažką krapštėsi ir vienas kitam rodė. Po to, vyrai pabėgo (duomenys neskelbtini) link. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 2, b. l. 67 – 69) davė iš esmės tokius pačius parodymus, kurie buvo pagarsinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje. Liudytojas J. Š. patvirtino, kad jo pagarsinti parodymai, be kita ko, kad paminėto automobilio Mercedes Benz valst. Nr. skaičiai yra (duomenys neskelbtini), o automobilio BMW valst. Nr. skaičiai – (duomenys neskelbtini), yra teisingi. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo J. Š. parodymai yra nuoseklūs ir nekintantys, kuriuos patvirtina kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Remiantis liudytojo J. Š. parodymais, jis po to, kai vyrai pasišalino (duomenys neskelbtini) kiemo, netrukus paskambino, kad būtų iškviesta policija. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog liudytojo J. Š. telefono skambutis buvo užfiksuotas 2021 m. gegužės 25 d., 00.56 val., kurio metu nurodoma, kad „du įtartini asmenys vaikšto kiemuose aplink automobilius, apžiūrinėja, nuėjo link (duomenys neskelbtini) namų“ (b. t. 1, b. l. 3–4). Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, abu nuteistieji M. B. ir M. Ž. buvo laikinai sulaikyti policijos pareigūnų jau po keturių minučių (duomenys neskelbtini) (2021 m. gegužės 25 d., 01.00 val.) (b. t. 3, b. l. 27, 105). Taigi nuo liudytojo J. Š. pranešimo policijai apie įtartinus asmenis iki nuteistųjų M. B. ir M. Ž. laikino sulaikymo praėjo itin mažas laiko tarpas (apie keturias minutes), be to, nustatyta ir tai, kad liudytojo J. Š. telefoninio skambučio policijai metu nurodyta kryptis, kuria pasišalino įtartini asmenys (link (duomenys neskelbtini) namų), yra link tos pačios pusės, kur netrukus buvo laikinai sulaikyti abu nuteistieji M. B. ir M. Ž. ((duomenys neskelbtini)), todėl nėra abejonių, kad liudytojas J. Š. stebėjo asmenis – nuteistuosius M. B. ir M. Ž. – tuo metu, kai buvo grobiami automobilių Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlių stikliukai. Išnagrinėtais įrodymais baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad M. B. vairuojamo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje rasta pilkos spalvos kuprinė su raštais, kurioje gulėjo 13 vnt. automobilių šoninių veidrodėlių stikliukų. Iš liudytojo Š. Ž. parodymų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad, sustabdžius automobilį BMW, rasta kuprinė atitiko pranešėjo J. Š. nurodytą kuprinę, kad ši buvo spalvota. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo Š. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, kad pranešėjas J. Š. nurodė, jog vienas iš įtartinų vyrų turėjo margą kuprinę su spalvotais taškeliais (b. t. 2, b. l. 75). Liudytojas Š. Ž. patvirtino, kad jo pagarsinti parodymai yra teisingi. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad iš automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti du šoniniai galiniai matymo veidrodėlių stikliukai, o iš automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas vienas dešinės pusės veidrodėlio stikliukas ir pasikėsinta pagrobti kairės pusės veidrodėlio stikliuką. Kaip matyti, baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nėra abejonių, jog liudytojas J. Š. stebėjo nuteistuosius M. B. ir M. Ž. prie automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai buvo grobiami automobilių Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlių stikliukai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokios išvados nepaneigia aplinkybė, jog liudytojas J. Š. negalėjo tiksliai apibūdinti matytų asmenų. Liudytojas teisme paaiškino, kad įtariamųjų amžiaus nusakyti negali, tačiau jie buvo liekni, greiti, dėl to policijai pasakė, kad jie jauni. Kaip teisingai pastebima skundžiamame nuosprendyje, J. Š. stebėjo įvykį iš toliau, pagal liudytojo parodymus, abu asmenys judėjo, todėl natūralu, kad liudytojas negalėjo tiksliai įsiminti ir vėliau nusakyti tokių asmenų amžiaus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad M. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, savaime nereiškia, kad nuteistojo nebuvo nagrinėjamų įvykių vietose.

22. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

23. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad šioje byloje buvo ištirti M. B. kuprinėje rasti veidrodėlių stikliukai ir gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. spalio 19 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad dalis automobilių veidrodėlių stikliukų montuojama to modelio automobiliuose, iš kurių ir buvo pagrobti (pasikėsinta pagrobti) veidrodėlių stikliukai (automobiliai BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), arba tikėtina, kad buvo montuojama to modelio automobiliuose, iš kurių ir buvo pagrobti veidrodėlių stikliukai (automobiliai Lexus IS200T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (F20 serija)). Ištirtų veidrodėlių stikliukų su esančiais laidais ir atidalytų laidų galų nuo automobilių BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palyginimo rezultatai neprieštarauja prieš tai padarytoms išvadoms dėl automobilių veidrodėlių stikliukų montavimo to modelio automobiliuose, iš kurių buvo pagrobti (pasikėsinta pagrobti) veidrodėlių stikliukai. Išvadą, kad M. B. ir M. Ž. taip pat pagrobė nuo automobilių Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlių stikliukus, taip pat pasikėsino pagrobti automobilio Volvo XC60, kairės pusės veidrodėlio stikliuką, pagrindžia ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. gruodžio 31 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant žirklių (kurios paimtos iš M. B. vairuojamo automobilio) su oranžinės spalvos rankenomis ašmenų yra juodos ir žalsvai balkšvos spalvos plastikų mikrodalelių, vienodų su automobilio BMWX3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninio galinio matymo veidrodėlio atidalytų elektros laidų izoliacijos sluoksnio atitinkamais plastikais. Tikėtina, kad šios plastikų mikrodalelės, rastos ant žirklių ašmenų su oranžinės spalvos rankenomis, yra iš automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninio galinio matymo veidrodėlio elektros laidų izoliacijos (2 t., b. l. 134–140). Be to, svarbu ir tai, kad automobiliai BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), stovėjo vienas nuo kito ne itin nutolusioje teritorijoje, o jų savininkai nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme teisiamųjų posėdžių metu tik patvirtino, kad jie pastatė atitinkamas transporto priemones iki nagrinėjamo įvykio bylai reikšmingose vietose ir jos turėjo veidrodėlių stikliukus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais įrodymais priimdamas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, juos išanalizavo bei sujungdamas į vientisą loginę grandinę padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad M. B. ir M. Ž., veikdami tiesiogine tyčia, pagrobė (pasikėsino pagrobti) svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju nuteistieji M. B. ir M. Ž. veikė bendrai (turėdami bendrą tyčią), kaip vykdytojai. Apeliacinės instancijos teismas kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus ir daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo, todėl M. Ž. nuteistas dėl vagystės pagrįstai ir apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl civilinių ieškinių M. Ž. atžvilgiu.

25. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. prašo, jį išteisinus nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje 1 dalyje, civilinius ieškinius jo atžvilgiu palikti nenagrinėtais.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

27. Šioje baudžiamojoje byloje M. Ž. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų M. B. ir M. Ž. solidariai priteista: 1) civiliniam ieškovui UAB „S.“ 958,85 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) nukentėjusiajai J. N. 811,11 Eur turtinės žalos atlyginimo; 3) civiliniam ieškovui „I.“ 254,91 Eur turtinės žalos atlyginimo: 4) civiliniam ieškovui ADB „C.“ 543,30 Eur turtinės žalos atlyginimo; 5) civiliniam ieškovui UAB „L.“ 225,68 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog M. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, todėl nuteistojo M. Ž. apeliacinio skundo prašymas, jį išteisinus nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, civilinius ieškinius jo atžvilgiu palikti nenagrinėtais, šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas, ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio skundo prašymo plačiau nepasisako.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo M. Ž. atžvilgiu.

28. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. prašo, neišteisinus jo dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Apeliantas nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant realią arešto bausmę. Apelianto tvirtinimas, kad netaikius bausmės vykdymo atidėjimo, ne tik būtų apsunkintas bendravimas su artimais žmonėmis, bet nebūtų sudarytos sąlygos ir tinkamai socializuotis, apeliantas galimai prarastų darbą, yra nepagrįstas.

29. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Spręsdamas dėl galimybės atidėti kaltininkui tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio nuostatose, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. turi būti įvertintas nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

30. Nagrinėjamu atveju M. Ž. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 52 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 52 parų arešto – bausmės, paskirtos šiuo skundžiamu nuosprendžiu, pridedant dalį – 25 parų arešto – paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir jam paskirta galutinė subendrinta 77 parų arešto bausmė.

31. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. Ž. bausmės rūšį, atsižvelgė į: tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinę turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai; pagrobto svetimo turto vertę; tai, kad nuteistieji veikė kaip vykdytojai; tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina aplinkybė – tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); nusikalto praėjus mažam laikui po to, kai 2021 m. kovo 29 d. atliko bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį; po nusikalstamos veikos padarymo du kartus nuteistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį arešto bausmėmis (vienos arešto bausmės vykdymas atidėtas); duomenų, kad yra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų dėl M. Ž., byloje nėra. Be to, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, atsižvelgdamas į M. Ž. asmenybę, tai, kad jis iš viso ketvirtą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat įvertindamas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu, pripažino, kad nėra teisinio pagrindo atidėti jam arešto bausmės vykdymą, nes tai neatitiks bausmės tikslų, nustatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, juolab jam arešto bausmės vykdymas jau vieną kartą buvo atidėtas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendis). Be to, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo atidėtas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis nepakankamai tinkamai vykdė probacijos sąlygas, darė administracinius nusižengimus, Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus skyrius buvo kreipęsis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Nors paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. Ž. nebuvo panaikintas, jis laikomas atlikusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu skirtą bausmę, tačiau praėjus vos mėnesiui nuo šios bausmės atlikimo, jis vėl padarė nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir skundžiamame teismo nuosprendyje visiškai teisingai nurodytus duomenis apie M. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo esmines aplinkybes, jo asmenybę, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistajam M. Ž. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

32. Įvertinusi visa, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 31 pastraipoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų kompleksinis įgyvendinimas yra galimas nuteistajam atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą ir nustačius jam vieną ar kelias BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl M. Ž. atžvilgiu paskirtų bausmių subendrinimo.

33. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ar kitaip sušvelninti nuosprendį šioje dalyje. Apelianto tvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nepagrįstai subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, kadangi jis pagal minėtą teismo baudžiamą įsakymą jam paskirtą arešto bausmę jau atliko 2022 m. spalio 6 d., yra nepagrįstas.

34. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 51 paros arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 34 parų arešto bausmė (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. gegužės 12 d.). Nuteistasis M. Ž. jam paskirtą bausmę atliko 2022 m. spalio 6 d.

36. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžiu M. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 52 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 52 parų arešto – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridedant dalį – 25 parų arešto – paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir jam paskirta galutinė subendrinta 77 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, jam į paskirtą bausmę įskaityti skundžiamame nuosprendyje nurodyti laikotarpiai.

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2K-133/2012, 2K-585/2010, 2A-7-3/2014; 2K-151-489/2019).

38. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo visos sąlygos nuteistajam M. Ž. bendrinti bausmes taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teismas įskaitė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą M. Ž. atliktą bausmę. Minėta, kad bendrinant bausmės BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmės bendrintinos ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, o į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3/2014). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas bei pagrįstai įskaitė M. Ž. atliktą bausmę, kuri buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ieva Gavelytė-KalytienėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė