Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-2311-596/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00513-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.4; 55.1.3

2021 m. gruodžio 9 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. Č. ir A. Č. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, V. M. ir P. B. dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. sausio 21 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-340-(8.30) (toliau – ir Patikrinimo aktas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad NŽT pateikė neigiamą išvadą dėl pareiškėjų inicijuoto žemės sklypo pertvarkymo projekto, kurio organizatorius yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija), t. y. nurodė, kad tvirtinti projekto negalima. Pareiškėjai su minėta išvada nesutinka.

Paaiškina, kad NŽT neigiamą išvadą pateikė dėl patikrinimo akto eilutėje „patikrinimo apibendrinimas“ nurodytų motyvų, t. y. kad planavimo organizatorius neva pažeidė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) 58 ir 59 punktus, nes neįkėlė į sistemą raštu gautų skundų ir atsakymų į juos, taip pat dėl to, kad planavimo organizatorius projektą suderino nesulaukęs atsakymų apskundimo termino pabaigos, nes buvo gauti V. M. ir P. B. skundai, o skundai ir atsakymai į juos nėra įkelti į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS). Pareiškėjai mano, kad tokie NŽT teiginiai prieštarauja Taisyklių reikalavimams ir faktinei padėčiai, nes jose nurodyta, jog į ŽPDRIS įkeliami tik pasiūlymai ir pritarimai, o ne skundai, prieštaravimai ir kiti dokumentai, taigi atsakymai į pasiūlymus ir pritarimus į ŽPDRIS neprivalo būti įkeliami.

Atkreipia dėmesį, kad V. M. ir P. B. planavimo organizatoriui pateikė ne pasiūlymus ir ne skundą, o prieštaravimus, nors jie net neturėjo teisės reikšti prieštaravimų dėl rengiamo projekto, o turėjo teisę pateikti pasiūlymus dėl jo. Atkreipia dėmesį, kad prieštaravimuose nebuvo pateikta nė vieno konkretaus pasiūlymo dėl rengiamo projekto sprendinių pakeitimų, o tik nesutikimai su esamais sprendimais.

Laikosi pozicijos, kad NŽT teiginiai dėl Taisyklių 58 ir 59 punktų pažeidimų yra nepagrįsti, nes net jei būtų privalu į ŽPDRIS įkelti V. M. ir P. B. prieštaravimus, atsakymus į juos, tokia techninė klaida laikoma mažareikšme ir nesudaro pagrindo teikti išvadą netvirtinti projekto, tokias klaidas būtina ištaisyti, tačiau jų ištaisymas nepakeičia projekto sprendinių ir nesudaro pagrindo atsirasti žalai tretiesiems asmenims.

Pareiškėjai, remdamiesi Taisyklių 10 punktu bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 30 straipsnio 9 dalimi, teigia, kad pertvarkyti negalima tik tokių sklypų, kurie yra teisminio ginčo objektais. Nagrinėjamu atveju pertvarkomas sklypas nėra teisminio ginčo objektas, todėl jis galėjo būti pertvarkomas. Patikrinimo akte nurodytose bylose ginčo objektas nėra pertvarkomas žemės sklypas. Sklypas, kaip teisminio ginčo objektas, suprantamas tuo atveju, jeigu yra kilęs ginčas dėl paties žemės sklypo, kaip daikto, ir (ar) teisių į jį. Pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėtoje byloje, kuri su apeliaciniu skundu perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), ginčo objektas yra ne žemės sklypas, o NŽT Klaipėdos rajono skyriaus veiksmai. Atkreipia dėmesį, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendime nurodė, jog tokio projekto rengimas yra net reikalingas, kadangi jis išspręs visus pareiškėjų ir V. M. ir P. B. ginčus ir užkirs kelią ateityje tokiems ginčams kilti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamos bylos Nr. eI3-2115-386/2021 ginčo objektas taip pat yra ne žemės sklypas, o planavimo organizatoriaus atsakymas atmesti V. M. ir P. B. prieštaravimus dėl projekto sprendinių ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus sprendimas nepriimti skundo dėl projekto sprendinių. Taigi, minėta byla iškelta po projekto parengimo, o jos ginčo objektas yra ne žemės sklypas, o planavimo organizatoriaus ir vienos iš projektą derinusių institucijų (NŽT Klaipėdos rajono skyriaus) priimti sprendimai. Pareiškėjai daro išvadą, kad atsakovės teiginiai dėl projekto rengimo negalimumo, susiję su teismuose nagrinėjamomis bylomis, yra nepagrįsti.

Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (ŽPDRIS paslaugos ZSFP-54610 byla (toliau – ir Projektas)) organizatorius (Administracija) neatliko Taisyklių 17 ir 58 punktuose nurodytų veiksmų, t. y. neįkėlė į ŽPDRIS visuomenės susipažinimo su Projektu gautus iš asmenų dokumentus ir atsakymus, nors tai atlikti privalėjo.

Nurodo, kad pagal Projekte esančius duomenis jo viešinimas vyko du kartus - 2020 m. spalio 16 – 29 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d. – 2020 m. gruodžio 4 d., tačiau tik iš gautų skundų turinio NŽT tapo žinoma, kad Projekto viešinimų metu V. M. ir P. B. pateikė Klaipėdos rajono savivaldybei prieštaravimus dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo. Projekto organizatorius, pažeisdamas Taisyklių 58 ir 59 punktų nuostatas, į Projekto viešinimo skiltį neįkėlė jokių duomenų apie viešinimo metu gautus skundus ir Projekto organizatoriaus atsakymus į juos. Pažymi, kad Projektas negalėjo būti teikiamas derinančioms institucijoms, taip pat ir tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, kol nėra pasibaigusi Projekto viešinimo procedūra.

Laikosi pozicijos, kad pareiškėjai skunde nepagrįstai siaurinamai ir sau naudinga linkme aiškina suinteresuotų asmenų pasiūlymų sąvoką, įtvirtintą Taisyklių 58 punkte. Iš V. M. ir P. B. pateiktų NŽT skundų turinio matyti, kad prieštaravimai Projekto organizatoriui buvo pateikti dėl Projekto sprendinių, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėti skundai nelaikytini pasiūlymais Taisyklių 58 punkto prasme, nes netgi pačiam Projekto organizatoriui nekilo abejonių dėl Taisyklių 59 punkte numatytos prievolės išnagrinėti gautus V. M. ir P. B. skundus ir pateikti jiems atsakymus egzistavimo.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjų teiginiu, jog prieštaravimus parengtam Projektui gali pateikti tik jo iniciatoriai, žemės sklypo savininkas ir valstybinės žemės patikėtinis, nes pagal Taisyklių 66 punktą jie privalo raštu pritarti projekto sprendiniams. Taisyklių 66 punktas taikytinas kitokiai teisinei situacijai - pritarimui parengtam projektui, be kurio jis apskritai negali būti tvirtinamas. Taisyklių 67 punkte įtvirtinta projekto organizatoriaus prievolė apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoti kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus užtikrina suinteresuotų asmenų (taip pat visų žemės sklypo valdytojų ir naudotojų) informavimą ir supažindinimą su projektu bei suteikia jiems galimybę pasisakyti dėl jo sprendinių. Nors žemės sklypo valdytojų ir naudotojų pritarimas Taisyklių 66 punkto prasme parengtam projektui nėra privalomas tam, kad jis galėtų būti patvirtintas, tai jokiu būdu neeliminuoja jų teisių, numatytų Taisyklių 58 punkte. P. B. yra Žemės sklypo bendrasavininkis, todėl jis bet kuriuo atveju turi pritarti parengtam Projektui.

Pažymi, kad NŽT konstatuoti Projekto viešinimo ir derinimo trūkumai nėra mažareikšmiai, todėl jie nėra laikytini skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikties ar kitomis techninėmis klaidomis, dėl ko Projekto organizatoriui neįvykdžius informavimo pareigos, numatytos Taisyklių 58–59 punktuose, buvo sudarytos prielaidos neobjektyviai išvadai dėl Projekto tvirtinimo pateikti. Toks Projekto organizatoriaus elgesys ne tik pažeidžia Taisykles, bet ir neatitinka viešojo administravimo išsamumo bei objektyvumo principų, prieštarauja Žemės įstatymo nuostatoms.

Nurodo, kad pagal Žemės valdos projektų valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto 2018 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1415, nuostatas paaiškėjus bent vienam iš nustatytų pagrindų, kai žemės valdos projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūros neatitinka žemės valdos projekto rengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, žemės valdos projekto tvirtinti negalima. Todėl NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, pagrįstai nusprendė, kad Projektas paslaugos byloje Nr. ZSFP-54610 negali būti tvirtinamas.

Pagal Administracijos 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. AV-2438 1 punktą Projekto rengimo tikslas yra padalyti kitos paskirties žemės sklypą į atskirus sklypus, o esant būtinumui suformuoti sklypus inžinerinės infrastruktūros teritorijoms. NŽT turimais duomenimis dėl pertvarkomo Žemės sklypo naudojimo LVAT vyksta teisminis ginčas, kuriame reikalaujama panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 12SD-1159-(14.12.104) ir įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių atlikti šiuos veiksmus: 1) inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną ir taikyti E. Č. administracinę atsakomybę pagal ANK 110 ir 261 straipsnius; 2) įpareigoti E. Č. pašalinti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalyje, plane pažymėtoje indeksu „C“, savavališkai įrengtą stumdomą užtvarą; 3) E. Č. nepašalinus savavališkai įrengtos užtvaros Žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „C“, inicijuoti jai žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą. Teigia, kad šis ginčas tiesiogiai daro įtaką Projekto sprendiniams, kadangi Projekte turi būti nurodytos pertvarkomo ir formuojamų žemės sklypų ribos ir kiti duomenys, nurodyti Taisyklių 52 ir 53 punktuose.

Nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose vyksta teisminis ginčas pagal V. M. ir P. B. skundą (tretieji suinteresuoti asmenys – E. Č. ir A. Č.) dėl Administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymo Nr. (5.1.22 E) A5-6433 bei NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 12SS-119-(14.12.137 E.) panaikinimo ir Administracijos įpareigojimo V. M. ir P. B. 2020 m. spalio 29 d. prieštaravimus išnagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai teigia, kad dėl planuojamos teritorijos vyksta teisminiai ginčai, kurie turi tiesioginę reikšmę Projekto sprendiniams, todėl NŽT struktūrinis padalinys pagrįstai nusprendė, kad Projekto negalima tvirtinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. M. ir P. B. atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pritaria atsakovės pozicijai dėl neigiamo Patikrinimo akto motyvų. Teigia, kad Projekto sprendiniai liečia ne tik Projekto iniciatorių tikslų įgyvendinimą, bet ir visų suinteresuotų asmenų interesus, todėl jis turi būti parengtas taip, kad užtikrintų visų asmenų interesų pusiausvyrą, sprendiniai būtų racionalūs ir nepažeistų asmenų teisių ar nepagrįstai jų nesuvaržytų. Suinteresuotiems asmenims turi būti sudarytos realios galimybės dalyvauti Projekto rengime, t. y. užtikrinta galimybė teikti pastabas ir pageidavimus. Mano, kad tik radus visas puses tenkinančius sprendinius, Projektas bus parengtas tinkamai ir galima bus jį tvirtinti.

Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Projektas buvo parengtas nesuderinus jo sprendinių su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, ignoruojant jų interesus ir siekiant sklypą padalinti taip, kaip pageidauja pareiškėjai. Teigia, jog Projekto rengimo metu jie buvo eliminuoti iš proceso. Tik vienoje iš teisminių bylų pareiškėjų atstovui pateikus dokumentus apie parengtą Projektą tretiesiems suinteresuotiems asmenims tapo žinomi Projekto sprendiniai.

Nesutinka su pareiškėjų pozicija, jog tretieji suinteresuoti asmenys turi būti eliminuoti iš viešinimo procedūros. Mano, kad toks požiūris į kitų asmenų nuomonę atskleidžia pareiškėjų nenorą derinti skirtingus interesus, nes būtent visų sklypo naudotojų interesų nepaisymas ir lėmė, kad Projektas yra parengtas su esminiais trūkumais, o kiti Žemės sklypo naudotojai ne vienerius metus yra įtraukti į nesibaigiančius teisminius procesus.

Palaiko atsakovės atsiliepime į skundą pateiktą išsamią teisės aktų apžvalgą dėl Taisyklių reikalavimų privalomumo. Pažymi, kad ŽPDRIS yra sukurta tam, kad palengvintų tiek planavimo procese dalyvaujančių asmenų, tiek institucijų darbą ir kad apsikeitimas dokumentais vyktų sklandžiau ir operatyviau, taip pat kad su dokumentais galėtų susipažinti ir planavimo procesu suinteresuoti asmenys, todėl Administracija ignoruodama pareigą įkelti Taisyklėse nurodytus dokumentus į ŽPDRIS elgiasi nepateisinamai.

Atsakydami į atsiliepime nurodytą argumentą, jog atsakovė tik iš trečiųjų asmenų skundų sužinojo, kad viešo svarstymo metu buvo gauta jų pretenzija nurodo, kad tai reiškia, jog jei ir toliau jie nebūtų teikę skundų Taisyklių nustatyta tvarka, atsakovė, kaip pagrindinė kontroliuojanti institucija, teikianti išvadą dėl Projekto tvirtinimo galimumo, nebūtų sužinojusi, kad yra pateiktos trečiųjų suinteresuotų asmenų pretenzijos, prieštaravimai, kad tam tikri Projekto sprendiniai galimai pažeidžia jų teises. Nematydama tokios viešo svarstymo procedūros medžiagos atsakovė nebūtų turėjusi galimybės atlikti išsamų vertinimą bei atsižvelgti į pastabas, kurios be suinteresuotų asmenų pranešimo nebūtų savaime matomos. Atsižvelgdami į tai daro išvadą, kad, priešingai nei teigiama skunde, pažeidimas nėra mažareikšmis, nes tikrinančiai institucijai (atsakovei) suvaržomos galimybės atlikti visapusišką vertinimą, dėl ko gali būti padaryta klaidų, pateikti neteisėti ir nepagrįsti patikrinimo aktai dėl Projekto tvirtinimo.

Atkreipia dėmesį, kad Administracijos aplaidumas pasireiškia ne tik į ŽPDRIS neįkeltais dokumentais. Teigia, kad ši institucija planavimo metu gautas pretenzijas vertino atsainiai, neįsigilinusi į Projekto sprendinius, taip vengdama Taisyklėse numatytos pareigos motyvuotai atsakyti į gautas pastabas, kas nesiderina su gero viešojo administravimo principais. Tokią išvadą leidžia daryti ir pasyvus Administracijos elgesys šioje byloje, t. y. Administracija būdama pagrindine planavimo proceso institucija, nepateikė atsiliepimo, neišsakė savo pozicijos, nepaaiškino dėl ko dokumentų neįkėlė į ŽPDRIS.

Atsakydami į pareiškėjo skundo argumentą, jog jie pateikė netinkamą dokumentą, pavadintą prieštaravimais, nurodo, kad šią poziciją paneigia aplinkybė, kad Administracija nors ir iš dalies, tačiau nagrinėjo prieštaravimus. Teigia, kad nėra jokio pagrindo apsiriboti vien lingvistiniu dokumento pavadinimu, neatsižvelgiant į dokumento turinį, nes Taisyklėse nėra nurodyta, kad kitaip pavadinti viešo svarstymo dokumentai nėra nagrinėtini. Mano, kad tuo atveju, jei pasiūlymų teikimui būtų keliami specialūs reikalavimai, tikėtina, kad visuomenė negalėtų pasinaudoti viešo svarstymo metu suteiktomis teisėmis, o viešinimo procedūra prarastų prasmę bei nebūtų pasiekti šios procedūros tikslai. Nepriklausomai nuo to, kaip viešo svarstymo metu pavadintas viešo svarstymo metu gautas dokumentas, jis turi būti išnagrinėtas, įvertinti jame nurodyti pastebėjimai, pretenzijos, pasiūlymai ir motyvuotai atsakyta. Tik tokiu būdu galima užtikrinti tinkamą viešo svarstymo procedūros įgyvendinimą bei visų suinteresuotų asmenų teisių apsaugą.

Nesutinka su pareiškėjų argumentu, jog prieštaravimuose nebuvo nurodytas joks konkretus pasiūlymas. Teigia, jog pareiškėjai pateikia tik apibendrintą vertinimą ir yra neįsigilinę į prieštaravimų turinį. Pateikia pavyzdį ir nurodo, kad prieštaravimai savaime reiškia siūlymus, kokie sprendiniai turėtų būti pakeisti ir kaip juos galima būtų pakeisti.

Pažymi, kad pareiškėjai siaurinamai sau palankia linkme interpretuoja teisės aktuose vartojamą sąvoką ,,teisminio ginčo objektas“ teigdami, kad toks ginčas turėtų būti dėl paties daikto ar teisių į jį teisėtumo. Trečiųjų asmenų vertinimu, teisės aktuose nurodyta sąvoka ,,teisminio ginčo objektas“ pakankamai plati ir apima ne tik pareiškėjų nurodomas, bet ir kitas situacijas, kurios gali daryti įtaką planavimo procesui. Paaiškina, jog sprendžiant, ar konkreti byla gali turėti įtakos planavimui, būtina įvertinti būsimo teismo sprendimo įtaką konkretiems planavimo sprendiniams ar planavimui apskritai. Todėl su Žemės sklypu susijęs teisminis ginčas gali būti įvertintas kaip neturintis įtakos planavimo procesui tik tuo atveju, jei akivaizdu, kad bet koks būsimas sprendimas niekaip nedarys įtakos Žemės sklypo, teisių į jį, naudojimo ir kitų esminių sklypo teisinio statuso aplinkybių. Priešingu atveju gali susiklostyti teisiškai negalima situacija, kad patvirtintas Žemės sklypo Projektas pats savaime ar atskiri jo sprendiniai prieštaraus teismo sprendimui. Tokiu atveju įgyvendinti teismo sprendimą ar atnaujinti administracines procedūras gali būti sudėtinga arba neįmanoma. Mano, kad būtent dėl šios priežasties, siekiant išvengti tokių situacijų, įstatymų leidėjas įtvirtino draudimą pertvarkyti žemės sklypą, kol jis yra teisminio ginčo objektas. Laikosi pozicijos, kad atsakovė pagrįstai sprendė, kad negalima pertvarkyti Žemės sklypo, kuris yra teisminio ginčo objektas, nes teismų sprendimai galėjo turėti įtakos planavimo procesui ir Projekto sprendiniams.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėjai neturėtų pagreitinti planavimo proceso užbaigimo, kol nesibaigė teisminiai procesai. Atkreipia dėmesį, kad skunde nenurodomi jokie motyvai, dėl ko pareiškėjai siekia patvirtinti Projektą, nesulaukę teisminių procesų pabaigos. Mano, kad tikslinga sulaukti teismų sprendimų iškeltose bylose, įvertinti jų įtaką planavimui, esant būtinumui pakoreguoti sprendinius taip, kad būtų galima įgyvendinti teismo sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2021 m. sausio 21 d. žemės valdos patikrinimo akto Nr. FPA-340-(8.30), kuriame NŽT pateikė išvadą, jog tvirtinti žemės valdos Projekto negalima, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Administracijos direktorius 2018 m. lapkričio 9 d. priėmė įsakymą Nr. AV-2438 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ir P. B. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, siekiant padalyti kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į atskirus sklypus. Parengto sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto viešinimas vyko du kartus: laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2020 m. spalio 29 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d.

Viešo svarstymo procedūros metu suinteresuoti asmenys V. M. ir P. B. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad: nesutinka, jog sklypas, kuris buvo suformuotas statiniams eksploatuoti, gali būti atidalijamas natūra; Žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams – valstybei ir P. B., ir kadangi nė vienas iš jų nepateikė prašymo, Projektas negalėjo būti pradėtas rengti; Projekto sprendiniai prieštarauja tiek teisės aktams, tiek teisės aktuose numatytoms trečiųjų asmenų teisių apsaugos nuostatoms. Nurodė, kad dėl pertvarkomo Žemės sklypo yra nagrinėjamos dvi bylos, todėl jis negali būti sujungiamas, padalijamas, atidalijamas ar perdalijimo būdu pertvarkomas. Teigė, kad Projektas visiškai neatitinka nustatytos naudojimosi tvarkos ir daug metų nusistovėjusios naudojimosi praktikos, juo sumažinamos visų naudotojų dalys. Pagal parengtą Projektą tektų griauti tvorą, atskiriančią V. M. ir Č. naudojamas sklypo dalis, taigi V. M. patirtų nuostolius, susiaurėtų jos valdoma sklypo dalis, tai sukeltų nepatogumų, ji netektų įvažiavimo, todėl turėtų išlaidų tinkamam įvažiavimui įsirengti, o P. B. liktų be jokio privažiavimo. Projekte nurodomos apsaugos zonos nėra pagrindas keisti nusistovėjusias ribas, o nuomonė apie neteisingą 2006 m. kūdros ploto skaičiavimą nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

Atsakydama į prieštaravimus Administracija 2020 m. lapkričio 12 d. pateikė atsakymą Nr. (5.1.22 E) A5-6433 ,,Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“, kuriame nurodė, kad remiantis Taisyklių 13.7. punktu E. Č. ir A. Č. turėjo teisę inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ar kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams. Pateiktame Projekte nėra informacijos, kad jis būtų teisminio ginčo objektas, taip pat informacijos, kad būtų pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai. P. B. apie rengiamą Projektą buvo informuotas 2018 m. spalio 25 d. registruotu laišku. Derinant Projektą buvo įrašyta pastaba, kad pagal Taisyklių 66 punktą: ,,Parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas“. Esant nesutarimams siūloma parengti atskirą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Dėl kitų prieštaravimuose nurodytų argumentų planavimo organizatorius nepasisakė ir jų faktiškai nenagrinėjo.

Nesutikdami su minėtame rašte išdėstytais teiginiais ir teigdami, kad Administracijos atsakymas yra nepagrįstas, nes daugelis argumentų nebuvo išnagrinėti, V. M. ir P. B. 2020 m. lapkričio 18 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė skundą ,,Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakymo dėl žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“, kuriame nurodė, kad planavimo organizatoriaus (Administracijos) atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaravimai atmesti nepagrįstai, todėl prašė jį pripažinti nepagrįstu, įpareigoti iš naujo išnagrinėti jų 2020 m. spalio 29 d. pateiktus prieštaravimus ir į juos atsižvelgti, o rengiant išvadą dėl Projekto tvirtinimo NŽT nepritarti parengtam sklypo (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektui.

NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė atsakymą Nr. 12SS-119-(14.12.137E) ,,Dėl skundo nenagrinėjimo“, kuriuo atsisakė nagrinėti skundą, nurodydamas, jog skundas dėl Administracijos atsakymo turėjo būti teikiamas ne NŽT, o teismui. V. M. ir P. B. 2020 m. lapkričio 27 d. pateikė skundą NŽT ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus nepagrįsto atsisakymo nagrinėti skundą“, kuriuo prašė išnagrinėti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. atsisakymą nagrinėti skundą ir įpareigoti Klaipėdos rajono skyrių jį išnagrinėti. Administracija 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė atsakymą į skundą.

Atsižvelgdami į tai, V. M. ir P. B. 2021 m. sausio 5 d. NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriui pateikė skundą ,,Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020-12-22 atsakymo dėl žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“, prašydami Administracijos 2020 m. gruodžio 22 d. atsakymą pripažinti nepagrįstu, įpareigoti iš naujo išnagrinėti suinteresuotų asmenų pateiktus prieštaravimus ir į juos atsižvelgti, o rengiant išvadą dėl Projekto tvirtinimo, Projektui nepritarti.

NŽT ginčijamu 2021 m. sausio 21 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. FPA-340-(8.30) pateikė išvadą, jog tvirtinti Projekto negalima. NŽT nurodė, kad Projekto viešinimo metu yra gauti V. M. ir P. B. skundai dėl Administracijos atsakymų, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė, kuri yra planavimo organizatorius, į Projekto viešinimo skiltį neįkėlė jokių duomenų apie viešinimo metu gautus skundus ir Projekto organizatoriaus atsakymus į juos, tuo pažeisdama Taisyklių 58 ir 59 punktų nuostatas. Atsižvelgdama į tai, nurodė, kad Projektas negalėjo būti teikiamas derinančioms institucijoms, taip pat ir tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, kol nepasibaigusi viešinimo procedūra (apskundimas). Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį ir Taisyklių 10 punktą negali būti pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, o pagal NŽT turimą informaciją dėl Žemės sklypo vyksta du teisminiai ginčai: 1) dėl pertvarkomo Žemės sklypo naudojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. eA-2278-438/2021); 2) dėl Administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymo panaikinimo ir Administracijos įpareigojimo 2020 m. lapkričio 29 d. prieštaravimus išnagrinėti iš naujo (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinė byla Nr. eI3-2115-386/2021).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas ir Taisyklės.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Taisyklėse. Pagal minėto straipsnio 7 dalies 2 punktą, apie projekto rengimą visuomenė informuojama Taisyklėse nustatyta tvarka.

Taisyklių 18 punkte nustatyta, jog Taisyklių nuostatos yra privalomos organizatoriui, iniciatoriams, projektų rengėjams, projekto rengimo reikalavimus rengiančioms ir teikiančioms institucijoms, projektų sprendinius derinančioms institucijoms, valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekančiai institucijai ir projektus tvirtinančiai institucijai.

Taisyklių 17 punkte nurodyta, kad projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS, jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Projekto bylos dokumentų, kurie pagal Taisykles turi būti rengiami, tačiau jie rengiami ne ŽPDRIS, kopijas į ŽPDRIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų parengimo (patvirtinimo) dienos įkelia jų rengėjai, jeigu Taisyklėse nenurodyta kitaip.

Remiantis Taisyklių 54 punktu, informacija apie pradedamą rengti projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo.

Taisyklių 58 punkte nurodyta, kad parengtas projektas teikiamas organizatoriui, kuris, jei pritaria projekto sprendiniams, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo teikia jį visuomenei susipažinti, arba grąžina projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo projekto sprendiniams priežastis. Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo. Susipažinti su parengto projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas. Suinteresuoti asmenys pasiūlymus ir pritarimus dėl projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Jei suinteresuotų asmenų pasiūlymai ir pritarimai pateikiami raštu, ne per ŽPDRIS, organizatorius privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelti juos į ŽPDRIS.

Pagal Taisyklių 59 punktą, susipažinęs su gautais pasiūlymais organizatorius juos išnagrinėja ir per 5 darbo dienas po susipažinimo laikotarpio pabaigos nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims. Nustatęs, kad pasiūlymai pagrįsti, paveda projekto rengėjui ištaisyti projektą pagal gautus pasiūlymus.

Pareiškėjai, remdamiesi Taisyklių 58 punktu skunde teigia, kad jame nurodyta, jog į ŽPDRIS yra keliami tik pasiūlymai ir pritarimai, o ne skundai, prieštaravimai ir kiti dokumentai. Pareiškėjų nuomone, V. M. ir P. B. planavimo organizatoriui pateikė ne pasiūlymus ir ne skundą, o prieštaravimus, todėl Projekto viešinimo metu negavus nė vieno pasiūlymo ar pritarimo, nebuvo ką kelti į ŽPDRIS.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nors V. M. ir P. B. pateikė planavimo organizatoriui dokumentą, pavadintą ne pasiūlymu, o prieštaravimais, šio dokumento esmės, atsižvelgiant į jo turinį, nekeičia. Projekto organizatorius, pažeisdamas Taisyklių 58 ir 59 punktų nuostatas, į Projekto viešinimo skiltį neįkėlė jokių duomenų apie viešinimo metu gautus skundus ir atsakymus į juos, todėl Projektas negalėjo būti teikiamas derinančioms institucijoms ir tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, nes nebuvo pasibaigusi Projekto viešinimo procedūra. Iš V. M. ir P. B. pateiktų NŽT skundų turinio matyti, kad prieštaravimai Projekto organizatoriui buvo pateikti būtent dėl Projekto sprendinių, todėl jie laikytini pasiūlymais Taisyklių 58 punkto prasme. Projekto organizatorius trečiųjų suinteresuotų asmenų prieštaravimus priėmė, juos nagrinėjo ir pateikė jiems atsakymus, todėl privalėjo juos įkelti į ŽPDRIS.

Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Atsakovė Patikrinimo akte teikdama išvadą, kad Projekto tvirtinti negalima, be kita ko, nurodė, kad vienas iš pagrindų netvirtinti Projekto yra du vykstantys teisminiai ginčai, t. y. dėl pertvarkomo Žemės sklypo naudojimo LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2278-438/2021 ir dėl Administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymo panaikinimo ir Administracijos įpareigojimo V. M. ir P. B. 2020 m. spalio 29 d. prieštaravimus išnagrinėti iš naujo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-2115-386/2021.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2278-438/2021 nagrinėjamas ginčas dėl NŽT sprendimo, priimto išnagrinėjus V. M. prašymą, kuriuo ji iš esmės siekė, jog kilusį ginčą tarp jos ir E. Č. bei A. Č. dėl bendrai naudojamo Žemės sklypo, ant kurio stovi inžineriniai statiniai, išspręstų NŽT, priimdama atitinkamą sprendimą arba inicijuodama atitinkamą teisminį ginčą. Taigi, šioje byloje ginčas buvo ne Žemės sklypo, o NŽT sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti V. M. 2020 m. vasario 7 d. prašymo reikalavimus atlikti Žemės sklypo naudojimo patikrinimą, reikalauti E. Č. pašalinti Žemės sklypo naudojimo pažeidimus ir taikyti E. Č. administracinę atsakomybę, bei atmestas reikalavimas įpareigoti E. Č. pašalinti Žemės sklypo dalyje, priklausančioje valstybei, savavališkai įrengtą užtvarą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-2115-386/2021 ginčas buvo keliamas dėl Administracijos (planavimo organizatoriaus) 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymo, kuriuo V. M. ir P. B. pasiūlymai (prieštaravimai) dėl Projekto buvo atmesti, bei NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. atsakymo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti V. M. skundą dėl Administracijos 2020 m. lapkričio 20 d. rašto dėl to, kad skundas turėjo būti teikiamas ne NŽT, o teismui. Taigi, šioje byloje taip pat buvo keliamas ginčas ne dėl Žemės sklypo, o dėl Administracijos atsakymo į V. M. ir P. B. pateiktus prieštaravimus dėl Projekto ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus atsakymo į V. M. skundą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtose administracinėse bylose keliamų reikalavimų dalyką ir ginčų pobūdį, sprendžia, kad NŽT Patikrinimo akte neteisingai įvertino ginčų pobūdį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Projekto tvirtinti negalima dėl to, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnyje ir Taisyklių 10 punkte įtvirtintomis nuostatomis, dėl Žemės sklypo vyksta teisminiai ginčai, nes teisminiai ginčai Patikrinimo akto surašymo metu vyko ne dėl Žemės sklypo, o dėl Administracijos ir NŽT atsakymų į V. M. ir P. B. pateiktus prieštaravimus dėl Projekto bei skundus. Tačiau šis vertinimas nepaneigia Patikrinimo akto išvados teisėtumo ir pagrįstumo tuo aspektu, kad Projekto tvirtinti nebuvo galima nepasibaigus viešinimo procedūrai (dėl Projekto viešinimo metu gautų trečiųjų suinteresuotų asmenų skundų).

Pareiškėjai skunde nurodo, kad tretieji suinteresuoti asmenys V. M. ir P. B. neturėjo teisės reikšti prieštaravimus dėl rengiamo Projekto, nes pagal Taisyklių 66 punktą prieštaravimus turi teisę reikšti tik projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai), t. y. tik nurodyti subjektai raštu turi pritarti projekto sprendiniams.

Pagal Taisyklių 57 punktą, kai projektas rengiamas Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.7 punktuose nurodytais atvejais ir, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, kai prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Ši nuostata numato organizatoriui prievolę užtikrinti, kad suinteresuoti asmenys būtų informuoti, galėtų susipažinti su projektu ir turėtų galimybę pasisakyti dėl projekto sprendinių.

Taisyklių 66 punkte nustatyta, kad parengtam Projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti atsakingam už priežiūrą NŽT struktūriniam padaliniui, tačiau jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog vien tik ta aplinkybė, jog pagal Taisyklių 66 punktą žemės sklypo valdytojų ir naudotojų pritarimas parengtam projektui patvirtinti nėra privalomas, nepanaikina suinteresuotų asmenų teisės išsakyti savo nuomonę dėl Projekto sprendinių remiantis tokią teisę suteikiančiomis Taisyklių 57 punkto nuostatomis. Į bylą pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. kovo 12 d. išrašas patvirtina, jog P. B. yra Žemės sklypo bendrasavininkis, kuriam priklauso (duomenys neskelbtini) dalys Žemės sklypo, todėl, sutinkamai su Taisyklių 66 punkto nuostatomis, jis turi raštiškai pritarti Projektui, taigi pareiškėjų teiginiai, jog jis neturi teisės reikšti prieštaravimus, laikytini nepagrįstais.

LVAT panašaus pobūdžio byloje, kurioje pareiškėjas kartu prašė ir atsisakyti priimti suinteresuotų asmenų pretenzijas, nurodė, kad projekto organizatoriui yra numatyta pareiga susipažinti su suinteresuotų asmenų pateiktais pasiūlymais ar pretenzijomis, įvertinti jų pagrįstumą ir pateikti atsakymus pasiūlymus pateikusiems asmenims (LVAT 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2349-602/2020). Atsižvelgiant į aktualią LVAT praktiką bei ginčui taikytiną teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys V. M. ir P. B. turėjo teisę pateikti prieštaravimus dėl Projekto sprendinių.

Pareiškėjai skunde taip pat teigia, kad net jei ir būtų buvę privalu į ŽPDRIS įkelti V. M. ir P. B. prieštaravimus, atsakymus į juos, o Projekto organizatorius to būtų nepadaręs, tai būtų laikoma mažareikšme technine klaida, kuri nesudaro pagrindo NŽT teikti išvadą netvirtinti Projekto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 65¹ punkte yra aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma mažareikšme klaida. Pagal Taisyklių 65¹ punktą, kai projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ar tvirtinimo procedūrų metu nustatoma trūkumų, kurie yra mažareikšmiai, tai yra skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikties ar kitų techninių klaidų, kurias būtina ištaisyti, tačiau jų ištaisymas nepakeičia projekto sprendinių ir nesudaro pagrindo atsirasti žalai tretiesiems asmenims, ištaisius šiuos trūkumus, pakartotinai projekto susipažinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros neatliekamos. Organizatorius, grąžindamas projektą taisyti projekto rengėjui, nurodo, kad reikia ištaisyti tik mažareikšmius trūkumus. Projekto rengėjas, ištaisęs trūkumus, kartu su projektu organizatoriui teikia ir aiškinamąjį raštą, kuriame nurodo, kokie pakeitimai buvo atlikti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo Projekto viešinimo ir derinimo trūkumus pripažinti mažareikšmiais. Projekto organizatorius pažeidė Taisyklių 58-59 punktuose numatytą informavimo pareigą, kurios nevykdymas nėra priskiriamas prie Taisyklių 65¹ apibrėžtų ir išvardintų mažareikšmių klaidų (skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikties ar kitų techninių klaidų), todėl, priešingai nei teigia pareiškėjai, negali būti laikomas mažareikšme klaida, nes gali sudaryti prielaidas pateikti neobjektyvią išvadą dėl Projekto tvirtinimo.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė Patikrinimo akte pateikė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad Projekto tvirtinti negalima, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. M. ir P. B. atsiliepime prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki LVAT priims sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3486-442/2021. NŽT Klaipėdos rajono skyrius bylos sustabdymui pritaria, pareiškėjai prašo prašymo dėl bylos stabdymo netenkinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje Nr. eA-3486-442/2021 reiškiamų reikalavimų pobūdį (V. M. ir P. B. skunde prašo panaikinti Administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymą, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. atsakymą ir įpareigoti Administraciją jų 2020 m. spalio 29 d. prieštaravimus išnagrinėti iš naujo) sprendžia, kad šio ginčo išnagrinėjimo rezultatas neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjama byla, todėl sprendžia, kad pagrindas bylos stabdymui neegzistuoja.

Pareiškėjai skunde prašo iš atsakovės priteisti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kurios atžvilgiu yra priimtas teismo sprendimas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Nagrinėjamu atveju ginčas nėra išspręstas pareiškėjų naudai, todėl pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. M. ir P. B. atsiliepime prašo priteisti iš pareiškėjų V. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į skundą surašymą. Prašymą grindžia 2021 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymu, iš kurio matyti, jog iš A. P. sąskaitos buvo atliktas 500 Eur mokėjimas už teisines paslaugas į R. N. sąskaitą.

Pažymėtina, jog ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis įtvirtina reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo suinteresuotai proceso šaliai pateikti teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-870-552/2017). Taigi, teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas (LVAT 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-887-552/2017).

Nors teismo sprendimas ir priimtas trečiųjų suinteresuotų asmenų V. M. ir P. B. naudai, tačiau iš jų atstovo pateikto 2021 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymo turinio nėra aišku, už kokias teisines paslaugas A. P., kuri nėra šios bylos proceso dalyvis, atliko mokėjimą 500 Eur sumai. Taigi, įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens prašymo turinį ir pateiktus dokumentus darytina išvada, kad pateiktas mokėjimo nurodymas nepagrindžia trečiojo suinteresuoto asmens V. M. patirtų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl prašymas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų E. Č. ir A. Č. skundą atmesti.

Netenkinti pareiškėjų E. Č. ir A. Č. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens V. M. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.