Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Klaipėdos rajono skyriaus atstovei R. S.,

2021 m. balandžio 28 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir P. B. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Klaipėdos rajono skyriaus, tretieji suinteresuoti asmenys E. Č. ir A. Č., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. atsakymą Nr. 12SS-119-(14.12.137 E) „Dėl skundo nenagrinėjimo“;

3. Įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją pareiškėjų 2020 m. spalio 29 d. prieštaravimus išnagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymo Nr. (5.1.22 E) A5-6433 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. atsakymo Nr. 12SS-119-(14.12.137 E) „Dėl skundo nenagrinėjimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (toliau – ir Išrašas) duomenimis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14952/15974, dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o 1022/15974 dalis – pareiškėjui P. B..

Išrašo 7.1 punkto duomenimis su trečiuoju suinteresuotu asmeniu E. Č. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios terminas iki 2066 m. gegužės 1 d. (2004 m. sausio 26 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N 55/2004-05, 2006 m. gegužės 3 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N 55/2006-38, 2018 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimas pakeisti sutartį Nr. 12SŽN-128); nuomojamas aptariamo valstybinės žemės sklypo plotas – 0,4178 ha.

Išrašo 7.2 punkto duomenimis su pareiškėja sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios terminas nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2082 m. rugsėjo 18 d. (2012 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 12SŽN-(14.12.62)-56); nuomojamas aptariamo valstybinės žemės sklypo plotas – 0,8522 ha.

Išrašo 7.3 punkto duomenimis su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. Č. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios terminas nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2101m. gruodžio 29 d. (2010 m. birželio 4 d. Subnuomos sutartis); nuomojamas aptariamo valstybinės žemės sklypo plotas – 0,2252 ha.

Išrašo 7.4 punkto duomenimis su trečiuoju suinteresuotu asmeniu E. Č. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios terminas nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2101 m. gruodžio 29 d. (2003 m. gruodžio 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N 55/2003-202, 2010 m. balandžio 15 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. NB2-1296); nuomojamas aptariamo valstybinės žemės sklypo plotas – 0,2252 ha.

Iš Išrašo 4.1 punkto matyti, kad ginčo žemės sklypui priklausančius statinius – pastatą – sandėlį, pastatą – garažą, nuosavybės teisės pagrindu valdo trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č..

Dėl pareiškėjo tinkamumo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundą teismui pateikė pareiškėjų V. M. ir P. B. atstovas advokatas Ričardas Noreika.

Tretieji suinteresuoti asmenys E. Č. ir A. Č., teikdami teismui atsiliepimą į skundą bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja V. M. negali būti šioje byloje laikoma tinkama pareiškėja, kadangi skundą jos vardu pateikė įgaliojimų tam neturintis asmuo. Teigia, kad atstovavimo sutartį su advokatu ir skundą V. M. vardu pasirašė A. P., nurodydama, kad veikia pagal 2012 m. liepos 26 d. įgaliojimą Nr. NB2-3387, kuriame A. P. nėra suteikta teisė atstovauti V. M. teismuose ir perįgalioti (samdyti advokatą ir jam suteikti turimus įgalinimus), kas reiškia, kad A. P. ir advokatas Ričardas Noreika negali veikti šioje byloje V. M. vardu. Todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 3 punktu V. M. pareiškimo dalis turi būti palikta nenagrinėta, o skundas nagrinėjamas tik pagal P. B. skundo reikalavimus.

Minėta, kad skundą pareiškėjų V. M. ir P. B. vardu pasirašė bei pateikė teismui advokatas Ričardas Noreika. A. R. Noreika veikė pagal 2020 m. gruodžio 10 d. atstovavimo sutartį, kurią pareiškėjos V. M. vardu pasirašė jos įgaliotas asmuo A. P., veikianti pagal 2012 m. liepos 26 d. notariškai patvirtintą įgaliojimą. Prie skundo yra pridėtas 2012 m. liepos 26 d Klaipėdos rajono 2-jo notarų biuro patvirtintas įgaliojimas, kuriame išvardijamos V. M. įgaliojimų apimtys ir nurodyta, kad šiuo įgaliojimu A. P. yra įgaliota visais klausimais atstovauti V. M. interesams Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM, Klaipėdos rajono skyriuje, VĮ Registrų centre, mokesčių inspekcijoje, Gyventojų registro tarnyboje, archyvuose, Kultūros paveldo departamente, visose valstybinėse, savivaldos ir teisinėse institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, rinkti, gauti, pateikti visus reikalingus prašymus, dokumentus, pažymas ir kt. reikalingą dokumentaciją, pasirašyti reikiamas sutartis, jas įregistruoti atitinkamose įstaigose, gauti nuosavybės dokumentus, sumokėti visus būtinus mokėjimus, rašyti pareiškėjos vardu pareiškimus, už ją pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Nors prie skundo pridėtame įgaliojime nėra specialiai aptarta A. P. teisė atstovauti V. M. teismuose ir perįgalioti, teismo vertinimu, A. P., pagal įgaliojimą turėdamas teisę atstovauti V. M. teisinėse institucijose, turėjo teisę sudaryti šioje byloje atstovavimo sutartį su advokatu. Darytina išvada, kad V. M. šioje administracinėje byloje yra tinkama šalis – pareiškėja.

Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymo Nr. (5.1.22 E) A5-6433 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos veiklai taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normos, kurios sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis).

VAĮ nustato kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą bei skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis). Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad VAĮ 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti atvejai, kada prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas. Pagal aptariamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. AV-2438 „Dėl Lietuvos Respublikos ir P. B. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, atsižvelgiant į projektų iniciatorių E. Č. ir A. Č. prašymą, pradėtas rengti Lietuvos Respublikos ir P. B. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, planavimo tikslas – padalyti kitos paskirties žemės sklypą į atskirus sklypus, esant būtinumui suformuoti sklypus inžinerinės infrastruktūros teritorijoms.

Parengtas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo pateiktas viešam svarstymui, susipažinti ir pateikti pastabas buvo galima nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2020 m. spalio 29 d.

2020 m. spalio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje gauti pareiškėjų prieštaravimai dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (5.1.22 E) A5-6433 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projekto“ pareiškėjams pateikė atsakymą į 2020 m. spalio 28 d. prieštaravimus, taip pat pareiškėjai buvo informuoti, kad, pateikus projektą derinimui su institucijomis, jis bus nukreiptas derinti visoms institucijoms, nurodytoms Taisyklėse ir išduotuose reikalavimuose.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymo) 2 straipsnio 20 dalis apibrėžia, kad žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas (planas), rengiamas, derinamas, svarstomas ir tvirtinamas supaprastinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas), Žemės įstatymu ir Taisyklėmis.

Atvejus, kada yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatos. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas teigia, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ir perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ir kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 2 punktu asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.

Minėta, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės. Taisyklių 12 punkte numatyta, kad projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklės numato, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte) (2.1 punktas); projekto rengimo iniciavimo teisę turi privačios žemės savininkai (13.4 punktas); iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia raštu savivaldybės administracijos direktoriui, kai projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje, užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) (19.2 punktas); organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių (21 punktas); kai projektas rengiamas Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.7 punktuose nurodytais atvejais ir, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes (57 punktas); parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius(-iai), žemės sklypo(-ų) savininkas(-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis(-iai) (66 punktas); suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba netvirtinti (65 punktas).

Projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS, jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Projekto bylos dokumentų, kurie pagal Taisykles turi būti rengiami, tačiau jie rengiami ne ŽPDRIS, kopijas į ŽPDRIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų parengimo (patvirtinimo) dienos įkelia jų rengėjai, jeigu Taisyklėse nenurodyta kitaip (Taisyklių 17 punktas).

Pagal Taisyklių 54 punktą, informacija apie pradedamą rengti projektą (nurodant planuojamos teritorijos vietą (pertvarkomų žemės sklypų adresus), žemės sklypų kadastro numerius, jei šioje teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, planuojamos teritorijos plotą, projekto tikslus ir uždavinius) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt).

Taisyklių 58 punktas nustato, kad parengtas projektas teikiamas organizatoriui, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria projekto sprendiniams, arba grąžina projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo projekto sprendiniams priežastis. Informacija apie parengtą projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje. Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo. Susipažinti su parengto projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų, o kai visa projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas arba kai visuomenei susipažinti projektas teikiamas pakartotinai – 5 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į ŽPDRIS.

Organizatorius susipažinimo su parengtu projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos. Organizatorius, nustatęs, kad pasiūlymai pagrįsti, paveda projekto rengėjui ištaisyti projektą pagal gautus pasiūlymus (Taisyklių 59 punktas).

Planavimo organizatorius privalo įvertinti jam suinteresuotos visuomenės ar atskirų visuomenės narių pateiktas pastabas bei siūlymus ir, nors jie planavimo organizatoriui nėra privalomi, vis dėlto jis iš esmės turėtų atsižvelgti į tuos pasiūlymus, kurie susiję su įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintomis asmenų teisėmis ir teisėtais interesais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokius pasiūlymus pateikusio asmens teisių bei įstatymo saugomų interesų apsaugos užtikrinimo požiūriu, nurodyti pasiūlymai - tai būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus administracinės procedūros (teritorijų planavimo procedūros) eigos metu. Pasiūlymus pateikusiam asmeniui pasinaudojus Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe kreiptis į teismą, jo nurodytos (tariamai) pažeistos teisės arba (tariamai) pažeisti šio asmens saugomi interesai gali būti ginami teismo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad materialiosios teisės taikymo aspektu teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, ar asmuo (pareiškėjas) turi įstatymų nustatytas teises ar saugomus interesus, apie kurių pažeidimą jis teigia, taip pat nustatyti, ar jo (pareiškėjo) nurodyti pažeidimai buvo iš tikrųjų padaryti. To nenustačius, paduotas skundas materialiosios teisės taikymo prasme negali būti pripažintas pagrįstu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-201/2009).

Iš pareiškėjų planavimo organizatoriui pateiktų prieštaravimų dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, taip pat atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjų prieštaravimuose nebuvo pateikta konkrečių pasiūlymų dėl rengiamo projekto sprendinių pakeitimų, pareiškėjai tik išreiškė nesutikimus su esamais sprendiniais.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Taisyklių 58, 59 punktus, pareiškėjai neturėjo teisės reikšti prieštaravimų dėl rengiamo projekto, o turėjo teisę dėl rengiamo projekto pateikti pasiūlymus. Kaip pasiūlymai yra suprantami suinteresuotų projekto rengimu asmenų konkretūs siūlymai dėl projekto sprendinių keitimo, o ne prieštaravimai esamiems sprendiniams. Teismas sutinka su atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos teiginiu, kad pasiūlymai turi būti aiškūs ir konkretūs, kurie padėtų išspręsti esamos situacijos problemas. Tačiau, kaip minėta, iš pareiškėjų pateiktų prieštaravimų matyti, kad planavimo organizatoriui nebuvo pateikta nei vieno konkretaus pasiūlymo dėl rengiamo projekto sprendinių pakeitimų, o tik nesutikimai su esamais sprendiniais. Prieštaravimus parengtam projektui gali pateikti tik projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai), nes tik jie privalo raštu pritarti projekto sprendiniams, o jiems nepritarus ginčas dėl nepritarimo ir prieštaravimų pagrįstumo sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (Taisyklių 66 punktas). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, gavusi pareiškėjų prieštaravimus, juos įvertino ir atsakė į kiekvieną pareiškėjų prieštaravimo punktą, atsakyme nurodytos aktualios teisės aktų nuostatos bei reikšmingos faktinės aplinkybės.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimą rengti sklypo pertvarkymo projektą planavimo organizatorius nusprendė atlikti vadovaudamasis 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. AV-2438 „Dėl Lietuvos Respublikos ir P. B. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuris nebuvo apskųstas ir šiuo metu yra galiojantis, todėl yra privalomas visiems asmenims. Pareiškėjai minėto planavimo organizatoriaus sprendimo neginčija.

Pareiškėjai teismui pateiktame skunde bei planavimo organizatoriui teiktuose prieštaravimuose teigia, kad ginčo sklypo atidalinimas natūra negalimas, jeigu sklypas jau buvo suformuotas statiniams eksploatuoti, atkreipia dėmesį į Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.

Minėta, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog pertvarkymo projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai. Šiuo atveju pateiktame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projekte suformuojami atskiri sklypai statiniams eksploatuoti, todėl projektas galėjo būti rengiamas. Pareiškėjų prieštaravimuose nurodomas Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktas nedraudžia rengti projekto, kadangi minėtas draudimas taikomas tik tokiems sklypams, kuriuose yra vienas statinys ir jau esamas suformuotas žemės sklypas yra tokio dydžio, kad jį padalijus nebeužtektų dydžio esamo statinio eksploatavimui, arba po padalijimo sklypų dydžiai būtų mažesnio dydžio nei leidžia teisės aktai, arba būtų siekiama suformuoti du sklypus vieno statinio eksploatavimui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ant žemės sklypo yra daug statinių, priklausančių skirtingiems asmenims, po esamo sklypo suformavimo 2006 metais, 2018 metais buvo pastatyti ir nauji statiniai, priklausantys trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č..

Planavimo organizatoriui pateiktuose prieštaravimuose pareiškėjai nurodė, kad inicijuoti žemės sklypo pertvarkymo projektą (kai jį galima rengti) gali žemės sklypo savininkai, nuomotojai, tačiau jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams, tai Taisyklės numato specialų reikalavimą, kas gali pateikti prašymą dėl sklypo pertvarkymo projekto. Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai. Pareiškėjų teigimu, šiuo atveju yra du sklypo bendraturčiai – valstybė ir P. B., tačiau, pareiškėjų žiniomis, nei vienas iš jų prašymo rengti projektą nepateikė, todėl projektas negalėjo būti pradėtas rengti.

Nesutiktina su šiais pareiškėjų skundo argumentais. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Taisyklių 13 punkte numatyta, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius bei 13.1 – 13.10 punktuose išvardinti subjektai. Taisyklių 13.7 punktas numato, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės ar savivaldybės žemės nuomininkai ir kiti naudotojai. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei anksčiau nurodytas faktines aplinkybes akivaizdu, jog tretieji suinteresuoti asmenys E. Č. ir A. Č. turėjo teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal Taisyklių 13.7, kaip valstybinės žemės sklypo nuomininkai, prašymą organizuoti projektą pateikė tinkamam subjektui.

Kaip matyti iš pateiktų prieštaravimų, pareiškėjai nenurodė, kokiems kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams, todėl planavimo organizatorius į šį prieštaravimą atsakė, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ar kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams.

Skunde bei prieštaravimuose pareiškėjai nurodė, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai, o šiuo atveju dėl pertvarkomo žemės sklypo teismuose yra nagrinėjamos dvi bylos.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjų argumentais. Planavimo organizatorius skundžiamame rašte pareiškėjams atsakė, kad pateiktame derinti žemės sklypo ir formavimo ir pertvarkymo projekte (paslaugos Nr. ZSFP-54610) nėra informacijos apie tai, kad pertvarkomas sklypas yra areštuotas arba yra teisminio ginčo objektas.

Taisyklių 10 punktas numato, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad pareiškėjų skunde nurodyta administracinė byla Nr. eI3-5580-342/2020 Regionų apygardos administraciniame teisme (Klaipėdos rūmuose) išnagrinėta ir su apeliaciniu skundu perduota nagrinėti LVAT. Tačiau šioje byloje ginčo objektas yra ne žemės sklypas, o Nacionalinės žemės tarnybos priimtas sprendimas dėl V. M. prašymo, t. y. teismui skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai. Kitoje nurodytoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4986-1071/2020 ginčo objektas taip pat nėra žemės sklypas, o ginčas kilęs dėl bendro įvažiavimo naudojimo. Tai, kad abiejose bylose šalimi yra Nacionalinė žemės tarnyba, nesudaro pagrindo taikyti Taisyklių 10 punkto nuostatų. Nurodytose bylose nėra ginčijamas žemės sklypo, kaip daikto, teisėtumas, nėra ginčijamos jokios teisės į žemės sklypą, todėl darytina išvada, kad pertvarkomas sklypas nėra teisminio ginčo objektas, todėl galėjo būti pertvarkomas ir šiuo atveju projektas galėjo būti rengiamas.

Prieštaravimuose pareiškėjai nurodė, kad Taisyklių 25 punktas numato, jog projekto rengimo reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su projekto tikslais.

Pažymėtina, kad reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus. Reikalavimuose nurodomi projektą derinantys asmenys ir institucijos. Kadangi pareiškėjai nenurodė, kokie konkrečiai reikalavimų punktai pažeisti, todėl planavimo organizatorius, neturėdamas informacijos, kad būtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai, pagrįstai atsakė į šį punktą, kaip į nepagrįstą reikalavimą.

Skunde, be kita ko, pareiškėjai nurodo, kad į kitus 13 pareiškėjų prieštaravimų argumentus planavimo organizatorius neatsakė visiškai nieko, jų faktiškai nenagrinėjo. Tačiau, kaip matyti iš planavimo organizatoriaus atsakymo, jame aiškiai nurodyta, kad į pareiškėjų prieštaravimus atsakoma papunkčiui ir iš minėto atsakymo turinio matyti, kad į 6 ? 18 punktų pateikiamas bendras atsakymas. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad rengiant projektą atliekami šie veiksmai: 4.1. formuojami nauji valstybinės žemės sklypai; 4.2. pertvarkomi žemės sklypai: 4.2.1. padalijant į du ar daugiau žemės sklypų; 4.2.2. atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus; 4.2.3. sujungiant kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną; 4.2.4. tuo pačiu metu taikant pasirinktus Taisyklių 4.2.1–4.2.3 ir 4.4 punktuose nurodytus būdus; 4.2.5. pakeičiant gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribą ar ribas (perdalijimas), kai žemės sklypo (-ų) dalis (-ys) atidalijama (-os) nesuformavus atskiro žemės sklypo (-ų) ir sujungiama (-os) su gretimu žemės sklypu ir kt. Planavimo organizatorius pareiškėjams paaiškino, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, nes iniciatoriai pageidauja padalinti planuojamą žemės sklypą į du sklypus, kad projekto iniciatorių statiniai ir įrenginiai, esantys pertvarkomame žemės sklype, patektų į atskirą padalijimo būdu suformuotą žemės sklypą, o pertvarkomo sklypo nuomininkei V. M. priklausantys statiniai patektų į padalijimo būdu suformuotą kitą – atskirą žemės sklypą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad planavimo organizatorius skundžiamame rašte nurodė, jog esant nesutarimams dėl vidinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pareiškėjams pasiūlyta parengti savo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. atsakymo Nr. 12SS-119-(14.12.137 E) „Dėl skundo nenagrinėjimo“

Pareiškėjai antruoju skundo reikalavimu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus 2020-11-26 atsakymą Nr. 12SS-119-(14.12.137 E) „Dėl skundo nenagrinėjimo“.

Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. lapkričio 24 d. gavo V. M. įgalioto asmens A. P. skundą „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakymo dėl žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. formavimo ir pertvarkymo projekto“.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius, išnagrinėjęs V. M. skundą ir pridėtą dokumentą, informavo pareiškėją, kad Klaipėdos rajono savivaldybės rašte „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projekto“ yra nurodyta konkreti rašto apskundimo tvarka, kuria pareiškėja ir turi vadovautis.

Taisyklių 69 punktas numato, kad organizatoriaus sprendimai atsisakyti organizuoti projekto rengimą, Taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų, išskyrus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių, atsisakymai pateikti reikalavimus, Taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų, išskyrus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių, atsisakymai derinti projektą, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat projektą tvirtinančios institucijos sprendimai dėl projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių atsisakymai pateikti reikalavimus, atsisakymai derinti Projektą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, o Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas - administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad Taisyklių 60 punkte įtvirtinta nuostata, jog asmenys gautą organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo atsisakymo gavimo dienos gali skųsti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. atsisakymas nagrinėti pareiškėjų skundus dėl Klaipėdos rajono savivaldybės 2020 m. lapkričio 20 d. atsakymo yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šia teisės akto nuostata galima vadovautis tik tuo atveju, jei asmenys gauna planavimo organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus, o ne tada, kai gauna organizatoriaus atsakymą (įvertinimą) dėl pareikštų pastabų. Šiuo atveju Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ne atsisakė priimti pareiškėjų pasiūlymus (prieštaravimus), o juos išnagrinėjo ir atitinkamai įvertino, todėl sprendimas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo ar pranešimo suinteresuotai šaliai apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) dienos turėjo būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Šią apskundimo tvarką Klaipėdos rajono savivaldybės administracija priimtame sprendime ir išaiškino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjų skundas dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. atsakymo Nr. 12SS-119-(14.12.137 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vietos savivalda yra įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti ir valstybės valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldi vietinė viešojo administravimo sistema, t. y. savivaldybės yra savarankiškai veikiančios vietos valdžios institucijos ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai nėra priskirtas savivaldybių priimtų sprendimų vertinimas.

Likusius pareiškėjų argumentus teismas laiko pertekliniais ir jų nevertina. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimą byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir įvertinusi ginčijamų sprendimų turinį, konstatuoja, kad ginčijami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2020-11-01) reikalavimus. Nenustatyta, kad šiais sprendimais būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, priimtais sprendimais institucijų kompetencija neviršyta. Jie yra pakankamai motyvuoti, pagrįsti faktinėmis ginčo aplinkybėmis, teisės aktų normomis.

Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymo Nr. (5.1.22 E) A5-6433 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. atsakymo Nr. 12SS-119-(14.12.137 E) „Dėl skundo nenagrinėjimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjų V. M. ir P. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją pareiškėjų 2020 m. spalio 29 d. prieštaravimus išnagrinėti iš naujo. Teismui konstatavus skundžiamų sprendimų teisėtumą, atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjų išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Taigi, pareiškėjų skundas dėl visų reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjai V. M. ir P. B. prašo iš atsakovų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM priteisti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šiuo sprendimu ginčas nėra išspręstas pareiškėjų naudai, todėl pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas 1000 Eur už advokato pagalbą (800 Eur už atsiliepimo į skundą paruošimą, 200 Eur už atstovavimą teisme).

Atsižvelgiant į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys palaikė atsakovių pozicijas ir prašė pareiškėjų skundą atmesti, šiuo atveju išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės, todėl jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį (toliau – ir maksimalus užmokesčio dydis) nustato Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Rekomendacijų 8 punkte nustatyti koeficientai, taikomi paskaičiuojant priteistinus maksimalius užmokesčio dydžius, t. y. koeficientai, pagal šiame punkte išvardintas advokatų teikiamas teisines paslaugas, kai kuriais atvejais pagal tų paslaugų teikimo vieną valandą. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis ir kad minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 10 punkte nustatyta, kad atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

Taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 7-10 punktais maksimalūs užmokesčio dydžiai nustatomi sudauginus Rekomendacijų 8 punkte nustatytą koeficientą, Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį ir jei pagal Rekomendacijų 8 punktą reikia – valandų skaičių, taikant Rekomendacijų 9-10 punktuose nustatytas laiko skaičiavimo taisykles. Be to, teisines paslaugas teikiant advokato padėjėjui taikytina Rekomendacijų 5 punkte nustatyta taisyklė.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal bylos duomenis trečiųjų suinteresuotų asmenų E. Č. ir A. Č. atsiliepimą į skundą surašė ir teismui pateikė jų atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius. Iš pateiktų įrodymų (2021 m. sausio 28 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 848379) spręstina, jog už nurodytus veiksmus trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo prašyme nurodytus 1000 Eur.

Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (atsiliepimo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi procesiniai veiksmai - atsiliepimo surašymas - buvo atliekami 2021 m. I ketvirtyje, pagrindu imami 2020 m. III ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2020 m. III ketvirtį buvo 1454,80 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo surašymą yra 3637 Eur (1454,80 * 2,5). Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti 800 Eur už atsiliepimo į skundą surašymą. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl prašymas šioje dalyje tenkinamas pilnai, t. y. priteistina 800 Eur už atsiliepimo paruošimą.

Šioje byloje teismo posėdis vyko 2021 m. balandžio 28 d. (2021 m. II ketvirtis), todėl yra aktualūs 2020 m. IV ketvirčio duomenys apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2020 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1524,20 Eur.

Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas). Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis siekia 152,42 Eur (1524,20 * 0,1).

Vadovaujantis 2021 m. balandžio 28 d. informacinėje pažymoje pateiktais duomenimis nustatyta, kad posėdžio pradžia – 14.14 val., o pabaiga – 14.58 val., t. y. iš viso teismo posėdis vyko 44 min. Pažymėtina, jog Rekomendacijų 9 punktas teigia, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, todėl konstatuotina, jog advokatas trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus atstovavo 1 val. Remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu už minėtą laikotarpį maksimali priteistina užmokesčio suma yra 152,42 Eur. Prašoma priteisti 200 Eur suma viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, iš pareiškėjų priteistina 152,42 Eur už atstovavimą teisme, t. y. iš kiekvieno po 76,21 Eur.

Remiantis minėtomis aplinkybėmis, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č. priteistinas 952,42 Eur (800 Eur + 152,42 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. iš kiekvieno pareiškėjo priteisiant po 476,21 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjų V. M. ir P. B. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Netenkinti pareiškėjų V. M. ir P. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Tenkinti iš dalies trečiojo suinteresuoto asmens A. Č. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir priteisti jam iš pareiškėjos V. M. 476,21 Eur ir iš P. B. 476,21 Eur.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.