Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-16 · Administracinė byla Nr. I-3797-535/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-16
Bylos Nr.
I-3797-535/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01910-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3797-535/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01910-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K)), 6 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-4).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-09-26 nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ nuostatas Lukiškių TI-K reorganizuotas jungimo būdu nuo 2019-04-01, jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2017-05-05 iki 2017-11-30 buvo kalinamas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeista jo teisė į religiją. Jo nevedė į koplyčią. Pasivaikščioti buvo vedamas tik vieną valandą per dieną, kas prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui, kad nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti už kameros ribų. Kalinimo metu jam nebuvo tinkamai užtikrintas užimtumas, jis visas dienas praleisdavo kameroje. Jam neleido pasinaudoti kompiuteriu.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 7-11) paaiškina, kad Suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonių aprašas, patvirtintas Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-06-30 Nr. 64, ,,Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonių aprašo“, kuriuo vadovaujantis vykdomos šios pozityvaus užimtumo priemonės: fizinis lavinimas, nuteistieji išvedami atsižvelgiant į įstaigos direktoriaus patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašą bei jame nustatytą grafiką; organizuojama teniso, šaškių, šachmatų turnyrai bei kiti stalo žaidimai; vyksta krepšinio, tinklinio, baudų metimo, sportiniai užsiėmimai (esant tinkamoms oro sąlygoms); vyksta religinės apeigos, grupinės „Biblijos valandos“, „Biblijos grupės“, individualūs pokalbiai su kunigais, kapelionais, vikarais, vienuoliais ir vienuolėmis; grupiniai ir individualūs susitikimai, pokalbiai, gitaros valandėlės su Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos savanoriais; susitikimai su Lietuvos kalinių globos draugijos, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos, Vilniaus arkivyskupijos, Vilniaus Švč. M. Marijos nekaltojo Prasidėjimo parapijos, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“, VšĮ „Vilties Švyturys“, „Alfa“ grupės; VšĮ „Malonės namai“ savanoriais; Vilniaus mokymo centras organizuoja šachmatų, muzikos, dailės ir anglų kalbos būrelius, kompiuterinio raštingumo užsiėmimus; vyksta grupiniai netradicinės terapijos, kvėpavimo, jogos užsiėmimai; organizuojami koncertai, spektakliai, miuziklai, ,,Poezijos pavasaris“; svarbiomis Lietuvai istorijos datomis organizuojamos paskaitos, kurias dėsto įvairių universitetų atstovai; vyksta Meno studijos būrelis.

Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Nuteistajam buvo sudarytos sąlygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų.

Pažymi, jog įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas dalyvauja atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje, atsižvelgiant į tai atkreiptinas dėmesys, jog ginčo laikotarpiu Pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją prašymais, skundais, pareiškimais arba peticijomis, susijusiomis su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis.

Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Pasikeisti turi norėti pats nuteistasis, niekas negali priversti jo dalyvauti socialinėje reabilitacijoje prieš jo valią. Svarbiausia yra nuteistojo įsisąmoninimas, t. y. aiškus savęs, savo gyvenimo situacijos, sunkumų, kuriuos išgyvena priėmimas ir kt. siekis keisti nuteistojo žalingą elgesį yra ne poveikio, bet sąveikos reikalas ir jis neįmanomas be paties nuteistojo motyvacijos, pastangų ir aktyvaus dalyvavimo. Resocializacijos pozityvaus užimtumo priemonių įgyvendinimas priklauso nuo socialinių partnerių lankymosi ir siūlomų veiklų. Pareiškėjas, sąveikaudamas su įstaigos administracija dėl socialinės reabilitacijos priemonių parinkties ir įgyvendinimo, didžia dalimi palengvintų sau laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. dėl negautos informacijos per RIP, Komiteto peticijos rusų kalba nepateikimo, netvarkomų pasivaikščiojimo kiemelių, netinkamo maitinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

LVAT yra nurodęs, kad CK 6.271 str. nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2015-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Akcentuotina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ieškovas) (LVAT 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3671-968/2018 pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl žalos atlyginimo. Nagrinėtoje byloje teismas, be kita ko, sprendė pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą dėl pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Lukiškių TI-K nuo 2017-05-05 iki 2017-11-30 neužtikrinant jam teisės į religiją ir socialinę reabilitaciją. Taigi, iš esmės buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas 2018-10-10 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismo sprendimas įsiteisėjęs. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktu teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje keliamas ginčas yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir administracinėje byloje Nr. I-3671-968/2018, kurioje priimtas 2018-10-10 sprendimas įsiteisėjęs, teismas šios bylos dalį, kuria prašoma atlyginti neturtinę žalą už laikotarpiu nuo 2017-05-05 iki 2017-11-30 neužtikrinant teisės į religiją ir socialinę reabilitaciją, nutraukia.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatoms argumentuoja, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtinta teisė vieną valandą per dieną pasivaikščioti kiemelyje neatitinka šio pranešimo reikalavimams. Pareiškėjas teigia, kad šiame pranešime yra įtvirtintas reikalavimas suteikti suimtajam ar nuteistajam galimybę ne mažiau nei aštuonias valandas praleisti už kameros ribų.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, kultūros, kūrybos ir sporto renginių saviraiškos laisvė, todėl buvo pažeista Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimo nuostata, kad nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti už kameros ribų.

Pažymėtina, kad, norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių norėdamas dalyvauti socialinės reabilitacijos ar kitose Lukiškių TI-K užimtumo programose. Be to ir administracinėje byloje Nr. I-3671-968/2018 buvo konstatuota, kad šiuo aspektu konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus nėra.

Spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų, jog jam nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti ilgiau kaip vieną valandą, teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d., suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K pareigūnus dėl ilgesnio pasivaikščiojimo laiko, taip pat nėra duomenų apie tai, kad jis būtų ligonis ir jam pagal gydytojų išvadą būtų suteikti du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai, todėl šiuo atžvilgiu pažeidimas nėra nustatytas, o pareiškėjo argumentai dėl ilgesnio pasivaikščiojimo laikotarpio atmestini.

Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – žalos fakto dėl Lukiškių TI- K veiksmų/neveikimo.

Nagrinėjamos bylos atveju, nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Administracinę bylą dalyje, kurioje pareiškėjas S. V. prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2017-05-05 iki 2017-11-30 neužtikrinant jam teisės į religiją ir socialinę reabilitaciją, nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaJūratė Gaidytė-Lavrinovič