- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- I-3671-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. V. su skundu (b. l. 1–6), kurį patikslino (b. l. 64–69) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 14 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad pareiškėjo laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų.
2. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017-05-05 iki 2017-11-30 buvo kalinamas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Jis buvo laikomas ne kameroje, o praktiškai tualete, nes patalpoje nuolat tvyrojo blogas kvapas, buvo netinkamai įrengta ventiliacija, kameroje Nr. 255 tualetas buvo atitvertas tik siena, kitose kamerose – sienele. Lukiškių TI-K administracija ignoravo pareiškimus apie netinkamas kalinimo sąlygas. Dėl blogo kvapo pareiškėją nuolat pykindavo, skaudėdavo galvą, smirdėjo patalynė ir drabužiai. Lukiškių TI-K pateiktame atsiliepime yra netikslumų dėl kamerose buvusių asmenų skaičiaus. Nurodo, kad 2017-05-05 kameroje Nr. 106 buvo ne vienas, o dviese, kameroje Nr. 310 2017-05-12 buvo dviese, kameroje Nr. 255 2017-05-16 buvo 6 asmenys, kameroje Nr. 255 2017-06-09 buvo 4 asmenys. Lukiškių TI-K asmenų laikymo sąlygos prilygintinos kankinimui, nes jos neatitinka jokių standartų. Pareiškėjui trūko vietos kamerose, nes baldai, įrenginiai ir asmeniniai daiktai mažindavo kameros erdvę, vienam žmogui tekdavo apie 1,73 m² . Pareiškėjas rašė Lukiškių TI-K skundą, kad nuo 2017 m. birželio mėnesio iki rudens nieko nedaroma, kad būtų mažinamas neigiamas laikymo sąlygų poveikis asmenims. Pareiškėjo nevedė nei į biblioteką, nei į koplyčią. Nurodo, kad socialinės reabilitacijos specialisto teikiamos pagalbos taip pat nesulaukė, nors nuolat teikė prašymus. Preiškėjas pripažįsta, kad pareigūnai privalo nuolat stebėti suimtuosius, tačiau pareiškėjui tai trukdė, nes pareigūnai lyg tyčia jį stebėdavo, kai jis naudodavosi sanitariniu mazgu. Pareiškėjui nepakako skirtų 15 minučių išsimaudyti duše, nespėdavo nusiskusti. Dėl švaros palaikymo kamerose nurodė, kad Lukiškių TI-K nurodo melagingus duomenis dėl reikmenų kameros švarai palaikyti – išduoda netinkamą inventorių (pvz., šluotą be koto), arba neišduoda visai. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose, kuriose jį laikė, nebuvo įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai todėl išsikviesti pareigūną problematiška. Lukiškių TI-K nurodyti baldų matmenys neatitinka tikrovės. Dėl kamerų ventiliacijos teigia, kad jeigu langai yra uždaromi, jų vėliau neįmanoma atidaryti, nėra orlaidžių, kameroje Nr. 255 langas įrengtas 3 metrų aukštyje. Neįmanoma lango pasiekti nei vėdinimo tikslu, nei nuvalyti dulkes. Kad kamerose drėgmė ir apšvietinas neatitiko higienos reikalavimų, kosntatavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau –VSC). Dėl visų išvardintų sąlygų pareiškėjas patyrė stresą, nervinę įtampą, nuolat kentėjo pažeminimą, sutriko miegas, skaudėjo galvą, skrandį, sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 14–20) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017-05-05 iki 2017-11-29, 2017-11-30 išvyko į Vilniaus pataisos namus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekęs minimalus plotas gyvenamosiose kamerose pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis, Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti duše visą kūną ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 minučių, siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą, dušuose įrengtos pertvaros. Sanitarinis mazgas kamerose atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys – apie 0,7 x 0,8 (0,56 m²). Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys išsikviesti poste budintį prižiūrėtoją, tačiau nuteistieji (suimtieji) neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punktu. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, natūraliu būdu, langai vėdinimui pritaikyti ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems bei nuteistiesiems suteikiamos tokios pat kokybės ir lygio, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 78) atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl melagingos informacijos Lukiškių TI-K rengtame atsiliepime nepagrįsti, papildomai nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu, kurį prideda, kreipėsi vieną kartą, skundų dėl pareigūnų elgesio ginčo laikotarpiu neregistruota. Atsakovės atstovas palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 14 700 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2017-05-05 iki 2017-11-30 jis buvo laikomas Lukiškių TI-K per mažo ploto kamerose, sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo, nes jį galėjo matyti kiti asmenys ir priežiūrą atliekantys pareigūnai, kamerose buvo drėgna, trūko gryno oro, konstatuoti higienos normų pažeidimai dėl per didelės drėgmės ir netinkamo apšvietimo, neveikė aliarmo mygtukas, pareiškėjas nebuvo aprūpintas tinkamu inventoriumi kameros švarai palaikyti, pareiškėjui nepakako vieną kartą per savaitę nusimaudyti duše ir netenkino maudymosi trukmė, pareiškėjas nebuvo vedamas į koplyčią, biblioteką, nors prašė, taip pat nieko nežinojo apie teikiamą reabilitacijos specialistų pagalbą ir programas.
5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
7. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017-05-05 ir šioje įstaigoje buvo laikomas iki 2017-11-29, 2017-11-30 išvyko į kitą pataisos įstaigą (b. l. 14, 21–25). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl vadovausis jais, spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą. Skunde pareiškėjas nenurodo savo teisinio statuso, tačiau iš jo įskaitos kortelės matyti, kad Lukiškių TI-K jam buvo taikomas suimtojo teisinis statusas (žr. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 12 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 dalis).
8. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais pareiškėjas: 2017-05-05 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas kameroje Nr. 106 (plotas 7,38 m²) vienas; 2017-05-06 – 2017-05-07 kameroje Nr. 106 buvo dar su vienu asmeniu; 2017-05-08 perkeltas į kamerą Nr. 310 (plotas 7,77 m²) ir joje laikomas iki 2017-05-15 vienas arba dar su vienu asmeniu, 2017-05-16 – 2017-11-29 pareiškėjas buvo kameroje Nr. 255 (plotas 24,38 m²), kurioje iš viso minėtu laikotarpiu buvo 2–6 asmenys. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 209 paras.
8.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m².
8.2. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui būnant kamerose vienam ar laikomam su kitais asmenimis visą ginčo laikotarpį teko daugiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiškėjo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą. Pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių TI-K nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes 2017-05-05 kameroje Nr. 106 buvo 2 asmenys, 2017-05-12 kameroje Nr. 310 buvo 2 asmenys ir 2017-05-16 kameroje Nr. 255 buvo 6 asmenys, o 2017-06-09 – 4 asmenys, nėra teisiškai reikšmingi vertinant Lukiškių TI-K veiksmus, užtikrinant pareiškėjo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą suėmimo vykdymo metu. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad net ir tuo atveju, jei kamerose Nr. 106, Nr. 310 ir Nr. 255 pareiškėjo nurodytomis dienomis gyveno jo nurodytas asmenų skaičius, šių patalpų bendrojo ploto dalis, tenkanti vienam asmeniui, vis tiek atitikto teisės aktų reikalavimus, t. y. nebuvo mažesnė už minimalų 3,6 m² vienam asmeniui tenkantį kameros plotą.
8.3. Pareiškėjas teigia, kad dalį kameros ploto užėmė baldai, kurių išmatavimus Lukiškių TI-K pateikė neteisingus, ir sanitarinis mazgas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 m², išvardino kameroje esnčius baldus ir nurodė jų išmatavimus. Naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m² asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant minimalų pareiškėjui tekusį plotą gyvenamojoje kameroje būtina įvertinti ir kameros plotą, tenkantį sanitariniam mazgui. Teismas, įvertinęs pareiškėjui tenkantį plotą, apskaičiuotą metodika, kai iš kameros bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo patalpos plotas, konstatuoja, kad ir atėmus sanitarinių įrenginių užimamą plotą iš bendro kameros ploto pareiškėjui (būnant kameroje vienam ar su kitais asmenimis) tenkantis plotas visą skundžiamą laikotarpį atitiko iš Konvencijos 3 straipsnio aiškinimo kilusį 3 m² ploto imperatyvą. Pagal aptartą metodiką apskaičiavus pareiškėjui tekusį kameros plotą ir atsižvelgiant į nacionalinėje teisėje nustatytą 3,6 m² nustatytą minimalią ribą, darytina išvada, kad, išskyrus 2 dienas (laikotarpis 2017-05-06–2017-05-07, kai pareiškėjas su kitu asmeniu buvo laikomas kameroje Nr. 106) pareiškėjui tekęs kameros plotas nebuvo mažesnis nei 3,6 m². Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pareiškėjo argumentus dėl per mažo kameros ploto atmeta kaip nepagrįstus, nes jam tenkantis plotas kameroje atitiko teisės aktų reikalavimus ir šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į plotą, kurį užėme kameroje įrengti baldai.
9. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas, nurodo, kad nuolat gyveno tualete. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas atskirti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto, sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio pertvara; pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.
9.1.Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Ginčui aktualiu laikotarpiu tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimui.
9.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). CPT pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).
9.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
9.4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas didžiąją dalį ginčo laikotarpio (2017-05-16 –2017-11-29) buvo laikomas daugiavietėje gyvenamojoje kameroje su kitais asmenimis. Lukiškių TI-K pateiktame Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 26–27) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nuo 2017 metų įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas didžiąją dalį ginčo laikotarpio (nuo 2017-05-16 iki 2017-11-29) buvo laikomas kameroje Nr. 255, kurioje sanitarinis mazgas įrengtas kabinoje su durimis ir, teismo vertinimu, toks izoliavimas atitinka pareiškėjo privatumo apsaugos reikalavimus. Tačiau kameroje Nr. 106 ir Nr. 310, kuriose pareiškėjas praleido iš viso 11 dienų, nėra duomenų, kad sanitarinis mazgas pilnai atitvertas nuo likusio kameros ploto. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo įėjimo uždengimą užuolaida kaip netinkamą šios patalpos izoliavimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo minėtu laikotarpiu, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.
10. Pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti ir todėl, kad kamerose buvo drėgna, langų buvo neįmanoma atidaryti, bloga ventiliacija. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pagal šios higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas); patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 punktas). Pažymėtina, kad pagal minėtos higienos normos 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.
10.1. Iš teismui pateiktų VSC Vilniaus departamento patikrinimų aktų ir kitų rašytinių įrodymų (b. l. 28–59) matyti, kad juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys nesusiję su kameromis, kuriose vertinamu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Kita vertus, minėti įrodymai patvirtina, kad VSC nuolat tikrina Lukiškių TI-K gyvenamųjų ir kitų patalpų, kuriomis naudojasi suimtieji, atitikimą sveikatos saugos ir higienos reikalavimams, o Lukiškių TI-K adminsitracija reaguoja į nustatytus pažeidimus ir juos pašalina (žr., pvz., b. l. 39, 59).
10.2. Pareiškėjas teigia, kad kamerose trūko gryno oro, negalėjo gyvenamųjų kamerų vėdinti per langus, į kameras patekdavo lietaus vanduo. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, gyvenamosios kameros gali būti vėdinamos natūraliu būdu, t. y. per langus. Pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, nebuvo galimybės išvėdinti patalpą per langą. Bylos duomenimis (žr., b. l. 82–83), pareiškėjas per visą ginčo laikotarpį nesiskundė Lukiškių TI-K administracijai, kad dėl netinkamai įrengto lango neįmanoma jo atverti ir išvėdinti patalpos. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad dalį ginčo laikotarpio gryno oro trūkumas ir nepakankama kameros ventiliacija pareiškėjui kėlė nemalonius išgyvenimus iš esmės ir dėl to, kad pareiškėjas nuo 2017-05-05 iki 2017-05-15 gyveno kamerose, kuriose netinkamai izoliuotas sanitarinis mazgas. Atsižvelgiant į tai, į pareiškėjo nusiskundimus dėl blogos ventiliacijos bus atsižvelgiama sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo.
10.3. Pareiškėjas skundėsi, kad suimtieji nebuvo aprūpinti šiukšlių kibiru, kameroje esanti šluota netinkama naudoti, o į reikštus nuolatinius prašymus ir skundus Lukiškių TI-K adminsitracija nereaguodavo ir suimtųjų gyvenimo sąlygų negerindavo. Teismas aptartus pareiškėjo argumentus vertina kritiškai. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pateikto tarnybinio pranešimo duomenimis (b. l. 26–27), kamerą Nr. 106 tvarko nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti, todėl šiose kamerose nėra valymo reikmenų ir priemonių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimus, nėra privaloma patalpą, kurią patys valo suimtieji, aprūpinti šiukšlių kibiru ar tokios paskirties buitinių atliekų talpykla. Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 79–80, 82–83), pareiškėjas visu ginčo laikotarpiu dėl jo laikymo sąlygų – dėl perkėlimo į nerūkančių asmenų kamerą – kreipėsi tik vieną kartą. VSC teismui pateikė duomenis, kad pareiškėjas į jį dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu taip pat nesikreipė (b. l. 12–13). Skunde teigiama, kad pareiškėjas nuolat kreipdavosi į Lukiškių TI-K administraciją dėl gyvenimo sąlygų gerinimo, tačiau šiuos teiginius paneigia byloje esantys rašytinia įrodymai. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle, yra subjektyvūs, susiję su pareiškėjo netenkinančiais kamerų įrengimo ir aprūpinimo ypatumais, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo kosntatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų laikant pareiškėją su higienos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygimis. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai šiuo aspektu atmestini.
11. Pareiškėjas taip pat teigia, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtukų, o prisikviesti pareigūnus dažnai būdavo problematiška. Lukiškių TI-K atsiliepime teigia, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengti iškvietimo mygtukai, bet suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina signalizaciją. Pagal Eksploatavimo taisyklių 14.4 punktą, tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Minėtas teisinis reguliavimas reiškia, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kameroje pareigūnų iškvietimo sistema turi būti įrengta ir veikti. Iš skundo argumentų galima suprasti, kad pareiškėjas vidinio ryšio sistemos nebuvimą sieja su apsunkintu pareigūno iškvietimu įprastoje situacijoje. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kad ginčo laikotarpiu kilo pavojus jo ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui, o konfliktinėse, pavojingose situacijose Lukiškių TI-K pareigūnai nereagavo į pareiškėjo kreipimusis. Pareiškėjui nedetalizavus, kokio pabūdžio negiamas pasekmes jis patyrė dėl nefunkcionuojančios pareigūnų iškvietimo sistemos, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ir pareišėkėjo teisių pažeidimo.
12. Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad galimybė nusiprausti po dušu jam buvo sudaroma tik vieną kartą per savaitę, 15 minučių nepakako nusiprausti ir nusiskusti, nes tekdavo laukti, kol pradės tekėti kartštas vanduo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-03-01) (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 107 punkte įtvirtinta suėmimą vykdančios įstigos pareigą ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikti galimybę pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, suimtųjų pageidavimu, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodoma, kad šios įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašas, pagal kurį šiems asmenmis sudaroma galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše. Įvertinęs pareiškėjo argumentus, teismas neturi pagrindo kosntatuoti, kad jo teisė nusiprausti duše buvo įgyvendinama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareišėjo argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.
13. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo vedamas į koplyčią, biblioteką, nors prašė, taip pat nieko nežinojo apie teikiamą reabilitacijos specialistų pagalbą ir programas. Vidaus tvarkos taisyklių 95 punkte įtvirtinta, kad suimtiesiems tardymo izoliatoriuje rekomenduojama organizuoti naudingą darbą ar kitą tikslingą veiklą. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus leidimu, suimtieji gali užsiimti individualia darbine ar kūrybine, moksline, menine veikla. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, atsakingus pareigūnus dėl pageidavimų lankytis bibliotekoje, koplyčioje, dalyvauti kitoje naudingoje, pozityvioje veikloje ar reabilitacinio pobūdžio proigramoje, o atsakovės atstovas nemotyvuotai ribojo pareiškėjo teisę į pozityvų laisvalaikį už kameros ribų. Pareiškėjui skunde abstrakčiai konstatavus, kad nebuvo organizuojamas jo laisvalaikis suėmimą vykdančioje įstaigoje, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos jo teisės savanoriškai dalyvauti Lukiškių TI-K vykdomoje tikslingoje laisvalaikio veikloje, naudotis esančiais informacijos šaltiniais (biblioteka, interneto prieiga), lankyti reabilitacijos programas ar praktikuoti išpažįstamą tikėjimą.
14. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K jis patyrė pažeminimą, emocinę depresiją, kentė galvos ir skrandžio skausmus. Į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (pateiktas originalas) duomenys patvirtina, kad pareiškėjui diagnozuoti sveikatos sutrikimai nesusiję su šioje byloje ginčijamu laikotarpiu ir laikymu Lukiškių TI-K. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl sveikatos pablogėjimo dėl jo laikymo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu, atmestini, nes nepagrįsti.
15. Apibendrinant pareiškėjo skundo argumentus ir įvertinus jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad padaryti pažeidimai, neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, truko 11 parų. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę (t. y. į tai, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K neužtikrino galimybės privačiai naudotis sanitariniu mazgu nepertraukiamai 11 parų dvivietėje kameroje, kurioje iš 11 parų 9 paras kameroje gyveno su kitu asmeniu), nenustačius, kad atsakovės atstovas sąmoningai siekė žeminti pareiškėją ir blogino jo laikymo sąlygas, į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 110 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 110 Eur suma.
16. Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, susijusių su jam nepriimtinomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K ir atsakongų pareigūnų nereagavimu į pareiškėjo prašymus, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.