Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-12535-955/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-03
Bylos Nr.: 2-12535-955/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17287-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Imbrasienė
Ieškovas: D. Š.
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Trečiasis asmuo: V. Č.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-12535-955/2020Proceso Nr. 2-69-3-17287-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 2.1.3.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,sekretoriaujant Juditai Šovaitei,dalyvaujant ieškovui D. Š., ieškovo D. Š. atstovui advokatui Arnui Paliukėnui,

atsakovių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens V. Č. atstovui advokato padėjėjui N. Ž., atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui teisininkui S. S.,

trečiajam asmeniui V. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovėms (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui V. Č. dėl įpareigojimo ištaisyti duomenis vertybinių popierių sąskaitose ir naujų įrašų išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas D. Š. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ištaisyti (patikslinti) duomenis įmonės tvarkomoje ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje, t. y.: grafoje „Operacija akcijomis ir dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimai, datos, numeriai“ nurodyti, kad įrašo pagrindas yra 2009 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas skaidymo būdu, įkuriant UAB (duomenys neskelbtini); 2) pašalinti iš vertybinių popierių sąskaitos įrašą, kad „akcijų įgijimo pagrindas yra įsiteisėjusi 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartis“, o apmokėjimo pagrindas – „teismo sprendimas“; 3) įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) ištaisyti (patikslinti) duomenis įmonės tvarkomoje ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje, t. y.: 1 punkto (eilės Nr. 1) grafoje „Operacija akcijomis ir dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimas, datos, numeriai“ nurodyti, kad įrašo pagrindas yra (duomenys neskelbtini) Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis; 1 punkto (eilės Nr. 1) 9 grafoje pašalinti įrašą „nesumokėta“; 2 punkto (eilės Nr. 2) pašalinti įrašus apie tai, kad akcijų įgijimo pagrindas „įsiteisėjusi 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartis“, bei grafoje apie akcijų apmokėjimą – „duomenų apie sumokėjimą nėra“; papildyti duomenimis apie visus su akcijomis (jų kiekio pokyčiais) susijusius juridinius faktus, t. y. kad 2003 m. spalio 29 d. įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (fiksuotu 2003 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokole) ieškovo turimų akcijų kiekis buvo padidintas iki 150 000 vnt. bei kad visuotinio akcininkų susirinkimo 2009 m. vasario 23 d. sprendimo pagrindu ieškovo turimų akcijų kiekis sumažėjo iki 82 695 vnt. akcijų; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. 1 t., b. l. 3–8).

Ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) akcininkas, jam nuosavybės teise priklauso 82 695 paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, kurios sudaro 5 procentus visų šios bendrovės akcijų, taip pat jam nuosavybės teise priklauso 67 305 vienetai (duomenys neskelbtini) paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, kurios sudaro 5 procentus visų bendrovės akcijų. Buvęs pagrindinis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcininkas V. Č. valdė po 95 procentus šių įmonių akcijų ir 2017 metais savo turėtas akcijas perleido (duomenys neskelbtini). Atsakovės (duomenys neskelbtini) pateiktos „Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2“ kopijos 1 punkto (eilės Nr. 1) grafoje „Operacija akcijomis ir dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimai, datos, numeriai“ nors ir nurodoma, kad tai „(duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas“, tačiau nenurodyta šio susirinkimo protokolo data, protokolo numeris. Ieškovas (duomenys neskelbtini) akcijų nuosavybės teises į 67 305 vienetus įgijo 2009 m. vasario 23 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 09/02/23 fiksuotu akcininkų sprendimo pagrindu, tačiau ne įsiteisėjusia 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi, kaip nurodyta grafoje apie akcijų apmokėjimą. (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių sąskaitoje yra nurodyti melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys. (duomenys neskelbtini) Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2 kopijos 1 punkte (eilės Nr. 1) grafoje „Operacija akcijomis ir dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimas, datos, numeriai“ visiškai nepateikta informacija. Ieškovas 5 procentus visų įmonės akcijų arba 5 185 vienetus akcijų ir akcininko teises įsigijo iš tuometinio vienintelio įmonės akcininko ir direktoriaus V. Č. (duomenys neskelbtini) Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 5 000 Lt. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta įmonės patalpose. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį trečiojo asmens V. Č. iniciatyva pasirašė ir jo sutuoktinė I. Č.. Sutarties originalas tuo metu buvo perduotas įmonei ir ieškovo vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita. Ieškovas antro sutarties egzemplioriaus neturi, turi tik kopiją, kuri buvo padaryta pasirašius sutartį. Ieškovas dalyvavo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, balsavo už priimamus sprendimus, įmonė apskaičiuodavo ir išmokėdavo dividendus, todėl ieškovui niekada nekilo minčių apie tai, kad sutarties originalo neturėjimas gali sukelti jam neigiamas pasekmes. 2018 m. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad visos akcijos apmokėtos, tai tik patvirtina, kad ieškovas už akcijas sumokėjo. To paties Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2 kopijos 1 punkto 9 grafoje yra neteisingas įrašas – „nesumokėta“. Šioje grafoje yra daromi įrašai apie įraše nurodytų akcijų apmokėjimą, sumokėtas sumas. Įrašas neatitinka tikrovės, kadangi visos įmonės akcijos buvo apmokėtas tuomet, kai įmonė buvo steigiama 2003 m. spalio 29 d. ir buvo apmokėtas visas jos įstatinis kapitalas. Akcijas įsigijo iš vienintelio akcininko įmonės vadovo V. Č., pinigus sumokėjo grynais pinigais, dalyvavo susirinkimuose, gaudavo dividendus, ieškovui nebūtų mokami dividendai, jeigu ieškovas nebūtų įgijęs akcijų ir už jas sumokėjęs. Atsakovių tvarkomose ieškovo (akcininko) vertybinių popierių sąskaitose yra tikrovės neatitinkantys, neišsamūs duomenys, dėl ko ieškovas negali tinkamai pasinaudoti išrašais iš šių vertybinių popierių sąskaitų, išduotų išrašų pagrindu notaras atsisako tvirtinti sandorius, todėl ieškovas prašo įpareigoti atsakoves atitinkamai ištaisyti (patikslinti) duomenis vertybinių popierių sąskaitose.

Atsiliepimas

Atsakovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. 1 t., b. l. 126–133).

Atsakovės nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad tarp šalių jau yra kilęs ne vienas teisminis įvairaus pobūdžio ginčas. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovą D. Š. akcininku, sprendė, kad nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas atsirado atidarius jo vardu vertybinių popierių sąskaitas, tačiau teismas nenustatinėjo ir negalėjo nustatyti, ar buvo sudaryti sandoriai, kurių pagrindu perleistos akcijos ir ar buvo įvykdytos sandorių prievolės ir pareigos, kurių pagrindu perleistos akcijos. Nurodė, kad jokių duomenų apie tai, kad ieškovas yra sumokėjęs už akcijas pinigais ar jam nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais, nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) neturi. Ieškovas iki šiol nėra pateikęs neginčytinų įrodymų, t. y. sutarčių, kokiu pagrindu jis įsigijo akcijas ir ar už jas sumokėjo. Jokių dokumentų apie tai, kokiu pagrindu ieškovas būtų įgijęs akcijas atsakovės neturi, sandorio apie akcijų įsigijimą patvirtinti negali ir pats ieškovas. Ieškovas bandydamas įrodyti akcijų įsigijimo pagrindą, teismuose ne kartą teikė įvairias sutartis, tačiau jos buvo skirtingos, skiriasi pasirašiusiųjų asmenų parašų padėtis, nors kas kartą pats ieškovas tvirtina, kad tai yra originalo kopija. Originalios neginčytinos sutarties atsakovės iki šiol nėra gavusios ir šios aplinkybės yra ne kartą patvirtintos teismuose. Paaiškino, kad vertybinių popierių sąskaitose įrašyti duomenys yra teisingi. Taisymas negalimas ir nėra reglamentuotas, nes tai reikštų buvusių duomenų naikinimą, o papildyti duomenis vertybinių popierių sąskaitose nėra pagrindo, kadangi nėra įvykę jokie pasikeitimai. Visi įrašai vertybinių popierių sąskaitose chronologine tvarka padaryti teisingai, atitinka visų kilusių ginčų eigą ir teismų priimtų procesinių sprendimų turinį, kas nesukelia jokių ieškovui neigiamų pasekmių, todėl nėra jokios pareigos, nėra jokių kitų pasikeitimų, dėl kurių atsakovės privalėtų vertybinių popierių sąskaitoje duomenis pildyti, tačiau ne šalinti, kas atitiktų buvusių duomenų naikinimą. Atsakovės nesutinka su ieškovo argumentais, kad atlikti įrašai vertybinių popierių sąskaitose varžo ieškovo teises atlikti sandorius su akcijomis. Tokių duomenų ir įrodymų byloje nėra pateikta. Priešingai, ieškovas iki šiol negali jokių sandorių su akcijomis atlikti, kadangi jos yra areštuotos. Ieškovas su ieškiniu pateikė suklastotą, tikrovės neatitinkančią, tariamą (duomenys neskelbtini) Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, neaiškios paskirties dokumentą (priedą), kaip tariamą už akcijas tinkamą atsiskaitymą, kuris taip pat patvirtintas paties ieškovo kaip originalaus dokumento kopija. Atsakovės nėra mačiusios (duomenys neskelbtini) Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalo, o tik skirtingas ir įvairias tariamos sutarties kopijas. (duomenys neskelbtini) direktorius V. Č. papildomai paaiškino, kad ieškovas nuo 1999 m. dirbo vairuotoju (duomenys neskelbtini), dirbo gerai, todėl buvo paaukštintas pareigose, paskirtas Vilniaus padalinio vadovu, buvo geri santykiai, draugavo šeimomis. Ieškovas įrašytas akcininku, jam perduotas 5 procentų akcijų paketas (5-7 milijonų litų) ir mokami dividendai buvo paskatinimas už darbą. 2001 m. kovo mėn. žodžiu buvo susitarta, kad ieškovui bus parduota 5 proc. akcijų, kai jos bus įvertintos. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, įmonėje originalo nėra, ieškovas akcijų neapmokėjo. Visas akcijas apmokėjo (duomenys neskelbtini), todėl 2003–2011 metų visuotinių akcininkų susirinkimų protokoluose rašoma, kad akcijos apmokėtos. Ieškovas buvo įregistruotas akcininku, įrašytas į akcininkų žurnalą pagal žodinį susitarimą. Akcijos neapmokėtos, neįvertintos, 5 procentai akcijų už minimalią vertę nebūtų parduotos, prieš parduodant jos turi būti įvertintos. Vilniaus filialas buvo uždarytas 2014 metais. 2009 m. krizės metu reorganizavus (duomenys neskelbtini), atsirado (duomenys neskelbtini). Akcijos paskirstytos iš (duomenys neskelbtini) padidinto įstatinio kapitalo, o turtas atidalintas iš bendrovės veiklos ir papildomai už akcijas mokėti nereikėjo. Nurodė, kad ieškovą formaliu akcininku laiko iki šiol.

Trečiasis asmuo V. Č. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 51–55).

Trečiasis asmuo ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad 1995 m. liepos 13 d. įsteigė įmonę (duomenys neskelbtini) tačiau trečiasis asmuo jokia forma nėra perleidęs įmonės akcijų ieškovui. Nurodė, kad su ieškovu kalbėjo apie 5 procentų akcijų perleidimą, tačiau jokia pirkimo-pardavimo ar kita nuosavybės perleidimo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta. Paaiškino, kad su ieškovu buvo labai geri draugai, partneriai, ilgą laiką dirbo kartu, tačiau įvyko konfliktas dėl verslo, ieškovas norėjo išeiti iš darbo, o vėliau buvo nustatyta, kad ieškovas iššvaistė įmonės lėšas, kas buvo nustatyta ir jis už tai buvo nuteistas. Abi šioje byloje ieškovo pateiktos sutartys yra skirtingos, sutartyse skirtingos parašų padėtys, parašų braižas. Nurodė, kad ant byloje esančių Akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių yra ne jo parašas ir minėtos sutartys yra negaliojančios. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas negali nurodyti kas rengė minėtas sutartis, kokiomis aplinkybėmis jos buvo pasirašytos, kodėl nenurodytas sutarties priedas atsiskaitymas, pinigų perdavimo faktas, kada įvyko atsiskaitymas, kodėl tariamos akcijos parduotos už nurodytą simbolinę kainą, kai tai prieštarauja verslo logikai, dėl kokių priežasčių į sutartį nebuvo įtraukta trečiojo asmens sutuoktinė, kuri ieškovo teigimu patvirtino atsiskaitymą. Patvirtino, kad ieškovą visuomet laikė akcininku ir kviesdavo dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, apskaičiuodavo ir išmokėdavo dividendus. Paaiškino, kad nurodyti tikslios datos, nuo kurios laikė ieškovą akcininku, bei to, kokiu pagrindu ieškovui buvo atidaryta vertybinių popierių sąskaita, negali. Nurodė, kad trečiojo asmens ir jo sutuoktinės santuoka buvo nutraukta dar prieš 11 metų, t. y. 1990 m. lapkričio 8 d. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų įgijęs ar sumokėjęs už akcijas pinigais ar jam nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais, nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), neturi, todėl įrašai apie ieškovo vertybinių popierių sąskaitose yra teisingi. Vertybinių popierių sąskaitose taisymas apskritai negalimas ir nėra reglamentuotas, nes tai reikštų buvusių duomenų naikinimą, o papildyti duomenis vertybinių popierių sąskaitose nėra pagrindo, kadangi nėra įvykę jokie pasikeitimai. Paaiškino, kad visi įrašai vertybinių popierių sąskaitose chronologine tvarka padaryti teisingai, atitinka visų kilusių ginčų eigą ir teismų priimtų procesinių sprendimų turinį, kas nesukelia jokių ieškovui neigiamų pasekmių, todėl nėra jokios pareigos, nėra jokių kitų pasikeitimų, dėl kurių privalėtų vertybinių popierių sąskaitoje duomenis pildyti, tačiau ne šalinti, kas atitiktų buvusių duomenų naikinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

ieškinys tenkinamas.

Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini), kurios įstatinis kapitalas sudarė 1 653 900 Lt ir buvo padalintas į 1 653 900 vienetus vardinių paprastųjų akcijų. Bendrovės valdymo organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, vadovas – direktorius V. Č., o nuo 2008 m. gegužės 22 d. juridinio asmens vardu veikia direktorius ir prokuristas (b. 1 t., b. l. 9). (duomenys neskelbtini) 1995 m. liepos 13 d. įregistruotoje Akcininkų registracijos knygoje nurodyti akcininkai V. Č., turintis 1 571 205 vienetus paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 1 Lt, ir D. Š., turintis 82 695 vienetus paprastųjų akcijų (b. 1 t., b. l. 15–19). 2010 m. sausio 4 d. Akcininkų sąraše D. Š. nurodytas kaip (duomenys neskelbtini) akcininkas, kuriam priklauso 82 695 vienetai paprastųjų akcijų (b. 1 t., b. l. 20-21). Vertybinių popierių sąskaitos išraše pažymėta, kad ieškovo vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita Nr. 2, kurios pirmame įraše nurodytas D. Š. priklausančių akcijų skaičius – 5 185 vienetai, taip pat nurodyta, kad akcijos neapmokėtos, pažymėta data „2001-03-15“ grafoje „informacija, susijusi su akcijomis“, antras įrašas – „įsiteisėjusi 2017-04-26 teismo nutartis, 82 695 akcijos, duomenų apie sumokėjimą nėra“ (b. 1 t., b. l. 68). Iš (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 23 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo du akcininkai, turintys 100 procentų balsų, t. y. V. Č. – 2 850 000 akcijų – 95 procentai balsų ir ieškovas D. Š. – 150 000 akcijų – 5 procentai balsų, nusprendę reorganizuoti (duomenys neskelbtini), skaidymo būdu sukuriant naują (duomenys neskelbtini) ir jai perduoti dalį (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų (b. 1 t., b. l. 69-70). 2003 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini) Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo V. Č. ir D. Š., kuriems priklauso 100 procentai bendrovės akcijų, vienbalsiai nusprendė padidinti visiškai apmokėtą bendrovės įstatinį kapitalą, išleidžiant 2 896 315 naujų paprastųjų vardinių akcijų ir jas nemokamai perduoti bendrovės akcininkams proporcingai jų turimoms akcijoms (b. 1 t., b. l. 95). Iš (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 27 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta pakeisti (duomenys neskelbtini) įstatus, išreiškiant kapitalo įstatinį dydį ir akcijų nominalią kainą eurais – 47 9631 Eur ir vienos akcijos nominalią vertę – 0,29 ct (b. 1 t., b. l. 24–25). 2017 m. gruodžio 27 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta pakeisti (duomenys neskelbtini) įstatus, išreiškiant kapitalo įstatinį dydį ir akcijų nominalią kainą eurais – 390 369 Eur ir vienos akcijos nominalią vertę – 0,29 ct (b. 1 t., b. l. 42–43, 44, 47). Iš Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2 matyti, kad ieškovui priklauso 67 305 vienetai (duomenys neskelbtini) paprastųjų akcijų. Iš minėtos sąskaitos taip pat matyti, kad ieškovo turimos akcijos yra įgytos reorganizuojant, įrašas padarytas (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pagrindu, 2-ame punkte nurodyta, kad minėtos akcijos yra įgytos įsiteisėjusia 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartimi (b. 1 t., b. l. 67). 2016 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus patvirtina, jog 2009 m. kovo 6 d. akcininkai V. Č. ir D. Š. akcijas įgijo įsteigus bendrovę arba padidinus įstatinį kapitalą atitinkamai V. Č. 1 571 205 vnt. ir D. Š. 82 695 vnt. akcijų (b. 1 t., b. l. 21). Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo D. Š. ieškinys atsakovėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl akcininko teisės į informaciją, teismas konstatavo, jog ištirti įrodymai patvirtina, kad D. Š. yra akcininkas (b. 1 t., b. l. 54), teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidė ieškovo D. Š. kaip įmonės akcininko teisę į informaciją (b. 1 t., b. l. 50-58).

Žemesnės instancijos teismas

Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) atskyrimo sąlygų nuo (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaita (b. 1 t., b. l. 72). Taip pat pateikta (duomenys neskelbtini) Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (b. 1 t., b. l. 93). Pateiktas V. Č. ir I. Č. ištuokos liudijimas (b. 1 t., b. l. 184). Taip pat pateiktas 2017 m. birželio 8 d. Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1 t., b. l. 185). Pateikti ieškovo pranešimai apie ketinimą parduoti akcijas (b. 2 t., b. l. 51-54). Taip pat pateiktas (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro R. K. atsisakymas atlikti notarinį veiksmą (b. 2 t., b. l. 68).

Liudytoja I. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra buvusi V. Č. sutuoktinė. Paaiškino, kad sutarties pasirašymo metu su V. Č. jau buvo išsiskyrę, tačiau gyveno kartu. V. Č. savo buvusiai sutuoktinei maždaug prieš 20 metų paaiškino, kad nori perleisti įmonės akcijas D. Š., kadangi nori išlaikyti gerą darbuotoją įmonėje. V. Č. tuo metu turėjo sveikatos problemų ir galvojo apie tai, kad ateityje negalėdamas dirbti perleis įmonės valdymą D. Š.. Nurodė, kad D. Š. ir V. Č. buvo labai artimi, sportavo ir kitomis veiklomis užsiimdavo kartu. Nurodė, kad informacijos apie akcijų kainą ir tai, kad jos bus įkainotos, neturi. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dirbo vertėja. Tiksliai nurodyti ar pasirašė į bylą pateiktą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei informacijos apie akcininkų susirinkimus, dividendų mokėjimą, negali.

Ginčas byloje yra kilęs tarp uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų dėl nematerialiųjų akcijų pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo/nesudarymo fakto nustatymo, įrašų vertybinių uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų vertybinių popierių sąskaitose tikrumo.

Ieškovas byloje teigė, kad (duomenys neskelbtini) 5 185 vnt. (5 proc.) akcijų įsigijo 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovė (duomenys neskelbtini) byloje neigia sutarties egzistavimą bei nurodė, kad 2001 m. kovo mėnesį tik žodžiu buvo susitarta, kad ieškovui bus parduota 5 proc. akcijų, kai jos bus įvertintos. Tačiau, atsakovės teigimu, akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta (įmonėje originalo nėra), ieškovas akcijų neapmokėjo (tokių duomenų nėra), o ieškovo pateikta sutarties kopija suklastota.

Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pažymėjo, jog šios bylos vienas iš esminių nagrinėjimo dalykų yra pirminių duomenų (duomenys neskelbtini) atidarytoje ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje teisingumo nustatymas. Sprendžiant dėl vertybinių popierių sąskaitoje esančių duomenų patikslinimo / pakeitimo, yra reikšminga byloje nustatyti, ar vertybinių popierių sąskaitoje esantys įrašai, jog ieškovui priklausančios 5 185 vienetai akcijų, nenurodant akcijų įgijimo pagrindo, ir nurodant, kad šios akcijos nėra apmokėtos (1 – as įrašas), taip pat, kad 82 695 akcijų įgijimo pagrindas yra įsiteisėjusi 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartis, pažymint, kad duomenų apie sumokėjimą nėra (2 – as įrašas), yra pagrįsti bei teisingi.

Žemesnės instancijos teismas

Kasacinis teismas, nagrinėdamas nematerialiųjų akcijų savininko pasikeitimo klausimus, yra išaiškinęs, kad perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sutartį, nuosavybės teisių į akcijas įgijimo pagrindas yra pati sutartis, tuo tarpu momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas – įrašų akcijas perleidžiančio ir jas įsigyjančio asmenų akcijų sąskaitose įrašymas. Vadinasi, asmuo tampa uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, ne nuo sutarties dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sudarymo dienos, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2013; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2013). Taigi, nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma: rašytinės formos sutartis ir akcijų perleidimo fiksavimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose. Tiek ieškovas, tiek atsakovės byloje teigė prieštaraujančius paaiškinimus. V. Č. paaiškino, jog įmonėje nėra sutarties originalo, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nuo 2001 metų kovo mėnesio įmonėje ieškovo vardu buvo atidaryta vertybinių popierių sąskaita, nuo 2001 metų ieškovas aktyviai įgyvendino savo, kaip įmonės akcininko teises, dalyvavo akcininkų susirinkimuose, balsavo akcininkams priimant sprendimus, 2003 metais jo turimų akcijų kiekis buvo neatlygintinai padidintas įmonės naujai išleistomis akcijomis, ieškovas dalyvavo (duomenys neskelbtini) reorganizavime bei proporcingai turėtų akcijų kiekiui (iš (duomenys neskelbtini) atskyrus (duomenys neskelbtini)) įgijo (duomenys neskelbtini) akcijų, ieškovui, kaip įmonių akcininkui, buvo mokami dividendai. Šių aplinkybių neneigė ir V. Č. Liudytoja apklausta byloje I. Č. taip pat patvirtino, jog jos sutuoktinis V. Č. jau prieš 20 metų teigė, kad nori perleisti įmonės akcijas D. Š., kadangi nori išlaikyti gerą darbuotoją įmonėje. Be to, liudytoja negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, jog pasirašė įmonės akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Šios nustatytos aplinkybės, V. Č., kaip įmonės pagrindinio akcininko veiksmai, leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog jau nuo 2001 metų kovo mėn. ieškovas buvo laikomas įmonės (duomenys neskelbtini) akcininku, jis naudojosi visomis akcininko teisėmis, jam buvo mokami dividendai. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) akcininku laikytina ne nuo to momento, kada buvo nustatytas jo, kaip akcininko teisių pažeidimas, o būtent nuo akcijų įsigijimo momento bei vertybinių popierių sąskaitos atidarymo momento, t.y. nuo 2001 m. kovo 15 d.

Kadangi ieškovas teigia, jog ginčijamas įrašas vertybinių popierių sąskaitoje apie akcijų įsigijimą buvo padarytas (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, ginčui spręsti aktuali Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1046; 2000, Nr. 64-1914; 200, toliau - ABĮ) redakcija, galiojusi iki 2001 m. balandžio 20 d. Pagal ABĮ 32 straipsnio 1 dalį, akcijos yra investicijų vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų – akcininkų – dalyvavimą bendrovės kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nematerialios akcijos yra pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko jas išleidusi akcinė bendrovė arba finansų maklerio įmonė akcijų savininkų vardu; šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įrašai vertybinių popierių sąskaitose yra nematerialių akcijų nuosavybės teisės įrodymas. Nematerialių akcijų perleidimas pažymimas debetiniu įrašu jų perleidėjo vertybinių popierių sąskaitoje ir kreditiniu įrašu jų įgijėjo sąskaitoje. Sudarydamos sandorį dėl akcijų perleidimo, sandorio šalys jų vertybinių popierių sąskaitas tvarkantiems asmenims turi pateikti sutartį, kurioje turi būti šio straipsnio aštuntosios dalies 2–5 punktuose nurodyti duomenys. Iš esmės analogiškos nuostatos, reglamentuojančios akcijų perleidimą, yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574). Šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nematerialių akcijų perleidimas pažymimas debeto įrašu jų perleidėjo vertybinių popierių sąskaitoje ir kredito įrašu jų įgijėjo sąskaitoje. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarydamos sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti raštu sudarytą sutartį.

Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo, duomenų apie akcininkus ir jų turimas nematerialias akcijas kaupimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintos Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose bendrovėse taisyklės (toliau - Taisyklės).

Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad akcijų apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas (šių Taisyklių 1 priedas) kiekvienam akcininkui, įsigijusiam bendrovės, kuri yra išleidusi nematerialias akcijas, nematerialių akcijų, ir jų turimas akcijas apskaityti šiose vertybinių popierių sąskaitose (toliau vadinama – sąskaita). Nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitoje – akcijų įsigijimas, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje – akcijų perleidimas (5 punktas). Sąskaitoje turi būti nurodoma, be kitų nustatytų reikalavimų, operacija akcijomis (6.7.3 punktas), dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimai, datos, numeriai (6.7.4 punktas); bendrovės steigimo ar įstatinio kapitalo didinimo papildomais įnašais atveju – informacija apie įraše nurodytų akcijų apmokėjimą (6.7.8 punktas). Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos paaiškintos taip (2 punktas), „apskaitos tvarkytojas“ – akcijas išleidusi ir akcijų apskaitos dokumentus tvarkanti bendrovė ar sąskaitų tvarkytojas, kuriam bendrovė sutartimi perdavė tvarkyti asmeninių vertybinių popierių sąskaitas; „operacijos akcijomis“ – sandoriai ir kiti veiksmai, dėl kurių keičiasi akcijų savininkas, jo turimų akcijų skaičius, klasė, mokėjimo už pasirašytą akciją dydis, nustatomi ar atšaukiami disponavimo akcijomis teisės ir kitų akcijų suteikiamų teisių apribojimai.

Nagrinėjamu atveju į bylą nepateiktas (duomenys neskelbtini) Akcijų pirkimo–pardavimo (ginčo) sutarties originalas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi įrodinėjimo našta tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai. Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo diskrecijai; jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 41 punktą). Nors byloje atsakovės įrodinėjo, jog galimai (duomenys neskelbtini) Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra suklastota, tačiau šiems argumentams pagrįsti atsakovės nepateikė jokių įrodymų. Byloje nenustatyta fakto, jog atsakovės būtų inicijavusios ikiteisminius tyrimus sutarties klastojimo faktui patvirtinti, be to, byloje nebuvo reiškiami reikalavimai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Taip pat teismas pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas jau buvo nurodęs, jog sutarties suklastojimo faktui nustatyti teismas gali skirti ekspertizę, tačiau tik tokiu atveju, jeigu teismui yra pateiktas galimai suklastoto dokumento originalas. Tokio dokumento nesant, teismas vadovaujasi byloje surinktais kitais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, jog ieškovas nuo 2001 m. kovo mėn. buvo pripažįstamas įmonės akcininku, liudytoja I. Č. patvirtino, jog tretysis V. Č. asmuo yra minėjęs, jog sieks perleisti įmonės akcijas ieškovui. Teismas visiškai sutinka su ieškovo argumentu, jog įmonės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties originalo neturėjimas, negali jam sukelti neigiamas pasekmes. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, įmonių pagrindinio akcininko veiksmai, ieškovo aktyvus dalyvavimas įmonių veikloje leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas nuo pat 2001 m. kovo 15 d. buvo laikomas įmonės akcininku ir būtent minėta Akcijų prikimo – pardavimo sutartis buvo pagrindas atidaryti ieškovo vardu vertybinių popierių sąskaitas. Byloje nustatyta, jog atsakovių įmonių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas nebuvo perduotas tretiesiems asmenims, todėl teismas pripažįsta, jog ieškovo ginčijami įrašai vertybinių popierių sąskaitose neatitinka faktinės situacijos, kuri susiklostė tarp įmonės akcininkų ir jų veikimo įmonių valdyme. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog atsakovės nenuginčijo fakto, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) akcininku tapo (duomenys neskelbtini) Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Šią teismo išvadą patvirtina ir tai, jog kaip nurodė (duomenys neskelbtini) atstovas, tvarkomosios vertybinių popierių sąskaitos 2000-2004 metais buvo pildomos popieriniame variante, tačiau šie dokumentai nėra išlikę, nuo 2004 m. sąskaitų duomenys yra skaitmenizuoti, tame tarpe nėra išlikę jokių dokumentų, kurių pagrindu buvo padarytas pirminis įrašas ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje, todėl akivaizdu, kad atsakovės negali pagrįsti įrodymais savo argumentų, jog ieškovas įgijo akcininko teises ne (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu. Teismas nustatė, jog ieškovas nuo 2001 m. kovo 15 d., kai ieškovo vardu atidaryta akcijų įgijėjo vertybinių popierių sąskaita, dalyvavo tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) (nuo 2009 m. vasario 23 d. skaidymo būdu reorganizavus (duomenys neskelbtini) sukuriant naują (duomenys neskelbtini)) valdyme kaip juridinio asmens dalyvis, įgyvendindamas akcininko teises ir pareigas. Nors ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje nėra nurodytas (duomenys neskelbtini) akcijų perleidimo pagrindas, tačiau tiek byloje surinkti įrodymai, tiek šalių ir liudytojos teikti paaiškinimai sudaro pagrindą spręsti, kad tokia Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta, o ieškovas turėjo teisę spręsti, jog jos pagrindu bus tvarkoma vertybinių popierių apskaita.

Teismas pažymi, jog atsakovė byloje neginčija įrašų vertybinių popierių sąskaitoje, t. y. jog ieškovas pagrįstai įgyvendina savo, kaip akcininko teises. Ši faktinė aplinkybė, turinti prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, jau buvo konstatuota Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime (Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartis, priimta išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovės niekaip nepaneigė fakto, jog ieškovas, įsigydamas akcijas, už jų įsigijimą sumokėjo sutartyje nurodytą sumą. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas jau pažymėjo, jog ankstesniuose teismo priimtuose sprendimuose dėl ieškovo, kaip akcininko, teisių pažeidimų nebuvo sprendžiama kokiu pagrindu D. Š. įgijo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) akcijas bei dėl jų apmokėjimo. Teismas jau yra pasisakęs, jog (duomenys neskelbtini) tvarkomojoje vertybinių popierių sąskaitoje esantis įrašas, jog 82 695 akcijų, ir (duomenys neskelbtini) tvarkomojoje vertybinių popierių sąskaitoje įrašas, jog 67 305 vnt. akcijų ieškovas įgijo 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutarties pagrindu negali būti laikomas teisingu bei pagrįstu. Šią išvadą pagrindžia ir tai, jog į bylą pateiktame 2003 m. spalio 29 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo V. Č. ir D. Š., nusprendė padidinti visiškai apmokėtą bendrovės įstatinį kapitalą, išleidžiant 2 896 315 naujų paprastųjų vardinių akcijų ir jas nemokamai perduoti bendrovės akcininkams, proporcingai jų turimoms akcijoms. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent šio akcininkų sprendimo pagrindu D. Š. turėtų (duomenys neskelbtini) akcijų skaičius padidėjo nuo 5 185 vnt. iki 82 695 vnt. Taip pat šis rašytinis įrodymas patvirtina, jog šalys preziumavo faktą, jog visos akcijos yra apmokėtos. Iš 2009 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas skaidymo būdu, įkuriant (duomenys neskelbtini) bei jai perduodant dalį (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų, t. y. po šio sprendimo ieškovas įgijo ir dalį (duomenys neskelbtini) akcijų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog atsakovės neįrodė fakto, jog ieškovo įsigytos akcijos yra neapmokėtos ir kad akcijų įsigijimo pagrindas yra ankstesni teismų priimti sprendimai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojos paaiškinimus, teismas sprendžia, jog ieškovas pagrindė savo reikalavimą visais leistinais įrodymais, atsakovės nepaneigė ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo, dėl to teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas visiškai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovių lygiomis dalimis priteisiamas 2018 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 965 sumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis ir 2020 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu sumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis (b. 1 t., b. l. 97).

Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau nenurodė konkretaus jų dydžio bei nepateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovių valstybei priteisiamos 44,31 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ištaisyti duomenis įmonės tvarkomoje ieškovo D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių sąskaitoje, grafoje „Operacija akcijomis ir dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimai, datos, numeriai“ nurodyti, kad įrašo pagrindas yra 2009 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas skaidymo būdu, įkuriant (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pašalinti iš įmonės tvarkomos ieškovo D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių sąskaitos įrašus, kad „akcijų įgijimo pagrindas yra įsiteisėjusi 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartis“, o apmokėjimo pagrindas – „teismo sprendimas“.

Įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ištaisyti duomenis įmonės tvarkomoje ieškovo D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių sąskaitoje, 1 punkto (eilės Nr. 1) grafoje „Operacija akcijomis ir dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimas, datos, numeriai“ nurodyti, kad įrašo pagrindas yra (duomenys neskelbtini) Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis.

Įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ištaisyti duomenis įmonės tvarkomoje ieškovo D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių sąskaitoje – 2 punkte (eilės Nr. 2) pašalinti įrašus, kad akcijų įgijimo pagrindas „įsiteisėjusi 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartis“ bei grafoje apie akcijų apmokėjimą įrašą „duomenų apie sumokėjimą nėra“.

Įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ištaisyti duomenis įmonės tvarkomoje ieškovo D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių sąskaitoje - papildyti duomenimis apie visus su akcijomis (jų kiekio pokyčiais) susijusius juridinius faktus, t. y. kad 2003 m. spalio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu ieškovo turimų akcijų kiekis buvo padidintas iki 150 000 vienetų bei, kad visuotinio akcininkų susirinkimo 2009 m. vasario 23 d. sprendimo pagrindu ieškovo turimų akcijų kiekis sumažėjo iki 82 695 vienetų akcijų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) žyminį mokestį, tai yra iš (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) ir iš (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct).

Priteisti iš atsakovių (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 44,31 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 31 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, tai yra iš (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 22,15 Eur (dvidešimt du eurus 15 ct) ir iš (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 22,16 Eur (dvidešimt du eurus 16 ct).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė