Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-118-638/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-06-03
Bylos Nr.: e2-118-638/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00692-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Labokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Termopalas“
Atsakovas: P. U.
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Interjero projektų studija“

Civilinė byla Nr. e2-118-638/2025Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00692-2022-9

Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.4.2.1.; 2.6.10.5.2.3

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 3 d.

KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė,sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termopalas“ atstovui advokatui A. D.,atsakovui P. U. ir jo atstovui advl,okatui D. P.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Interjero projektų studija“ atstovei advokatei M. J.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termopalas“ ieškinį atsakovui P. U., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Interjero projektų studija“, dėl buvusio valdymo organo (vadovo) veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Termopalas“ (toliau – UAB, ieškovė) ieškinyje, dublike prašė priteisti iš atsakovo P. U. (toliau – ir atsakovas) ieškovės naudai 1 032 308 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą civilinėje byloje tuo atveju, jei teismas vertintų, kad toks terminas yra praleistas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad ieškovė verčiasi ūkine-komercine veikla, kurios pobūdis yra prekyba interjero apdailos prekėmis (baldų plokštėmis, stalviršiais), baldų gamyboje naudojamais komponentais (baldų furnitūra) ir paslaugų teikimas, susijęs su individualių baldų ir kitų gaminių projektavimu, gaminimu, baldų detalių išpjovimu, klijavimu, dažymu, pagamintų baldų sumontavimu ir kt. Laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. atsakovas ėjo ieškovės vienasmenio valdymo organo – direktoriaus – pareigas. Atsakovas taip pat ėjo minėtos UAB „Interjero projektų studija“ vadovo pareigas. Akcininkui praradus pasitikėjimą atsakovu, 2022 m. lapkričio 3 d. atšaukus iš direktoriaus pareigų, buvo nedelsiant pradėta ieškovės žinioje esančių jos veiklos dokumentų ir kitų duomenų patikra. Įvertinus tam tikrus pirminius duomenis buvo nustatyta, kad atsakovas, galimai piktnaudžiaudamas užimama ieškovės vadovo padėtimi, tenkino savo privačius interesus ieškovės sąskaita ir vadovaudamas šiai įmonei buvo sukūręs tokią veikimo schemą, pagal kurią galimai neteisėtai ir įvairiais būdais sistemingai savinosi ieškovės turtą. Preliminariai atlikus ieškovės buhalterinėje apskaitoje esančių duomenų patikrą, buvo pastebėta ir tai, kad kita su juo susijusi bendrovė UAB „Interjero projektų studija“ sistemingai atlikinėjo ieškovės gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų pirkimus iš ieškovės. Tačiau preliminariai įvertinus ieškovės gautą naudą iš tokių sandorių vykdymo ėmė aiškėti, kad tokie ieškovės vardu sudarinėjami sandoriai su susijusia bendrove UAB „Interjero projektų studija“ buvo galimai nuostolingi. Ieškovė kreipėsi į profesionalias audito paslaugas teikiančią audito įmonę UAB „Audifina“, kad pastaroji atliktų ieškovės duomenų auditą (patikrą).

3. Ieškovė nurodė, kad UAB „Audifina“, atlikusi ieškovės apskaitos duomenų ir su tuo susijusių dokumentų patikrinimą, parengė 2022 m. gruodžio 12 d. Ataskaitą apie atliktą patikrinimą pagal sutartį Nr. P22-07 (toliau – Ataskaita). Atlikus nurodytą patikrinimą buvo nustatyta, kad: 1) per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. ieškovė dėl prekių ir paslaugų pardavimo su atsakovu susijusiai bendrovei UAB „Interjero projektų studija“ iš viso patyrė 3 487 404 Eur sąnaudų; 2) per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. ieškovė iš prekių ir paslaugų pardavimo UAB „Interjero projektų studija“ iš viso gavo 2 455 096 Eur pajamų; 3) per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. ieškovė dėl prekių ir paslaugų pardavimo su atsakovu susijusiai UAB „Interjero projektų studija“ iš viso patyrė 1 032 308 Eur nuostolių. Š. A. pateikiami detaliais skaičiavimais pagrįsti duomenys pagrindžia, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. tarp ieškovės ir UAB „Interjero projektų studija“, kurios vadovas taip pat yra atsakovas, nuolatos buvo sudarinėjami prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo sandoriai, kurie ne tik neteikė ieškovei jokios ekonominės naudos, tačiau ir buvo akivaizdžiai nuostolingi šiai bendrovei. Atlikus ieškovės buhalterinėje apskaitoje esančių duomenų peržiūrą ir analizę, buvo nustatyta, kad šiuo laikotarpiu ieškovė UAB „Interjero projektų studija“ tiekė prekes (baldus ir jų komponentus) ir teikė paslaugas, susijusias su šių baldų (baldų detalių) projektavimu, montavimu ir surinkimu. Šiam tikslui UAB „Termopalas“ buvo įdarbinti darbuotojai, kurie išskirtinai dirbo tik su UAB „Interjero projektų studija“ užsakymais, t. y. teikė tik šiai įmonei skirtas baldų projektavimo ir gamybos paslaugas. P. A. pateikiamus duomenis, tokių darbuotojų ieškovės įmonėje 2016 m. buvo įdarbinta – 14, 2017 m. – 15, 2018 m. – 14, 2019 m. – 15, 2020 m. – 18, 2021 m. – 19, 2022 m. – 22.

4. Ieškovė nurodė, kad UAB „Interjero projektų studija“ pati parduodamų baldų neprojektuoja, negamina ir nemontuoja, o gaunami baldų gamybos užsakymai įprastai buvo nukreipiami vykdyti ieškovei. UAB „Interjero projektų studija“ šiuo metu dirba tik vienas darbuotojas, todėl objektyvu, kad ji neturi pakankamai darbo jėgos tam, kad galėtų pati tiesiogiai (ne per tarpininkus) įvykdyti iš klientų gaunamus baldų gamybos užsakymus. Šiuo tikslu ieškovės įmonėje ir buvo suburta ir įdarbinta atskira darbuotojų grupė, kuri atlikinėjo tik tuos darbus, kurie išimtinai susiję su UAB „Interjero projektų studija“ baldų gamybos užsakymų vykdymu. Atlikus ieškovės finansinėje apskaitoje esančių duomenų auditą, buvo nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. ieškovė iš prekių ir paslaugų pardavimų bendrovei Interjero projektų studija tiesiogiai patyrė net kelių rūšių finansines sąnaudas, kurias šiuo atveju sudarė: (i) UAB Interjero projektų studija parduotų prekių savikaina ir (ii) ieškovės išmokėtas darbo užmokestis tiems darbuotojams, kurie dirbo išskirtinai su UAB „Interjero projektų studija“ užsakymais. Audito ataskaitoje pateikiami detalūs duomenys pagrindžia, kad vien tik per analizuojamą laikotarpį (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.) ieškovė išmokėjo 2 188 263 Eur darbo užmokesčio tiems darbuotojams, kurie atlikinėjo užsakymus su atsakovu susijusiai bendrovei UAB Interjero projektų studija. Tuo tarpu ieškovė, patyrusi tokias sąnaudas, kurios tiesiogiai buvo susijusios su paslaugų UAB „Interjero projektų studija“ suteikimu ir prekių pardavimu, iš tokios veiklos vykdymo gavo pajamų, kurios ne tik nepadengė tokių patirtų sąnaudų, tačiau netgi sąlygojo reikšmingos žalos ieškovės turtui (nuostolių) atsiradimą. Ataskaitos sudėtyje esančioje 4 lentelėje pateikiami detalūs duomenys, kurie pagrindžia, kad kiekvienais analizuojamo laikotarpio finansiniais metais (nuo 2016 m. iki 2022 m.) ieškovė iš prekybos prekėmis ir paslaugomis su UAB „Interjero projektų studija“ patirdavo vien tik nuostolių, kurių suma už visą šį laikotarpį bendrai sudaro net 1 032 308,00 Eur. T. A. pateikiami duomenys suteikia pagrindo vertinti, kad atsakovas su susijusia įmone UAB „Interjero projektų studija“, kuriai pats vadovavo, nuolatos sudarinėjo sandorius, kurie buvo akivaizdžiai žalingi ieškovės turtiniams interesams. Tokiu būdu žala ieškovės turtui buvo daroma kiekvienais metais, pradedant nuo 2016 m. iki tol, kol atsakovas buvo atšauktas iš užimamų ieškovės vadovo pareigų. Ataskaitoje pateikiami duomenys pagrindžia, kad atsakovas, veikdamas interesų konflikto situacijoje (būdamas ieškovės ir UAB „Interjero projektų studija“ vadovu), ieškovės vardu sudarinėjo sandorius su susijusia bendrove UAB „Interjero projektų studija“, kuriuos sudarius ieškovė kiekvienais metais patirdavo tokias sąnaudas, kurios reikšminga apimtimi viršydavo ieškovės gautas pajamas iš tokių sandorių vykdymo. Ataskaitoje pateikiami konkretūs duomenys apie kiekvienais ataskaitinio laikotarpio metais Ieškovės uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas iš prekybos su UAB „Interjero projektų studija“ yra paremti ieškovės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis, kurie buvo (ir turėjo būti) žinomi atsakovui. Ataskaitoje nurodyta ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių suma apskaičiuota pagal tai, kiek ieškovė patyrė daugiau sąnaudų, nei gavo pajamų iš prekių ir paslaugų pardavimo su atsakovu susijusiai bendrovei UAB „Interjero projektų studija“ per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.

5. Ieškovė nurodė, kad Ataskaitoje nurodyta ieškovės patirtų nuostolių suma yra apskaičiuota neatsižvelgus į tai, kad Ataskaitos objektiniu laikotarpiu (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.) ieškovė savo tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas kitiems klientams (kurie nėra UAB Interjero projektų studija) pardavinėjo su antkainiu. Todėl turėtų būti vertinama, kad ieškovės patirtus nuostolius dėl prekybos su UAB „Interjero projektų studija“ turėtų sudaryti ir ieškovės negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi tuo atveju, jeigu ieškovės tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos nurodytu laikotarpiu būtų parduotos UAB „Interjero projektų studija“ su tokiu antkainiu, kuris buvo taikomas kitų ieškovės klientų atžvilgiu. Tačiau, nepaisant šių aplinkybių, remdamasi civilinio proceso teisėje galiojančiu dispozityvumo principu ieškovė pasilieka sau teisę reikalauti iš atsakovo tik tiesiogiai patirtų nuostolių, kuriuos sudaro Ataskaitoje pateikiami duomenys apie nustatytą 1 032 308 Eur vertės ieškovės UAB Interjero projektų studija parduotų prekių ir paslaugų sąnaudų ir pajamų skirtumą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.

6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, taikyti ieškinio senatį.

7. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, kad

ataskaitoje pateikiamos išvados paremtos išskirtinai ieškovės pateiktais duomenimis: apskaitos registrais, darbuotojų sąrašais, UAB „Termopalas“ darbuotojų darbo užmokesčio kortelėmis.“ (Žr. Audito ataskaita, 1 psl., 1 dalies 3 pastraipa), t. y. ataskaitos duomenys nebūtinai atitinka tikrovę. Audito bendrovė UAB „Audifina“ savo ataskaitoje pati pripažįsta, kad ataskaita nėra objektyvi ir joje pateiktos išvados negali būti laikomos tiksliomis ir teisingomis, kas suponuoja, kad ieškovė, naudodamasi šia ataskaita kaip rašytiniu įrodymu, siekia dirbtinai sukurti situaciją, pagal kurią būtų galima teigti, kad atsakovo vadovavimo ieškovei laikotarpiu ji patyrė itin didelę (1 032 308 Eur) žalą ir vien tik dėl to, kad atsakovas turėjo komercinius (prekybinius) santykius su trečiuoju asmeniu (UAB „Interjero projektų studija“). Ataskaita parengta pagal ieškovės suformuotą užduotį, kad tam tikri jos darbuotojai buvo įdarbinti pas ieškovę neva tikslu atlikti darbus pas trečiąjį asmenį. Ieškovė neįrodė nei vienos civilinės atsakomybės sąlygų – vadovo veiksmų neteisėtumo, nuostolių (žalos) atsiradimo bei dydžio. Atsakovas neatliko ieškinyje nurodytų neteisėtų veiksmų. Tam, kad ieškovė galėtų konkuruoti su kitais baldinių žaliavų tiekėjas, kurie siūlo pigesnes prekes, ieškovei reikėjo pritraukti kuo daugiau klientų, o tam ieškovė savo tiksliniam klientui turėjo pateikti geresnes nei rinkoje sąlygas, kad pastarasis baldines žaliavas bei komponentus pirktų būtent iš ieškovės, todėl ieškovė yra priėmusi verslo sprendimą kai kurias paslaugas prie ieškovės siūlomos prekės papildomai suteikti jų atskirai neapmokestinant: pjovimo, baldinių plokščių kraštų laminavimo, CNC frezavimo bei prekių pristatymas (kurios yra įtrauktos į galutinio produkto kainą), kas neabejotinai leido jai parduoti daugiau baldinės žaliavos Lietuvos rinkai. Dėl euro zonos ekonominės krizės ieškovės pelnas buvo sumažėjęs, todėl naujuoju vadovu nuo 2012 m. balandžio 4 d. buvo paskirtas atsakovas, kuriam pagrindinis akcininko uždavinys buvo sugrąžinti ieškovės pelningumą, parduodant kuo daugiau ieškovės siūlomų prekių (baldinės žaliavos). Iš ieškovės finansinių ataskaitų už 2012-2013 m. matyti, jog vien ieškovės grynasis pelnas už 2012 m. padidėjo nuo 11 461 LTU iki 188 878 LTU (beveik 16,5 karto arba 1 648 proc.), o už 2013 m. - dar iki 779 tūkstančių LTU (viršydama daugiau nei 2,5 karto 2010 m. (ikikrizinį) pasiektą grynojo pelno lygį). To atsakovui pavyko pasiekti dėl jo, kaip ieškovės vadovo, priimtų sprendimų. Buvo įkurtas aktyvių pardavimų skyrius visoje Lietuvoje juos išskaidant regionais pagal miestų Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys apskritis, bei šiems regionams paskiriant pardavimo vadybininkus; buvo praplėstas ieškovės siūlomų paslaugų spektras, atsižvelgiant į skirtingus pirkėjų poreikius (gręžimo bei baldinių žaliavų supjovimo paslaugos), kurios buvo naudingos ne tik tiems pirkėjams, kurie perka baldinę žaliavą savo gamybiniam pajėgumui, bet ir tiems pirkėjams, kurie neturi savo specialių įrenginių nusipirktoms žaliavoms apdirbti; buvo praplėsta autoparko logistika tam, kad ieškovė pirkėjams, kuriems yra poreikis, galėtų pristatyti bet kurias prekes nepaisant, ar pirkėjas nusipirko didelį kiekį prekių (didmeninė prekyba), ar nusipirko mažesnį kiekį (mažmeninės prekybos sąlygomis). Atsakovas kartu su vieninteliu akcininku nusprendė plėsti ieškovės veiklą ir orientuotis ne tik į baldinių žaliavų prekybą, bet ir į individualių baldų gamybą, projektinę veiklą ir jos organizavimą. Tam, kad ieškovė, gamindama baldus ir siekdama išvengti tiesioginės konkurencijos su savo klientais, kuriems parduoda baldinę žaliavą bei komponentus, ir toliau išlaikytų savo patikimo ir aukštą produkciją pardavinėjančio tiekėjo sukurtą įvaizdį, jai reikėjo labai patikimo ir lojalaus partnerio, kuris galėtų savo vardu ir atsakomybe vykdyti individualių baldų prekybą bei užsakymus Lietuvos bei kitoms Baltijos šalių rinkoms. Tik šiuo tikslu bei akcininko iniciatyva 2013 m. lapkričio 26 d. buvo įsteigta UAB „Interjero projektų studija“, kurios steigėjai buvo atsakovas (jam priklauso 40 proc. bendrovės akcijų), E. M. (priklauso 20 proc. bendrovės akcijų) bei akcininko sūnus E. M. (40 proc. bendrovės akcijų). Įsteigus UAB „Interjero projektų studija“ susikūrė grandis, per kurią ieškovei atsirado galimybė prekiauti baldinėmis žaliavomis ne tik su baldų gamintojais, prekybininkais ir pan., nuo kurių veiklos tiesiogiai ir priklausė ieškovės baldinių žaliavų pardavimai, tačiau ir kitokio profilio klientais, tarp kurių ieškovė visada buvo tik tarpinė žaliavų grandis, t. y. tokiais klientais, kuriems buvo galima parduoti jau galutinį produktą su visu projekto valdymu. Tai reiškia, jog ieškovės priklausomumas nuo jos prieš tai buvusių klientų, kurie iš ieškovės pirkdavo baldines žaliavas, ženkliai sumažėjo. Tai yra paaiškintina tuo, jog ieškovė per trečiąjį asmenį galėjo bendrauti su užsakovais, kurių užsakymai neapsiriboja tik baldinių žaliavų pardavimu, tačiau visu užsakovo projektu. Verslo sprendimas ieškovei prekiauti per UAB „Interjero projektų studija“ pradėjo duoti ne tik materialinę naudą, bet ir strateginę naudą – ieškovės darbuotojai galėjo praktiškai išmokti projektuoti bei gaminti baldus, tiesiogiai nerizikuojant jos pačios sukurtu įvaizdžiu bei prestižu rinkoje, ieškovei nesukuriant tiesioginės konkurencijos savo klientams, kurie iš jos perka baldines žaliavas savo gamybai.

8. Atsakovas nurodė, kad Audito ataskaita yra netinkamas įrodymas. Ji neatitinka tokiai ataskaitai keliamų objektyvumo, išsamumo reikalavimų. Auditorius pirmiausiai pažymėjo, kad Audito ataskaitą parengė remdamasis išskirtinai ieškovės pateiktais duomenimis, kas reiškia, jog Audito ataskaita yra šališka, netiksli ir galimai neatitinkanti tikrovės. Audito ataskaita parengta neobjektyviai, pagal ieškovės atrinktus duomenis. Žalos dydis buvo apskaičiuotas ieškovės primestu būdu, o ne vadovaujantis tarptautiniais audito standartais ar duomenimis, kurie yra privalomi siekiant objektyviai nustatyti, ar buvo nagrinėjamu atveju padaryta žala bei siekiant ją apskaičiuoti. Tą auditorius Audito ataskaitoje ir pažymėjo (Audito ataskaitos 1 psl. nurodoma, jog identifikuoti teikiamų paslaugų savikainos iš apskaitos duomenų galimybių nėra; 2 psl. nurodoma, kad identifikuoti tiesioginės paslaugų savikainos galimybių nėra) (ieškovė ieškinyje remiasi savikaina, kaip žalą įrodančia viena iš aplinkybių). Jeigu iš tiesų toks ieškovės ir trečiojo asmens bendradarbiavimas buvo nuostolingas ieškovei, kodėl tokio fakto ta pati audito bendrovė nenustatė anksčiau reguliariai kas metus audituodama ieškovę? Informaciją apie neva tik trečiojo asmens naudai dirbančius asmenis auditoriui pateikė pati ieškovė. Ieškovė nurodė esminę ir neteisingą prielaidą apie tai, kad dalis ieškovo darbuotojų dirbo išimtinai trečiojo asmens naudai ir dėl to skaičiuojant sandorių naudingumą reikia įtraukti šių darbuotojų darbo užmokestį į savikainą. Ieškovės auditoriui nurodyti darbuotojai ir auditoriaus paskaičiuotas jų darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2022-10-31 yra dėl atsakovo atsiliepimo 69 punkte nurodytų 38 ieškovės darbuotojų. Nors ieškovė kaltina atsakovą, neva jis subūrė nurodytus darbuotojus tam, kad jie išskirtinai atliktų UAB „Interjero projektų studija“ užsakymus, tačiau jokių tokio teiginio įrodymų nepateikia. Dalis darbuotojų, nurodytų Audito ataskaitoje buvo įdarbinti, kai atsakovas dar net nevadovavo trečiajam asmeniui UAB „Interjero projektų studija“. Didžioji dalis Ataskaitoje nurodytų darbuotojų (žr. atsiliepimo 76 punkte nurodytų darbuotojų sąrašą) šiuo metu ir toliau dirba pas ieškovę. Visi šie darbuotojai visą savo darbo sutarties laikotarpį pirmiausiai dirbo ieškovei (nėra atleisti ir tebedirba), o tai, kad vienas ar kitas darbuotojas vykdant savo tiesiogines pareigas dirbo ir vykdant UAB „Interjero projektų studija“ užsakymus, savaime nereiškia, kad jie išskirtinai dirbo tik UAB „Interjero projektų studija“ ar juolab atsakovo interesais. Ieškovė daro klaidingas prielaidas, kad ieškovė patyrė žalą dėl minėtų darbuotojų sąnaudų, todėl jų darbo užmokestis kaip sąnaudos priskirtinas prie ieškovės patirtos žalos apskaičiavimo. Paneigus ieškovės argumentus, jog minėti darbuotojai dirbo išskirtinai trečiojo asmens interesais, Ataskaitoje nurodytos sąnaudos turėtų būti iš viso neskaičiuojamos. Tai, kad šių darbuotojų darbo sąnaudos yra paskaičiuotos neteisingai, patvirtina ir auditorius Audito ataskaitoje. Tai paaiškintina tuo, kad darbuotojų darbo sąnaudos už minėtą laikotarpį buvo paskaičiuojamos tik dėl to, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis auditoriui nebuvo galimybės paskaičiuoti sąnaudų už ieškovės suteiktas paslaugas trečiajam asmeniui laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., todėl, nesant galimybės paskaičiuoti tokių sąnaudų, auditorius neteisingai paskaičiavo šias sąnaudas paimdamas visų darbuotojų darbo užmokestį minėtam laikotarpiui, nes to prašė ieškovė ir ji suformulavo auditoriui tokią prielaidą. Ieškovė privalėjo iš analizuojamu laikotarpiu darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio išminusuoti iš valstybės gautas subsidijas darbo užmokesčiui, tačiau iš Audito ataskaitos nėra galimybės nustatyti, ar tai buvo atlikta.

9. Atsakovas nurodė, kad auditorius, vertindamas sąnaudų eilutę dėl prekių savikainos, jos atskirai nevertino, o rėmėsi prielaida, kad ieškovės nurodyta prekių savikaina yra teisinga. Tačiau ieškovės auditoriui pateikta prekių savikaina realiai gali skirtis nuo tikrosios prekių savikainos. Ieškovė turėtų pateikti šių prekių savikainos realų paskaičiavimą pridedant jų pagrįstumą įrodančius dokumentus, tokius kaip prekių pervežimo važtaraščius, prekių įsigijimo iš tiekėjų dokumentus su prekių įsigijimo kaina bei kitus dokumentus, kuriais remiantis būtų objektyviai patvirtinti atitinkamos prekės savikainos paskaičiavimo teisingumą. UAB „Konsauditas“ išvada patvirtina, kad taikant ieškovės bendrovėje FIFO apskaitos metodą, PRAGMOS sistema „nurašo“ ne tas prekes, kurios buvo faktiškai parduotos konkrečiu sandoriu, o prekes, kurios buvo pirmiau įsigytos ir dėl to PRAGMA parodo dirbtinį minusą, o ne realius ieškovo nuostolius.

10. Trečiasis asmuo UAB „Interjero projektų studija“ prašė ieškinį patenkinti. Atstovė advokatė paaiškino, kad „Termopalas“ išrašytos sąskaitos UAB „Interjero projektų studijai“ buvo neteisingos, per mažos, nes nebuvo įtrauktas darbuotojų darbo užmokestis. Akcininkai apie tai nieko nežinojo. Per ginčo laikotarpį susidarė žalos suma, kurią patyrė „Termopalas“. Už žalą yra atsakingas atsakovas kaip abiejų įmonių vadovo pareigas ėjęs asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

11. Sprendžiant ginčą dėl juridinio asmens valdymo organo nario civilinės atsakomybės, taikomos CK 6.246–6.249 ir kituose CK XXII skyriaus straipsniuose įtvirtintos nuostolių (žalos) atlyginimo taisyklės. Juridinio asmens valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022).

12. Nustatyta, kad atsakovas P. U. nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. buvo UAB „Interjero projektų studija“ (toliau – ir IPS) direktorius. IPS akcininkai buvo E. M. (40 proc.), E. M. (20 proc.) ir atsakovas P. U. (40 proc. akcijų).

13. Tuo pačiu metu atsakovas P. U. buvo ir UAB „Termopalas“ vadovas (nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d.). UAB ,,Termopalas“ vienintelis akcininkas buvo/yra E. M.. Taigi, atsakovas buvo abiejų įmonių direktoriumi, vadovavo ne tik įmonei, kurios akcininkas jis pats buvo, bet ir UAB ,,Termopalas“, kurios vienintelis akcininkas buvo vienas iš UAB ,,Interjero projektų studija“ akcininkų.

14. Ieškovas teigia, kad P. U. neteisėtus veiksmus sudarė fiduciarinių pareigų pažeidimas ir neteisingi verslo sprendimai. Konkrečiai atsakovas, būdamas „Termopalo“ direktoriumi, t. y. atsakingu už įmonės veiklą, pardavinėjo IPS‘ui prekes ir paslaugas žemesne kaina, negu savikaina, tokiu būdu iššvaistė „Termopalo“ turtą, t. y. „Termopalas“ patyrė nuostolius (CK 2.87 straipsnis, 6.249 straipsnis).

15. Ieškovas aiškino, kad atsakovas buvo .p;sukūręs schemą, pagal kurią švaistė „Termopalo“ turtą. „Termopalo“ įmonėje atsakovas įdarbino darbuotojų grupę, kurie dirbo išimtinai IPS naudai, o atlyginimą jiems mokėjo „Termopalas“. Tai leido IPS‘ui dirbti pelningai turint tik vieną darbuotoją- T. A. (pagal VSDFV informaciją, jis dirbo IPS laikotarpiu 2018 m. gruodžio 31 d. – 2021 m. gruodžio 31 d.). „Termopalo“ įmonėje, ieškovo teigimu, IPS naudai dirbančiųjų buvo įvairiais metais skirtingai: 2016 m. buvo įdarbinta – 14, 2017 m. – 15, 2018 m. – 14, 2019 m. – 15, 2020 m. – 18, 2021 m. – 19, 2022 m. – 22.

16. Tikslu surinkti įrodymus, patvirtinančius ieškovės iškeltą hipotezę, byloje buvo paskirta ir atlikta ekonominė ekspertizė, kurią atiko teismo ekspertė R. B. (DOK-19635).

17. Ekspertizės aktu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. ( 6 metai ir 10 mėnesių) UAB „Termopalas“ visas ūkines operacijas registravo chronologine, sistemine tvarka kompiuterizuotoje buhalterinėje apskaitos programoje M. E. pagal pirminius prekių įsigijimo, transporto, paslaugų atlikimo dokumentus skaičiavo atskirai „Termopalo“ parduotų IPS‘ui prekių savikainą ir pardavimo kainą, ir atskirai – paslaugų suteikimą pagal IPS‘ui išrašytas sąskaitas.

18. Iš ekspertizės akto 7 lentelės matyti, kad „Termopalo“ sąnaudos įsigyjant prekes per ginčo laikotarpį sudarė 1 299 141 Eur, o pajamos už šias IPS‘ui parduotas prekes per tą patį laikotarpį sudarė 1 645 437 Eur. Tai reiškia, kad „Termopalas“ prekes pardavė IPS‘ui pelningai, skirtumas 346 296 Eur „Termopalo“ naudai. Kitaip tariant, dėl prekių pardavimo IPS‘ui atsakovas žalos „Termopalui“ nepadarė. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad „Termopalo“ akcininkas buvo nurodęs P. U., kad IPS‘ui reikia pardavinėti prekes dar brangiau, ar taikant kokią nors konkrečią kainą, koeficientą ar pan. Teismas daro išvadą, kad atsakovas nepadarė žalos (nuostolio) pardavęs prekes „Interjero projektų studijai“ per ginčo laikotarpį.

Žemesnės instancijos teismas

19. Nėra ginčo, kad „Termopalas“ rašė IPS‘ui sąskaitas už suteiktas paslaugas (t.12, b.l. 4-38). Sąskaitose atskiromis eilutėmis nurodytos paslaugos: plokštės pjovimas, frezavimas, beicavimas, lakavimas, gręžimas, baldų surinkimas ir t.t. ir pan. Ieškovo ir trečiojo asmens teigimu, sąskaitose nenurodytas darbo užmokestis, todėl darbo užmokesčiui skirtas lėšas atsakovas ir iššvaistė. Teismas vertina, kad sąskaitose ir neturi būti nurodytas atskira eilute darbo užmokestis, nes „Termopalo“ ir IPS santykiai buvo pirkimo-pardavimo pobūdžio, o ne darbo santykiai, t. y. IPS neturėjo mokėti darbo užmokestį „Termopalo“ darbuotojams už jų darbdavį „Termopalą“, nes IPS kaip atskiras juridinis asmuo, sutarties šalis, turėjo apmokėti „Termopalui“ už gautas paslaugas (projektavimą, pjovimą, gręžimą ir pan.).

20. Nėra ginčo, ir iš „Termopalo“ finansinių ataskaitų aiškinamųjų raštų matyti, kad „Termopalas“ paslaugas teikė ne tik vieninteliam IPS‘ui, bet turėjo ir kitų pirkėjų/klientų. Iš atsakovo 2024 m. balandžio 8 d. į bylą pateiktų „Termopalo“ konsultanto (duomenys neskelbtini) sudarytų excell failų matyti, kad klientų buvo keletas šimtų. „Termopalo“ projektų skyriaus vadovas A. B. 2024 m. kovo 20 d. teismo posėdyje liudijo, kad „Termopalo“ duomenų bazėje buvo apie 20 000 klientų (buvusių ir esamų). Natūralu, kad ir šių klientų užsakymus turėjo vykdyti „Termopalo“ darbuotojai už tai gaudami darbo užmokestį.

21. Ekspertizės akto 15 puslapyje (3 išvada) nurodyta, kad „atsižvelgiant į darbuotojų, susijusių su baldų komponentų pagaminimu ir montavimu, darbo užmokesčio sąnaudas, nustatyta, kad jeigu buvo 117 darbuotojų, kurie dirbo ir UAB „Interjero projektų studija“ naudai, tai dėl baldų komponentų pardavimo ir paslaugų teikimo UAB „Termopalas“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2022-10-31 sąnaudos 3 487 404 Eur buvo didesnės nei pajamos (2 453 250 Eur), dėl ko susidarė neigiamas finansinis rezultatas (nuostoliai) – 1 034 154 Eur, kurie sumažino Bendrovės bendrąjį pelną: 2016 metais -122 482 Eur, 2017 metais - 60 920 Eur, 2018 metais – 46 329 Eur, 2019 metais - 120 217 Eur, 2020 metais – 284 063 Eur, 2021 metais – 298 175 Eur, 2022 metais – 101 969 Eur“. Kitaip tariant, ekspertė suskaičiavo „Termopalo“ išlaidas 117 darbuotojų darbo užmokesčiui per ginčo laikotarpį ir šias išlaidas priskyrė „Termopalo“ sąnaudoms vykdant sutartis su IPS‘u. Teismas vertina, kad ši ekspertės išvada neatitinka patikimumo ir tikslumo kriterijų, nes remiasi dviem prielaidomis: 1) kad dalis darbuotojų vykdė ir IPS‘o užsakymus, t. y. be kitų užsakymų ir IPS‘o ( tačiau neaišku, kokią dalį sudarė darbas kitiems klientams ir kokią dalį - darbas tik IPS‘ui); 2) tokių darbuotojų buvo būtent 117. Apibendrinant, R. B. pateiktas ekspertizės aktas neatsako į klausimą, kuo remiantis „Termopalo“ tam tikro skaičiaus darbuotojų darbo užmokestis buvo skaičiuojamas kaip sumokėtas išimtinai už IPS‘ui suteiktas paslaugas/darbus, ir laikytinas atitinkamai atsakovo padaryta žala (turto iššvaistymu).

22. Ieškovo idėją pareikšti ieškinį atsakovui iš dalies paaiškina „Termopalo“ vienintelio akcininko E. M. liudijimas 2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje. E. M. paaiškino, kad apie 2022 metų vasarą jam kilo įtarimas, kad „kažkas yra negerai“ „Termopalo“ veikloje, vyksta kažkokia neapskaityta veikla. Akcininko netenkino „Termopalo“ finansiniai rezultatai, nes „Termopalas“ turėjo 150 darbuotojų, kas mėnesį išleisdavo darbo užmokesčiui 250-300 000 Eur, o uždirbdavo apie 30 000 Eur. Kai „Termopalas“ buvo prekybinė įmonė, augimas buvo apie 20 proc., o paskutiniu metu vežė tik po vieną mašiną, įmonė nustojo augti. Jau keletą metų akcininko netenkino tokia padėtis, bet P. U. akcininkui aiškino, kad dar reikia padaryti kažkokias reformas, tada padėtis pagerės. Jis (E. M.) gaudavo ataskaitas kas mėnesį apie „Termopalo“ rezultatus, bet analizę daryti jam buvo sudėtinga, jį domino tik uždarbis. Tuo tarpu „Interjero projektų studija“ turėjo didžiules apyvartas. Auditoriai ištyrė, kad IPS‘e dirbo tik 2 žmonės, IPS‘as išlaidų neturėjo jokių. Akcininkas žinojo, kad IPS pirko tik žaliavą, o paslaugas paliko „Termopalui“. Kai kurias paslaugas „Termopalas“ įtraukė į sąskaitas IPS‘ui, bet didžiąja dalimi neįtraukė. Taip akcininkui E. M. palaipsniui paaiškėjo, kad trūksta milijono, ir t.t.

23. Teismas vertina, kad akcininko parodymai yra neišsamūs ir prieštaringi. Teiginiai, kad „Termopalas“ uždirbdavo tik 30 000 Eur per mėnesį, nustojo augti, tik iš dalies atitinka “Termopalo“ finansinių atskaitomybių duomenis ir pelningumo rodiklius, nes „Termopalo“ grynasis pelnas 2018 m. buvo 347 427 Eur, grynasis pelningumas - 4,46 proc., 2019 m. atitinkamai pelnas 183 887 Eur, 2020 m. pelnas 389 654 Eur, pelningumas 5,13 proc., 2021 m. pelnas 361 482 Eur, pelningumas 4,07 proc. ( t.6, b.l. nuo 105). Palyginimui - IPS‘o pelningumas 2018 m - 4,03 proc., 2020 m. - 7,47 proc., 2021 m. – 2,81 proc. ( t.3, b.l. 190). Taigi, pagal grynojo pelningumo rodiklius, „Termopalo“ ir IPS‘o rezultatai yra panašūs. Abi įmonės dirbo pelningai, „Termopalo“ pelningumas kai kuriais metais augo, kai kuriais krito.

24. Nors akcininkas teismui bandė parodyti, kad nieko nesupranta apie įmonių veiklą, tačiau teismo tokie aiškinimai neįtikina. Net nesigilinant į konkrečią abiejų įmonių veiklos specifiką, akcininkui nuo pat IPS‘o įsteigimo turėjo būti aiškus pelno gavimo pasiskirstymas tarp „Termopalo“ ir IPS, kad „Termopalas“ prisiims darbo užmokesčio sąnaudas ir visas atitinkamas su darbuotojų administravimu susijusias problemas, o galutinį produktą klientui parduos IPS‘as, kitaip tariant, „Termopalo“ pelningumas priklauso nuo darbo užmokesčio ir teikiamų paslaugų kainų tarpusavio balanso. Kokiu tikslu akcininkas pasirinko tokį dviejų įmonių verslo modelį, teismui neatskleista, ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau akcininkas, būdamas nepatenkintas „Termopalo“ pelningumu, nepateikė teismui įrodymų, kad pareikalavo iš direktoriaus P. U. didesnio „Termopalo“ pelningumo, nustatė jam terminą pasiekti geresnių rezultatų ir pan. Teismo nuomone, vien akcininko nepasitenkinimas įmonės pelningumu savaime nereiškia, kad direktorius padarė kažkokius neteisėtus veiksmus, kuriais iššvaistė įmonės turtą.

25. Akcininkas liudijo, kad IPS‘as neturėjo jokių išlaidų, tačiau byloje yra pateikta eilė „Termopalo“ sąskaitų, išrašytų IPS‘ui, ir nėra duomenų, kad IPS‘as šių visų ar dalies sąskaitų neapmokėjo, liko skolingas. Vadinasi, IPS‘as turėjo išlaidų už baldų gamybą/pardavimą bent jau apmokėdamas „Termopalo“ sąskaitas. Galima kelti klausimą, ar „Termopalo“ sąskaitos IPS‘ui buvo teisingos. Sąskaitų neteisingumas yra galimas dviem atvejais: 1) sąskaitoje nurodytas sumažintas darbų/paslaugų, reikalingų tam užsakymui įvykdyti, kiekis arba 2) sąskaitoje nurodytos per mažos paslaugų kainos. Nei vieno, nei kito atvejo ieškovas teismui neįrodinėjo ir neįrodė, nors akcininkas savo parodymuose užsiminė, kad „Termopalas“ didžiąja dalimi paslaugų neįtraukdavo į sąskaitas, išrašytas IPS‘ui (tai atitiktų pirmą atvejį), tačiau vien šios užuominos nepakanka teismo įsitikinimui susiformuoti.

26. Dėl sąskaitose nurodytų paslaugų kainų liudytoju apklaustas E. P. (2024 m. balandžio 10 d. posėdyje) liudijo, kad jis pats sudarinėjo paslaugų kainodarą, sekė, kad kainos atitiktų rinkos situaciją, kad būtų įvertinti visi reikalingi ištekliai konkrečiai operacijai atlikti (energetiniai ištekliai, atlyginimas darbuotojui, įrankiai ir pan.). Kainodarą tikslino 2021 metais. Įkainius įvesdavo į PRAGMA programą, prekybos skyrius rašė sąskaitas visiems klientams, tame skaičiuje ir IPS‘ui. Liudytojo E. M. teigimu, kainodarą nustatinėjo atsakovas P. U.. Net jeigu P. U. ir nustatinėjo tam tikrus kainodaros punktus, tai neaišku, ar tos P. U. nustatytos kainos buvo kuo nors neteisingos, nepagrįstos, ir dėl to sukėlė nuostolį, ieškovas to neįrodė.

27. Akcininko teigimu, jis įtarė kažkokią neapskaitytą veiklą „Termopale“. Toks teiginys galėtų reikšti, kad „Termopalas“ atliko kažkokias paslaugas, galbūt IPS‘ui, galbūt kitam klientui, už kurias neišrašė sąskaitų. Kitaip tariant, „Termopalo“ suteiktų paslaugų visuma pagal išrašytas sąskaitas neatitinka faktiškai suteiktų paslaugų kiekio. Tokiu atveju turėtų būti įrodyti konkretūs atlikti darbai, šių darbų/paslaugų gavėjas ar įtariamas gavėjas ir faktas, kad sąskaitos nebuvo išrašytos. Tokių atvejų šioje byloje nebuvo įrodyta. Ieškovo atstovas ne kartą bylos nagrinėjimo eigoje minėjo kitą civilinę bylą, kurioje esą jau įrodyti P. U. neteisėti veiksmai. K. K. apygardos teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-567-480/2024 yra patenkintas ieškovės UAB „Interjero projektų studija“ ieškinys, priteista iš atsakovo P. U. 197 820,18 Eur žalos atlyginimo, sprendimas įsiteisėjęs, byloje nustatyta, kad P. U. IPS lėšomis pirko prekes, kurios buvo skirtos ne bendrovės veiklai, panaudojo IPS lėšas (turtą) ne bendrovės interesų tenkinimui, o savo ar/ir savo šeimos asmeninių interesų tenkinimui, neužpajamavo IPS kasoje grynaisiais gautų mokėjimų iš klientų ir padarė žalą IPS‘ui. Tačiau kitoje byloje nustatyti faktai apie atsakovo neteisėtus veiksmus ir IPS‘ui padarytą žalą neįrodo, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus „Termopalo“ atžvilgiu.

28. Galima ir kita situacija, kai sąskaitos už visas suteiktas paslaugas buvo išrašytos, paslaugų kainos atitinka rinką, tačiau „Termopalo“ darbuotojams mokamas darbo užmokestis neatitinka rinkos (yra per didelis) arba yra įdarbinta tiesiog per daug darbuotojų. Tačiau šių visų galimų variantų ieškovas teismui neįrodinėjo ir neįrodė. Teismas pažymi, kad sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis), teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėliojimais.

29. Kaip minėta, ieškovas įrodinėjo, kad visuma tam tikriems darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio buvo panaudota būtent trečiajam asmeniui - „Interjero projektų studija“ suteiktoms paslaugoms apmokėti. Tačiau teismui nepateikta įrodymų, kad tam tikri ieškovės įvardinti darbuotojai gaudavo užduotis išimtinai tik IPS‘o užsakymams vykdyti (darbo paskyrų, žiniaraščių, pareiginių nuostatų ar pan.). Taip pat nepateikta įrodymų, kad IPS‘ui buvo taikoma skirtinga kainodara, negu kitiems „Termopalo“ klientams, priešingai, atsakovas tvirtino, o ieškovas nepaneigė, kad visiems klientams kainodara buvo ta pati, IPS‘as jokių nuolaidų negavo.

30. Nėra ginčo, kad „Termopale“ dirbo apie 150 darbuotojų. Darbuotojų išimtinį naudojimą tik IPS‘o veiklai ieškovas įrodinėjo paties atsakovo ir kitų darbuotojų elektroniniais laiškais (t.8, nuo 75 lapo). Laiškai yra tokie: 1) E. P. 2022 rugpjūčio 2 d. rašo P. U., K. A., A. P.: sveiki, pasidalinsiu liepos mėnesio rezultatais, bendra mėnesio apyvarta, (...) IP studija 30 proc., 38 930,96 Eur; 2) K. A. 2022 rugpjūčio 3 d. rašo P. U., E. P., D. B.: mėnesio rezultatas lyginant su 2019, 2020, 2021 metais ir t.t.; 3) K. A. 2022 m. rugpjūčio 3 d. rašo P. U., E. P., D. B.: lentelė su suminiu medžiagų kiekiu ir t.t.; 4) K. A. tą pačią dieną rašo P. U., E. P. ir kitiems: pardavimas pagal m2, pagal regionus, tarp regionų išskirta IP studija; 5) K. A. tą pačią dieną siunčia tiems patiems asmenims lentelę su prekės/paslaugos santykiu; 6) P. U. 2022 liepos 13 d. rašo K. A., E. P., A. P., ir kt., nurodo, kad reikėtų išskirti regionus, pateikti paslaugų ataskaitas pagal regionus. Teismo vertinimu, šie laiškai neįrodo, kad tam tikras skaičius „Termopalo“ darbuotojų dirbo išimtinai IPS‘ui. Vieno „Termopalo“ skyriaus pavadinimas „IP studija“ savaime nereiškia, kad tai vien tik IPS‘o naudai dirbantys darbuotojai, neaišku, kiek įvairiu laikotarpiu šiam skyriui buvo priskirta darbuotojų.

31. Ieškovas taip pat nurodė, kad teismo posėdžiuose apklausti liudytojai patvirtino dirbę išimtinai IPS‘ui, tačiau algą jiems mokėjo „Termopalas“. Liudytojų apklausa vyko dviejuose teismo posėdžiuose: 2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. balandžio 10 d. Apibendrinant apklaustų liudytojų parodymus teismas vertina, kad „Termopale“ baldų surinkėjais ir montuotojais dirbusių liudytojų (V. G., A. N., V. N., A. Š., J. Ž., V. R., R. Š., A. K.) parodymai nepatvirtina aplinkybės, kad šie asmenys dirbo tik IPS‘ui. Šie liudytojai aiškino, kad vykdė jiems duotus nurodymus, dažnai net nežinojo, kas yra tas konkretus klientas, kuriam surenka ar montuoja baldus, apie kainodarą ir išrašomas sąskaitas nežinojo. Turėjo uniformas su IPS logotipais. Liudytojas A. B. (dirbęs projektuotoju) patvirtino, kad kai kurie projektuotojai dirbo tik IPS‘ui, buvo nerašytas susitarimas, kad kai kurie darbuotojai dirba tik IPS‘ui, tačiau sąskaitų jis nerašė, apie kainodarą nežino. Pirkimų skyriaus vadovė V. M. patvirtino, kad buvo IP grupė, tačiau kainodaros ji nežino, sąskaitų IPS‘ui nerašė. M. Z. , dirbusi projektavimo skyriaus vadove, patvirtino, kad ženkliai didesnę darbo dalį dirbo IPS‘ui, bet apie kainodarą nieko nežino.

32. „Termopalo“ vyr. buhalterė A. M. 2024 m. kovo 20 d. teismo posėdyje aiškino, kad apie kainodarą ji irgi nieko nežino, bet mano, kad „Termopalo“ montavimo įkainiai nepadengė darbo užmokesčio išlaidų, tačiau šios savo nuomonės ji nei direktoriui, nei akcininkui nesakė, nes įmonėje nebuvo tokios kultūros išsakyti įvairias nuomones. Sąskaitas IPS‘ui rašė ne ji. IPS‘as sąskaitas apmokėdavo, pagal išrašytas sąskaitas nėra į minusą parduota, pardavimuose nuostolio nėra.

33. Taigi, liudytojų parodymai patvirtina tokias aplinkybes: 1) „Termopalo“ viduje buvo neformali IPS grupė/skyrius/padalinys; 2) darbuotojai turėjo uniformas su IPS logotipais; 3) „Termopalo“ darbuotojai be kitų jiems pavestų darbų, vykdė ir IPS užsakymus. Teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės nėra pakankamos nustatyti „Termopalo“ patirtą žalą/nuostolį dėl IPS‘ui suteiktų paslaugų, nes neaišku, kokią dalį darbo laiko ir koks skaičius darbuotojų buvo naudojami IPS‘o užsakymams vykdyti. Kaip jau minėta, galima ir tokia situacija, kad dalis darbuotojų visą darbo laiką skyrė tik IPS‘o užsakymams, tačiau dėl netinkamos kainodaros darbo užmokestis viršijo sąskaitose už paslaugas nurodytas kainas. Vien tik skyriaus pavadinimas ar spec. aprangos darbuotojams nupirkimas savaime nereiškia, kad visas tam tikrais marškinėliais apsirengusio ar tam tikram padaliniui priskirto darbuotojo darbo užmokestis turi būti laikomas sąnaudomis to kliento sutarčiai įvykdyti.

34. Atsakovas byloje pateikė „Konsaudito“ konsultacinę išvadą (DOK 6211), kurioje „Konsauditas“, remdamasis ieškovės pateikta UAB „Audifina“ 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaita, paskaičiavo, kokią dalį „Termopalo“ suteiktų paslaugų visumoje per ginčo laikotarpį sudarė paslaugos, suteiktos IPS‘ui: 2016 m. -1,09 proc., 2017 m. -7,94 proc., 2018 m. -8,92 proc., 2019 m. -7,12 proc., 2020 m. -0 proc., 2021 m.- 0 proc., 2022 m.- 0,41 proc. Toliau „Konsauditas“ paskaičiavo nominalia išraiška, kokią dalį ginčo laikotarpiu „Termopalo“ gautoje už klientams suteiktas paslaugas sumoje sudarė iš IPS‘o gauti apmokėjimai už paslaugas, tai sudaro 66 925,15 Eur iš bendros gautos už paslaugas 2 188 263,19 Eur sumos. Teismo vertinimu, toks paskaičiavimas yra logiškas ir pagrįstas, nes, kaip minėta, be IPS‘o „Termopalas“ turėjo ir kitų klientų, todėl neteisinga būtų neproporcingą dalį nuo viso „Termopalo“ išmokėto/priskaityto darbo užmokesčio priskaičiuoti prie sąnaudų aptarnaujant tik IPS‘ą, tuomet liktų neaišku, kokie darbuotojai „Termopale“ atliko kitų klientų užsakymus.

35. Grįžtant prie ekspertės R. B. ekspertizės akto 7 lentelės, būtent ir matome tokį neproporcingumą, kai prie sąnaudų priskaičiuota darbo užmokesčio suma neatitinka IPS‘ui suteiktų paslaugų proporcinės dalies visų paslaugų visumoje. Teismas sutinka su „Konsaudito“ išvada, kad net jeigu darytume prielaidą, jog darbo užmokesčio sąnaudos apskritai nebuvo įskaičiuotos į paslaugų savikainą (kaip kad teigė ieškovo ir trečiojo asmens atstovai), ir IPS‘ui tenkančią proporcingą darbo užmokesčio sumą (66 925,15 Eur) pridėtume prie bendros IPS‘ui suteiktų paslaugų sumos (807 812 Eur), gautume bendras „Termopalo“ sąnaudas IPS‘o užsakymams per ginčo laikotarpį - 874 837,15 Eur. Prie parduotų prekių savikainos 1 299 141 Eur pridėtume bendrą paslaugų ir darbo užmokesčio savikainą 874 837,15 Eur, gautume bendras sąnaudas 2 173 978,15 Eur. Šios bendros sąnaudos vis tiek būtų mažesnės, negu kad bendros pajamos, gautos iš IPS‘o (2 453 250 Eur – 2 173 978,15 Eur), skirtumas sudarytų 279 271,85 Eur, t. y. iš santykių su IPS‘u „Termopalas“ gavo 279 271,85 Eur pelno.

36. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad šioje byloje ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, nes neįrodyta, koks buvo nuostolių padarymo mechanizmas, ar nuostolis atsirado dėl netinkamai nustatytų paslaugų kainų, kas sudarė kainodarą, ar visuma suteiktų paslaugų atitiko visumą išrašytų sąskaitų, jeigu ne, kokios paslaugos neapskaitytos, ar visuma darbo užmokesčio buvo išleista už apskaitytas paslaugas ar ne, ir t.t.

37. Nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, neįmanoma nustatyti ir žalos dydžio. Ieškovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad žalos dydį galutinai turi nustatyti teismas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas).

38. Teismas vertina, kad šioje byloje ieškovei neįrodžius paties nuostolio padarymo mechanizmo ir nuostolio buvimo fakto, nėra jokios galimybės svarstyti nuostolio dydį.

39. Nesant įrodytų civilinės atsakomybės sąlygų, teismo nuomone, nėra pagrindo spręsti ieškinio senaties klausimą, nes ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismas nenustato paties ieškovo teisių pažeidimo, todėl ieškinio senatis neprasidėjo. Jeigu skaičiuoti nuo subjektyvaus ieškovo akcininko supratimo, kad jam padaryta kažkokia žala (žr. šio sprendimo 22 pastraipą), tai ieškinio senaties pradžia galima būtų laikyti 2022 m. vidurį, ieškinys pateiktas 2022 m. gruodžio 20 d., ieškinio senaties terminas būtų nepraleistas.

40. Ieškinio netenkinus, atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 straipsnis). Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 6 370,65 Eur už advokato pagalbą, 7949,70 Eur už „Konsaudito“ išvadą, 300 Eur už ekspertės R. B. apklausą teismo posėdyje, iš viso 14 620,35 Eur. Gauta suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, ekspertizės reikalingumą, Rekomendacijose nustatytų dydžių neviršija, todėl priteistina iš ieškovės.

41. Valstybė byloje patyrė 154,41 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovės UAB „Termopalas“ sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui P. U., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Termopalas“, įm.k. 133144646, 14 620,35 Eur ( keturiolika tūkstančių šešis šimtus dvidešimt eurų ir 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Termopalas“, įm.k. 133144646, 154,41 Eur (šimtą penkiasdešimt keturis eurus ir 41 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Diana Labokaitė