Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-582-638/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-06
Bylos Nr.: e2A-582-638/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19986-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Ieškovas: G. B.
Atsakovas: A. L., J. L.
Trečiasis asmuo: I. L.

Civilinė byla Nr. e2A-582-638/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19986-2021-8

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.9.2;(S)2.6.29.1Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams A. L. ir J. L., trečiasis asmuo I. L. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. B. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti iš atsakovo A. L. (toliau – atsakovo) 7 000 Eur be pagrindo gautą turtą ir 339,06 Eur palūkanų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.240 straipsnio 1 dalį už nepagrįstai gautą turtą, priteisti iš atsakovės J. L. (toliau – atsakovės) 7 000 Eur be pagrindo gautą turtą ir 343,99 Eur palūkanų pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį už nepagrįstai gautą turtą, priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas už visą teismo sprendimu priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje, dublike nurodė ir paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 18 d. ieškovė bankiniu pavedimu pervedė atsakovui 2 000 Eur; 2020 m. gruodžio 18 d. ieškovė bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 3 000 Eur; 2021 m. sausio 28 d. ieškovė bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 4 000 Eur; 2021 m. vasario 2 d. ieškovė bankiniu pavedimu pervedė atsakovui 5 000 Eur. Su ieškiniu pateikti bankiniai pavedimai, kuriais atsakovams buvo pervestos nurodytos pinigų sumos, patvirtina, kad atsakovai praturtėjo ieškovės sąskaita. Nurodė, kad su atsakovais ieškovė niekada neturėjo jokių teisinių santykių. Kadangi atsakovai taip pat neturi jokių santykių su ieškove, jie nuo pat pinigų įskaitymo jų banko sąskaitose turėjo suprasti, kad pinigus gavo be jokio pagrindo. Ieškovė 2021 m. lapkričio 15 d. per savo įgaliotą atstovą kreipėsi į atsakovus registruotu laišku išsiųsdama jiems pretenziją ir reikalaudama nedelsiant grąžinti nepagrįstai gautas pinigų sumas. Pretenzija atsakovams buvo įteikta 2021 m. lapkričio 17 d. Nuo pretenzijos įteikimo dienos iki ieškinio padavimo teismui dienos atsakovai į pretenziją nesureagavo ir nepagrįstai gautų pinigų negrąžino. Aplinkybė, kad atsakovai, gavę iš ieškovės 14 000 Eur piniginių lėšų sumą ją perdavė savo sūnui – trečiajam asmeniui, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, aplinkybės, kur ir kaip be pagrindo gautus pinigus panaudojo atsakovai, neturi bylai jokios reikšmės, nes nepatvirtina pinigų gavimo pagrindo. Taip pat aplinkybė, kad trečiąjį asmenį ir ieškovę siejo dalykiniai santykiai, susiję su ieškovės pareigomis trečiajam asmeniui priklausančioje MB „Imasuna“, irgi nėra susijusi su nagrinėjama byla ir nepatvirtina atsakovų gautų pinigų pagrindo. Aplinkybės, kad ieškovė, atlikdama bankinius pavedimus, žinojo atsakovų vardus, pavardes ir sąskaitos numerius, bei pavedimus atliko tikslingai, nepatvirtina atsakovų gautų pinigų pagrindo, tuo labiau kažkokios paskolos grąžinimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į patikslintą ieškinį ir triplike nurodė, kad 2019 metais, liepos–rugpjūčio mėn. ieškovė paprašė trečiojo asmens paskolinti 14 000 Eur sumą. Dalį prašomos sumos (11 500 Eur) trečiasis asmuo paskolino grynais pinigais, likusią dalį paskolos (2 500 Eur) trečiasis asmuo paprašė pervesti atsakovo į ieškovės banko sąskaitą. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 12 d. pervedė bankiniu pavedimu ieškovei 2 500 Eur, paskirtyje nurodydamas „sąskaitos papildymas“. Tarp šalių rašytinė paskolos sutartis pasirašyta nebuvo, kadangi trečiąjį asmenį ir ieškovės sutuoktinį M. B. siejo ilgalaikiai verslo santykiai t. y. trečiasis asmuo pasitikėjo ieškove ir jos sutuoktiniu. 2019 m. trečiojo asmens suteiktą paskolą ieškovė sugrąžino į atsakovo ir atsakovės banko sąskaitas ieškovės pateiktais į bylą bankiniais pavedimais, kurių paskirtyje pirmaisiais dviem atvejais nurodė „paskola“, antraisiais dviem – „sąskaitos papildymas“, atsakovai gavę iš ieškovės 14 000 Eur piniginių lėšų sumą, ją perdavė trečiajam asmeniui, kas reiškia, kad ieškovė tokiu būdu sugrąžino pinigines lėšas, kurias buvo paskolinęs jai trečiasis asmuo. Pažymėjo, kad trečiąjį asmenį ir ieškovę taip pat siejo dalykiniai santykiai t. y. ieškovė užėmė direktoriaus pareigas trečiajam asmeniui priklausančioje MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2021 m. spalio 31 d. trečiasis asmuo atleido ieškovę iš direktoriaus pareigų dėl galimo bendrovės turto pasisavinimo bei aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo. Aplinkybę, jog tarp ieškovės ir atsakovų sūnaus - trečiojo asmens buvo susiklostęs kreditoriaus ir debitorės santykiai, patvirtina, atsakovo atliktas 2 500 Eur bankinis pavedimas. Nors ieškovė ir nurodo, jog 14 000 Eur tariamai pervesta atsakovams be pagrindo, ir ji su atsakovais „...neturėjo jokių teisinių santykių... “ ir „...jie nuo pinigų įskaitymo jų banko sąskaitose turėjo suprasti, kad pinigus gavo be jokio pagrindo... “, tačiau nepaaiškina, iš kur ieškovė gavo atsakovų banko sąskaitas. Ieškovė 2020 m. gruodžio 18 d. atliktų bankinių pavedimų atsakovams paskirtyje nurodė, „paskola“, kas atitinka, faktą, kad nurodyti pinigai savo paskirtimi buvo siejami su paskolos santykiais, o konkrečiau, su paskolos grąžinimu trečiajam asmeniui. Be to, bankiniai pavedimai padaryti laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. vasario 2 d., o pretenziją dėl piniginių lėšų grąžinimo ieškovė pareiškė 2021 m. lapkričio 15 d. t. y. praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo piniginių lėšų pervedimo atsakovams, t. y. iš karto po to kai trečiasis asmuo 2021 m. spalio 31 d. ieškovę atleido iš MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų ir 2021 m. lapkričio 1 d. nurodė perduoti MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą bei 2021 m. lapkričio 1 ir 2 d. pateikti atitinkamus duomenis. Tai, atsakovų nuomone, rodo, kad ieškovė atsakovams pervestus 14 000 Eur laikė paskolos trečiajam asmeniui grąžinimu. Nurodė, kad 14 000 Eur yra pakankamai ženkli suma, be to pervesta, ne vienu, o keturiais bankiniais pavedimais, kas taip pat rodo, jog ieškovė objektyviai žinojo, kad pinigus atsakovams perveda tikslingai, vykdydama ieškovei aiškiai žinomus sutartinius santykius. Be to, ieškovė nėra neveiksni ar dėl kitų priežasčių negalėjusi suvokti savo veiksmų. Kadangi piniginės lėšos atsakovams buvo pervestos pagrįstai, todėl nepagrįsta ieškinyje nurodyta palūkanų skaičiavimo metodika.

4. Trečiasis asmuo atsakovų pusėje I. L. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis gerai pažinojo tiek ieškovę, tiek jos sutuoktinį M. B., su kuriais palaikė ne tik draugiškus, tačiau ir verslo santykius. Ieškovė užėmė direktorės pareigas trečiajam asmeniui priklausančioje MB „(duomenys neskelbtini)“. Trečiasis asmuo 2021 m. spalio 31 d. iš direktoriaus pareigų atleido ieškovę dėl galimo bendrovės turto pasisavinimo bei aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo, kas sąlygojo vėlesnį, t. y. dabartinį ieškovės ir trečiojo asmens konfliktą. Nurodė, kad poreikis pareikšti nepagrįstas pretenzijas atsakovams ieškovei kilo tik po to, kai tarp trečiojo asmens ir ieškovės kilo konfliktas dėl ieškovės priimtų sprendimų ir veiksmų vadovaujant trečiajam asmeniui priklausančiai MB „(duomenys neskelbtini)“. Trečiojo asmens vadovaujama bendrovė ieškovės paprašė pateikti duomenis ir pareiškė ieškovei pretenziją dėl 41 194,37 Eur piniginių lėšų pasisavinimo ir iššvaistymo. Toks nesąžiningas ieškovės elgesys atsakovų atžvilgiu vertintinas kaip gynyba į ieškovei reiškiamas pretenzijas iš trečiojo asmens valdomos MB „(duomenys neskelbtini)“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės G. B. atsakovams A. L. ir J. L. po 605 Eur bylinėjimosi išlaidų kiekvienam ir 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė prašomą priteisti kaip nepagrįstai įgytą 14 000 Eur sumą atsakovams pervedė keturiais pavedimais per pusantro mėnesio, kaip pati nurodė, sutuoktinio prašymu ir į jo nurodytas atsakovų banko sąskaitas. Teismas padarė išvadą, jog tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl lėšų pervedimo, kadangi ieškovės pinigų perdavimas atsakovams nebuvo vienkartinis, jis truko netrumpą laiko tarpą ieškovei žinant ir pačius asmenis, kuriems pervedami pinigai ir tų asmenų banko sąskaitas. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovai turtą (ieškovės pervestas lėšas) įgijo be pagrindo. Teismas pažymėjo, kad atsakovai ir trečiasis asmuo neginčijo, jog tarp šalių nebuvo surašyta paskolos sutartis motyvuodami tuo, jog trečiąjį asmenį ir ieškovės sutuoktinį M. B. siejo ilgalaikiai verslo santykiai, t. y. trečiasis asmuo pasitikėjo ieškove ir jos sutuoktiniu. Teismas nustatė, kad ieškovė dviem pirmaisiais pavedimais atsakovams (2 000 Eur ir 3 000 Eur) nurodė, kad tai yra paskola. Nei savo procesiniuose dokumentuose, nei duodama paaiškinimus teisme ieškovė nenurodė, kad ji ar jos šeima ginčijamais pavedimais teikė atsakovams ar trečiajam asmeniui paskolą, priešingai - atsakovė teigė, kad pavedimus darė sutuoktinio nurodymu, o po daugiau kaip 9 mėnesių, pasitarusi su sutuoktiniu nusprendė, kad pinigai buvo pervesti be teisėto pagrindo, todėl kreipėsi į atsakovus dėl jų sugrąžinimo. Teismas sprendė, kad ieškovė pinigų nei atsakovams nei trečiajam asmeniui neskolino, tačiau siunčiamus pinigus įvardinusi „paskola“ pripažino buvusius paskolinius santykius. Teismas nurodė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai - UAB „Svaras“ paskolos sutartis Nr. 2019/08/02, atsakovo 2 500 Eur pavedimas ieškovei, ieškovės dukters buto įsigijimo dokumentai, visi tarp šalių vykę bankiniai pavedimai, pinigų išgryninimai ir jų įnešimas į UAB „Svaras“ sąskaitą, trečiojo asmens pateikti įrodymai apie tai, kad paskolos suteikimo ir jos grąžinimo laikotarpiu trečiasis asmuo dėl vykdomo išieškojimo negalėjo naudotis savo banko sąskaita ir kt., tiek laiko (įvykių eiliškumo), tiek piniginių sumų judėjimo prasme patvirtina atsakovų ir trečiojo asmens nuosekliai dėstomą poziciją, kad ieškovės pavedimais buvo grąžinta trečiojo asmens ieškovei suteikta paskola. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jos sutuoktinis yra skolinęs trečiajam asmeniui pinigus ir kad 2 500 Eur atsakovo pavedimas ieškovei buvo paskolos grąžinimas jos sutuoktiniui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodoma 14 000 Eur suma yra ne atsakovų be pagrindo įgytas turtas, o trečiajam asmeniui grąžinama ieškovės paskola.

7. Teismas nurodė, kad nors paskolos sutartis dėl jos sumos privalėjo būti rašytinė ir notarinės formos, bet pavedimo sutartyje ieškovei įrašius pervedimo tikslą kaip paskolą (ieškovei neteikus atsakovams ar trečiajam asmeniui paskolos), sandoris (visoje apimtyje, nes ieškovė jo neskaido) tapo ir rašytinis, ir patvirtintas pačios ieškovės. Teismas vertino ir tarp šalių pasikeitusius santykius, t. y. tai, kad toks ieškinys buvo pareikštas po to, kai ieškovė buvo atleista iš direktorės pareigų trečiojo asmens įmonėje dėl nepasitikėjimo ja. Teismas pažymėjo, kad atsakovai ir trečiasis asmuo nuo pat ieškovės ieškinio pateikimo momento viso proceso metu įrodinėjo, jog ieškovę ir trečiąjį asmenį siejo paskolos teisiniai santykiai ( ieškovei buvo skolinti pinigai, kuriuos ji grąžino), tuo tarpu ieškovės pozicija buvo neužtikrinta ir nenuosekli, procesiniuose dokumentuose ji teigė, kad su atsakovais neturėjo jokių teisinių santykių bei teismo posėdyje iš esmės atsisakė paaiškinti pinigų pervedimo aplinkybes bei sąsajas su trečiuoju asmeniu. Tačiau bylą išnagrinėjus iš esmės ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį (kurio teismas nepriėmė), kuriame jau pateikė visiškai kitokias pinigų pervedimo aplinkybes. Ieškovė ir jos sutuoktinis nurodė, kad ieškovės pervedimais buvo paskolinta trečiajam asmeniui 14 000 Eur suma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens bankinės sąskaitos buvo areštuotos, ieškovai pinigų perdavimui pasinaudojo trečiojo asmens tėvų banko sąskaitomis. Tokį ieškovės elgesį teismas vertino kaip ieškovės pozicijos pasikeitimą priklausomai nuo byloje paaiškėjusių faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų ir pačios ieškovės pripažinimą, kad jos ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Teismas sprendė, kad atsakovai įrodė, jog turtas buvo įgytas pagrįstai, nes tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis), todėl nėra pagrindo teisinį santykį vertinti pagal nepagrįsto praturtėjimo sąlygas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad atsakovai į savo bankines sąskaitas priėmė jiems nepriklausančias, iš ieškovės gautas, pinigines lėšas 14 000 Eur sumoje, jų sūnaus, trečiojo asmens, prašymu ir perdavė jam. Trečiasis asmuo, davęs priesaiką teismo posėdžio metu, taip pat patvirtino, kad 14 000 Eur iš atsakovų gavo. Šios aplinkybės parodė, kad atsakovai nėra ginčo teisinio santykio subjektai, o tikrasis atsakovas yra I. L.. Tačiau teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų M. B. ir G. B. prašymą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo bei patikslintą ieškinį atsakovui I. L. dėl skolos priteisimo. Ieškovės nuomone, teismui priėmus prašymą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo, net nesiejant to su kartu pateiktu patikslintu ieškiniu, byla galėjo būti išspręsta teisingai, nes paskutiniame ieškovės ieškinyje buvo ir nurodytas toks pat reikalavimas - priteisti konkrečią pinigų sumą bei iš esmės nurodytos tokios pačios faktinės aplinkybės - konkrečios sumos pinigų perdavimas bankiniais pavedimais.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas, 2022 m. lapkričio 10 d. išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį, 2022 m. lapkričio 16 d. priėmė į bylą 2022 m. lapkričio 15 d. pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir vienašališkai, nedalyvaujant bylos šalims, juos ištyrė bei jais rėmėsi teismo sprendime. Teismas, tirdamas trečiojo asmens I. L. pateiktus rašytinius įrodymus - UAB „Svaras“ bankinės sąskaitos išrašą, padarė išvadą, kad ieškovės pavedimais buvo grąžinta trečiojo asmens ieškovei suteikta paskola. Tačiau akivaizdžiai matyti, kad trečiojo asmens I. L. teismui pateiktas bankinės sąskaitos išrašas gali būti suklastotas. Iš teismui pateikto bankinės sąskaitos išrašo matyti, kad dokumentą sudaro tik trys lapai, pažymėti numeriais 1/21, 4/21 ir 5/21. Šis faktas rodo, kad originalų „Swedbank“ AB suformuotą dokumentą trečiasis asmuo modifikavo naudodamasis kompiuterio programa, palikdamas tik tris lapus iš dvidešimt vieno.

1.3. Trečiasis asmuo nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. yra UAB „Svaras“ akcininkas, o nuo 2020 m. spalio 30 d. - direktorius. Šią aplinkybę teismas turėjo įvertinti, tirdamas trečiojo asmens pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais jis įrodinėjo savo paskolos, gautos iš UAB „Svaras“, grąžinimą. Trečiojo asmens fragmentiniai UAB „Svaras“ bankinės sąskaitos išrašo duomenys rodo ne tik tai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 3 d. trečiasis asmuo įnešė į įmonės sąskaitą 2019 m. rugpjūčio 2 d. gautą paskolą (11 500 Eur), bet didesnę sumą, iš viso 12 600 Eur. Taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad pats trečiasis asmuo, disponuodamas UAB „Svaras“ bankine sąskaita, išsigrynino 17 150 Eur. Teismas nevertino šių duomenų ir nekėlė prielaidos, kad išraše nurodyti grynųjų pinigų įnešimai gali būti tiesiog įmonei atskaitingo asmens nepanaudotų pinigų grąžinimai, nes išgryninant iš sąskaitos pinigus, tiek ir įnešant į UAB „Svaras“ sąskaitą, nėra nurodyta jokių atliekamos bankinės operacijos pagrindų (paskirties).

1.4. Teismo nurodyta aplinkybė sprendime, kad ieškovė atsisakė atsakyti į teismo klausimus, susijusius su ieškovės santykiu su trečiuoju asmeniu, neatitinka tikrovės, nes ieškovė atsisakė atsakinėti tik į tuos klausimus, kurie buvo susiję su trečiojo asmens I. L. MB „(duomenys neskelbtini)“.

1.5. Rengiant apeliacinį skundą buvo pastebėta, kad prie elektroninės bylos kortelės įkeltas 2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas netinkamos kokybės. Beveik viso garso įrašo metu dėl labai blogos garso įrašo kokybės neįmanoma suprasti nei teismo užduodamų klausimų proceso dalyviams, nei dalyvių atsakymų, teismo ir proceso dalyvių žodžiai girdisi per aidą, kalbos persikeičia viena su kita, dėl ko yra neįmanoma suprasti turinio. Ieškovės nuomone, jeigu teismo posėdžio įrašas formaliai yra, tačiau dėl blogos kokybės faktiškai neįmanoma suprasti jo turinio, turėtų būti laikoma, kad byloje nėra teismo posėdžio garso įrašo, o tuo pačiu ir teismo posėdžio protokolo. Tokia objektyviai susiklosčiusi situacija sudaro CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

1.6. UAB „Svaras“ paskolos sutartis, kuria I. L. grynaisiais pinigais buvo suteikta 11 500 Eur paskola yra lygiai taip pat negaliojanti, kaip ir I. L. tariama paskolos sutartis su ieškove, kuria, trečiojo asmens I. L. teigimu, buvo perduota 14 000 Eur. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad trečiasis asmuo I. L. būtų perdavęs kokią nors pinigų sumą ieškovei. Lingvistiškai aiškinant bankinio pavedimo paskirtyje įrašytą žodį „paskola“, negalima teigti, kad perduodami pinigai yra paskolos grąžinimas. Nesant byloje jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo I. L. 2019 metų vasarą perdavė ieškovei kokią nors pinigų sumą, laikytina, kad joks sandoris nebuvo sudarytas, todėl nėra pagrindo spręsti apie nuginčijamo ar niekinio sandorio pasekmes.

1.7. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai bylinėjimosi išlaidas patyrė vėliau, nei buvo baigta iš esmės nagrinėti byla, t. y. 2022 m. lapkričio 18 d. ir 2022 m. lapkričio 29 d., o išlaidų įrodymus atsakovai teismui pateikė 2022 m. lapkričio 29 d. ir 2022 m. lapkričio 30 d. Teismas negalėjo priimti dokumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis, ir negalėjo šių išlaidų priteisti iš ieškovės.

Atsiliepimas

9. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovų nuomone, jeigu ir buvo pagrindas keisti byloje atsakovus, tai jis ieškovei turėjo būti aiškus ir suprantamas gavus atsakovų atsiliepimą į ieškinį. Atsakovų pozicija dėl jiems pareikšto ieškovės reikalavimo visos bylos nagrinėjimo metu buvo nuosekli ir aiški. Ieškovė, atstovaujama kvalifikuoto teisininko, galėjo anksčiau suprasti reikalingumą ir būtinumą keisti byloje atsakovą. Teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakydamas priimti ieškovų prašymą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo - teisingai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją.

2.2. Teismas priimtame sprendime rėmėsi visais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, gautais leistinais būdais, ir pagal savo vidinį įsitikinimą, vertindamas visą byloje esančią medžiagą priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Visos aplinkybės apie tai, kad trečiasis asmuo pasiskolino iš UAB „Svaras“ 11500 Eur tam, kad juos paskolintų ieškovei, nes ši ketino pirkti butą dukrai - jau buvo žinomos nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, kartu su atsiliepimu buvo pateikta 2019 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartis Nr. 2019/08/02-P. Š. dokumentų pateikimas ir priėmimas tik patvirtino atsakovų ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nuosekliai išsakytą poziciją, kad ieškovė atliktais pavedimais į atsakovų sąskaitą grąžino jai trečiojo asmens paskolintus pinigus.

Šalies argumentai

2.3. Ieškovės teiginiai apie tai, kad trečiojo asmens pateiktos UAB „Svaras“ sąskaitos išrašas gali būti suklastotas, iš viso nepagrįsti jokiais įrodymais ir yra tik ieškovės nepagrįstos prielaidos. Iš pateikto trečiojo asmens sąskaitos išrašo matyti, kad užklausa dėl duomenų, esančių „Swedbank“, AB sąskaitoje pateikta už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., tai yra už 9 mėnesius, o į bylą pateikti tik tie duomenys, kurie yra aktualūs bylos nagrinėjimo kontekste.

2.4. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad teismas turėjo įvertinti tas aplinkybes, jog trečiasis asmuo nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. yra UAB „Svaras“ akcininkas, o nuo 2020 m. spalio 30 d. direktorius, visiškai neturi jokios reikšmės priimto sprendimo pagrįstumui. Į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad trečiasis asmuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutarties Nr. 2019/08/02-P pagrindu pasiskolino iš UAB „Svaras“ 11 500 Eur, o pateikti UAB „Svaras“ bankinės sąskaitos išrašai patvirtina, kad pasiskolinta suma UAB „Svaras“ buvo grąžinta.

2.5. Bylos nagrinėjimas 2022 m. lapkričio 10 d. nebuvo baigtas, todėl šalys ir toliau patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios negali likti neatlygintos. Atsakovai, pateikus baigiamąsias kalbas, tą pačią dieną pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2.6. Atsakovai laiko, jog teismas privalėjo sprendime vertinti ieškovės elgesį viso proceso metu (negalėjimą savarankiškai atsakyti į klausimus, atsisakymą teikti paaiškinimus, nuomonės keitimą ir pan.), toks vertinimas nesudaro pagrindo abejoti priimto teismo sprendimo pagrįstumu.

2.7. Teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės nurodoma 14 000 Eur suma yra ne atsakovų be pagrindo įgytas turtas, o trečiajam asmeniui grąžinama ieškovės paskola. Ši teismo išvada patvirtina nuoseklius atsakovų ir trečiojo asmens parodymus bei jų pateiktus rašytinius įrodymus, kai tuo tarpu ieškovės teikiami paaiškinimai bylose eigoje dėl tų pačių aplinkybių kito iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

11. Apeliantė kelia absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo klausimą dėl 2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo nekokybiškumo, nes garso įrašas esąs nesuprantamas, o tai prilygsta teismo posėdžio protokolo nebuvimo atvejui ir yra pagrindas pripažinti teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išklausė 2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašą. Sutiktina, kad beveik viso įrašo metu garsas dubliuojasi, tačiau pasakyti žodžiai yra girdimi aiškiai. Garso dubliavimasis šiek tiek apsunkina klausymą, bet negalima daryti išvados, kad neįmanoma suprasti, kas buvo sakoma. Kolegija sprendžia, kad nekokybiškas garso įrašas negali būti laikomas garso įrašo nebuvimu apskritai, taigi, nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo.

12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl piniginių pervedimų į atsakovų sąskaitas kvalifikavimo kaip nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.237 straipsnis). Apeliantė teigė, kad be jokio pagrindo pervedė į atsakovų sąskaitas 14 000 Eur. Teismas vertino, kad pinigai buvo pervesti kaip paskolos grąžinimas trečiajam asmeniui, todėl ieškinį atmetė.

13. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai neleido jai pakeisti byloje netinkamus pradinius atsakovus į tinkamą atsakovą - trečiąjį asmenį I. L.. Šis argumentas yra suprantamas, nes CK 6. 239 straipsnis nustato, kad jeigu be pagrindo įgijęs turtą asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui. Aplinkybę, kad ieškovės esą be pagrindo pervestas atsakovams turtas yra perduotas trečiajam asmeniui I. L., ieškovė galėjo ir turėjo sužinoti, gavusi atsiliepimą į ieškinį (DOK 12078, 2022 m. sausio 27 d.), kuriame atsakovai teigė, kad gavę iš ieškovės 14 000 Eur piniginius pervedimus, tuos pinigus iš karto perdavė savo sūnui I. L., nes tai buvo paskolos, kurią I. L. buvo suteikęs ieškovei, grąžinimas. Tačiau ieškovė atsiliepimo arba neskaitė, arba tiesiog nereagavo. Atsakovai triplike prašė į bylą trečiuoju asmeniu atsakovų pusėje įtraukti I. L., teismas trečiąjį asmenį įtraukė 2022 m. kovo 8 d. nutartimi. Tačiau prašymą pakeisti byloje netinkamus atsakovus į tinkamą atsakovą I. L. apeliantė pateikė tik 2022 m. lapkričio 16 d., kai byla buvo išsamiai nagrinėta 2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje. Viena vertus, toks procesinis elgesys, kai nuo kovo 8 d. iki lapkričio 16 d. yra svarstoma dėl bylos šalių tinkamumo, jų keitimo, be to, dar prašoma įtraukti papildomą ieškovą, yra ne kas kita kaip proceso vilkinimas ir nesąžiningas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis. Primintina apeliantei, kad teismas gina tik sąžiningų asmenų pažeistas teises (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, jeigu iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos būtų nustatytas neteisėtas praturtėjimas ir būtų pagrindas priteisti perduotas lėšas iš trečiojo asmens, tai būtų galima laikyti teismo padarytu procesiniu pažeidimu, tačiau ne absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, kaip kad teigia apeliantė. Vis dėlto byloje nustatytos aplinkybės ir teismo atliktas jų įvertinimas parodo, kad netinkamų atsakovų pakeitimas į tinkamą šiuo atveju jokios teisinės reikšmės nebūtų turėjęs.

14. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. vasario pervedė atsakovams per keletą kartų iš viso 14 000 Eur. Jokios sutarties tarp ieškovės ir atsakovų sudaryta nebuvo. Atsakovai gautas sumas išgrynino ir perdavė savo sūnui, byloje trečiajam asmeniui I. L.. Trečiasis asmuo I. L. 2022 m. kovo 3 d. notarui patvirtinti pateikė pareiškimą, kuriame patvirtino, kad ginčo bankiniai pavedimai jo tėvams A. L. ir J. L. yra tinkamas ieškovės gautos iš trečiojo asmens paskolos grąžinimas (į bylą pateikta kartu su atsakovų tripliku DOK-30744).

15. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas tiesiog kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Subsidiarumas reiškia, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1376/2012). Vadinasi, norėdama grįsti savo ieškinį nepagrįsto praturtėjimo institutu, ieškovė turėjo atskleisti teismui platesnį teisinių santykių vaizdą, parodyti ginčo pervedimų priešistorę. Tačiau ieškovė, kaip girdėti išklausius 2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašą, akivaizdžiai vengė sąžiningai atsakyti į teismo klausimus. Apibendrintai, ieškovė teismo posėdyje teigė, kad jos vyras M. B. bendravo su trečiuoju asmeniu I. L., dėl ko bendravo, nežino. Jos vyras prašė pervesti pinigų sumas atsakovams, ji ir pervedė. Vyras liepė nurodyti, kad tai paskola, ji nurodė. Kokie buvo susitarimai tarp jos vyro ir trečiojo asmens, ji nežino, kodėl pats vyras nepervedė pinigų atsakovams, ji nežino. Vėliau vyras liepė išsireikalauti pinigus iš atsakovų, ji ir reikalauja. Ieškovė su vyru pasitarė, kad reikia reikalauti pinigų atgal, bet ieškovė nežino apie tą pasitarimą konkretesnių detalių. Kad dar iki ginčo pervedimų ieškovei buvo į sąskaitą pervesta 2500 Eur iš atsakovų, ieškovė neprisimena. Ar dirbo ieškovė pas trečiąjį asmenį įmonėje, nenori atsakyti, nes tai su byla nesusiję.

16. Tuo tarpu atsakovai ir trečiasis asmuo išdėstė platesnį teisinių santykių vaizdą. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį trečiasis asmuo paskolino ieškovei 14 000 Eur ( iš jų 2500 Eur buvo pervesta bankiniu pavedimu 2019 m. rugpjūčio 12 d.). Ieškovės dukra E. B. 2019 m. rugpjūčio 14 d. nupirko butą Kaune už 25 000 Eur. Savo ruožtu trečiasis asmuo I. L. dalį paskolintų ieškovei lėšų (11500 Eur) pats pasiskolino iš įmonės „Svaras“. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis kaip labiau tikėtinomis išvadomis, kad buvo du paskolos sandoriai („Svaras“ skolina I. L., I. L. skolina ieškovei) ir paskolos grąžinimas ( ieškovė perveda lėšas trečiojo asmens tėvams, o pastarieji perduota trečiajam asmeniui).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs praktiką, pagal kurią įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Būtent ankstesnėje pastraipoje paminėti su paskolos sandoriai ir paskolos grąžinimas paaiškina buvusią faktinę situaciją. Tai leidžia atmesti apeliantės teiginius, kad UAB „Svaras“ paskolos sutartis, kuria I. L. grynaisiais pinigais buvo suteikta 11 500 Eur paskola yra lygiai taip pat negaliojanti, kaip ir I. L. tariama paskolos sutartis su ieškove, nes jokie įrodymai nepatvirtina, kad trečiasis asmuo I. L. būtų perdavęs kokią nors pinigų sumą ieškovei. Kodėl, apeliantės manymu, „Svaro“ suteikta paskola I. L. yra negaliojanti, apeliantė neargumentuoja. Teismui nepateikta duomenų, kad kuri nors paskolos sutarties šalis ( „Svaras“ ar I. L.) paskolos sutartį ginčijo, pati apeliantė šios sutarties taip pat neginčijo, todėl jos teiginiai laikytini nepagrįstais. Aplinkybė, kad I. L. pateikė ne pilną „Svaro“ bankinės sąskaitos išrašą, o tik keletą lapų, nereiškia, kad sąskaitos išrašas suklastotas, ir kad pateiktuose lapuose nurodytos operacijos realiai nevyko. Ar trečiasis asmuo I. L. grąžino gautą paskolą „Svarui“, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisinės reikšmės neturi.

18. Apeliantės samprotavimai, kad teismas 2022 m. lapkričio 10 d. išnagrinėjo bylą iš esmės, o vėliau dar priėmė papildomus įrodymus, yra nepagrįsti. Iš jau minėto 2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo girdėti, kad teismas lapkričio 10 d. neužbaigė bylos nagrinėjimo iš esmės, o atidėjo posėdį, nustatė terminus pateikti papildomus įrodymus, nustatė terminus pateikti raštu baigiamąsias kalbas ir replikas. Byla užbaigta nagrinėti iš esmės 2022 m. gruodžio 7 d., t. y. nustatytąją replikų pateikimo dieną, sprendimas paskelbtas 2022 m. gruodžio 23 d. Laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki lapkričio 29 d. pati apeliantė teikė ir patikslintą ieškinį, ir prašymą pakeisti bylos šalis, ir papildomą įrodymą (buto pirkimo-pardavimo sutartį). Todėl ir duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikimas 2022 m. lapkričio 29, 30 dienomis nelaikytinas pavėluotu.

19. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo institutą ( CK 6.237 straipsnis), nenukrypo nuo teismų praktikos, tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

20. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (847 Eur) priteistinos iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovams A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam atsakovui po 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėDiana LabokaitėRūta Palubinskaitė