Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1079-230/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-17
Bylos Nr.
2S-1079-230/2020
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00247-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
L. Ž.
Atsakovas
L. K., E. P., D. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1079-230/2020Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00247-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovams L. K., E. P., D. P. dėl skolos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovams L. K., E. P., D. P. dėl skolos priteisimo.

Atsiliepimas

2. Atsakovai E. P. ir D. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, įpareigoti ieškovę patikslinti ieškinį, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukiant visus daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkus bei pateikiant duomenis, kas ir kokiu pagrindu administruoja ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatė ieškovei L. Ž. 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – suinteresuotais asmenimis įtraukti visus daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkus ir pateikti duomenis apie daugiabučio bendrojo naudojimo objektų administravimą, pateikti tiek procesinių dokumentų ir jų priedų nuorašų, kad po vieną tektų kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė byloje suinteresuotais asmenimis turėjo įtraukti visus daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkus ir pateikti papildomus duomenis apie daugiabučio bendrojo naudojimo objektų administravimą. Be to, pagal CPK 113 straipsnį dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus bei tiek jų nuorašų, kad po vieną tektų kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Procesinių dokumentų priedų pateikiamas toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė L. Ž. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas ieškinį priėmė ir jokių trūkumų nenustatė, civilinę bylą iškėlė, o atsakovams buvo išsiųstos ieškinio kopijos atsiliepimams pareikšti.

1.2. Teismo nutartis dėl ieškinio trūkumų pašalinimo yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi prieštarauja CPK normoms, reglamentuojančioms ieškinio priėmimą, teismo veiksmus po ieškinio priėmimo ir ieškinio trūkumų šalinimą.

1.3. CPK nenumato galimybės taikyti ieškinio trūkumų šalinimo procedūros po to, kai teismas ieškinį priėmė, išsiuntė jo kopijas atsakovams atsiliepimams pateikti bei buvo gauti atsiliepimai į ieškinį.

Atsiliepimas

1.4. Teismo veiksmai priėmus ieškinį yra nustatyti CPK 225 straipsnyje, todėl akivaizdu, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo yra neteisėta ir naikintina. Iš teismo nutarties turinio matyti, kad ji priimta atsižvelgiant į E. P. ir D. P. atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus.

6. Atsakovai L. K., E. P. ir D. P. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškinio trūkumų šalinimo institutą galima taikyti ne tik iki ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo, bet ir po to, kai bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų.

2.2. Teismas neturėjo galimybės nustatyti ieškinio trūkumų iki jo priėmimo ir bylos iškėlimo momento būtent dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškinyje nebuvo nurodytos visos reikšmingos, teisingo sprendimo priėmimui reikalingos aplinkybės, t. y. kiek ginčo pastate yra butų, kas ir kokiu pagrindu administruoja ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir kt.

2.3. Suinteresuotumą bylos baigtimi turi visi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai, kadangi atsakovai byloje, be kita ko, kelia klausimą ir dėl ieškovės lėšomis atliktų bendro naudojimo objektų (stogo) remonto darbų vertės ir kainos, todėl teismui nustačius, kad ieškovės sumokėta suma yra adekvati padarytų darbų kiekiui, šias išlaidas turės padengti visi butų savininkai. Tai reiškia, kad teismo sprendimas neabejotinai turės įtakos visų ginčo pastato butų savininkams, t. y. jų teisėms ir pareigoms, todėl siekiant išvengti teisminių ginčų ateityje, yra būtina juos įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovės L. Ž. ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl trūkumų šalinimo instituto taikymo (ne)pagrįstumo

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė L. Ž. 2020 m. kovo 4 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės L. K. 465,40 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovų E. P. ir D. P. solidariai 466,33 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys 2020 m. kovo 12 d. rezoliucija priimtas nagrinėti, nustatytas 15 dienų terminas atsakovams atsiliepimams į ieškinį pateikti. Atsakovai E. P. ir D. P. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, be kita ko, prašė įpareigoti ieškovę patikslinti ieškinį, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukiant visus daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkus bei pateikiant duomenis, kas ir kokiu pagrindu administruoja ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovei L. Ž. 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – suinteresuotais asmenimis įtraukti visus daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkus ir pateikti duomenis apie daugiabučio bendrojo naudojimo objektų administravimą, pateikti tiek procesinių dokumentų ir jų priedų nuorašų, kad po vieną tektų kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliantė (ieškovė) L. Ž., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad CPK nenumato galimybės taikyti ieškinio trūkumų šalinimo procedūros po to, kai teismas ieškinį priėmė, išsiuntė jo kopijas atsakovams atsiliepimams pateikti bei buvo gauti atsiliepimai į ieškinį.

11. Pažymėtina, kad pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. CPK 138 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinys neatitinka šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi patikrinti, ar pateiktame ieškinyje nėra trūkumų jau spręsdamas klausimą dėl jo priėmimo. Jei tokių trūkumų paaiškėjo jau iškėlus civilinę bylą, yra pagrindas skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o šiam teismo nurodymo neįvykdžius – ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

12. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, apeliantės L. Ž. atskirojo skundo argumentas, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo stadijoje, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šis institutas gali būti taikomas tiek priimant ieškinį, tiek ir po to, kai bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, jog ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų.

13. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors įstatymas ir numato galimybę teismui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą jau po ieškinio priėmimo, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus ir įpareigojo ieškovę L. Ž. suinteresuotais asmenimis įtraukti visus daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkus ir pateikti duomenis apie daugiabučio bendrojo naudojimo objektų administravimą.

14. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė L. Ž. ieškinyje reiškiamus reikalavimus atsakovams L. K., E. P. ir D. P. grindžia aplinkybėmis, jog atsakovai, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Iš atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodytų duomenų matyti, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiais yra ne tik ieškovė ir atsakovai, tačiau ir kitų butų savininkai.

15. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Pažymėtina, kad dėl šalių tinkamumo teismas turėtų spręsti ne civilinės bylos iškėlimo, bet pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje siūlydamas ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama. Teismas, vadovaudamasis bendradarbiavimo principu (CPK 8 straipsnis), pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, arba ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomam atsakovui, turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą, arba pasiūlyti pareikšti reikalavimą papildomam atsakovui. Ši nuostata grindžiama civilinio proceso tikslais, koncentruotumo, ekonomiškumo principais, teismo pareiga rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir siekiu tinkamai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga (Teismų praktika 36)).

16. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys yra reiškiamas dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės, o butų ir kitų patalpų savininkai šiuo atveju yra ne tik ieškovė ir atsakovai, t. y. ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomiems atsakovams (kitiems daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams), turėjo pasiūlyti ieškovei L. Ž. pareikšti reikalavimus ne tik atsakovams L. K., E. P. ir D. P., tačiau ir kitiems daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiams, kurie turėtų atsakyti pagal reiškiamus reikalavimus, o nesant ieškovės sutikimo dėl kitų atsakovų įtraukimo į procesą, spręsti klausimą dėl šių asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

17. Bendroji civilinio proceso taisyklė, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), reiškia, kad ieškovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), sprendžia, kam pareikšti savo materialinį teisinį reikalavimą. Dėl to tam tikro asmens, kuris, teismo nuomone, taip pat turėtų atsakyti pagal ieškinį, nenurodymas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinio trūkumas ir neturėtų būti taikomi tokio kvalifikavimo teisiniai padariniai. Taip pat pažymėtina, kad prieš taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami vėliau. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga (Teismų praktika 36)).

18. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai įpareigojo ieškovę L. Ž. suinteresuotais asmenimis įtraukti visus daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkus, šioje proceso stadijoje laikytinas nepagrįstu ir teismo įpareigojimas pateikti tiek procesinių dokumentų ir jų priedų nuorašų, kad po vieną tektų kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Tik ieškovei pareiškus reikalavimus ir kitiems daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiams arba teismui savo iniciatyva įtraukus bendraturčius į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, būtų pagrindas nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti tiek procesinių dokumentų ir jų priedų nuorašų, kad po vieną tektų kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 113 straipsnio 1 dalis).

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat įpareigojo ieškovę L. Ž. pateikti papildomus duomenis apie daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Iš atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodytų duomenų matyti, kad daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini) nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (sudaryta jungtinės veiklos sutartis). Duomenys apie daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl daugiabučio namo butų savininkų atstovavimo procese. Tačiau šios informacijos nepateikimas kartu su ieškiniu nelaikytinas ieškinio trūkumu. Pirmosios instancijos teismas turi teisę šiuos duomenis išreikalauti CPK 198-199 straipsnių nustatyta tvarka tiek iš ieškovės, tiek iš VĮ „Registrų centras“.

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

21. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė