Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1075-557/2013

Teisėjas E. Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01239-2012-6

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gruodžio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Reginos Bertašienės ir Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteista pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. E. B. dėl kaltinimų pagal BK 146 str. 2 d., 302 str. 1 d. išteisinta neįrodžius, kad ji padarė šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nuosprendžiu priteista iš nuteistosios E. B. nukentėjusiajai A. P. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios A. P. civilinio ieškinio dalis dėl 300 Lt turtinės žalos priteisimo iš nuteistosios E. B. netenkinta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteista už tai, kad savavaldžiavo, panaudodama fizinę prievartą: ji 2012-08-13 laiko tarpe nuo 11 val. iki 18 val., veikdama su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis merginomis, bute (duomenys neskelbtini), nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę į skolą - 130 litų, t. y. siekdama įbauginti, kad A. P. atiduotų skolą, panaudojo fizinę prievartą, reikalavo 300 litų, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, padarydama nukentėjusiajai kraujosruvas abiejuose akių obuoliuose, poodines kraujosruvas veide, kairėje rankoje, odos nubrozdinimus nugaros juosmeninėje dalyje, tuo padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko E. B. iš nukentėjusiosios rankinės paėmė mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5230“ 100 litų vertės ir žirklėmis nukirpo galvos srities plaukus nukentėjusiajai A. P., kai ją tuo metu laikė rankas užsukus už nugaros dvi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos merginos, kas sukėlė nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą, po to E. B. plaukų kirpimo mašinėle nuskuto A. P. galvos srities plaukus. Tokiu būdu ji, panaudodama fizinę prievartą, padarė didelės žalos nukentėjusiosios teisėms ir teisėtiems interesams.

Teismo posėdyje nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistoji, gynėja ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

BPK 320 str. 3 d. nustatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nukentėjusioji A. P. savo apeliaciniu skundu prašo padidinti jai priteistos neturtinės žalos dydį. Nors nukentėjusioji ir nurodo, jog mano, kad nuteistoji E. B. nepagrįstai buvo išteisinta dėl neteisėto jos laisvės atėmimo ir dokumento pagrobimo, o taip pat mano, kad nuteistajai paskirta neteisinga bausmė, tačiau apeliaciniame skunde nėra suformuluotas prašymas E. B. dėl veikų, dėl kurių ji išteisinta, nuteisti, o taip pat nėra prašoma nuteistajai E. B. skirti švelnesnę ar griežtesnę bausmę. Kartu pažymėtina, jog nukentėjusioji A. P. pakeisti skundžiamą nuosprendį prašo vadovaujantis BPK 326 str. 1 d. 3 p., kuris nukreipia į BPK 328 str. 3 p., 4 p. Šiuose punktuose numatytais pagrindais nuosprendis keičiamas ne dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar neteisingai paskirtos bausmės, o dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms arba netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, tarp jų ir dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio. Todėl remiantis nukentėjusiosios A. P. apeliaciniame skunde suformuluotu prašymu ir neperžengiant apeliacinio skundo ribų, skundžiamas nuosprendis teisėtumo ir pagrįstumo aspektu tikrinamas tik dalyje dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo.

Nukentėjusioji A. P. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 56), prašydama iš nuteistosios E. B. priteisti jai 5000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Savo civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos nukentėjusioji motyvavo tuo, kad nuteistosios E. B. ir kitų dviejų jai nepažįstamų merginų buvo mušama, spardoma kojomis į įvairias kūno vietas, labiausiai į galvą, buvo nukirpti, o po to ir nuskusti galvos plaukai. Ji buvo pažeminta, dėl jai padarytų sužalojimų ir nuskustų plaukų nebegalėjo laikyti egzamino, todėl liko nepabaigusi mokyklos, dvi savaites neišėjo iš namų bijodama pasirodyti žmonėms, buvo apimta depresijos, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, pažeminimą.

Apylinkės teismas, pripažinęs, kad nukentėjusioji A. P. dėl nusikalstamų E. B. veiksmų patyrė fizinį skausmą bei nežymų kūno sužalojimą, didelį emocinį sukrėtimą, stresą ir neigiamus išgyvenimus, priteisė iš nuteistosios E. B. nukentėjusiajai A. P. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Savo sprendimą sumažinti prašomą priteisti 5000 Lt neturtinę žalą teismas motyvavo tuo, kad nukentėjusioji konkrečiai neargumentavo, iš ko susideda jai padaryta neturtinė žala, taip pat atsižvelgė į nuteistosios turtinę padėtį, į aplinkybes, kuriomis nuteistoji įvykdė nusikalstamą veiką, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutikti negali.

BPK 109 str. inter alia nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog nuteistoji E. B., siekdama įbauginti, kad nukentėjusioji A. P. atiduotų jai skolą, pastarosios atžvilgiu panaudojo fizinę prievartą - sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, ko pasekoje nukentėjusiajai buvo padarytos kraujosruvos abiejuose akių obuoliuose, veide, kairėje rankoje, odos nubrozdinimai nugaroje. Po ko nuteistoji E. B. nukentėjusiajai A. P., kai ją tuo metu laikė dvi nenustatytos merginos, žirklėmis nukirpo galvos srities plaukus, o vėliau ir nuskuto. Nuteistoji E. B. su dviem nenustatytomis merginomis veikė bendrais tyčiniais nusikalstamais veiksmais, nukentėjusiajai A. P. jos sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Nuteistoji E. B., veikdama kartu su dar dviem merginomis ir tokiu būdu turėdama fizinį prašanumą prieš nukentėjusiąją, pastarajai sudarė bauginančią, nerimą ir baimę keliančią situaciją, fizinė prievarta nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudojama gana ilgą laiką – apie 7 valandas. Fizinis smurtas nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu buvo naudojamas, be kita ko, ir į vieną gyvybiškai svarbiausių bei pažeidžiamiausių kūno vietų – galvą. Kaip nurodė nukentėjusioji, spiriama buvo kojomis. Specialisto išvadoje (b. l. 10-11) konstatuota, kad sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių bei bukabriaunių daiktų poveikyje. Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad spiriama buvo ir kojomis. Toks fizinis smurtas – nukentėjusiosios spardymas kojomis - rodo agresyvų ir itin pavojingą nuteistosios E. B. elgesį.

Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad nukentėjusioji A. P. dėl jos atžvilgiu pavartoto brutualaus fizinio smurto patyrė išgąstį, jautė baimę, skausmą, pasijuto pažeminta, nes iš jos buvo tyčiojamasi, subjaurojant jos išvaizdą. Dėl matomiausioje kūno vietoje – veide padarytų sužalojimų bei išvaizdos subjaurojimo (plaukų nukirpimo ir nuskutimo) nukentėjusioji A. P. ilgai jautė diskomfortą, nepatogumus bendraudama su kitais asmenimis, buvo apribota jos bendravimo laisvė. Jausdama diskomfortą dėl išvaizdos, nukentėjusioji nebelaikė egzaminų, todėl nebaigė mokyklos, negalėjo dirbti. Nuteistoji E. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies, pripažino tik sudavusi nukentėjusiajai per veidą, tačiau neigė atlikusi kitus kaltinime inkriminuotus smurtinius veiksmus, kas rodo, jog ji nevertina savo veiksmų kritiškai, nesigaili, nesuvokia savo veiksmų pavojingumo nukentėjusiosios sveikatai. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nuteistoji E. B. dėl negrąžintos pakankamai nedidelės pinigų sumos – 130 Lt nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu elgėsi itin neadekvačiai ir pavojingai.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į nuteistosios turtinę padėtį, kadangi svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Tačiau pažymėtina, jog nustatant neturtinės žalos dydį, kaltininko turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus, juo labiau, jei žala padaryta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistoji E. B. yra jauno amžiaus – jai 20 metų, darbinga, dirba, todėl gali dirbti ir atlyginti savo nusikalstamais tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai A. P. padarytą neturinę žalą.

Pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose nukentėjusiesiems, kurie savavaldžiavimo atveju patyrė fizinę prievartą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-634/2007; 2K-831/2007; 2K-45/2012; 2K-604/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau nustatytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, laiko, jog nukentėjusiosios A. P. prašomos priteisti 5000 Lt neturtinės žalos dydis yra protingas, teisingas ir pagrįstas, todėl jos civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkintas visiškai ir priteistas iš nuteistosios E. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį pakeisti - nukentėjusiosios A. P. patenkintą civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistosios E. B. dalį padidinti iki 5000 Lt.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.