- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- 2K-604/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-2-00060-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Aldona Rakauskienė, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- P. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams; pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl S. R. ) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir P. K. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams.
Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį dėl (V. V. ir M. M. ) P. K. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Iš P. K. S. R. priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Mindaugui A. L. 2000 Lt neturtinės ir 242 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendis. P. K. , pripažintam kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį ir nuteistam laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, pritaikytos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7 punkto nuostatos (2004 m. liepos 5 d. įstatymo, 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant P. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Į bausmės laiką įskaitytas P. K. suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. Iš suėmimo P. K. nedelsiant paleistas.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 5 d. apie 18 val. Kaišiadorių r., Rumšiškių sen., Dovainonių k., (duomenys neskelbtini), prie namo lauko durų, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę išreikalauti žalą iš S. R. už neva jos nepilnamečio sūnaus J. R. pagrobtus lauko šviestuvus iš R. K. priklausančios sodybos, t. y. atėjęs pas R. S. G. į namus, kur tuo metu svečiavosi S. R. , vartodamas necenzūrinius žodžius, reikalavo iš S. R. sumokėti 160 Lt už pagrobtus šviestuvus, o šiai pasakius, kad policija šį įvykį jau tyrė, bei atsisakius mokėti reikalaujamą sumą, pareiškė, kad policija blogai dirba ir jis pats įvykdys teisingumą; panaudodamas psichinę prievartą, žemino, vadino S. R. ir jos motiną žemo intelekto, tyčiojosi dėl S. R. inkstų nepakankamumo ligos žodžiais „inkstukai pragerti“, grasino nukentėjusiajai nesutikus sumokėti reikalaujamos sumos panaudoti smurtą ir ateityje išreikalauti didesnę pinigų sumą žodžiais: „Gyvenk kol kas. Ateityje kaina kils. Infliacija“; po to grasindamas žodžiais „atidaužysiu kepenis“ panaudojo prieš S. R. fizinę prievartą, t. y. kumščiu sudavė jai vieną smūgį į pilvo sritį, po to sugriebęs už peties parvertė ją ant žemės, taip S. R. sukeldamas fizinį skausmą.
Be to, P. K. 2010 m. liepos 2 d., tarp 15-16 val., UAB „Skolų išieškojimo biuras“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), panaudojęs apgaulę, t. y. pažadėjęs M. A. L. padėti sužinoti nukentėjusiojo AB „SEB bankas“ banko sąskaitą, neva tuo tikslu liepė M. A. L. ant tuščio popieriaus lapo užrašyti savo asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą ir parašą), o šiam juos užrašius, be nukentėjusiojo žinios užpildė šį popieriaus lapą kaip neprotestuotiną paprastąjį vekselį 19 000 Lt sumai; taip savo naudai pasikėsino įgyti svetimą M. A. L. priklausantį turtą - 19 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo P. K. gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir nuteistajam baudžiamąją bylą nutraukti, tenkino iš dalies.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis P. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendį, baudžiamąją bylą nutraukti, jį išteisinti nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje.
Kasatorius pažymi, kad abiejų instancijų teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.
P. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, iš esmės nevertino jo asmenybės, padarytų veikų pobūdžio ir pavojingumo, nusikalstamos veikos realizavimo stadijų, galimybės pasiekti bausmės tikslus neizoliavus jo nuo visuomenės. Jis nurodo, kad bausmės sąvoka ir tikslai reglamentuoti BK 41 straipsnyje, o bendrieji bausmės skyrimo pagrindai BK 54 straipsnyje. Minėtos nuostatos reiškia, kad teismas, skirdamas bausmę, neturi mechaniškai perrašyti šių nuostatų į nuosprendį, darydamas nuorodą į kurias nors iš jų, o kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti kiekvienos iš šių nuostatų buvimo mastą ir pobūdį byloje, pateikiant atitinkamus tokio vertinimo motyvus. Kasatorius pažymi, kad anksčiau niekada nebuvo baustas laisvės atėmimo bausme, visą laiką gyveno šeimoje, toje pačioje gyvenamojoje vietoje, turėjo nuolatinį užsiėmimą, rūpinosi vaikais, jam inkriminuotos veikos jokių neigiamų padarinių nesukėlė, viena iš veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nuosprendyje nekonstatuota jokių sunkinančių aplinkybių, tai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo neadekvatumą.
Kasatorius nurodo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl savavaldžiavimo prieš S. R. turi būti išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasatoriaus nuomone, jo veikoje gali būti administracinio nusižengimo arba įžeidimo požymiai. Šį argumentą kasatorius grindžia tuo, kad teismai, kvalifikuodami jo veiksmus pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos baudžiamosios bylose, teismų padaryta išvada nėra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis. Kasatorius nurodo, kad teismai jo veiksmus kvalifikavo kaip savavaldžiavimą, panaudojant psichinę ir fizinę prievartą bei padarant didelę žalą nukentėjusios S. R. teisėms ir teisėtiems interesams. Kasatoriaus įsitikinimu, byloje nėra patikimų įrodymų nei apie fizinę ar psichinę prievartą prieš S. R. , nei apie didelės žalos padarymą S. R. teisėms ar teisėtiems interesams.
Nuteistasis P. K. dėl sukčiavimo iš M. A. L. pažymi, kad teismas, kvalifikuodamas jo veiksmus kaip apgaulės būdu įgytą M. A. L. priklausančią turtinę teisę, t. y. kaip BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kriminalizavo civilinius teisinius santykius. Kasatoriaus nuomone, M. A. L. , būdamas įsitikinęs ar manydamas, kad pasirašydamas ant vekselio jis buvo P. K. apgautas, turi teisę kreiptis į teismą, ginčydamas sandorį, kurio metu jis pasirašė minėtą vekselį. Tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Taip pat jis nurodo, kad teismai, pripažindami kasatorių kaltu dėl sukčiavimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis), patikėdamas tik žodiniu M. A. L. aiškinimu apie vekselio surašymo aplinkybes, bet atmesdamas kitus byloje esančius rašytinius įrodymus - patį vekselį ir paskolos sutartį tarp kasatoriaus ir A. P. , taip pat minėtų asmenų paaiškinimus, nes visi kiti nukentėjusiojo artimų giminių liudijimai nelaikytini tiesioginiais įrodymais šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, kasatorius tvirtina, kad dėl šio epizodo privalo būti išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, kuriais buvo pažeista jo teisė į gynybą ir nešališką teismą. Skunde dėstoma, kad buvo neteisėtai paskirta kardomoji priemonė, iki pirmojo posėdžio teisme nebuvo įteiktas kaltinamasis aktas, neturėjo galimybės su juo susipažinti, nežinojo ir nesuprato, kuo yra kaltinamas; kad buvo priverstas dalyvauti teismo posėdyje nepasiruošęs gynybai, neaptaręs su gynėju gynybos strategijos. Kasatorius teigia, kad į 2011 m. rugsėjo 21 d. vykusį teismo posėdį jam nebuvo išsiųstas šaukimas, o šaukimo išsiuntimą patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nuteistasis pažymi, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį nedalyvavo jam skirtas gynėjas S. K., o po nuosprendžio paskelbimo buvo suimtas teismo posėdžių salėje, visa tai jis laiko esminiais BPK pažeidimais.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė atsiliepime į nuteistojo P. K. kasacinį skundą prašo jį atmesti.
Prokurorė nurodo, kad nesutinka su nuteistojo P. K. kasaciniu skundu, mano, kad jame išdėstyti argumentai ir prašymas yra nepagrįsti. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiai yra pagrįsti ir teisėti. Atsiliepime pažymima, kad kasatoriaus skundo dalyje dėl bausmės skyrimo daug dėmesio skiriama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagrįstumui ir teisėtumui. Tačiau, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas, įvertinęs bylos duomenis, P. K. apeliacinio skundo argumentus ir jį charakterizuojančius duomenis, ištaisė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentais, kad neįrodyta jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstyti duomenys - įrodymai, patvirtinantys P. K. pareikštą kaltinimą, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, šie duomenys tinkamai ištirti ir įvertinti, P. K. pagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs šią veiką. Apeliacinės instancijos teismas pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas ir papildomai ištirtas aplinkybes dar kartą įvertino byloje esančius įrodymus ir nuosprendyje nurodė, kad nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Taip pat teismai argumentuotai pasisakė, kad P. K. veiksmuose yra ne administracinio teisės pažeidimo, o nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.
Iš kasacinio skundo argumentų dėl sukčiavimo iš M. A. L. matyti, kad esminiai argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu ir atitinkamų baudžiamojo proceso normų pažeidimu. Tačiau, išanalizavus kasacinio skundo motyvus ir palyginus juos su bylos medžiaga, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai, vertindami įrodymus, nesivadovavo BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ar nesilaikė BPK 301 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Be to, įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismai, įvertinę byloje esančių duomenų visumą, pagrįstai pripažino apgaulės buvimą nuteistojo P. K. veikoje ir padarė pagrįstą išvadą, kad P. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad panaudodamas apgaulę (surašydamas fiktyvų neprotestuotiną paprastąjį 19 000 Lt vekselį), pasikėsino užvaldyti M. A. L. turtą – 19 000 Lt, tačiau šio tikslo nespėjo įgyvendinti, nes nukentėjusysis kreipėsi į teisėsaugos įstaigą.
Prokurorė kasatoriaus teiginius apie ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neva padarytus esminius BPK pažeidimus, kuriais buvo pažeista jo teisė į gynybą ir nešališką teismą, laiko deklaratyviais ir prieštaraujančiais procesinių dokumentų turiniui. Ji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą, nuodugniai ištyrė argumentus, esančius apeliaciniame skunde, sprendime juos visus aptarė ir motyvuotai atmetė. Taip pat teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą - apklausė liudytoją E. S., jo parodymus įvertino visų bylos duomenų kontekste ir dėl jų motyvuotai pasisakė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nuteistojo P. K. kasaciniame skunde esantys argumentai apie įstatymų taikymo pažeidimus nepagrįsti ir neduoda pagrindo naikinti ar keisti skundžiamus nuosprendžius.
Nukentėjusioji S. R. atsiliepime į nuteistojo P. K. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas P. K. nuteisė labai objektyviai ir teisingai, nes jis iš tiesų savavaldžiavo, sukėlė psichinį smurtą ir sutrikdė sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl savavaldžiavimo
Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nuteistasis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. BK 294 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatyti požymiai nagrinėjamoje byloje nustatyti, nepadarant esminių BPK pažeidimų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados pagrįstos BPK nustatyta tvarka surinktais ir įvertintais nuteistojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Teismai, įvertinę asmenų parodymus, bylos dokumentus, turėjo pagrindą daryti išvadą, kad nuteistasis savavališkai vykdė ginčijamą teisę išreikalauti žalą iš S. R. už neva jos nepilnamečio sūnaus J. R. pagrobtus lauko šviestuvus ir kad reikalaujant žalos atlyginimo prieš nukentėjusiąją buvo naudojama psichinė ir fizinė prievarta. Tai, kad dėl lauko šviestuvų pagrobimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jokios esminės reikšmės kvalifikuojant nuteistojo veiką turėti negali, nes net ir nustačius, kad lauko žibintus pagrobė konkretus asmuo, žalos atlyginimo galėtų būti reikalaujama pareiškiant civilinį ieškinį ar su kaltininku susitariant dėl savanoriško žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada ir dėl to, jog sveikatos sutrikdymo laipsnio nukentėjusiajai nenustatymas nepaneigia nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį galimybės.
Dėl pasikėsinimo sukčiauti
Nepagrįstais laikytini kasacinio skundo teiginiai, kad kasatoriaus santykiai su nukentėjusiuoju M. A. L. turėjo būti vertinami kaip civiliniai teisiniai santykiai ir kad nukentėjusysis savo teises turėjo ginti CPK numatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje spręstas ne civilinis ginčas, o baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį taikymo klausimas. BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintas apgaulės požymis, kurį yra būtina nustatyti veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą. Įvertinus byloje surinktus įrodymus daryta pagrįsta išvada, kad nukentėjusysis ant tuščio popieriaus lapo savo asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą) užrašė ir pasirašė apgautas, o kasatorius po to užpildė šį popieriaus lapą kaip neprotestuotiną paprastąjį 19 000 Lt vekselį. Tai reiškia, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo jokių civilinių teisinių santykių nebuvo, o paprastasis neprotestuotinas vekselis nuteistojo buvo panaudotas kaip apgaulės instrumentas sukčiaujant.
Teismų praktikoje yra išaiškinta (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-301/2011), kad tokiu atveju, kai, nesant jokio civilinio sandorio, nukentėjusysis tuščiame blanke įrašo savo duomenis, o kaltinamasis baigia tą blanką pildyti kaip nukentėjusiojo skolą neva įrodantį vekselį, vekselio nenuginčijimas civilinio proceso tvarka nėra kliūtis taikyti BK 182 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Civilinio sandorio neegzistavimas gali būti įrodytas baudžiamojoje byloje BPK nustatyta tvarka, įrodinėjant apgaulės požymį. Tai nereiškia, kaip kad teigia kasatorius, kad kiekvienas asmuo gali išvengti iš civilinio sandorio kylančių įsipareigojimų vykdymo, kreipdamasis į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamojo proceso pradėjimo prieš kitą sandorio šalį. Kiekvienu konkrečiu atveju išvados dėl civilinių santykių buvimo ar nebuvimo turi būti daromos išsamiai išsiaiškinus tiriamo atvejo aplinkybes. Išsamus aplinkybių išsiaiškinimas turi sudaryti sąlygas tinkamo sprendimo priėmimui byloje. BK 182 straipsnyje numatytą veiką padariusiam asmeniui neturi būti leista išvengti baudžiamosios atsakomybės, savo veiką traktuojant kaip civilinį sandorį, ir priešingai – asmeniui, nenorinčiam vykdyti iš civilinio sandorio kylančių įsipareigojimų, neturi būti leista išvengti tų įsipareigojimų vykdymo nepagrįstai suteikus nukentėjusiojo statusą baudžiamojoje byloje.
Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka
Kasacinio skundo teiginiai dėl negalėjimo prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį susipažinti su visa bylos medžiaga nėra pagrindas tenkinti kasacinį skundą. Pirma, apeliacinio proceso metu nuteistasis savo teisę į gynybą įgyvendino ne tik pats, bet ir per apeliacinį skundą surašiusį bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusį gynėją. Byloje nėra jokių duomenų, kad gynybos teisės apeliacinio proceso metu būtų buvusios suvaržytos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams neleidžiant susipažinti su bylos išsprendimui reikšminga medžiaga ar kokiais nors kitais būdais. Nei gynėjas, nei nuteistasis apeliacinio proceso metu, turėdami tam galimybę, jokių prašymų nei dėl susipažinimo su bylos medžiagą, nei dėl susipažinimui su bylos medžiaga ar pasiruošimui gynybai reikalingų pertraukų neteikė. Kasaciniame skunde taip pat nenurodoma, kad dėl negalėjimo susipažinti su bylos medžiaga ar gauti kokių nors dokumentų kopijas nuteistajam kokiu nors būdu būtų sutrukdyta apeliacinio proceso metu tinkamai ginti savo interesus.
Dėl liudytojų parodymų vertinimo
Tai, kad kasatoriui proceso metu palankius parodymus davęs A. P. nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nei kaip bendrininkas, nei kaip melagingus parodymus davęs asmuo, jokios įtakos kasatoriaus veiksmų kvalifikavimui neturi. Tokia situacija nevertintina ir kaip BPK nuostatų pažeidimas. Liudytojo patraukimas ar nepatraukimas baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą tiesiogiai neturi įtakos liudytojo parodymų vertinimui. Teismas nepatikimais gali laikyti ir baudžiamojon atsakomybėn nepatraukto liudytojo parodymus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo E. S. parodymai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje vertinti kartu su kitais įrodymais, todėl nepagrįstu laikytinas kasacinio skundo argumentas dėl šių parodymų nevertinimo.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Kasacinio skundo dalies, kasatoriaus pavadintos „Dėl bausmės skyrimo“, bei kasacinio skundo dalies, kurioje nurodomi ikiteisminio tyrimo stadijoje bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme padaryti procesiniai pažeidimai, tekstas iš esmės sutampa su apeliacinio skundo tekstu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, šį skundą iš dalies tenkino ir nuteistajam skyrė švelnesnę bausmę. Kasaciniame skunde nėra nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Nuteistasis P. K. dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teismo posėdyje nebuvo teikiami jokie prašymai, išskyrus apeliacinės instancijos teismo patenkintą prašymą apklausti liudytoją E. S., kuriais būtų prašoma pašalinti nuteistojo ar jo gynėjo manymu ankstesniuose proceso etapuose. Dėl to darytina išvada, kad kasaciniame skunde esantys teiginiai dėl netinkamo BPK nuostatų taikymo ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme yra tinkamai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo. Kasatoriui neteigiant, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai ar neišsamiai atsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl iki apeliacinio nagrinėjimo vykusiame procese padarytų pažeidimų, nurodytos kasacinio skundo dalies argumentai laikytini kasacine tvarka nenagrinėtinais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo P. K. kasacinį skundą atmesti.