- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-1048-883/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00046-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Irena Stasiūnienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- T. G.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-181-875/2015 pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui A. J. dėl teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė T. G. kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašė pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-04-14 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7-922/2014 ir dalinai pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014-07-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-675-357/2014, nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. J. tvarką. Nurodė, kad problemos su atsakovu A. J. dėl bendravimo su judviejų nepilnamečiu sūnumi kyla todėl, kad teismo sprendime nepakankami tiksliai apibrėžta bendravimo su sūnumi tvarka, o atsakovas tuo naudojasi, kerštaudamas ieškovei už judviejų sūnui priteistą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė siekia, kad atsakovas likus pakankamai laiko informuotų ją SMS žinute apie atvykimą arba neatvykimą pasiimti sūnaus jų tarpusavio bendravimui, taip pat sukonkretinti sūnaus perdavimo atsakovui laiką tokiu būdu, kad pati ieškovė ir nepilnametis sūnus nebūtų verčiami tuščiai laukti ieškovo visą dieną. Ieškovė taip pat prašė visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. atsiliepime nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas A. J. pateikė priešieškinį, kuriuo reikalavo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti jo siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką. Nurodė, kad esminis jo priešieškinio reikalavimas yra tai, kad ieškovė T. G. pati savo lėšomis parsivežtų sūnų į vaiko gyvenamąją vietą iš atsakovo gyvenamosios vietos po tėvo, t.y. atsakovo, bendravimo su sūnumi.
Šalies argumentai
Ieškovė atsakovo priešieškinio reikalavimą prašė atmesti, paaiškindama, kad ji neturi galimybės vykti pasiimti sūnaus, nes augina dar vieną ketverių metų vaiką, be to, neturi vairuotojo pažymėjimo, ne visada galėtų išvykti ir dėl darbo.
Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškinio reikalavimai dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi pakeitimo atitinka nepilnamečio J. J. interesus, o taip pat juos atitinka ir atsakovo priešieškinio reikalavimas, kad ieškovė pati savo lėšomis parsivežtų sūnų po bendravimo su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Pakeitė Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-04-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-922/2014 ir dalinai pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014-07-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-675-357/2014 nustatytą atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. J. tvarką, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo nustatė ją tokią:
1. Metų porinių savaičių šeštadieniais A. J. pasiima sūnų J. J. iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir sugrąžina atgal tos pačios savaitės sekmadienį 17 val. A. J. dėl svarbių priežasčių savaitgalį negalėjus pasimatyti ir bendrauti su sūnumi pagal nustatytą grafiką, savaitgalinis tėvo pasimatymas su sūnumi gali būti vieną kartą perkeltas į artimiausią savaitgalį, jeigu T. G. SMS žinute duoda tam sutikimą;
2. Per J. J. ir A. J. gimtadienį, Šv. Velykas, Tėvo dieną, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus A. J. bendrauja su sūnumi J. J. tokia tvarka:
2.1. Kas metai Tėvo dienos ir savo gimtadienio bei poriniais metais sūnaus gimtadienio išvakarėse 17 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos, šventinę dieną praleidžia su sūnumi, o kitą dieną, einančią po šventės, sugrąžina sūnų atgal 17 val.;
2.2. Poriniais metais Šv. Velykų išvakarėse 16 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos, o Šv. Velykų antrą dieną 17 val. sugrąžina sūnų atgal;
2.3. Neporiniais metais per Šv. Kalėdas gruodžio 25 d. 12 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos, o gruodžio 26 d. 17 val. sugrąžina sūnų atgal;
2.4. Poriniais metais gruodžio 31 d. 10 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos, o kitą dieną, t.y. Naujųjų metų sausio 1 d., 17 val. sugrąžina sūnų atgal;
3. Vieną nepertraukiamą mėnesio trukmės laikotarpį vasarą, o J. J. pradėjus lankyti mokyklą – vieną nepertraukiamą mėnesio trukmės laikotarpį mokinio vasaros atostogų metu, J. J. praleidžia su tėvu A. J., kuris sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima pirmą mėnesio trukmės laikotarpio dieną 10 val. ir sugrąžina atgal paskutinę mėnesio trukmės laikotarpio dieną 17 val. Jeigu konkrečiais metais T. G. SMS žinute nepatvirtina susitarimo dėl tėvo ir sūnaus bendravimo konkretų mėnesio trukmės laikotarpį vasaros metu, A. J. praleidžia su sūnumi J. J. liepos mėnesį;
4. Poriniais metais J. J. mokinių rudens atostogas praleidžia su tėvu A. J., kuris sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima pirmą mokinių rudens atostogų dieną 10 val. ir sugrąžina atgal paskutinę mokinių rudens atostogų dieną 17 val.;
5. Likus dvejoms valandoms iki nustatyto sūnaus paėmimo iš jo ir motinos gyvenamosios vietos laiko, A. J. privalo SMS žinute T. G. patvirtinti savo atvykimo laiką arba jį patikslinti, pranešti apie vėlavimą arba neatvykimą ar kitokį aplinkybių pasikeitimą;
6. A. J. privalo pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos konkrečiai nustatytu laiku, nevėluodamas ilgiau kaip dvi valandas, o T. G. su pasiruošusiu susitikimui sūnumi privalo laukti jo tėvo dvi valandas nuo nustatytos vaiko pasiėmimo valandos arba atskirai dėl kokių nors svarbių aplinkybių šalių susitarimu pakeistos ir T. G. SMS žinute patvirtintos valandos, jeigu A. J. įvykdė ankstesniame punkte nustatytą pareigą SMS žinute patvirtinti atvykimo laiką ar informuoti apie vėlavimą, arba penkiolika minučių, jeigu A. J. neįvykdė ankstesniame punkte nustatytos pareigos SMS žinute patvirtinti atvykimo laiką ar informuoti apie vėlavimą. Atitinkamomis sąlygomis suėjus nurodytam dviejų valandų arba penkiolikos minučių terminui, T. G. su sūnumi turi teisę leisti laiką savo nuožiūra;
7. Sūnų į jo gyvenamąją vietą po susitikimo tėvas turi grąžinti konkrečiai nustatytą valandą, nevėluodamas ilgiau kaip vieną valandą, o jeigu dėl svarbių priežasčių to padaryti negali, privalo nedelsdamas SMS žinute pranešti T. G. priežastis ir numatomą sūnaus sugrąžinimo laiką;
8. J. J. būnant su savo tėvu A. J., šis pilnai išlaiko sūnų savo lėšomis, tačiau sūnui vykstant atostogauti pas tėvą, motina aprūpina sūnų sezoniniais drabužiais ir higienos priemonėmis;
Žemesnės instancijos teismas
9. T. G. sudaro sūnui J. J. technines sąlygas jo gyvenamojoje vietoje bet kada susisiekti ir bendrauti su tėvu A. J. telefonu, elektroniniais laiškais, „Skype“ programa ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Pats A. J. minėtomis ryšio priemonėmis savo iniciatyva gali susisiekti su sūnumi nuo 8 val. iki 21 val. ne dažniau kaip tris kartus per dieną. Savo ruožtu, sūnų pasiėmęs A. J. privalo užtikrinti J. J. pastovią galimybę telefonu, elektroniniais laiškais, „Skype“ programa ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis bet kada susisiekti ir bendrauti su motina, kuri, sūnui esant su tėvu, minėtomis ryšio priemonėmis savo iniciatyva gali susisiekti su sūnumi nuo 8 val. iki 21 val. ne dažniau kaip tris kartus per dieną. Šis laiko apribojimas netaikomas sutinkant Naujuosius metus.
10. A. J. ir T. G. privalo nedelsdami telefonu informuoti vienas kitą apie bet kokį judviejų sūnų ištikusį nelaimingą atsitikimą ar įvykį, traumą ar susirgimą.
Teismas netenkino atsakovo A. J. priešieškinio reikalavimo dėl ieškovės T. G. įpareigojimo savo lėšomis parsivežti sūnų J. J. į gyvenamąją vietą, pasibaigus tėvo ir sūnaus susitikimui. Priteisė iš atsakovo A. J. 41 Eur žyminį mokestį, 462,42 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 11,54 Eur pašto išlaidas valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-04-14 sprendimu nustatyta tokia atsakovo A. J. ir jo sūnaus J. J. bendravimo tvarka, kuri sudaro skyrium gyvenančiam tėvui galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant sūnų. Nors šios tvarkos teikiamos galimybės nėra išnaudotos, duomenų, kad maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, byloje nėra. Teismas nustatęs, kad atsakovas siekia tokios bendravimo tvarkos, kuri nepagrįstai suvaržytų tiek ieškovę, tiek ir jos bei atsakovo nepilnametį sūnų, konstatavo, jog atsakovo reikalavimas, kad ieškovė pasiimtų sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos, nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiškai. Teismas išaiškino, kad pasinaudojęs teismo suteikta teise pasiimti sūnų iš teismo nustatytos jo gyvenamosios vietos, atsakovas turi ir tai teisei koresponduojančią pareigą grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Atsakovui dėl to galimai kylančios problemos, o dar tiksliau – jo keliamos problemos ir klausimai dėl tėvų lygiateisiškumo, ateityje gali būti labai paprastai išspręsti, nustatant atsakovo bendravimą su sūnumi tik šio gyvenamojoje vietoje. Teismas iš bendravimo tvarkos pašalino nuostatas dėl tėvų valdžios sūnaus atžvilgiu vykdymo priešingai vaiko interesams turinio, nes tiek tėvų valdžios turinį, tiek atitinkamus pažeidimus apibrėžia įstatymai. Be to, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, savo nuožiūra detalizavo ir patikslino bendravimo su nepilnamečiu tvarką, kad šalims liktų mažiau galimybių skirtingam jos interpretavimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Atsakovas A. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-07-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo priešieškinį, o ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovas prašo skundžiamą dalį dėl advokato išlaidų pakeisti ir sumažinti priteistą sumą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų proporciją. Teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė į šalių pakartotinį dalyvavimą šioje byloje, bylos nesudėtingumą bei naujų klausimų nebuvimą, į tai, kad byla buvo nagrinėjama ne daugiau nei 6 mėn., kurioje numatyti 6 posėdžiai, iš kurių: dviejų posėdžių trukmė ne ilgesnė nei 30 min; du posėdžiai atidėti, todėl iš atsakovo priteisė pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas (462,42 Eur) už antrinę teisinę pagalbą. Taip pat nurodo, kad priimdamas sprendimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo teismas neįsigilino į faktines aplinkybes, atsakovo paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, rėmėsi tik ieškovės besikeičiančiais paaiškinimais. Teismo priimtas sprendimas pažeidžia reglamentuojančias skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese. 2015-05-13 raštu, pateiktu šalims ir teismui, T. G. išreiškė valią ir sutiko su reikalavimu pasiimti vaiką iš jo tėvo namų. Teismas neatsižvelgė ir nevertino Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos 2015-01-30 išvados, jog priešieškinyje neprašoma pakeisti tėvo ir sūnaus bendravimo grafiko, o tik nustatoma papildoma sąlyga užtikrinant A. J. bendravimą su sūnumi, kuri neprieštarauja mažamečio J. J. interesams. Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į objektyvias faktines aplinkybes ir pateiktus teismui įrodymus, jog jis ne vieną kartą kreipėsi į antstolę bei į Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, į asociaciją prieš tėvų atstūmimą dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo. Teismas nevertino faktinės aplinkybės, jog T. G. nesudarė sąlygų susitikimams su vaiku, taip nevykdydama teismo sprendimo. Teismas detalizuodamas ir patikslindamas bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku paliko galimybes T. G. skirtingam interpretavimui ir manipuliavimui bei skundimui rašant sms žinutes. Teismas neatsižvelgė į esamas aplinkybes nevykdant teismo sprendimo ir nustatant maksimaliai galimą bendravimo tvarką su vaiku. Nurodo, kad tarp atsakovo ir vaiko yra susiklostęs tarpusavio emocinis ryšys, gražūs vaiko ir tėvo tarpusavio santykiai nedalyvaujant vaiko motinai T. G..
Ieškovė T. G. atsiliepimu į atsakovo A. J. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą dėl visų jame keliamų reikalavimų, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas visiškai nepagrįstai remiasi kitoje byloje buvusiomis paskaičiuotomis išlaidomis, kadangi jos negali būti lyginamos – kiekvienoje byloje išlaidos skaičiuojamos individualiai pagal konkrečiai atliktus veiksmus, tam sugaištą laiką bei patirtas advokato išlaidas ir išlaidų dydis visiškai nepriklauso nuo to, ar byla buvo išnagrinėta per pusantrų metų, ar per pusmetį, ir keli ieškinyje buvo pateikti reikalavimai. Valstybės patirtas išlaidas advokatui apmokėti už jo suteiktą antrinę teisinę pagalbą VGTP tarnybos Šaulių skyrius paskaičiavo vadovaudamasis konkrečiai šį institutą reglamentuojančiu teisės aktu – LR Vyriausybės 2001-01-22 (su vėlesniais pakeitimais) nutarimu „Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių mokėjimo taisyklių patvirtinimo“. Apeliantas neteisingai suvokia šioje byloje patenkintų ir atmestų ieškinio/priešieškinio reikalavimų santykį. Apeliantas nepagrįstai mano, jog kiekvienas ieškinyje ieškovės reikalaujamos patvirtinti bendravimo tvarkos punktas laikytinas atskiru reikalavimu, o teismui iš bendravimo tvarkos pašalinus ieškovės nurodomą punktą dėl „tėvo valdžios sūnaus atžvilgiu vykdymo priešingai vaiko interesams“, turėjo proporcingai sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Pirmosios instancijos teismo sprendimu visi ieškovės esminiai reikalavimai yra patenkinti, o atsakovo atmestas. Iš bendravimo tvarkos teismo pašalintos nuostatos dėl tėvų valdžios sūnaus atžvilgiu vykdymo priešingai vaiko interesams turinio, ne todėl kad šis reikalavimas būtų atmetamas kaip neteisėtas, o todėl, kad būtų spendime perteklinis, nes tiek tėvų valdžios turinį, tiek atitinkamus pažeidimus apibrėžia įstatymai. Taip pat nurodo, kad keičiant Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-04-14 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7-922/2014, ir dalinai pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014-07-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-675-357/2014, nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, būtina buvo nustatyti konkretų laiką, kada atsakovas vaiką pasiima ir kada jį grąžina į motinos namus, kadangi nurodžius tik neapibrėžtą „iki 17 val.“ ieškovė būtų priversta visą dieną neišvykdama iš namų laukti, kada bus parvežtas sūnus, tai pažeistų jos interesus, kadangi ji ir jos šeima tomis dienomis negalėtų laisvai disponuoti savo laisvalaikiu. Nurodant atsakovui vaiką pasiimti „iki 12 val.“ taip pat tiek ieškovei, tiek vaikui sukeliamas stresas, nes neaišku, nuo kada vaikas jau turi būti pasiruošęs su tėvu išvykti. Taip pat buvo būtina numatyti, kokiu būdu ir per kokį laiką atsakovas privalo informuoti ieškovę apie įvyksiantį arba neįvyksiantį tvarkoje numatytą veiksmą – vaiko pasiėmimą, jo grąžinimą, kadangi motina pagal grafiką parengia vaiką, jam sukeliami lūkesčiai, jog susitiks su tėvu, o susitikimui neįvykus, vaikas nusivilia, jam sukeliamas stresas. Visi apelianto argumentai, neva jam ieškovė trukdanti bendrauti su vaiku, dėl ko prieš ieškovę taikytos prievartos priemonės, yra pateikiami iškreiptai, siekiant suklaidinti teismą. Nurodo, jog atsakovas nesilaiko bendravimo tvarkos sąmoningai, taip siekdamas pakenkti ieškovei, sukelti jai kuo neigiamesnes emocijas bei pasekmes, visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, kad labiausiai kenčia vaiko interesai. Ieškovė neigia sutikusi su visais atsakovo priešieškinio reikalavimais. Nurodo, kad ji tikėdamasi išspręsti ginčą taikiai, negilinant tarp šalių esančio konflikto, darant abiems šalims abipuses nuolaidas sutiko sudaryti su atsakovu taikos sutartį, kurioje buvo numatyta, jog jos artimieji (sutuoktinis, tėvai, broliai) nuvyks į Palangą parvežti vaiko po jo susitikimo su tėvu. Tačiau tos pozicijos ji iš anksto nebuvo suderinusi su trečiaisiais asmenimis, nepasiteiravo apie jų galimybes, o pasiteiravusi sužinojo, kad artimieji neturi tokių galimybių. Be to, šalių pasirašytą taikos sutartį teismo paprašė laikyti negaliojančia pats atsakovas. Taikos sutarties nebesant, ieškovė teismui paaiškino, kad ji neturi galimybės vaiko parsivežti – neturi vairuotojo teisių, augina dar vieną nepilnametį vaiką, o artimieji nesutinka gyventi pagal jos su atsakovu susidarytą grafiką. Savo reikalavimų atsakovas nepagrindė nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiškai, todėl nepagrįstas reikalavimas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeista bendravimo su ginčo šalių mažamečiu vaiku tvarka bei priteistos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Pirmiausia abu tėvai turi siekti, kad būtų visapusiškai užtikrinti vaiko interesai (CK 3.3 str., 3.155 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių.
Ieškovei kreipusis į teismą dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo, o atsakovui pateikus priešieškinį, pažymėtina, kad abiejų šalių pateikti bendravimo su sūnumi pakeitimai nėra esminiai, labiau susiję su bendravimo organizaciniais klausimais. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė iš esmės reikalauja patikslinti teismo nustatytąją bendravimo tvarką, numatant atsakovo pareigą SMS žinutėmis informuoti ieškovę apie atvykimą, vėlavimą ar neatvykimą pasiimti sūnaus į susitikimą, taip pat apie vėlavimą grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą, nustatyti atsakovo pareigą užtikrinti, kad sūnui bendraujant su tėvu ji turėtų galimybę bendrauti su sūnumi internetu arba telefonu, ir nustatyti atsakovo pareigą nedelsiant grąžinti sūnų į gyvenamąją vietą, jei sūnus išreikštų tokį norą, taip pat sukonkretinti, kad sūnaus pasiimti atvykstančio atsakovo ji su sūnumi turi laukti vieną valandą, nes atsakovas niekada neatvykdavo teismo sprendime nustatytu laiku, o atsakovas – kad pasibaigus tėvo ir sūnaus bendravimui skirtam laikui ieškovė savo lėšomis parsivežtų sūnų iš atsakovo namų.
Nors atsakovas teigia, kad teismas priimdamas ieškovei palankų sprendimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo neįsigilino į faktines aplinkybes, atsakovo paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, o rėmėsi ieškovės besikeičiančiais paaiškinimais, tačiau su tokiu atsakovo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Akmenės r. sav., Akmenėje, (duomenys neskelbtini) gimusio J. J. tėvas yra A. J., esantis atsakovu šioje byloje, o motina T. B. (po santuokos – G.), esanti ieškove šioje byloje. Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-04-14 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7-922/2014, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014-07-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-675-357/2014, nustatyta atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. J. tvarka ir nepilnamečio gyvenamoji vieta su jo motina – atsakove T. G.. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-04-14 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7-922/2014 ir dalinai pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014-07-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-675-357/2014, nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka nebuvo vykdoma tinkamai ir dėl to šalys kaltino viena kitą. Esant tokiai situacijai, šalims nevykdant teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ir toliau egzistuojant tarp šalių nesutarimams, pageidaujant pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.170 straipsnio 4 dalimi, ieškovė pagrįstai kreipėsi su ieškiniu į teismą.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas dėl reikalavimo pasiimti vaiką iš jo tėvo namų yra nemotyvuotas ir priešieškinys atmestas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto teiginiu nesutinka, laiko jį nepagrįstu. Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-04-14 sprendimu atsakovo nepilnamečio sūnaus J. J. gyvenamoji vieta yra nustatyta su jo motina – ieškove T. G., jos gyvenamojoje vietoje, motina su sūnumi šiuo metu gyvena Akmenėje, o vaiko tėvas, atsakovas A. J. – Palangoje. Tai, kad ieškovė su sūnumi gyvena kitame mieste nei atsakovas, savaime nesuponuoja ieškovei pareigos pasiimti ar nuvežti vaiką pas atsakovą. Ieškovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Kolegijos nuomone, tokiu atveju tam tėvui, su kuriuo vaikas liko gyventi, neturėtų būti užkraunama atsakomybė už tai, kad jis pasiimtų vaiką po susitikimo su skyrium gyvenančiu tėvu. Tėvas turi dėti visas įmanomas pastangas tam, kad palaikytų ryšį su vaiku. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino tokio atsakovo priešieškinio reikalavimo.
Pasisakydamas dėl ieškovės ir atsakovo argumentų dėl jų tarpusavio konfliktų ir galimo nesugebėjimo susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas negali sureguliuoti visų šalių tarpusavio santykių. Todėl visus ateityje galinčius iškilti klausimus dėl bendravimo tvarkos vykdymo, nepilnamečio vaiko auklėjimo, jo poreikių ar interesų, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, šalys privalo spręsti kartu, tarpusavyje derindamos savo ir vaiko interesus, ir nepaisant nuolatinių konfliktų, vadovaudamiesi bendradarbiavimo ir prioritetiniais vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais, siekti užtikrinti vaikui tinkamas vystymosi sąlygas, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad vaikas turi teisę vienodai bendrauti su abiem tėvais.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pasinaudojęs įstatymų jam suteikta diskrecijos teise tokio pobūdžio bylose, iš ieškovės bendravimo tvarkos pašalino nuostatas, kurias apibrėžia įstatymai ir nustatė tokią bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, kurios iš esmės prašė ieškovė. Apeliantas turi teisę bei pareigą ir toliau maksimaliai dalyvauti auklėjant sūnų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų ir bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką pakeitė tinkamai nepažeisdamas tėvų lygiateisiškumo principo ir atsižvelgęs į mažamečio vaiko interesus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Apelianto nuomone, teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimo proporciją; taip pat apeliantas nesutinka su valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, lygindamas ją su kitoje byloje patirtomis išlaidomis. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė, valstybei priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 41 Eur žyminį mokestį, 462,42 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 11,54 Eur pašto išlaidas (CPK 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.).
CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti šio kodekso straipsniai, paskirstymo. Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80-87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88-92, 97-99 straipsniai.
CPK 99 straipsnis numato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir išlaidų atlyginimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, o 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6-8 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-04-14 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7-922/2014 ir dalinai pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014-07-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-675-357/2014, nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinu prašė atmesti ieškovės ieškinį, nustatyti jo siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Nors pirmosios instancijos teismas iš ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos ir pašalino perteklines nuostatas dėl tėvų valdžios sūnaus atžvilgiu vykdymo priešingai vaiko interesams turinio, teismas iš esmės ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė vadovaudamasis aukščiau nurodytomis teisės normomis, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir minėtų nuostatų pažeidimo.
Kaip minėta, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.), todėl kiekvienoje byloje išlaidos skaičiuojamos individualiai. Šioje byloje nustatyta, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-12-30 sprendimu Nr. SP-4249 (7.3550) ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100% pagalbos teikimo išlaidų. Advokatė R. L. vykdydama Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-12-30 sprendimą Nr. SP-4249 (7.3550), ieškovei T. G. suteikė antrinę teisinę pagalbą: konsultavo ieškovę ir peržiūrėjo jos pateiktus dokumentus, parengė ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo bei priedus prie jo, susipažino su atsakovo priešieškiniu, su atsakovo pateiktais taikos sutarčių variantais, vykdė derybas su atsakovu, atstovavo ieškovę Akmenės rajono apylinkės teisme. CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį, vadovavosi Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-06-08 pažyma Nr. VI-1015(7.3550) ir pagrįstai iš atsakovo priteisė valstybei 462,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios buvo apskaičiuotos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 str.), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, susijusias su tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymu, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinio skundo netenkinus, iš apelianto valstybei priteisiama 86,85 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuri buvo teikiama ieškovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015-08-27 sprendimą Nr. SP-3050-(7.2510) (130-131, 132 b. l.) (CPK 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 86,85 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 85 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank”, įmokos kodas 5630).