- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-09
- Bylos Nr.
- 2A-675-357/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Matiukienė, Rasa Bartašienė (pran.)
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- T. G.
- Išvadą teikia
- Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Danutės Matiukienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7-992/2014 pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui A. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei atsakovo A. J. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir vaiko pavardės pakeitimo, byloje institucija teikianti išvadą – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė T. G. ieškiniu, kurį ne kartą tikslino, kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą prašydama: a) nustatyti nepilnamečio sūnaus J. B., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; b) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį po 350 Lt nuo 2013-03-01 iki vaiko pilnametystės; c) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sumoje 12600 Lt už trejus metus (36 mėn. × 350 Lt); d) paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiam sūnui priteistą išlaikymą; e) nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; f) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (2 t., 64-69 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susilaukė sūnaus J. B., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pripažino tėvystę, todėl vaiko gimimo liudijime atsakovas buvo nurodytas kaip J. B. tėvas, nes pagal jų tarpusavio susitarimą vaikui buvo suteikta motinos pavardė. Gimus sūnui ji su atsakovu susitarė, kad atsakovas pagal finansines galimybes teiks išlaikymą sūnui. Atsakovas išlaikymą sūnui teikė tik iki 2010 m. Vaiko išlaikymui reikia apie 700 Lt/mėn., todėl ieškovė prašo, kad atsakovas kas mėnesį mokėtų po 350 Lt. Nurodė, kad ji 2010-06-04 sudarė santuoką su A. G., su kuriuo susilaukė sūnaus – K. G., gim. (duomenys neskelbtini). A. G. teikė išlaikymą ne tik savo biologiniams sūnui K. G., tačiau ir atsakovo vaikui, rūpinosi jais. Pati yra nedirbanti, registruota darbo biržoje, gauna pašalpas už vaikus, jos sutuoktinis dirbantis, šeimos mėnesinės pajamos yra apie 2000 Lt. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Šeima gyvenamąjį būstą nuomojasi. Taip pat, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus po 350 Lt/mėn., t. y. nuo 2010 m., kai atsakovas nustojo teikti išlaikymą sūnui, iki kreipimosi į teismą dienos, iš viso 12600 Lt. Teismui nutartimi nustačius atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, vaiko tėvas du kartus buvo susitikęs su sūnumi, bendravo su juo. Patvirtino, kad sūnus iki šiol nežino, kad atsakovas yra jo tėvas. Kadangi sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Paaiškino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos. Prašo modifikuoti bendravimo tvarką, numatant, kad atsakovas gali metų neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais – po 3 val., pasiimant vaiką iš jo motinos namų 18 val. Ieškovė nesutiko su priešieškinio reikalavimu pakeisti vaiko pavadę. Nurodė, kad šiuo metu vaikas turi jos mergautinę pavardę, žino, kad jo pavardė yra „B.“, bendrauja su artimaisiais iš jos pusės (su seneliais ir dėmėmis), vaikas nesuprastų, kodėl jo pavardė yra „J.“. Ieškovė nurodė, kad nenori, kad sūnui būtų suteikta jo tėvo pavardė, tačiau teismui neatskleidė to priežasčių.
Atsakovas A. J. su ieškiniu sutiko iš dalies, pateiktu priešieškiniu teismo prašė: a) nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku; b) pakeisti sūnaus J. B., gim. (duomenys neskelbtini), pavardę į J. J., t. y. vaikui suteikti tėvo pavardę; c) priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas (1 t.; 80-85 b. l.).
Atsakovo manymu, vaiko poreikius patenkintų 500 Lt išlaikymo teikimas, t. y. jis sutinka mokėti po 250 Lt/ mėn. Nurodė, kad yra dirbantis, jo mėnesinės pajamos yra apie 2200 Lt, išlaikytinių neturi, nes kiti jo vaikai yra suaugę, jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Paaiškino, kad pagal šalių susitarimą, jis teikė išlaikymą vaikui pagal išgales, paskutinį kartą pinigus ieškovei pervedė 2010 m. rugpjūčio mėn. Kadangi ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra iš esmės tokia pati kaip ir jo siūloma, todėl sutiko, kad būtų nustatyta 2014-01-22 patikslintame ieškinyje numatyta bendravimo tvarka. Atsakovas pripažino, kad iki kreipimosi į teismą, su sūnumi bendravo nedaug. Atsakovas norėtų, kad ieškovė kuo greičiau pasakytų sūnui, kad jis yra berniuko tėvas, nes iki šiol sūnus to nežino. Prašo pakeisti sūnaus pavardę, suteikiant jam tėvo pavardę, kadangi visuomenėje priimtina, kad vaikui suteikiama tėvo pavardė. Atsakovas pripažino, kad gimus sūnui, jam buvo suteikta motinos pavardė jų sutarimu.
Institucija byloje teikianti išvadą – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvai, tačiau ieškovė iki šiol nepasakė sūnui, kad atsakovas yra jo tėvas. Bylos šalys konsultuotos kaip reiktų pranešti vaikui apie tai, kad atsakovas yra jo tėvas, kad vaikui būtų sukeltas kuo mažesnis stresas ir pan. Ieškovės prašomas išlaikymas garantuotų tik minimalių vaiko poreikių patenkinimą, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja vaiko interesams, kadangi vaikas nuo gimimo gyvena su motina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies.
Nepilnamečio vaiko – J. B., gyvenamąją vietą nustatė su ieškove T. G., jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisė iš atsakovo A. J. išlaikymą sūnui J. B., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų rūšių gaunamų pajamų po 350,00 Lt nuo kreipimosi į teismą (2013-02-11) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisė iš atsakovo A. J. nepilnamečio sūnaus J. B., (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 7500,00 Lt už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2013-02-11 (30 mėnesių), skaičiuojant vaikui per mėnesį po 250,00 Lt.
Nepilnamečio vaiko J. B., priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę T. G..
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti pavedė skubiai.
Nustatė atsakovo A. J. bendravimo tvarką su sūnumi J. B.:
Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2014-12-31 atsakovas A. J. bendrauja su sūnumi J. B. taip:metų porinėmis savaitėmis savaitgaliais (t. y. šeštadienį ir sekmadienį) –po 4 val., pasiimant vaiką iš jo motinos namų 12.00 val. ir grąžinant jį į jo motinos namus 16.00 val.;metų neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais – po 3 val., pasiimant vaiką iš jo motinos namų 18.00 val. ir grąžinant vaiką į jo motinos namus 21.00 val.;šalių susitarimu tėvo ir vaiko bendravimas gali vykti kitokia tvarka.Nuo 2015-01-01 atsakovas A. J. bendrauja su sūnumi J. B. taip:metų porinių savaičių šeštadieniais A. J. pasiima sūnų iš jo motinos namų 10.00 val. ir parveža jį į ieškovės namus sekmadienį iki 17.00 val.;per šventes - sūnaus gimtadienį, A. J. gimtadienį, Šv. Velykas, Tėvo dieną, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus - A. J. bendrauja su sūnumi tokia tvarka:kas metai Tėvo dienos, savo gimtadienio, poriniais metais vaiko gimtadienio išvakarėse 17.00 val. pasiima jį ir šventei pasibaigus parveža į ieškovės T. G. gyvenamąją vietą kitą dieną iki 17.00 val.;poriniais metais Šv. Velykų išvakarėse 16.00 val. pasiima vaiką ir šventei pasibaigus (Šv. Velykų antrą dieną) vakare iki 17.00 val. parveža į ieškovės gyvenamąją vietą;neporiniais metais per Šv. Kalėdas pasiima vaiką gruodžio 25 d. ryte iki 12.00 val. ir šventei pasibaigus (gruodžio 26 d.) vakare iki 17.00 val. parveža į ieškovės T. G. gyvenamąją vietą;poriniais metais gruodžio 31d. pasiima vaiką 10.00 val. ryte ir sausio 1 d. vakare iki 17.00 val. parveža į ieškovės T. G. gyvenamąją vietą;vaiko vasaros atostogų metu bendrauja su vaiku 2 savaites iš eilės, pagal prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios su vaiko motina suderintą laiką. Vaikui vykstant atostogauti pas tėvą, jo motina įsipareigoja pasirūpinti sūnaus sezoniniais drabužiais, higienos priemonėmis;esant galimybei, vaiko tėvas A. J. bendrauja su sūnumi jo žiemos bei pavasario atostogų metu arba kitu laiku pagal bendrą šalių sutarimą;jeigu dėl svarbios priežasties (pvz., vaiko tėvas laikinai išvykęs iš Lietuvos į kitą šalį arba vaikas yra laikinai išvykęs į kitą šalį, arba į kitą Lietuvos miestą, vaikų arba tėvo ligos ir kt. nenumatytų priežasčių) pagal sudarytą grafiką vaiko tėvas A. J. negali matytis ir bendrauti su sūnumi, tėvo pasimatymas su vaiku, jam prašant, gali būti perkeliamas į kitą artimiausią savaitgalį. Apie bendravimo grafiko pakeitimą vaikų tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą likus 2 dienoms iki bendravimo datos;sūnui J. B. būnant su tėvu A. J., jis pilnai vaiką išlaikys savo lėšomis. Ieškovė T. G. įsipareigoja netrukdyti sūnui J. B. bendrauti su tėvu A. J. elektroniniais laiškais, telefonu, „Skype“ programa bei kitomis ryšio priemonėmis. Įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui, nedelsiant informuoti atsakovą A. J. telefonu.
Žemesnės instancijos teismas
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Priteisė iš atsakovo A. J. 315,00 Lt žyminio mokesčio bei 99,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Priteisė iš atsakovo A. J. 889,84 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Paliko galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-02-11, 2013-11-07 ir 2014-02-13 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos iki sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, šį ieškovės reikalavimą teismas tenkino ir nepilnamečio J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su ieškove T. G., jos gyvenamojoje vietoje.
Dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė galutiniu reikalavimu sūnaus išlaikymui prašė priteisti po 350 Lt/mėn., nes išleidžia apie 700 Lt, t. y. perkamas maistas, drabužėliai, higienos prekes, vaistus ir vitaminus, kadangi sūnus po to, kai pradėjo lankyti darželį, dažnokai serga. Ieškovė po sūnaus J. B. gimimo sudarė santuoką su A. G., santuokoje susilaukė sūnaus K. G., taigi ieškovės ir jos sutuoktinio šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Ieškovė bei jos sutuoktinis A. G. neturi nekilnojamojo turto, ieškovė nedirbanti, registruota darbo biržoje, gauna nedarbo draudimo išmoką, socialinę pašalpą, išmoką vaikui, iki 2013-08-29 gavo motinystės pašalpą už K. G., ieškovė tvirtino, kad jos vyras dirbantis, šeimos mėnesinės pajamos yra apie 2000 Lt, ieškovės sutuoktinis materialiai išlaiko ne tik savo sūnų, tačiau ir atsakovo sūnų. Teismas nustatė, kad atsakovas dirbantis, mėnesinės pajamos yra apie 2200 Lt, jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kito nekilnojamojo turto atsakovas neturi, jo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovės bei atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės panaši. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra per didelis, atitinka abiejų tėvų turtinę padėtį, neprieštarauja proporcingumo principui, tenkina nepilnamečio vaiko poreikius. Todėl iš atsakovo teismas priteisė išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt iki vaiko pilnametystės. Nagrinėjamu atveju išlaikymą teismas priteisė nuo kreipimosi į teismą dienos.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, iš viso 12600 Lt (36 mėn. × 350 Lt.). Byloje esantys duomenys teismui patvirtino, kad gimus sūnui šalys sudarė susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, kuriuo vaiko motina (ieškovė) įsipareigojo teismo keliu nereikalauti iš vaiko tėvo (atsakovo) išlaikymo ar kitokio turto, o atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą vaikui pagal finansines galimybes. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvai gali sudaryti sutartį dėl savo vaikų materialinio išlaikymo, teismas laikė, kad šalių sutartis nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, todėl sutarties šalims ji yra privaloma, nepriklausomai nuo to, kokia jos forma – žodinė, rašytinė ar patvirtinta notaro. Ieškovės argumentą, kad tarp jos ir atsakovo sudaryta sutartis, kurioje šalys išsprendė sūnaus materialinio išlaikymo klausimą, nėra teisiškai įpareigojanti, teismas laikė nepagrįstu. Teismas nustatė, kad atsakovas mokėjo ieškovei dar esant nėščiai, teikė išlaikymą ir po sūnaus gimimo, teismui pateikti mokėjimo kvitai tai patvirtino, todėl sprendė, kad atsakovas laikėsi šalių susitarimo ir teikė išlaikymą sūnui iki 2010 m. rugpjūčio mėn.
Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už trejus metus teismas tenkino iš dalies ir išlaikymo įsiskolinimą priteisė tik už tą laikotarpį, kai vaiko tėvas (atsakovas) neteikė išlaikymo, t.y. išlaikymo įsiskolinimą priteisė už 30 mėn. (už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2013-02-11).
Teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgdamas į vaiko interesus, konstatavo, kad šalys turėjo vienodas pareigas teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad po 500 Lt kas mėnesį išlaikymas atitinka nepilnamečio vaiko poreikius. Taigi atsakovo dalis sūnaus išlaikymo prievolėje yra 250 Lt/mėn., tokio paties dydžio išlaikymą sūnui turėjo teikti ir ieškovė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti įsiskolinimą už trejus metus skaičiuojant kas mėnesį po 350 Lt, teismas tenkino iš dalies, iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2013-02-11 po 250 Lt kas mėnesį, iš viso 7500 Lt (30 mėn. x 250 Lt = 7500 Lt). Nepilnamečiam vaikui J. B. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę ir sprendimą dėl išlaikymo priteisimo pavedė vykdyti skubiai.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kuri numatyta 2014-01-22 patikslintame ieškinyje, nėra, todėl šioje dalyje sprendimą teismas surašė sutrumpintais motyvais. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos būtų dalyvavęs sūnaus auklėjime, tėviškai juo rūpinęsis. Atsakovas teigia, kad bendrauti su sūnumi kliudo ieškovė. Po teismo nustatytos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, atsakovas du kartus buvo susitikęs su sūnumi, jie kartu bendravo, nors vaikas ir nežino, kad atsakovas yra jo tėvas. Teismas įvertino Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus rekomendacijas, mažamečio amžių, jo dienos režimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su sūnumi kenktų vaiko interesams, todėl nesant ginčo dėl bendravimo tvarkos, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus specialistams nustačius, kad tokia bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, teismas patvirtino 2014-01-22 patikslintame ieškinyje numatytą atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi. Atsižvelgiant į šalių pageidavimus, pakeistina tik adaptacinio laikotarpio (nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2014-12-31) bendravimo tvarka, numatant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi metų neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais – po 3 val., pasiimant vaiką iš jo motinos namų 18 val.
Dėl vaiko pavardės pakeitimo. Gimus sūnui šalių sutarimu jam buvo suteikta vieno iš tėvų – motinos (ieškovės) – pavardė. Atsakovas nuo vaiko gimimo momento yra nurodytas kaip ieškovės sūnaus tėvas, nagrinėjamo byloje atsakovo tėvystė nėra nuginčyta ar nustatyta, taigi nėra pasikeitusios faktinės aplinkybės, dėl ko būtų reikalinga keisti vaiko pavardę. Teismo vertinimu, vaiko turima pavardė nėra įžeidžianti, žeminanti jo orumą ar nepatogi vartoti. Be to, berniukas nuo pat gimimo gyvena ir lieka toliau gyventi su motina (ieškove), jis save identifikuoja kaip J. B., vaikas nežino, kad atsakovas yra jo tėvas, su atsakovu bendravo tik keliskart, taigi tarp jų šiuo metu nėra pakankamai artimo emocinio ryšio. Teismo vertinimu, tikslinga, kad vaikas turėtų pavardę to iš tėvų, su kuriuo gyvena, su kuriuo jį sieja artimi socialiniai ir emociniai ryšiai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad vaiko pavardės keitimas šiuo metu neatitiktų vaiko interesų, todėl priešieškinio reikalavimą pakeisti vaiko pavardę netenkino, berniukui palikdamas motinos pavardė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą dalyje dėl vaiko pavardės pakeitimo ir dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir ginčijamoje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti atsakovo priešieškinį:
1. Nustatyti, kad atsakovas A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi J. B., (gim.2008-06-02) ir dalyvauja jį auklėjant tokia tvarka:
1.1. Atsakovas A. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. B. kas antrą savaitgalį pasiimant/atvežant iš jo buvimo vietos ugdymo/gyvenamosios ir grąžinant/pasiimant vaiką iki 18 val. į jo gyvenamąją vietą;
1.2. Nepilnamečio sūnaus J. B. vasaros atostogų metu atsakovas praleidžia su vaiku 28 kalendorines dienas jo atostogų metu (likus 30 dienų iki vasaros atostogų atsakovas praneša ieškovei apie planuojamą atostogų datą). Paskutinę atostogų dieną atsakovas/ieškovė vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.;
1.3. Pradėjus vaikui lankyti mokyklą, mokyklines atostogas nepilnametis vaikas J. B. praleidžia dalimis su kiekvienu iš tėvų: I atostogų dalį - su atsakovu, II atostogų dalį - su ieškove. Paskutinę atostogų dieną atsakovas/ieškovė vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.;
1.4. Per šventes su nepilnamečiu sūnumi J. B. bendrauja tokia tvarka:
1.4.1. Atsakovas su nepilnamečiu praleidžia Tėvo dieną;
1.4.2. Neporiniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 d. d.) sūnus praleidžia su atsakovu, poriniais - su ieškove. Neporiniais metais sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos atsakovas/ieškovė pasiima/atveža Kūčių dieną iki 17 val. ir parveža/pasiima sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną iki 18 val.;
1.4.3.Neporiniais metais Naujuosius metus (gruodžio 31 d.- sausio 1 d.) sūnus praleidžia su ieškove, poriniais - su atsakovu. Poriniais metais sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos atsakovas/ieškovė pasiima/atveža gruodžio 31 d. iki 17 val. ir parveža/pasiima sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną iki 18 val.);
1.4.4. Neporiniais metais Šv. Velykas (2 dienas) sūnus praleidžia su atsakovu, poriniais - su ieškove. Neporiniais metais sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos atsakovas/ieškovė pasiima/atveža iki 17 val. ir parveža/pasiima sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną iki 18 val.;
Neporiniais mėnesiais sūnų pasiima/atveža iš/į jo gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos - atsakovas, poriniais mėnesiais -ieškovė.Ieškovė privalo informuoti žodžiu atsakovą apie nepilnamečio sūnaus ligas ir susirgimus;Ieškovė privalo informuoti žodžiu atsakovą apie nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos adreso pakeitimą;
Ieškovė privalo gauti raštišką sutikimą iš atsakovo, sūnui vykstant į užsienį.
Ieškovė T. G. kas antrą kartą pati pristato vaiką tėvui t.y. atveža/pasiima į/iš atsakovo gyvenamą vietą Sodų g. 4-106, Palanga.
2. Įpareigoti ieškovę teikti atsakovui pagrindžiančius dokumentus priteistos sumos vaiko išlaikymui.
3. Paskirstyti bylinėjimosi išlaidas CPK nustatyta tvarka.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad teismas spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, neatsižvelgė į aiškiai pagrįstas pasikeitusias faktines aplinkybes, t.y. į tai, kad pavardę yra pakeitusi motina, tai yra „B.“ tapo „G.“, kurios pavardė vaikui suteikta. Siekiant ateityje išvengti vaiko interesų pažeidimo, atsirandančio dėl skirtingų tėvo, mamos ir sūnaus pavardžių, apeliantas mano, kad vaikui suteikus pavardę „J.“ ateityje būtų išvengta vaiko interesų pažeidimų. Dėl skirtingų pavardžių aplinkinių ir darželio (klasės) draugų tarpe sūnus gali pradėti jausti pažeminimus ir diskriminaciją, todėl atsakovo pavardės suteikimas padės apsaugoti sūnų nuo galimo streso ar nepilnavertiškumo jausmo. Vaikui turint atsakovo A. J., pavardę nereikės nuolat įrodinėti, kas yra jo tėvas.
2. Apelianto įsitikinimu, ieškovė turėjo galimybę keisti ieškinio reikalavimus iki bylos nagrinėjimo iš esmės įstatymu nustatyta tvarka, todėl ieškovės patikslintas ieškinys pateiktas 2014-01-22 yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymi, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepareiškė prieštaravimo dėl pateikto atsiliepimo, sutiko su juo bei jame pateikta bendravimo su sūnumi tvarka. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktą 2014-02-12 atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir jame išdėstytus reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, kuriame aiškiai išreikšta valia atmesti ieškovės patikslintą ieškinį, ginčijant nurodytą ieškovės bendravimo su vaiku tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas priimdamas sprendimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, punktuose 2.3, 2.5. priėmė sąlyginį sprendimą. Teismas nepagrįstai remiasi ieškovės tariamu ketinimu ateityje įsidarbinti ir tuo nepagrįstai keitė atsakovo siūlomą bendravimo tvarką su vaiku. Atkreipia dėmesį, kad šiai dienai, vaikui J. B., atsakovas nėra pristatytas kaip tėvas ir taip pat šiuo punktu skubiai nevykdoma teismo nutartis. Teismas neatsižvelgė į esamas aplinkybes nevykdant laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatant maksimaliai galimą bendravimo tvarką su vaiku. Teismas nustatydamas bendravimo tvarką su vaiku neatsižvelgė į institucijų pateiktą išvadą 2013-07-25 Nr. S-2213(6.10) ir rekomendaciją po adaptacinio laikotarpio patvirtinti atsakovo A. J. bendravimo tvarką su vaiku.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė T. G. įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantas, teismo sprendimo dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neskundžia. Tačiau nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl vaiko pavardės pakeitimo ir dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Dėl sūnaus pavardės keitimo
Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo dalykas – materialinės teisės normų, reglamentuojančių pavardės vaikui pakeitimą, taikymas.
Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja LR CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Taigi, tėvai negali išrinkti vaikui pavardės, ši turi sutapti su tėvų pavarde ir tradiciškai nurodyti vaiko kilmę iš tėvų. Jeigu nėra nustatyta vaiko kilmė iš tėvo, vaikui pavardė suteikiama pagal motinos pavardę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis civilinės metrikacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 05 19 įsakymo Nr. 1R-160 (toliau – Taisyklės), vaiko gimimo metu galiojusios redakcijos 33.2 punktu, jei vaiko motina nėra susituokusi su vaiko tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ar nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Be to, minėtų Taisyklių 32.7 punkte nustatyta, kad jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, duomenys apie vaiko tėvą nėra įrašomi. Bylos duomenimis nustatyta, kad registruojant šalių sūnaus J. B. gimimą, jam buvo suteikta motinos pavardė, o vaiko tėvu įrašytas atsakovas (1 t. 3 b. l.). Pačios šalys pripažįsta, kad gimus sūnui jos sutarė, kad gimusiam vaikui bus suteikta vaiko motinos (ieškovės) pavardė. Šios nuostatos nepaneigia vaiko pavardės suteikimo tėvų susitarimu principo, tačiau numato vaiko pavardės suteikimo tvarką, todėl šalių sūnui pagrįstai buvo suteikta jo motinos pavardė „B.“. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, į vaiko gimimo liudijimą, kaip vaiko tėvas, įrašytas teisėtai, šalių susitarimu, pagal visas jų vaiko gimimo metu civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančius reikalavimus.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7str. 1 d. bei CK 3.161 str. 1 d. įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t.y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. J. B. pavardė buvo suteikta daugiau nei po mėnesio nuo jo gimimo, todėl šiuo atveju, tarp šalių kilus ginčui, aktualus yra tik vaiko pavardės pakeitimo klausimas. Nepilnamečių vaikų tėvų ginčai, susiję su nepilnamečio vaiko vardo arba (ir) pavardės pakeitimu, sprendžiami teisme teisės aktų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šios kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
CK 3.167 str. 4 d. numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Taigi, vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111, su vėlesniais 2008 m. spalio 29 d. Nr. IR-415 pakeitimais. Šių taisyklių 15 p. nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti pakeista tik vieno iš tėvų pavarde. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vaiko pavardės pakeitimo klausimą, neatsižvelgė į aiškiai pagrįstas pasikeitusias faktines aplinkybes, t.y. į tai, kad pavardę yra pakeitusi motina. Byloje esantis santuokos liudijimas patvirtina, kad ieškovė T. B., ištekėjusi pasirinko vyro pavardę ir dabar yra „G.“ (1 t., 5 b. l.). Ieškovei sudarius santuoką ir pakeitus jos mergautinę pavardę į jos vyro, šiuo metu šalių sūnaus pavardė neatitinka jo motinos pavardės, todėl teismo vertinimu, šiuo aspektu yra pažeidžiami vaiko interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, yra svarbus vaiko gimimo liudijime tikrojo biologinio tėvo įrašymo faktas. Teisėjų kolegija pasikartoja, kad atsakovas, kaip vaiko tėvas, yra įrašytas nuo pat vaiko gimimo liudijimo išdavimo. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2007). Pažymėtina tai, kad Jokūbui dabar yra šešeri metai, tokio amžiaus vaikai pradeda skaityti, todėl pavardžių jo gimimo liudijime neatitikimas, ateityje gali lemti jo identiškumo praradimą. Taigi, atsakovo pavardė yra įrašyta vaiko gimimo liudijime, todėl vaikas, net ir be jo dabartinės pavardės pakeitimo, sužinos, kad jo tėvas yra atsakovas. Svarbu pažymėti ir tai, kad vaikas šiuo metu lanko darželį, kitais metai pradės lankyti mokyklą, todėl tiek jo, tiek motinos skirtingų pavardžių nurodymas, gali sukelti vaikui diskomfortą, diskriminaciją, ar nusivylimo jausmą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad vaiko biologinis tėvas siekia bendravimo su sūnumi, į tai, kad šiame amžiaus tarpsnyje vaikai save dažniau identifikuoja ne pagal pavardę, o pagal vardą, todėl šiuo atveju, teismo nuomone, biologinio tėvo pavardės nepilnamečiam Jokūbui suteikimas labiau atitiktų jo interesus. CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pastebi, kad per daugiau nei šešerius metus, ieškovė nėra atskleidusi Jokūbui, kas yra jo biologinis tėvas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kuo greičiau ir anksčiau, tokio amžiaus vaikas bus supažindintas su esamomis aplinkybėmis, pristatant atsakovą A. J. vaikui J. B., kaip tėvą, tuo mažesnį stresą patirs augantis vaikas. Aplinkybė, kad sūnus visą laiką nuo gimimo gyveno ir tebegyvena su motina, dabar turi jaunesnį brolį kita pavarde, nepaneigia vaiko teisės žinoti savo tėvą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nėra nurodžiusi konkrečių aplinkybių ar priežasčių, kodėl nesutinka pakeisti vaiko pavardės. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju biologinio tėvo pavardės pakeitimas leis užtikrinti vaiko interesų apsaugą. Nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vaiko pavardės keitimas šiuo metu neatitinka vaiko interesų.
Pirmosios instancijos teismas, visiškai be pagrindo nesirėmė ir papročiais, nors visuomenėje ir konkrečiai, lietuvių tautoje, kurios atstovais yra tiek ieškovė, tiek atsakovas, ir jų sūnus, esantys papročiai vienareikšmiškai patvirtina, kad vaikai turi savo tėvo pavardę visais tais atvejais, kai tėvas yra žinomas. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos pripažintina, kad vaiko pavardės pakeitimas išsaugotų ir užtikrintų vaiko identiškumą, išsaugant su jo individualybe susijusius tėvo ir vaiko ryšius. Todėl pagrįstu laikytinas atsakovo reikalavimas pakeisti vaiko pavardę iš „B.“ į „J.“ (CK 3.167 str. 1 ir 2 dalys).Vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl vaiko pavardės keitimo pakeistinas ir šioje dalyje teisėjų kolegija priešieškinį tenkina - pakeičia sūnaus J. B., gim. (duomenys neskelbtini), pavardę į J. J., t. y. vaikui suteikiant tėvo pavardę (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bendravimo ss sūnumi tvarkos nustatymo
Pagal CK 3.170 straipsnio 2 dalį vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Įstatymas suteikia lygias galimybes abiems tėvams bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 dalis), todėl kilus ginčui tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, teismas turi atsižvelgti, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai būtų sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, tuo pačiu bendraujant su vaiku, tai reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę; skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismo praktika orientuoja į tai, kad vaiko neįmanoma auklėti su juo nebendraujant. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iki 2014-12-31 nustatė minimalią bendravimo su vaiku tvarką. Kadangi apeliantas šiuo aspektu teismo sprendimo neskundžia, teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.
Teisėjų kolegija, įvertinus apeliacinio skundo argumentus dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pastebi, kad apeliantas esminių ir konkrečių argumentų, kurie paneigtų teismo patvirtintą pagal ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką, nėra nurodęs.
Apelianto įsitikinimu, ieškovė turėjo galimybę keisti ieškinio reikalavimus iki bylos nagrinėjimo iš esmės įstatymu nustatyta tvarka, todėl ieškovės patikslintas ieškinys pateiktas 2014-01-22 turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas. Nors CPK 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą, tačiau ir vėliau ieškovas gali atlikti šiuos veiksmus, jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsakovui pareiškus priešieškinį byloje dėl pavardės keitimo ir bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, ieškovė turėjo procesinę teisę pareikšti patikslintą ieškinį prašant nustatyti jos siūlomą su sūnumi bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovės patikslintas ieškinys turėjo būti atmestas.
Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktą 2014-02-12 atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir jame išdėstytus reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, kuriame aiškiai išreikšta valia atmesti ieškovės patikslintą ieškinį, ginčijant nurodytą ieškovės bendravimo su vaiku tvarką. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą laiko nepagrįstu. Byloje esančio atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį turinys nepatvirtina apelianto nurodomų argumentų. Priešingai, atsiliepime nėra jokių argumentų, kurie leistų teigti apie atsakovo ginčijamą ieškovės nurodytą bendravimo su vaiku tvarką.
Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatydamas bendravimo su sūnumi tvarką, priėmė sąlyginį sprendimą. Teismui patvirtinus bendravimo tvarką, kurioje nustatyta, kad „prieš mėnesį iki atostogų pradžios su vaiko motina suderina laiką“, ar „apie bendravimo grafiko pasikeitimą vaikų tėvai informuoja vienas kitą likus 2 dienoms iki bendravimo datos“, nėra ir negali būti laikoma sąlyginio teismo sprendimo priėmimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad biologinio tėvo ir vaiko ryšio stiprinimui reikalaujama pasiruošimo, kurio pobūdis ir apimtis visada reikalauja aktyvaus ir supratingo visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo. Todėl šių sąlygų bendravimo su vaiko tvarkoje patvirtinimas, negali lemti sprendimo neapibrėžtumo bei nesąžiningos šalies galimybe piktnaudžiauti bendravimo tvarkoje nustatyta teise.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečios vaiko gyvenamosios vietos, kur turi būti perduodamas pasimatymui ne blogesnėmis sąlygomis nei vaiko gyvenamomis namuose sąlygomis, tai yra tikslu užtikrinti komfortišką bendravimą. Visų pirma, sūnaus gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su jo motina jos gyvenamojoje vietoje. Todėl akivaizdu, kad iš šios vietos ir turi būti perduodamas vaikas. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad bendravimo su sūnumi tvarka teismo patvirtinta tikslu atrasti, sustiprinti tėvo ir sūnaus emocinį ryšį, o neužtikrinti komfortišką bendravimą.
Pažymėtina, kad nustatant bendravimo tvarką, šios bylos kontekste, šiuo metu prioritetiškai yra svarbus atsakovo, kaip tėvo, sūnui pristatymas. Teisėjų kolegija pastebi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, nutartimi dėl laikino bendravimo su sūnumi nustatymo, ieškovė buvo įpareigota tai padaryti, todėl atsižvelgiant į vaiko interesus, ieškovė negali piktnaudžiauti šio teismo įpareigojimo nevykdymu.
Pasisakydamas dėl ieškovės ir atsakovo tarpusavio konfliktų ir galimo nesugebėjimo susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas negali sureguliuoti visų šalių tarpusavio santykių. Todėl visus ateityje galinčius iškilti klausimus su bendravimo tvarkos vykdymu, nepilnamečio vaiko auklėjimu, jo poreikiais ar interesais, įskaitant ir ateityje pasikeisiančias aplinkybes, kad vaikas pradės lankyti mokyklą, ar ieškovė pradės dirbti, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, šalys privalo spręsti kartu, tarpusavyje derindamos savo ir vaiko interesus, ir nepaisant nuolatinių konfliktų, vadovaudamiesi bendradarbiavimo ir prioritetiniais vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais, siekti užtikrinti vaikui tinkamas vystymosi sąlygas, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad vaikas turi teisę vienodai bendrauti su abiem tėvais.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės aktų nuostatų ir bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustatė tinkamai. Įvertintina aplinkybė, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo
Pažymėtina, kad Akmenės rajono apylinkės teisme 2014-06-02 priimtas atsakovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo išlaikymo įsiskolinimo dalyje. Kadangi šio klausimo išsprendimas nepatenka į apeliacinės instancijos teismo kompetenciją, grąžinus bylą po apeliacinio skundo nagrinėjimo, šį prašymą spręs pirmosios instancijos teismas.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą dalyje dėl vaiko pavardės pakeitimo pakeisti ir šioje dalyje priešieškinį tenkinti – pakeisti sūnaus J. B., gim. (duomenys neskelbtini), pavardę į J. J..
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.