Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sport Entertainment“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „SE event“.

Ieškovė prašė: 1) pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo; 2) negrąžinti ieškovės į darbą, priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad pagal šalių 2012 m. rugpjūčio 24 d. darbo sutartį ji dirbo atsakovo įmonėje Programų skyriaus vadovės pareigose. Ieškovės teigimu, 2013 m. liepos 3 d. bendrovės direktorius netikėtai pareikalavo ieškovės parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru; ieškovei nesutikus, direktorius pradėjo naudoti psichologinį spaudimą. Anot ieškovės, 2013 m. liepos 4 d. ji darbo vietoje pasigedo darbo priemonių – nešiojamojo kompiuterio, be kurio ieškovė negali vykdyti savo darbinių funkcijų, pakeistas jos darbo el. pašto slaptažodis; dėl šių darbdavio veiksmų ieškovė 2013 m. liepos 4 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Ieškovė pažymėjo, kad dėl patirtos didelės įtampos jai sutriko sveikata, liepos 8 d. ieškovė paguldyta į ligoninę. Anot ieškovės, 2013 m. liepos 18 d. apie 10 val. 30 min. jai nuvykus į darbovietę atsakovo darbuotojai vertė ieškovę pasirašyti dokumentus, su kuriais ieškovei neleista tinkamai susipažinti, todėl ji dokumentų nepasirašė. Ieškovės teigimu, ji liepos 23 d. iš Valstybinės darbo inspekcijos gavo dokumentus, susijusius su atleidimu iš darbo. Ieškovė pažymėjo, kad 2013 m. liepos 3-4 dienomis buvo darbe, todėl atsakovo 2013 m. liepos 18 d. įsakymu nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo už nebuvimą darbe nurodytomis dienomis). Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo nesąžiningus veiksmus pagrindė ir tai, kad bendrovės direktorius, dar ieškovei einant darbines pareigas, šias pareigas siūlė užimti kitam asmeniui, t. y. atsakovas sistemingai siekė atleisti ieškovę iš pareigų. Anot ieškovės, ji savo darbą atlikdavo ne tik biure (vykdavo pas klientus, tiekėjus), todėl net jeigu tam tikrą laiką ieškovė ir nebūdavo biure, tai nereiškė, jog ji neatliko darbinių funkcijų. Ieškovės teigimu, darbo priemonių netikėtas atėmimas, nuolatinis psichologinis spaudimas nutraukti darbo sutartį, ieškovės pranešimų ir prašymų ignoravimas, saugios darbo aplinkos neužtikrinimas vertintini kaip neteisėti ir tyčiniai darbdavio veiksmai (ieškovės patirtos neturtinės žalos kontekste).