- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-667-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31626-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- Z. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1908-936/2018 pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. K. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1 020,49 Eur draudimo išmoką, 50,88 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei priklauso automobilis Mercedes Benz S600 L, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas atsakovo nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. 2016 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuota transporto priemonės dalių vagystė. 2016 m. gegužės 3 d. atsakovas suderino remonto sąmatą 8 959,59 Eur sumai su PVM, naujų originalių dalių kainos išskaita dėl automobilio būklės pagerinimo – 70 procentų, franšizė – 10 procentų, atlyginant žalą taikoma bendra 20 procentų išskaita visai žalos sumai. Atėmus visas privalomas išskaitas ir PVM, išmokėtiną draudimo išmokos sumą sudarė 2 147,19 Eur be PVM, kurią ieškovės sūnus 2016 m. gegužės 5 d. paprašė pervesti į ieškovės banko sąskaitą. 2016 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas pranešė, kad išmokės 1 126,70 Eur draudimo išmoką. Atsakovas nepagrindė, kodėl nusprendė išmokėti tik dalį draudimo išmokos (CK 6.189 str.).
Atsiliepimas
2. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės sūnus planavo automobilio remonto darbus atlikti UAB „Autoservista“, tačiau darbai ten nebuvo atlikti, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja draudimo išmokos pagal su šia bendrove suderintą remonto darbų sąmatą. Ieškovei išmokėta draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal draudimo sutarties dalimi esančių Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 numatytą metodiką, pagal kurią draudimo išmoka pagal šalių sutarties sąlygas skiriasi priklausomai nuo to, ar automobilis yra remontuojamas ir atlyginama faktinė remonto darbų kaina pagal pateiktas sąskaitas, ar apskaičiuojama teorinė draudimo išmoka pagal draudiko turimą dalių ir darbų kainą, kai nėra pateikiamos automobilio remonto išlaidos ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Ieškovei paprašius pervesti draudimo išmoką į jos sąskaitą, atsakovas apskaičiavo 1 251,89 Eur nuostolio dydį, ir pritaikius 10 procentų išskaitą, ieškovei išmokėjo 1 126,70 Eur draudimo išmoką. Ieškovė turėjo teisę susipažinti su visa žalos administravimo medžiaga, tačiau to nepadarė (CPK 178 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei Z. K. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 723,36 Eur draudimo išmoką, 36,07 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 759,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. rugpjūčio 23 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 1 605,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė Z. K. ir atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. rugsėjo 17 d. sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kurios galiojimo laikotarpis nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d., pagal kurią sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimu, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų apdrausta ieškovės transporto priemonė – Mercedes Benz S600 L. Draudimo sutartis sudaryta pagal transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. 2016 m. balandžio 26 d. įvykio metu apdraustas automobilis apvogtas, sugadinimai užfiksuoti atsakovo 2016 m. balandžio 26 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte, žalos bylos Nr. 1707937. Atsakovo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškovei apskaičiuota ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. išmokėta 1 126,70 Eur draudimo išmoka žalos. 2016 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas taip pat priėmė sprendimus pagal ginčo draudimo sutartį išmokėti draudimo išmokas ieškovei už 2015 m. spalio 23 d. įvykį žalos byloje Nr. 1641527 ir už 2016 m. balandžio 5 d. įvykį žalos byloje Nr. 1699926. 2016 m. balandžio 26 d. transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad transporto priemonės būklė prieš apgadinimą – tvarkinga. Byloje nepateikti duomenys, kad draudimo apsauga 2016 m. balandžio 5 d. apžiūros akte įvardintoms transporto priemonės dalims (kairės ir dešinės pusės veidrodžių stiklams) būtų buvusi sustabdyta.
5. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nekilo ginčas, kad ginčo žalos byloje nebuvo pateikti ieškovės automobilio remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, todėl draudikas turėjo vadovautis transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.6.1.1 p., pagal kurį būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, bet ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai, ir draudiko nurodytus keičiamų detalių ir (ar) dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir (ar) dalis sumokėtų draudikas. Taisyklėse numatyta draudiko prerogatyva nustatyti mokėtinos draudimo išmokos dydį, tačiau ši draudiko veikla, apskaičiuojant atlygintiną žalą draudėjui, turi turėti faktinį pagrindą, o draudėjui išlieka teisė įrodinėti draudiko atlikto žalos apskaičiavimo neteisingumą ar nepagrįstumą.
6. Teismas nustatė, kad 2016 m. gegužės 3 d. buvo suderinta remonto darbų sąmata tarp atsakovo ir ieškovės pasirinkto serviso pagal UAB „Autoservista“ 2016 m. balandžio 26 d. remonto sąmatą, kurioje numatyta remonto kaina 8 959,59 Eur su PVM. Ieškovė, atsižvelgdama į visas nurodytas išskaitas, t. y. 70 procentų naujų originalių dalių kainos išskaita dėl automobilio būklės pagerinimo, 10 procentų franšizė, 20 procentų išskaita dėl remonto atlikimo ne draudiko nurodytose remonto dirbtuvėse, sutiko su sąmata (be PVM) ir paprašė išmokėti šią draudimo išmoką. Atsakovas sprendimą dėl 1 126,70 Eur draudimo išmokos išmokėjimo priėmė vadovaudamasis 2016 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta sąmata, kurioje nurodyta remonto kaina 2 545,52 Eur be PVM, iš kurios išskaityta 70 procentų naujų originalių dalių kainos išskaita dėl automobilio būklės pagerinimo ir 10 procentų franšizė. Nuostolio suma abejais atvejais apskaičiuota Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Vartotojo rankiniu būdu įvesti duomenys sąmatoje žymimi žvaigždute (*). Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 34 punktą skaičiuodamas remonto darbų išlaidas, transporto priemonių vertintojas taiko vidutinius remonto darbų įkainius, atitinkančius technologijos lygį, ir vadovaujasi gamyklų gamintojų rekomenduojamais laiko normatyvais. Teismas, palyginęs atsakovo remonto sąmatas, nurodė, kad jose iš esmės nurodomi tapatūs darbų kiekiai, esminį remonto kaštų skirtumą sudaro detalių kaina, t. y. distroniko, kairės pusės šoninio veidrodėlio mechanizmo, parkavimo sistemos laidų pynių neįskaičiavimas į sąmatą bei visų naujų originalių dalių kainų skirtumai. 2016 m. rugpjūčio 17 d. sąmatoje yra pritaikytas 18 procentų kainos mažinimas, nes tokią nuolaidą detalėms atsakovui taiko oficialaus Mercedes Benz atstovas UAB „Silberauto“. 2016 m. rugpjūčio 17 d. sąmatoje pritaikyta 18 procentų nuolaida detalėms atitinka transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.6.1.1 p. nuorodą į tai, kad skaičiuojamos detalių ir dalių kainos, kurias sumokėtų draudikas.
7. Teismas iš byloje atliktos ir pateiktos eksperto J. A. ekspertizės išvados ir eksperto paaiškinimų nustatė, kad ekspertas remonto išlaidas apskaičiavo naudodamas kompiuterinę programą Audatex, transporto priemonės remonto kaštai apskaičiuoti pagal transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.5 p (sudedant remonto darbų, dažymo darbų, dalių, dažymo medžiagų vertę bei atimant nusidėvėjimą) bei 9.6.1.1 p. nuostatas. Ekspertas, laikydamasis taisyklių 9.6.1.1 p. nurodymų bei atsižvelgdamas į atsakovo rekomenduojamo autoserviso remonto ir dažymo darbų valandinį įkainį, taikė 21 Eur/val. įkainį, kuris yra mažesnis už visose byloje pateiktose sąmatose nurodytus įkainius. Taip pat ekspertas, laikydamasis taisyklių 9.6.1.1 p. nurodymų, taikė 60 procentų dažymo medžiagų koeficientą, kuris yra mažiausias iš visų byloje pateiktose sąmatose nurodytų koeficientų (taikytas būtent 2016 m. rugpjūčio 17 d. sąmatoje, nes kitose sąmatose taikyti 85–100 procentų koeficientai). Eksperto sudarytoje sąmatoje naudotos Mercedes Benz automobilių gamintojo oficialaus įgalioto atstovo Lietuvoje UAB „Silberauto“ pateikiamos dalių kainos, kurios užprogramuotos Audatex skaičiavimo modulyje, galiojusios įvykio dieną, t. y. 2016 m. balandžio 26 d. Dalims taikytas taisyklių 3.6.3 p. numatytas nusidėvėjimas, t. y. 70 procentų. Analizuodamas eksperto sąmatoje nurodytas dalių kainas, teismas nustatė, kad jos yra identiškos nurodytoms draudiko su UAB „Autoservista“ suderintoje sąmatoje. Eksperto sąmatoje nurodyta bendra remonto kaina 2 579,84 Eur be PVM, išskaičius 70 procentų naujų originalių dalių kainos išskaitą dėl automobilio būklės pagerinimo.
8. Teismas, spręsdamas dėl mokėtinos draudimo išmokos nagrinėjamu atveju, atsižvelgė į teismo eksperto J. A. ir atsakovo transporto žalų ekspertų grupės vadovo D. N. paaiškinimus, kad į kompiuterinę sistemą Audatex įvedus transporto priemonės sugadinimus, sistema automatiškai pagal gamintojo nurodymus parenka keistinų dalių bei darbų kodus ir kiekius. Atsakovo ir teismo eksperto sąmatų suvestinėse yra atskirai išskirtos darbų, dažymo ir dalių kainos. Analizuodamas dažymo darbų ir medžiagų kainas sąmatose, teismas nustatė, kad didžiausia dažymo kaina (142,94 Eur be PVM) numatyta būtent 2016 m. rugpjūčio 17 d. žalos sąmatoje, pagal kurią išmokėta draudimo išmoka, tai atitinka ieškovės interesus byloje, atsakovas savo paskaičiavimus šioje sąmatoje laiko teisingais. Analizuodamas 2016 m. rugpjūčio 17 d. žalos sąmatą, pagal kurią išmokėta draudimo išmoka, ir iš atsakovo atstovų paaiškinimų, teismas nustatė, kad vietoje dalių – parkavimo sistemos laidų pynių ir kairės pusės šoninio veidrodžio mechanizmo (dalys Nr. 0377, 1737, 2677 (2016 m. balandžio 26 d. ir eksperto sąmatose)), 2016 m. rugpjūčio 17 d. sąmatoje nurodyti darbai – parkavimo sistemos laidų pynių remontas ir kairės pusės laidų pynės. Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrindė tokio rankinio sąmatos pakoregavimo, kad, administruojant žalą, nebuvo nustatytas poreikis šioms dalims. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 26 d. draudiko sąmatoje buvo skaičiuojamos nurodytos dalys, jos taip pat skaičiuojamos ir eksperto pateiktoje sąmatoje, todėl įvertinęs tai, kad Audatex sistema pagal sugadinimus parenka reikalingas dalis bei darbus, teismas laikė nepagrįstu šių dalių rankinį pašalinimą iš 2016 m. rugpjūčio 17 d. sąmatos, į ją įtraukiant tik laidų pynių remonto darbus, atsakovui neįrodžius tokios būtinybės. Teismas nurodė, kad po 2016 m. balandžio 5 d. įvykio (žalos Nr. 1699926) ieškovės automobilis buvo suremontuotas, ką patvirtina 2016 m, balandžio 15 d. transporto priemonės papildomos techninės apžiūros aktas, todėl teismas laikė nepagrįstai atsakovo teiginius dėl atsisakymo kompensuoti ieškovei kairės pusės šoninio veidrodžio mechanizmą, motyvuojant ankstesnių įvykių pasekmėmis. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. draudiko sąmatoje, pagal kurią priimtas sprendimas išmokėti draudimo išmoką, visos dalys skaičiuotos pagal UAB „Silberauto“ kainas įvykio dieną, laikė nepagrįstu vienintelės detalės – distroniko kainos skaičiavimą kitu būdu, t. y. vadovaujantis UAB „Akstė servisas“ pasiūlymu, nes šio serviso sąmatoje distroniko daviklio kaina įvesta vartotojo, kainos galiojimas nurodytas nuo 2017 m. lapkričio 1 d., nesutampa dalies numeris sistemoje, todėl nėra objektyvios galimybės patikrinti šios kainos atitiktį taisyklių 9.6.1.1 p. Teismas nurodė, kad draudikas turėjo sutartinį pagrindą taikyti savo mokamą kainą už dalis (18 procentų nuolaida), apskaičiuodamas draudimo išmoką, todėl 2016 m. balandžio 26 d. ir eksperto sąmatose nurodytos vienodos šių dalių kainos skaičiuotinos pagal taisyklių 9.6.1.1 p. ir sudaro 3 822,86 Eur. Teismas padarė išvadą, kad automobiliui keistinų dalių kaina yra ne 2 148,04 Eur, o 5 670,90 Eur (2 148,04 – 300 + 3 822,86). Įvertinęs eksperto paaiškinimus, kurie iš esmės neprieštarauja atsakovo atstovo D. N. paaiškinimams, kad Audatex sistema nustato pagal gamintojo remonto technologijas 2 procentų dydžio nuo dalių kainos smulkių detalių (varžtelių, kniedžių, klijų ir kt.) skaičiuotiną kainą, nes šios detalės neskaičiuojamos atskirai, o atsakovas neįrodė, kad nagrinėjamu atveju šios detalės nereikalingos, teismas sprendė, kad smulkių dalių kaina, t. y. 113,42 Eur (5 670,90 x 2 procentai), ieškovei turi būti kompensuota išmokant draudimo išmoką. Atsižvelgdamas į tai, kad dalių pašalinimas įrašant į 2016 m. rugpjūčio 17 d. sąmatą remonto darbus pripažintas nepagrįstu draudimo išmokos mažinimu, teismas sprendė, kad iš bendros darbų kainos turi būti atimta 77,16 Eur laidų pynių remonto suma, todėl kompensuotina darbų kaina nustatoma 177,38 Eur (254,54 – 77,16). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsakovo skaičiavimo metodiką ir vadovaudamasis taisyklių 9.6.1.1 p., konstatavo, kad bendra ieškovės automobilio remonto kaina yra 6 104,64 Eur be PVM. Įvertinus 70 procentų naujų originalių dalių kainos išskaitą dėl automobilio būklės pagerinimo ir 10 procentų franšizę, ieškovei mokėtina draudimo išmoka siekia 1 850,06 Eur (177,38 Eur darbų kaina + 142,94 Eur dažymas + 1 735,30 dalys su 70 procentų nusidėvėjimu = 2055,62 Eur; ir 2055,62 – 10 procentų besąlyginė išskaita = 1850,06 Eur). Ieškovei išmokėta 1 126,70 Eur suma, todėl teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė neišmokėtos draudimo išmokos dalį – 723,36 Eur.
9. Teismas nurodė, kad nevertins atsakovo pateiktų duomenų apie draudiko pranešimo pagrindu atliekamą ikiteisminį tyrimą, nes šis ikiteisminis tyrimas nėra pabaigtas, pagrindų sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą nenustatyta. Tuo atveju, jeigu baudžiamajame procese bus nuteisti dėl nusikalstamų veikų kalti asmenys, atsakovas galės savo pažeistas teises, išmokant draudimo išmokas, ginti įstatymų nustatyta tvarka.
10. Teismas, įvertinęs priteistos draudimo išmokos sumą, nutarė priteisti ieškovės naudai 5 procentų metinių palūkanų už neišmokėtos draudimo išmokos dalį nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., t. y. 36,07 Eur už 364 pradelstas atsiskaityti dienas (CK 6.987 str.; Draudimo įstatymo 98 str.; Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.1 p., 9.5 p., 9.6.1.1 p., 9.7 p.; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 4 p., 34 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtinta Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, kuri draudikui nėra privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018). Ginčo šalis sieja sutartiniai civiliniai santykiai, todėl nuostolio dydis turi būti apskaičiuojamas pagal sutarties sudėtine dalimi esančių Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9 skyriuje nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012).
11.2. Teismas nepagrįstai byloje paskyrė ekspertizę ir didesnę įrodomąją galią suteikė turto vertintojo išvadai, kadangi teisės aktai nenumato draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką pagal pateiktą turto vertintojo ataskaitą. Teismų praktikoje analogiški reikalavimai draudimo išmoką apskaičiuoti pagal turto vertintojo ataskaitą yra atmetami (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2298-661/2016, 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1706-585/2016). Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Atliktas turto vertinimas nenustatė jokių draudiko skaičiavimo klaidų ar netikslumų, turto vertintojas naudojo draudiko įkainius ir medžiagų koeficientus, skyrėsi tik detalių kainos.
11.3. Teismas konkrečiai nenurodė, kokio faktinio pagrindo nebuvo, draudikui apskaičiuojant išmokos dydį. Atsakovas teikė užsakytus partnerių komercinius pasiūlymus (UAB „Korpo autocentras“, UAB „Matsuda“), kuriuose nurodyta darbų kaina yra panaši atsakovo nurodytai. Atsakovas įrodė, kad remonto darbų sąmatą sudarė sąžiningai ir faktiškai pagrįstą, o ne nekorektišką, neįtraukiant darbų, detalių ar nerealiomis kainomis.
11.4. Teismas nepagrįstai sprendimą grindė Audatex platformos paaiškinimais, kadangi teisės aktai dėl šios platformos draudikui nėra privalomi. Rinkoje tai viena populiariausių platformų, paplitusi tarp servisų, tačiau yra ir kitokių. Audatex platformoje daug funkcijų veikia vartotojo (naudotojo) parinkimu, nes nuostolių dydį vertina pats. Su konkrečiomis remonto dirbtuvėmis gali būti nustatytas ir kitoks remonto darbų sąmatos derinimas. Audatex platformoje draudikas gali keisti skaičiavimus, nes šios sistemos automatiškai pateikiami skaičiavimai nėra privalomi. Smulkios dalys (įvairios kniedės, varžtai) ne visuomet įtraukiamos į sąmatą, nes jų ne visada prireikia, kartais servisai naudoja savo turimas smulkias detales, kartais naudoja su kitomis dalimis komplektuose esančias smulkias detales. Kartais smulkios dalys įtraukiamos į sąmatą, tačiau tokių dalių poreikis turi būti pagrįstas. Ginčo atveju smulkios dalys nebuvo įtrauktos į sąmatą, nes nebuvo poreikio. Turto vertintojas smulkias dalis įtraukė, tačiau teismo posėdžio metu nepaaiškino, kodėl tokios dalys turėtų būti skaičiuojamos.
11.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad distroniko kaina, remiantis UAB „Akstė servisas“ pasiūlymu, buvo paskaičiuota netinkamai, nes į Audatex platformą buvo įvesta rankiniu būdu. Pagal draudimo sutarties taisykles detalės gali būti naujos neoriginalios, naudotos, o jų nesant rinkoje, naujos originalios. Jei automobilis būtų buvęs remontuojamas UAB „Autoservista“, o draudikui būtų buvę pateikti įrodymai apie naujos detalės įsigijimą ir 70 procentų jos vertės (nusidėvėjimas) sumokėjimą – atsakovas būtų akceptavęs ieškovės pasirinkimą. Ieškovei nepateikus duomenų apie tokios detalės įsigijimą (naujos kaina 3 722,53 Eur), atsakovas skaičiavo naudotos dalies kainą. Ieškovė (jos atstovai) sąmoningai reikalauja naujų dalių (minus nusidėvėjimas), nes tokiu būdu nepagrįstai pasipelnytų atsakovo sąskaita. Atsakovas pateikė dviejų skirtingų įmonių komercinius pasiūlymus distronikui, kurių ieškovė neginčijo. Teismas taip pat nepasisakė, kodėl atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtina distroniko kainos.
11.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl veidrodėlių remonto, t. y. kad atsakovas turi atlyginti ir už veidrodėlių korpusą. Atsakovas vertino veidrodėlių stikliukų keitimą ir su tuo susijusius darbus, tačiau neatlygino už vieno veidrodžio gaubtą (korpusą) ir viduje esantį elektrinį mechanizmą, nes jie nebuvo pažeisti, t. y. 2016 m. balandžio 26 d. įvykio metu buvo pavogti tik stikliukai. Atsakovas už vieno veidrodėlio gaubtą atlygino, o dėl kito veidrodėlio atlygino stikliuko keitimo kainą (stikliukas ir laidų remonto darbai). Teismas nevertino, kad būtent taip pat buvo remontuojami stikliukai ir po 2016 m. balandžio 5 d. įvykio, kai ieškovė tvarkėsi automobilį UAB „Autoservista“. Teismas nevertino į bylą pateiktos senesnės žalos apžiūros akto, fotonuotraukų, kur aiškiai matyti, kad papildoma žala pačiam veidrodžiui nepadaryta.
11.7. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad parkavimo sistemos laidų pynės remontas negali būti atliekamas, o laidų sistema turi būti keičiama į kitą. Pagal draudimo sutarties taisykles šalys sulygo, tais atvejais, kai remontas technologiškai yra įmanomas ir galimas, dalys yra remontuojamos, o ne keičiamos. Atsakovo ekspertai žalos administravimo metu nustatė, kad laidų pynės yra remontuotinos, prie esamų tvirtinimo elementų prijungiant kitus. Visos laidų sistemos keitimas nėra tikslingas ir būtinas, tai papildomai patvirtina atsakovo pateikti komercinių įmonių pasiūlymai.
11.8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės ir jos atstovų elgesys (pozicija) bei pradėtas ikiteisminis tyrimas neturi įtakos šios bylos išsprendimui. Ieškovės transporto priemonė vis dar nėra suremontuota, todėl atsakovas siūlė ieškovei nugabenti transporto priemonę į remonto dirbtuves ir atstatyti ją į prieš įvykį buvusią padėtį, apmokant visus remonto darbus. Ieškovės atstovas (anūkas) teismo posėdžio metu nesutiko su tokiu sprendimu. Darytina išvada, kad ieškovės atstovai visais įmanomais būdais siekia gauti kuo didesnę draudimo išmoką, nors transporto priemonės naujomis detalėmis neremontuos (primokant patiems 70 procentus nusidėvėjimą). Toks ieškovės ir jos atstovų elgesys yra nesąžiningas. Automobilis panašiomis aplinkybėmis nuardytas buvo ir 2015 m. spalio 23 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. Po 2015 m. spalio 23 d. įvykio automobilis buvo pripažintas sunaikintu, nes jo remontas nebebuvo tikslingas, o išmokėjus draudimo išmoką draudimo sutartis nutraukta. Automobilis buvo sutvarkytas ir grįžo į viešą eismą. Po 2016 m. balandžio 5 d. įvykio (buvo pavogti veidrodėlių stiklai) nuostoliai apskaičiuoti pagal UAB „Autoservista“. Ginčo įvykio atveju ieškovės sūnus taip pat nurodė, kad remonto darbus atliks UAB „Autoservista“. Atsakovas suderino remonto darbų sąmatą su UAB „Autoservista“ pagal pateiktą kainą ir darbų įkainius, tačiau ieškovės automobilis nebuvo remontuojamas, nes ieškovės atstovas paprašė sumokėti draudimo išmoką. M. K. (ieškovės anūkas), V. K. (ieškovės sūnus), D. R. UAB „Autoservista“ tvarko automobilius, kurie yra apdrausti ir nukenčia nuo dalių vagių. Kilus įtarimų dėl šių aplinkybių ir galimo įvykių inscenizavimo, pateikiamų sąskaitų–faktūrų už atliktus darbus ir nupirktas dalis klastojimo, kreiptasi į ikiteisminio tyrimo instituciją. Šiuo metu UAB „Autoservista“ jau nebevykdo veiklos, o baudžiamoji byla ruošiama perduoti nagrinėjimui į teismą, surašant kaltinamąjį aktą (CK 6.189 str.; CPK 178 str.; Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9 skyrius).
Atsiliepimas
12. Ieškovė Z. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė neprieštarauja, kad vertinant draudžiamąjį įvykį ir skaičiuojant draudimo išmokos dydį, būtų vadovaujamasi apelianto nurodytomis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis, tačiau tai turi būti daroma teisingai. Kilus ginčui dėl neteisingai paskaičiuoto draudimo išmokos dydžio, apelianto nurodytos taisyklės nedraudžia vadovautis kitais teisės aktais įrodymais, siekiant nustatyti objektyvią tiesą.
12.2. Teismas pagrįstai skyrė ekspertizę, kuri padėjo išspręsti ginčą, parodydama, kokias klaidas padarė atsakovas, skaičiuodamas draudimo išmokos dydį. Aplinkybė, kad turto vertintojas, vertindamas draudiminį įvykį ir skaičiuodamas draudimo išmoką, naudojo apelianto įkainius, medžiagų koeficientus ir vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis, patvirtina, kad ekspertizė buvo atlikta teisingai.
12.3. Apeliantas pirmosios instancijos teisme neginčijo, kad Audatex sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas ir jų įkainius, o būtini remonto darbai yra parenkami pagal programoje suvestus transporto priemonių gamintojų techninius reikalavimus.
12.4. Apeliantas neįrodė, kad remonto metu smulkių dalių nereikės. Apelianto darbuotojas D. N. teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad servisas, šalindamas šią konkrečią žalą, galės panaudoti savo turimas smulkias dalis, kurios neįtrauktos į sąmatą. Apelianto siekis neįtraukti smulkių dalių, patvirtina, kad jo vengimą atlyginti draudėjo nuostolius.
Šalies argumentai
12.5. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad jeigu ieškovė būtų pateikusi įrodymus dėl naujų detalių įsigijimo, jis būtų akceptavęs ieškovės pasirinkimą ir nebūtų skaičiavęs naudotų dalių kainomis, kadangi atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo, kad žala atlygintina pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.6.1.1 p.
12.6. Apeliantas neteisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dėl distroniko kainos skaičiavimo nepagrįstai nesivadovavo UAB „Akstė servisas“ pasiūlymu, nes šio serviso sąmatoje detalės kaina įvesta vartotojo. Iš tiesų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ne tik distroniko kaina įvesta vartotojo, bet ir tai, kad kainos galiojimas nurodytas nuo 2017m. lapkričio 1 d., nesutampa dalies numeris sistemoje.
12.7. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl veidrodėlių remonto, kadangi apeliantas vertino tik veidrodėlių stikliukų keitimą ir su tuo susijusius darbus, tačiau neatlygino už vieno veidrodžio gaubtą (korpusą) ir viduje esantį elektrinį mechanizmą, nes jie nebuvo pažeisti 2016 m. balandžio 26 d. įvykio metu - šio įvykio metu buvo pavogti tik veidrodėlio stikliukai. Neva, būtent dėl to iš Audatex platforma sudarytos sąmatos išbrauktas veidrodėlis ir atlyginta tik už stikliuką bei papildomai prie darbų įtraukiant laidų pynės remontą.
12.8. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad vieno veidrodėlio atveju nenustačius, jog veidrodėlio korpusas, mechanizmas papildomai pažeisti, atlygintina tik už stikliuką ir laidų pajungimą. Apelianto surašytame transporto priemonės techninės apžiūros akte yra užfiksuoti lygiai tokie patys kairės ir dešinės pusės veidrodžių defektai. Šio transporto priemonės defekto šalinimas (remontas), remiantis gamintojo techniniais reikalavimais, yra atliekamas būtent tokiu būdu, kuris yra nustatytas ir užfiksuotas Audatex programoje. Apeliantas nepagrįstai savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką pagal draudimo taisyklių reikalavimus motyvuoja kitu draudžiamuoju įvykiu ir jo baigtimi. Neteisingas ankstesnės žalos paskaičiavimas nesuteikia teisės draudikui analogiškai neteisingai skaičiuoti vėlesnių žalų dydžius, nes ankstesniu atveju ieškovė tiesiog nekėlė ginčo dėl draudimo išmokos ir jos skaičiavimo ypatybių.
12.9. Parkavimo sistemos laidų pynės ir kairės pusės šoninio veidrodžio mechanizmas buvo paskaičiuotas atsakovo 2016 m. balandžio 26 d. sąmatoje, todėl atsakovas 2016 m. rugpjūčio 17 d. sąmatoje nepagrįstai nurodė tik parkavimo sistemos laidų pynių remontą ir kairės pusės laidų pynes.
12.10. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės ir jos atstovų elgesys yra nesąžiningas. Ieškovė taip pat nėra atsakinga už kitų asmenų veiksmus, todėl ikiteisminis tyrimas šiai bylai neturi reikšmės. Tuo atveju, jeigu baudžiamajame procese bus nuteisti dėl nusikalstamų veikų kalti asmenys, atsakovas galės savo pažeistas teises, išmokant draudimo išmokas, ginti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 178 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl draudimo išmokos išmokėjimo už 2016 m. balandžio 26 d. įvykusią automobilio dalių vagystę priteisimo. Byloje nekilo ginčo, kad įvykis yra draudžiamasis, tačiau apeliantas AB ‚Lietuvos draudimas“ nesutinka su išmokos dydžio paskaičiavimu, kurį pirmosios instancijos teismas atliko, atsižvelgdamas į byloje atliktos ekspertizės išvadas, eksperto ir atsakovo atstovo (transporto žalų ekspertų grupės vadovo).
15. Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
16. Pagal Draudimo įstatymo 2 str. 85 d. turto draudimas tai yra asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos.
17. Draudimo įstatymo 105 str. nustatyta, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).
18. Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. nurodyta, kad draudiko pareiga dedant reikiamas pastangas tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Kai įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius (Draudimo įstatymo 98 str.6 d.). Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 98 str. 7 d.).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudžiamojo įvykio atsiradusius nuostolius, draudimo sutartyje nustatytą draudimo sumą, draudimo vertę, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas draudimo išmokos dydį, draudikas remiasi draudėjo pateiktais duomenimis, paties surinkta informacija, ekspertų, tarp jų ir nepriklausomų, išvadomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė Z. K. ir atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. rugsėjo 17 d. sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kuria nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. draudimu nuo nelaimingų atsitikimų buvo apdrausta ieškovės transporto priemonė Mercedes Benz S600 L. Draudimo sutartis sudaryta pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.5 punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, kurias sudaro: remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė. Taisyklių 9.6.1.1 punkte nurodyta, kad jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, bet ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai, ir draudiko nurodytus keičiamų detalių ir (ar) dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir (ar) dalis sumokėtų draudikas. 2016 m. balandžio 26 d. ieškovės automobilis buvo apvogtas, žalos bylos Nr. 1707937. 2016 m. gegužės 3 d. šalys suderino remonto darbų sąmatą pagal ieškovės pasirinkto UAB „Autoservista“ 2016 m. balandžio 26 d. remonto sąmatą 8 959,59 Eur su PVM. 2016 m. birželio 5 d. ieškovės atstovas V. K. pateikė atsakovui pateikė išmokėti 2 147,19 Eur draudimo išmoką, atsižvelgiant į privalomas išskaitas: 70 procentų naujų originalių dalių kainos išskaita dėl automobilio būklės pagerinimo; 10 procentų franšizė; 20 procentų išskaita dėl remonto atlikimo ne draudiko nurodytose remonto dirbtuvėse. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 17 d. apskaičiavo ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. ieškovei išmokėjo 1 126,70 Eur draudimo išmoką. 2016 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas taip pat priėmė sprendimus pagal draudimo sutartį išmokėti draudimo išmokas ieškovei už 2015 m. spalio 23 d. įvykį žalos byloje Nr. 1641527 ir už 2016 m. balandžio 5 d. įvykį žalos byloje Nr. 1699926. Atsakovas sprendimą dėl 1 126,70 Eur draudimo išmokos išmokėjimo priėmė, vadovaudamasis 2016 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta sąmata, kurioje nurodyta remonto kaina 2 545,52 Eur be PVM, iš kurios išskaityta 70 procentų naujų originalių dalių kainos išskaita dėl automobilio būklės pagerinimo ir 10 procentų franšizė. 2018 m. sausio 12 d. byloje teismo eksperto J. A. atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad bendra ieškovės automobilio remonto kaina yra 2 579,84 Eur be PVM, išskaičius 70 procentų naujų originalių dalių kainos išskaitą dėl automobilio būklės pagerinimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendra ieškovės automobilio remonto kaina yra 6 104,64 Eur be PVM, o įvertinus 70 procentų naujų originalių dalių kainos išskaitą dėl automobilio būklės pagerinimo ir 10 procentų franšizę, ieškovei mokėtiną draudimo išmoką sudaro 1 850,06 Eur, iš kurios atsakovas sumokėjo 1 126,70 Eur, likdamas skolingas 723,36 Eur sumą.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, jog, nustatant išmokėtinos draudimo išmokos dydį, turi būti vadovaujamasi draudimo sutarties dalimi esančiomis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9 skyriuje nustatytomis taisyklėmis, tačiau kilus ginčui dėl paskaičiuotos išmokos dydžio pagrįstumo, draudėjui išliko teisė ginčyti draudiko atliktus paskaičiavimus. CPK 177 str. 2 d. išvardytos įrodinėjimo priemonės, pagal kurias nustatomi faktiniai duomenys. CPK 177 str. 3 d. įtvirtinta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nei CPK, nei kituose įstatymuose, nei draudimo sutarties taisyklėse nenustatyta, kad automobilio apgadinimai ir jų remonto išlaidos negali būti nustatytos kitomis, negu atsakovo nurodytose taisyklėse įrodinėjimo priemonėmis. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, nes nurodytose bylose buvo sprendžiama dėl draudimo išmokos išmokėjimo už sunaikintą transporto priemonę ir nei vienoje iš nurodytų sutarčių teismai nesuformulavo taisyklės, kad, kilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo, negalima remtis teismo paskirtos ekspertizės išvadomis. Šiuo atveju apeliantas sutapatina ne pagal teismo pavedimą parengtas turto vertintojo išvadas ir teismo ekspertizes išvadas, kurios yra patikimesnės už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ginčas tarp šalių dėl draudimo išmokos priteisimo nebuvo nagrinėjamas Lietuvos banko Priežiūros tarnyboje, kurios sprendimai bet kokiu atveju teismui yra rekomendacinio pobūdžio. Kita vertus, susipažinus su apelianto nurodytu Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimu, nustatyta, kad jame taip pat nebuvo pasisakyta apie teismo paskirtos ekspertizės įrodomąją galią. Darytina išvada, kad apelianto argumentai dėl teismo ekspertizės išvadų netikslingumo yra nepagrįsti.
22. CPK 218 straipsnyje nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas byloje teismo priimame sprendime arba nutartyje.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 185 str. 2 d. įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 str.). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, ekspertizės akto turinio prieštaringumas, išvadų neišplaukimas iš tyrimo eigos, išvadų pateikimas dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir panašiai. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).
24. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindą spręsti priešingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad byloje atlikta ir pateikta teismo eksperto išvada yra išsami, aiški, išplaukianti iš atlikto tyrimo eigos, abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos nenustatyta. Ekspertizės išvada patvirtina, kad transporto priemonės remonto kaštai apskaičiuoti pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.5 p. (sudedant remonto darbų, dažymo darbų, dalių, dažymo medžiagų vertę bei atimant nusidėvėjimą) ir 9.6.1.1 p. nuostatas. Teismo ekspertas, laikydamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.6.1.1 p. nurodymų ir atsižvelgdamas į atsakovo rekomenduojamo autoserviso remonto ir dažymo darbų valandinį įkainį, taikė 21 Eur/val. įkainį, kuris yra mažesnis už visose byloje pateiktose sąmatose nurodytus įkainius. Teismo ekspertas, laikydamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.6.1.1 p. nuostatų, taikė 60 proc. dažymo medžiagų koeficientą, kuris yra taikytas ir atsakovo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sąmatoje. Ekspertas skaičiavimus atliko Audatex sistemoje, kuria naudojasi ir pats atsakovas. Transporto priemonės remonto kaštų nustatymas, naudojant Audatex sistemą, yra įteisintas Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro ir susisekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos punkte 4 nustatyta, kad transporto priemonės vertinamos naudojantis šalyje įteisinta vertinimo metodika ir informacine medžiaga, tarp jų ir EUROTAX, Audatex ir DAT kompiuterinėmis programomis. Instrukcijos 34 punkte nurodyta, kad, skaičiuodamas remonto darbų išlaidas, transporto priemonių vertintojas taiko vidutinius remonto darbų įkainius, atitinkančius technologijos lygį, ir vadovaujasi gamyklų gamintojų rekomenduojamais laiko normatyvais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodė apeliantas, Audatex sistema jam nėra privaloma, tačiau atsakovui nusprendus naudotis šia sistema, kuri automatiškai paskaičiuoja išlaidas, būtinas atkurti sugadintos transporto priemonės ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio (remonto, dažymo darbų ir medžiagų, detalių įkainiai ir vertė), atsakovui būtina pagrįsti nukrypimą nuo automatiškai paskaičiuotų sumų. Teismo eksperto sudarytoje sąmatoje naudotos Mercedes Benz automobilių gamintojo oficialaus įgalioto atstovo Lietuvoje UAB „Silberauto“ pateikiamos dalių kainos, galiojusios 2016 m. balandžio 26 d., t. y. vagystės dieną. Teismo ekspertas pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 3.6.3 p. taikė 70 procentų nusidėvėjimą dalims, kurių kainos yra identiškos nurodytoms draudiko su UAB „Autoservista“ 2016 m. balandžio 26 d. suderintoje sąmatoje, išskyrus 18 procentų nuolaidą, kurią atsakovui taiko UAB „Silberauto“. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas dažymo darbų ir medžiagų kainas UAB „Autoservista“, atsakovo ir teismo eksperto sąmatose, nustatė, kad didžiausia dažymo kaina (142,94 Eur be PVM) numatyta būtent atsakovo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sąmatoje, pagal kurią išmokėta draudimo išmoka, todėl tai atitinka ieškovės interesus. Atsakovo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sąmatoje, vietoje 2016 m. balandžio 26 d. sąmatoje suderintų nurodytų dalių (parkavimo sistemos laidų pynių bei kairės pusės šoninio veidrodžio mechanizmo), rankiniu būdu suvesti darbai – parkavimo sistemos laidų pynių remontas ir kairės pusės laidų pynės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas 2016 m. balandžio 26 d. sąmatoje sutiko, kad būtina keisti nurodytas dalis, kurios nurodytos ir eksperto išvadoje, kad Audatex sistema automatiškai parenka reikalingus darbus ir dalis, vertina kritiškai atsakovo argumentus, kad nurodytos dalys gali būti remontuojamos, nes atsakovas nepateikė įrodymų, jog toks būdas technologiškai yra įmanomas ir leidžiamas (CPK 178 str.). Priešingai, atsakovo surašytame ginčo automobilio techninės apžiūros akte nurodyta, kad veidrodžių defektai yra analogiški, todėl Audatex sistemai automatiškai parinkus keistinas dalis, nėra pagrindo skirtingai skaičiuoti draudimo išmoką. Aplinkybė, kad anksčiau (2016 m. balandžio 5 d. įvykis) nurodytos dalys buvo remontuojamos ir ieškovė tokio žalos sureguliavimo būdo neginčijo, nesudaro pagrindo nukrypti nuo techninių reikalavimų laikymosi ginčo atveju. Analogiškai yra ir su atsakovo ginčijamo detalės (distroniko) kaina, kadangi atsakovas neprieštaravo, kad pagal 2016 m. balandžio 26 d. suderintą sąmatą distronikas būtų keičiamas į naują. Vėliau, t. y. 2016 m. rugpjūčio 17 d. atsakovo sąmatoje detalės kaina rankiniu būdu buvo sumažinta dešimt kartų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Akstė servisas“ pasiūlymas, kuriame nurodyta naudotos detalės kaina (300 Eur) buvo sudarytas 2017 m. lapkričio 11 d., jame nurodytas skirtingas detalės kodas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad distroniko kaina 2016 m. rugpjūčio 17 d. sąmatoje paskaičiuota netinkamai, nes nėra objektyvios galimybės patikrinti šios kainos atitikį Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.6.1.1 p. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.6.1.1 p. būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, bet ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai, ir draudiko nurodytus keičiamų detalių ir (ar) dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir (ar) dalis sumokėtų draudikas. 2016 m. balandžio 26 d. su atsakovu suderintoje sąmatoje ir teismo eksperto sudarytoje sąmatoje nurodoma distroniko kaina, kurią Audatex sistemoje nustatė (užprogramavo) Mercedes Benz automobilių gamintojo oficialus įgaliotas atstovas Lietuvoje UAB „Silberauto“. Vadinasi, distroniko kaina įvykio dienai yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei nekilo pareiga teikti kitus įrodymus, pagrindžiančius tos pačios detalės kainą. Tokia pareiga kilo atsakovui, kuris rėmėsi UAB „Akstė servisas“ pasiūlymu, neatitinkančiu paties atsakovo nuostolių dydžio nustatymo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti atsakovo pateikti bendrovių (UAB „Korpo autocentras“, UAB „Matsuda“) komerciniai pasiūlymai yra sudaryti ženkliai po ginčo įvykio, nesivadovaujant ginčo įvykio buvusiomis kainomis, todėl negali paneigti ekspertizės akte nurodytų remonto darbų, dalių ir dažymo paskaičiavimų, kurie didžiąja dalimi atitinka su atsakovu suderintus skaičiavimus. Kita vertus, UAB „Matsuda“ remonto sąmata patvirtina, kad kaip ir su atsakovu suderintoje UAB „Autoservista“ remonto sąmatoje, pagal Audatex sistemoje užprogramuotą ginčo automobilio gamintojo remonto technologiją turi būti skaičiuojamos 2 procentų dydžio nuo dalių kainos smulkioms detalėms (varžtelių, kniedžių, klijų ir pan.). Apeliantas nepateikė įrodymų, kad remontuojant ginčo automobilį, smulkių detalių poreikis nėra būtinas (CPK 178 str.).
26. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas išmokėtinos draudimo išmokos dydį nustatė tinkamai, o apeliantas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą mažinti išmokėtinos sumos dydį. Aplinkybė, kad draudėja nepateikė įrodymų apie transporto priemonės remontą, neturi įtakos draudimo išmokos dydžiui, kuris paskaičiuotas pagal šalių sudarytos draudimo sutarties sudedamąja dalimi esančių taisyklių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su atsakovo suderintoje sąmatoje, atsakovo sąmatoje ir teismo eksperto sąmatoje nurodytos naujos dalys (išskyrus atsakovo sąmatoje nurodytą distroniką, kurio tinkamumas ieškovės automobiliui neįrodytas). Vadinasi, atsakovo argumentai dėl dalių būklės eiliškumo (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant – naujų originalių) yra nepagrįsti, kadangi ieškovei sutikus remontuoti automobilį pagal UAB „Autoservista“ sąmatą, automobilis būtų remontuojamas būtent naujomis dalimis. Ieškovei pasirinkus draudimo išmoką grynais, t. y. atskaičius draudimo taisyklėse numatytas išskaitas (nusidėvėjimą, franšizę, besąlyginę išskaitą), išmokėtinas draudimo išmokos perskaičiavimas pagal naudotų ar naujų neoriginalių dalių kainas yra nesąžiningas.
27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovės elgesys yra nesąžiningas, nes ieškovė nepageidavo remontuoti automobilį atsakovo siūlomose dirbtuvėse, ar kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas M. K. (ieškovės anūkas), V. K. (ieškovės sūnus), D. R., kurie tvarkė automobilius UAB „Autoservista“, atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės teisė pasirinkti draudimo išmoką, atskaičius visas išskaitas, yra numatyta šalių sudarytos draudimo sutarties taisyklių 9 skyriuje, todėl ieškovės pasirinkimas nelaikytinas nesąžiningu. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas yra susijęs su šioje byloje pareikštais reikalavimais. Aplinkybė, kad ieškovės automobilis buvo apvogtas 2015 m. spalio 23 d. ir 2016 m. balandžio 5 d., taip pat savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės elgesys yra nesąžiningas, ar kad ginčo įvykis yra nedraudžiamasis. Priešingai, visi nurodyti įvykiai atsakovo buvo pripažinti draudžiamaisiais, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neturi teisės į ginčo draudimo išmoką.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir juos įvertino, remdamasis įrodymų vertinimo principais. Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Atmestus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CK 6.189 str.; CPK 93 str., 178 str., 185 str.; Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9 skyrius).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą nepakeistą.