Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Z., valstybės įmonei Turto bankui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

Pareiškėjas pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Z. po sutuoktinės A. Z. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą (b. l. 3).Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga paveldėjimo tikslu. Pareiškėjas po tėvo P. Z. mirties kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo ir sužinojo, kad po motinos, A. Z., mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), dėl jos palikimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla užvesta nebuvo.Po motinos mirties liko santuokoje įgytas ir nepaveldėtas turtas: butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), registruoti P. Z. vardu. Motinai priklausantį turtą po jos mirties paveldėjo sutuoktinis, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodo, kad teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai fakto nustatymo reikalingų įrodymų, neprieštaraus dėl pareiškimo (b. l. 27–28)Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašo teismo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių palikėjos palikto turto priėmimą valdyti (b. l. 34–35).Suinteresuotas asmuo V. Z. atsiliepime (pareiškimu) nurodo, kad sutinka su pareiškimu (b. l. 46).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo motina ir P. Z. sutuoktinė (b. l. 6) mirė 2015 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 5), po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 8). Po palikėjos mirties liko jos sutuoktinio vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–11). Pareiškėjo tėvas (b. l. 6) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikimą, atsiradusį po tėvo mirties (b. l. 7). Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, buto įregistravimo pagrindas – 1992 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 16-2375 (b. l. 11), o garažo įregistravimo pagrindas – 2011 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 4VJ-17012, kuris įregistruotas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (b. l. 10). P. Z. ir A. Z. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Kadangi minėtas turtas įgytas palikėjos santuokos metu, jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).Tokiu atveju, kai palikimą sudaro butas ir garažas (kaip kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjų daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjo tėvas priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nustatymo

Nustatyta, kad po pareiškėjo motinos, mirusio 2015 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 5), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko.Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo (palikėjos sūnus) į motinos palikimo dalį nepretenduoja. Nagrinėjamu atveju į palikėjos palikimą pretenduoja jos sutuoktinis (b. l. 6). Pareiškėjas siekia, kad palikėjos įstatyminis įpėdinis (sutuoktinis) palikimą būtų priėmę faktiniu valdymu.Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjos mirties dieną jos sutuoktinis faktiškai gyveno šeimai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktiniui, kuris faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą.Minėtą aplinkybę patvirtina Gyventojų registro išrašas apie asmenį, kuriame nurodyta, kad palikėjos sutuoktinis iki savo mirties, mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą buvo deklaravę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 47).Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiškėjo tėvas po pareiškėjo motinos mirties likdamas gyventi palikėjos paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdamas jos asmeninius daiktus, elgdamasis su jais kaip savininkas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Kaip jau minėta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jo motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė jo tėvas (sutuoktinis), prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).Suinteresuotas asmuo (pareiškėjo brolis ir palikėjos sūnus) tėvo (sutuoktinio) palikimo priėmimo fakto po palikėjos mirties neginčija, pats į palikimo dalį po motinos mirties nepretenduoja ir su pareiškėjo pareiškimu sutinka (b. l. 46).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis). Šioje byloje įrodymai įvertinti pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles bei remiantis logikos dėsniais.

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.