Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. M. skundą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ ir antstoliui A. A. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Pareiškėja apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Antstolio A. A. kontoroje 2015 m. rugsėjo 28 d. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį dokumentą (vykdomąjį įrašą) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) dėl 135,06 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų – 0,89 Eur išieškojimo iš skolininkės K. M., išieškotojo AB „Lesto“ naudai. 2020 m. spalio 12 d. antstolio kontoroje gautas pranešimas (anglų kalba) apie K. M. bankroto bylą (vykdomoji byla, b. l. 53-51). 2020 m. spalio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomoji byla sustabdyta (vykdomoji byla, b. l 55). 2020 m. spalio 26 d. gautas pranešimas dėl K. M. iškeltos fizinio asmens bankroto bylos, kuriuo vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu prašoma užbaigti vykdomąsias bylas ir persiųsti vykdomuosius dokumentus Jungtinės Karalystės teismui (vykdomoji byla, b. l. 62-57). 2020 m. spalio 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2020 m. spalio 13 d. skolininkės prašymo, netenkintas prašymas dėl vykdomojo dokumento perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (vykdomoji byla, b. l. 63). 2021 m. sausio 7 d. el. paštu antstolis informuotas, jog pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) skola už elektros energiją pilnai apmokėta. Apmokėjimas gautas 2017 m. spalio 16 d., neapmokėtos palūkanos (vykdomoji byla, b. l. 65). 2021 m. rugsėjo 20 d. el. paštu gautas pranešimas dėl užbaigtos K. M. fizinio asmens bankroto bylos ir skolų nurašymo (b. l. 66-68). 2021 m. rugsėjo 28 d. pateiktas pasirašytas 2021 m. rugsėjo 20 d. pranešimas. 2021 m. rugsėjo 23 d. priimtas patvarkymas dėl informacijos suteikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja įpareigota pateikti informaciją ar UAB „Ignitis“ buvo įtrauktas į užsienio valstybėje vykusį fizinio asmens bankroto procesą (b. l. 73). 2021 m. spalio 11 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2021 m. rugsėjo 20 d. prašymo (b. l. 74), kuriuo netenkintas skolininkės prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo ir areštų panaikinimo, skolininkė įpareigota pateikti rašytinius duomenis apie kreditorius, kurie buvo įtraukti į užsienio valstybėje vykusią bankroto procedūrą. 2021 m. spalio 12 d. elektroniniame laiške pareiškėja nurodė, kad UAB „Ignitis“ nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, nes skola sumokėta 2016 metais (b. l. 76). 2021 m. spalio 19 d. elektroniniu laišku atsiųstas kreditorių sąrašas (b. l. 77-78). 2021 m. lapkričio 24 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos atnaujinimo (b. l. 94). 2021 m. lapkričio 26 d. antstolio kontoroje gauta informacija, jog su UAB „Ignitis“ yra pilnai atsiskaityta (b. l. 103). 2021 m. gruodžio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo bei priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo ir patvarkymas Nr. S(duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo.

16. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl vykdomosios bylos nutraukimo po to, kai apeliantei (skolininkei) iškelta ir užbaigta fizinio asmens bankroto byla Jungtinėje Karalystėje.

17. Pareiškėja reikalavimą nutraukti vykdomąją bylą grindžia aplinkybe, jog Jungtinėje Karalystėje jai 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo iškelta ir 2021 m. rugsėjo 1 d. užbaigta fizinio asmens bankroto byla, išduotas pažymėjimas dėl atleidimo nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo.

18. Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reguliuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. Reglamentas (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau ir – Reglamentas 2015/848), kurio nuostatos taikomos po 2017 m. birželio 26 d. iškeltoms nemokumo byloms (Reglamento 2015/848 84 straipsnio 1 dalis). Kadangi bankroto byla skolininkei iškelta ir vykdyta Jungtinėje Karalystėje, o byloje keliamas klausimas dėl jos teisinių pasekmių Lietuvoje, šiuo atveju aktualios 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (nauja redakcija) nuostatos.

19. Visų Europos Sąjungos reglamentų taikymo klausimus reglamentuojančio Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2019/C 384 I/01) 67 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 taikomas nemokumo byloms ir to reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodytiems ieškiniams, jei pagrindinė byla buvo iškelta iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-634-553/2021). Minėto susitarimo 126 straipsnyje nustatyta, kad pereinamasis, arba įgyvendinimo, laikotarpis, prasideda šio Susitarimo įsigaliojimo dieną ir pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d. Taigi Reglamento 2015/848 nuostatos taikomos, jeigu pagrindinė nemokumo byla iškelta iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Pareiškėjos nemokumo byla iškelta 2020 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju taikomos Reglamento 2015/848 nuostatos.

20. Reglamento 2015/848 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, nemokumo byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, (toliau – valstybė, kurioje iškelta byla), teisė. Fizinių asmenų bankroto procedūras Jungtinėje Karalystėje įtvirtina 1986 m. Nemokumo įstatymas (angl. Insolvency Act 1986), procedūrinius nemokumo procesų klausimus taip pat reglamentuoja 2016 m. Anglijos ir Velso nemokumo taisyklės (angl. The Insolvency (England and Wales) Rules 2016), Jungtinėje Karalystėje 2006 m. balandžio 4 d. įsigaliojusios 2006 m. Tarptautinio nemokumo taisyklės (angl. The Cross-Border Insolvency Regulations 2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021, 25 punktas). 1986 m. Nemokumo įstatymo 279 straipsnio („Trukmė“) 1 dalyje nustatyta, kad bankrutavęs asmuo atleidžiamas nuo įsipareigojimų pasibaigus vienerių metų terminui, pradedant skaičiuoti nuo datos, kurią prasideda bankrotas. Atleidimo nuo įsipareigojimų teisiniai padariniai nurodyti šio įstatymo 281 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad asmuo atleidžiamas nuo visų bankroto skolų. Šiame straipsnyje taip pat nurodytos išimtys, kai asmuo nėra atleidžiamas nuo įsipareigojimų. Viena jų įtvirtinta 281 straipsnio 6 dalyje, joje nurodyta, kad atleidimas nuo įsipareigojimų neatleidžia bankrutavusio asmens nuo kitų bankroto skolų, kurios nėra įrodomos jo bankroto procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021) (Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-118-587/2022, 50 punktas).

21. Pagal Reglamento 54 straipsnio 1 dalį, iškėlus nemokumo bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos valstybės teismas arba to teismo paskirtas nemokumo specialistas nedelsdamas informuoja žinomus užsienio kreditorius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pranešimo kreditoriui reikalavimai. Teismų praktikoje konstatuota, jog tik nustačius, kad Lietuvoje esantis kreditorius buvo tiesiogiai informuotas (įteikiant Reglamento 2015/848 54 straipsnio reikalavimus atitinkantį atskirą pranešimą (angl. individual notice)) apie kitoje valstybėje narėje prasidėjusį jo skolininko bankroto procesą, ir konstatavus, kad šis kreditorius, patvirtinant jo reikalavimą, buvo įtrauktas į fizinio asmens bankroto procesą tos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka, egzistuoja pagrindas teigti, kad atleidimo nuo įsipareigojimų dokumentas apima šio kreditoriaus finansinį reikalavimą ir skolininkas gali tikėtis vykdomosios bylos nutraukimo bei prievolės kreditoriui pasibaigimo Lietuvoje vykstančiame išieškojimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, jog atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės fizinio asmens bankroto proceso teisinį reglamentavimą, būtina bankrutavusio fizinio asmens atleidimo nuo konkrečios skolos kreditoriui sąlyga yra tokio kreditoriaus ir jo reikalavimo įtraukimas į fizinio asmens bankroto procesą. Tuo atveju, jei taikant Jungtinės Karalystės, kurios teritorijoje buvo iškelta tokio fizinio asmens bankroto byla, teisę (lot. lex fori concursus) paaiškėtų, kad konkretus kreditorius ir jo reikalavimas nebuvo įtrauktas į bankroto procesą, tai reikštų, kad bankrutavusio asmens prievolė tokiam kreditoriui būtų nepasibaigusi ir turėtų būti vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-684/2020, 38 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad išieškotojas nebuvo įtrauktas į skolininkės fizinio asmens bankroto procesą. Remiantis vykdomojoje byloje esančiais duomenimis matyti, jog visiškai su išieškotoju UAB „Ignitis“ skolininkė atsiskaitė 2021 m. lapkričio 24 d., t. y. po fizinio asmens bankroto bylos pabaigos (vykdomoji byla, b. l. 103). Skolininkei kreditorius UAB „Ignitis“ turėjo būti žinomas, nes vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad apmokėjimas gautas 2017 m. spalio 16 d., neapmokėtos palūkanos (vykdomoji byla, b. l. 65). Pareiškėja nurodo, kad į Jungtinėje Karalystėje vykusią fizinio asmens bankroto bylą UAB „Ignitis“ nebuvo įtrauktas, nes pareiškėja manė, kad su šiuo kreditoriumi yra atsiskaičiusi. Teismo vertinimu pareiškėja žinodama, kad buvo skolinga šiam kreditoriui, veikdama kaip rūpestingas ir sąžiningas asmuo privalėjo pasitikslinti informaciją apie atsiskaitymą ir tuo pagrindu (ne)įvykusį priverstinio išieškojimo užbaigimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta konstatuotina, jog vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika nėra pagrindo daryti išvadą, jog skolininkė, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, buvo atleista nuo įsipareigojimų vykdymo kreditoriui UAB „Ignitis“.

23. Vykdymo procesą, be kita ko, ir vykdymo išlaidas bei jų išieškojimo iš skolininko tvarką reglamentuoja CPK VI dalis, įtvirtinanti bendruosius vykdymo proceso principus ir reikalavimus, bei Sprendimų vykdymo instrukcija – specialusis teisės aktas, detalizuojantis CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). CPK 609-610 straipsniuose reglamentuota kas sudaro vykdymo išlaidas ir kas jas apmoka. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka reglamentuota CPK 611 straipsnyje. Remiantis CPK 611 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos šiame kodekse nustatytais antstolio procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos, ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdymo išlaidų skaičiavimus antstolis išsiunčia skolininkui kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo šioje dalyje nurodytų procesinių dokumentų ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos. Skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą. Taip pat minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 611 straipsnyje nustatytą vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, nurodoma, kad jame nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais, nepaisant to, ar skolininkas pats įvykdo teismo sprendimą ar sumos išieškomos antstolio CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka. Todėl CPK 611 straipsnio nuostatos taikomos visais vykdymo išlaidų išieškojimo atvejais. Vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, nei nustatyta CPK 611 straipsnyje, reiškia neteisėtus ultra vires (viršijant įgaliojimus) veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2008).

24. Apibendrinant vykdymo išlaidas reglamentuojančias teisės normas, kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog pagal bendrą taisyklę priverstinio vykdymo procese visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Įstatyme nustatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos, o ginčai dėl vykdymo išlaidų skaičiavimo nagrinėjami specialia CPK nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad antstolis, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, visus klausimus, susijusius su vykdymo išlaidų apmokėjimu ir išieškojimu, atlieka toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Vadinasi, atskiras (ne toje pačioje vykdomojoje byloje) vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko procesas nėra galimas, o jeigu toks būtų antstolio inicijuotas, jis turėtų būti pripažįstamas kaip antstolio veikimas peržengiant jam valstybės suteiktų įgaliojimų ribas, todėl neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-916/2022).

25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau bei konstatavus, jog pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui pareiškėja nebuvo atleista nuo įsipareigojimų vykdymo kreditorei UAB „Ignitis“, spręstina, jog pareiškėja nėra atleista ir nuo įsipareigojimo apmokėti vykdymo išlaidas, susidariusias vykdant UAB „Ignitis“ pateiktą vykdomąjį dokumentą.

26. Skolininkė nurodė, kad antstolis A. A. pareiškėjos atžvilgiu vykdė kelias vykdomąsias bylas, o informacijos apie vykdymo išlaidas neteikė. Pareiškėja apytiksliai paskaičiavo kiek galėtų būti skolinga vykdymo išlaidų. Todėl kaip kreditorius į pareiškėjos bankroto bylą su 2 000,00 GBP kreditorinio reikalavimo suma buvo įtrauktas antstolis A. A.. Į šią antstolio A. A. 2 000,00 GBP kreditorinio reikalavimo sumą įeina ir visos vykdymo išlaidos, antstolio alga vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl piniginių lėšų išieškojimo, nėra civilinių teisinių santykių dalyvis. Antstolis nėra skolininko kreditorius, ir priverstinius išieškojimo veiksmus atlieka, vykdydamas įstatymu jam pavestus valstybės įgaliojimus (Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1684-254/2010). Todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėjos skola UAB „Ignitis“ ir antstolio vykdymo išlaidos, alga yra skirtingi dalykai bei atskiri civilinių santykių objektai. Pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis vykdo jam įstatymo pavestas funkcijas pagal vykdomąjį raštą, o ne veikia kaip privatus asmuo, todėl visi klausimai, susiję su vykdymo išlaidomis, yra neatsiejamai susiję su vykdomąją byla.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš pateiktų pareiškėjos argumentų bei vykdomojoje byloje pateikto kreditorių sąrašo, nėra aišku kas sudaro byloje patvirtintą antstolio kreditorinį reikalavimą. Kreditorių sąraše nurodytas tik kreditorius antstolis A. A. ir jo finansinio reikalavimo dydis. Be to, sutiktina su suinteresuoto asmens argumentu, jog pareiškėja tik 2021 m. spalio 19 d. pateikė kreditorių sąrašą. Tik gavęs kreditorių sąrašą antstolis sužinojo, kad pareiškėjos fizinio asmens bankroto byloje yra įtraukas į kreditorių sąrašą su 2 000,00 GBP kreditoriniu reikalavimu. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, jog antstolis, žinodamas apie kreditorinio reikalavimo patvirtinimą, nesikreipė dėl jo kreditorinio reikalavimo patikslinimo.

28. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, nepagrįstu taip pat laikytinas atskirojo skundo argumentas, jog 2021 m. rugsėjo 1 d. Jungtinės Karalystės teismo sprendimu užbaigus pareiškėjos bankroto bylą, pareiškėja yra atleista nuo visų skolų mokėjimo kreditoriams, tame tarpe ir vykdymo išlaidų, atlyginimo antstoliui mokėjimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad UAB „Ignitis“ nebuvo įtrauktas į pareiškėjos fizinio asmens bankroto bylą, su šiuo kreditoriumi visiškai atsiskaityta tik po fizinio asmens bankroto bylos pabaigos, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti joje taikomus areštus. Jei laikantis įstatymo reikalavimų UAB „Ignitis“ būtų buvęs įtrauktas į fizinio asmens bankroto bylą, tai būtų pagrindu pareiškėją atleisti nuo skolos mokėjimo, tame tarpe vykdymo išlaidų, atlyginimo antstoliui mokėjimo.

29. Dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.