- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- e2S-392-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- A. B., R. A.
- Ieškovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- H. R.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties dėl atsakovo A. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. patikslintą ieškinį atsakovams R. A. ir A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo H. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-10058-955/2024, kuriuo nusprendė ieškovo A. G. (toliau – ieškovas) ieškinį tenkinti visiškai, pripažino ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančia 2018 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovų R. A. ir A. B. (toliau – atsakovė(-as), kartu atsakovai); priteisė ieškovui iš atsakovų po 2 500 Eur iš kiekvieno skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 328,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2. Atsakovas A. B. 2024 m. spalio 24 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nurodė, kad jis 2024 m. gegužės 3 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį teismui pateikė duomenis ir nurodė, jog jis yra iš dalies darbingas, t. y. kad jam yra nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, jam diagnozuota– (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, byloje buvo pateikta pakankama informacija, dėl ko teismas turėjo atidėti civilinės bylos nagrinėjimą. Atsakovas buvo pateikęs duomenis apie jam išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą nuo 2024 m. rugsėjo 6 d., kuris buvo nepertraukiamai tęsiamas iki 2024 m. spalio 18 d. Atsakovė R. A. taip pat byloje buvo pateikusi elektroninį nedarbingumo pažymėjimą apie susirgimą nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. dienos iki 2024 m. rugsėjo 30 d., dėl kojos kaulo lūžio. Atsakovo įsitikinimu, šios nurodytos priežastys sudarė pakankamą pagrindą nenagrinėti bylos be atsakovų. Išnagrinėjęs bylą atsakovams nedalyvaujant, teismas neatskleidė visų civilinės bylos aplinkybių, neįvertino fakto, kokiam tikslui buvo skirta paskola, kam atiteko pinigai, kokios buvo mokamos palūkanos, visiškai nepasisakė apie tikėtiną sumokėtų palūkanų kompensavimą ir/ar jų įskaitymą į grąžintiną sumą, neišsprendė delspinigių klausimo. Teismas netinkamai taikė nesąžiningų sutarčių sąlygų institutą. Atsakovo teigimu, paskolos sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos, jis ieškovo nėra matęs ir jie nebuvo susitikę bei bendravę, neturi vienas kito kontaktų, juolab, nesitarė dėl jokių paskolinių santykių. Atsakovas pasirašė tuščiame lape, kas akivaizdžiai matyti parašų ir teksto lygių neatitikime, taip pat atliekant įrašą „pinigus gavau“ nėra nurodyta gauta pinigų suma. Paskolos sutartyje yra ryški iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitiktis ieškovo naudai. Jei atsakovas būtų turėjęs galimybę derėtis, jis būtų nesutikęs su paskolos sutarties sąlygomis, nes ji sukėlė atsakovui reikšmingus neigiamus ekonominius padarinius. Paskolos sutartyje neaptarta pagrindinė sąlyga, apibrėžianti mokėjimo palūkanas, kuri yra vartojimo kredito sutarties dalyką apibrėžianti sąlyga. Tik esant visapusiškai aptartoms sutarties sąlygoms, galima įvertinti paskolos gavėjų išlaidas ir paskolos davėjos pajamų apmokėjimo valstybei klausimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šiais klausimais visiškai nepasisakė.
Šalies argumentai
4. Ieškovas prašė netenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui pateikė praleidęs įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą pareiškimo pateikimui, nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tai, jog šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl atsakovo pateiktas pareiškimas turėtų būti nenagrinėtinas. Atsakovo argumentai neigiant sutarties pasirašymo faktą vertintini kaip gynyba siekiant išvengti atsakomybės. Paskolos sutarties sudarymo faktą patvirtina tai, jog atsakovai pasirašė sudarytą sutartį, nurodė, jog pinigus gavo. Atsakovas teigia, jog niekada nėra matęs ieškovo, nėra su juo bendravęs, nesitarė dėl jokių paskolinių santykių, tačiau, jei tai būtų buvę tiesa, atsakovas nebūtų padėjęs savo parašo ant raštiškos sutarties. Atsakovas teigia, jog jis pasirašė tuščiame popieriaus lape, tačiau kyla klausimas kokiu kitu, jei ne paskolos suteikimo tikslu atsakovas galėjo pasirašyti ir kodėl pasirašė, jei nesitarė dėl paskolos suteikimo, kodėl padėjo parašą ant neva tuščio lapo, ir kaip galėjo pasirašyti ant tuščio popieriaus lapo, kuris atsidūrė pas ieškovą, jei, kaip jis teigia, su ieškovu net nebuvo susitikęs, juo labiau jo matęs. Atsakovas savo pareiškime remiasi tuo, kad turi negalią, tačiau sudarant paskolos sutartį ši aplinkybė neturėjo lemiamos įtakos jo tikrosios valios išreiškimui, jis buvo veiksnus ir suvokė savo veiksmų pobūdį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas prašymą dėl sprendimo už akių padavė praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir tai yra savarankiškas pagrindas atsakovo prašymą atmesti, tačiau atsižvelgęs į tai, kad šis terminas praleistas nežymiai, teismas rezoliucija atsakovo prašymą priėmė.
7. Atsakovas A. B. prašymą panaikinti sprendimą už akių pateikė remdamasis CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, nurodydamas, kad jis į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, kadangi į bylą buvo pateikęs medicininius dokumentus, patvirtinančius jo sveikatos būklę, ir išduotą nedarbingumo pažymėjimą, taip pat pareiškime jis nurodė aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, dėl ko byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Atsiliepimas
8. Teismas nustatė, kad priėmus ieškinį, atsakovams ir trečiajam asmeniui buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti. Atsakovas A. B. nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad paskolos sutartis neatitinka tikrosios šalių valios, kadangi jis paskolos sutartyje nurodytos dalies, t. y. 2 500 Eur, negavo. Paskolos sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta advokato padėjėjo H. R. prašymu. Be to, atsakovas dėl savo ligos, nes jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant, kad sutriko pažintinės funkcijos, jis sandorio sudarymo metu neįvertino visų aplinkybių bei teisinių pasekmių, išplaukiančių iš paskolos teisinių santykių.
9. Atsakovė R. A. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai (ieškinio kopija su priedais ir pranešimas pateikti atsiliepimą į ieškinį) atsakovei laikomi tinkamai įteiktais 2024 m. balandžio 24 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka – asmeniškai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Į 2024 m. rugsėjo 19 d. 13.00 val. parengiamąjį (teismo) posėdį atsakovai neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymų negauta. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 28 d. atsiuntė teismui patvirtinimą, kad pranešimą apie vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį gavo. Atsakovui pranešimas apie vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį išsiųstas 2024 m. rugpjūčio 27 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje, 175¹ straipsnio 10 dalyje numatyta tvarka, asmeniškai elektroninėmis ryšio priemonėmis. Nustatyta, kad atsakovas prie savo EPP paskyros paskutinį kartą jungėsi 2024 m. rugsėjo 18 d. 19.12 val.
11. Teismas nustatė, kad atsakovas LITEKO VEP posistemėje yra aktyvavęs paskyrą, t. y. yra EPP naudotojas. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Kadangi atsakovas aktyvavo LITEKO VEP paskyrą, taigi sutiko visus procesinius dokumentus gauti savo paskyroje, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai siuntė atsakovui procesinius dokumentus (nagrinėjamu atveju šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį) per LITEKO VEP posistemį. Be to, esant aktyvuotai LITEKO VEP paskyrai, apie išsiųstus procesinius dokumentus asmuo (proceso dalyvis) yra informuojamas ne tik elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bet ir nurodytu elektroniniu paštu. Taigi apie įvykius VEP paskyroje asmuo turi galimybę sužinoti ne tik prisijungęs prie paskyros, bet ir naudodamasis elektroniniu paštu. Kaip minėta, atsakovas prie savo paskyros paskutinį kartą jungėsi 2024 m. rugsėjo 18 d. 19.12 val., tačiau į posėdį, vykusį 2024 m. rugsėjo 19 d. 13.00 val. neatvyko ir iki posėdžio datos teismo neinformavo apie neatvykimo priežastis.
Atsiliepimas
12. Atsakovo nurodyti medicininiai dokumentai teismui buvo pateikti su atsiliepimu 2024 m. gegužės 3 d., t. y. 2020 m. rugpjūčio 20 d. medicinos dokumentų išrašas bei 2020 m. gruodžio 18 d. išduota darbingumo lygio pažyma. Jokių įrodymų apie atsakovui išduotą nedarbingumo pažymėjimą teismo posėdžio dienai byloje pateikta nebuvo. Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Tačiau atsakovas jokių įrodymų apie savo neatvykimą į teismo posėdį iki jo pradžios nepateikė, todėl teismas, ieškovui prašant, turėjo teisę byloje priimti sprendimą už akių.
13. Atsakovas nurodė, jog neišklausęs tiesiogiai posėdyje atsakovų, teismas neatskleidė visų civilinės bylos aplinkybių, neįvertino fakto, kokiam tikslui buvo skirta paskola, kam atiteko pinigai, kokios buvo mokamos palūkanos ir pan. Nurodo, kad jis jokių pinigų negavo, ieškovo nėra akyse matęs, pasirašė ant tuščio popieriaus lapo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo vertinimu, siekdamas savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovas turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Nagrinėjamu atveju kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas pateikė tik elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, kurie niekaip nepaneigia fakto, kad atsakovas laisva valia pasirašė paskolos sutartį. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad ant paskolos sutarties abu atsakovai, tiek A. B., tiek R. A. savo ranka padarė įrašus, jog pinigus (iš viso 5 000 Eur) gavo, abu pasirašė ir nurodė datą – 2018 m. lapkričio 20 d., todėl teismas konstatavo, kad pinigų perdavimo faktas atsakovams yra įrodytas. Paskolos sutartyje yra aiškiai įvardinta, jog tai yra paskolos sutartis, šalys vadinamos „paskolos davėju“ ir „paskolos gavėjais“, nurodytas terminas, kuriam pinigai paskolinami. Teismo vertinimu, paskoliniai santykiai tarp šalių egzistavo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju paskolos sutartis ginčijamu teismo sprendimu už akių buvo pripažinta negaliojančia tik dėl to, kad ji buvo sudaryta nesilaikant privalomos notarinės formos. Nuo 2018 m. lapkričio 20 d. atsakovas neginčijo paskolos sutarties sudarymo fakto (ėmė ginčyti paskolos sutartį tik priėmus sprendimą už akių), nekėlė klausimo, jog pinigų jis negavo, neginčijo sutarties sąlygų, kas tik patvirtina faktą, kad atsakovas pripažino sutartį sudaryta. Atsakovas, būdamas suaugęs ir veiksnus žmogus, neabejotinai turėjo suvokti (ir suvokė), kad pasirašydamas paskolos sutartį, patvirtina pinigų gavimo faktą ir tampa atsakingu už šių pinigų grąžinimą.
15. Įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurios galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindas šioje byloje nenustatytas, todėl atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
16. Atskiruoju skundu atsakovas A. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
16.1. Apeliantas savo atsiliepime į ieškinį teismui nurodė, kad jis 2018 m. birželio 11 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatės D. J. kontora, t. y. advokato padėjėju H. R.. 2018 m. lapkričio 20 d. pasirašyta paskolos sutartis neatitinka tikrosios šalių valios, nes paskolos sutartyje nurodytos ½ dalies 5 000 Eur sumos, t. y. 2 500 Eur, jis negavo. Paskolos sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta advokato padėjėjo H. R. prašymu. Apeliantas neprisimena visų sandorio sudarymo ir pasirašymo aplinkybių, nes po 2013 metų įvykių, t. y. jo nepilnamečių vaikų autoįvykio metu patirtų traumų, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Jam sutriko pažintinės funkcijos, periodiškai kartojasi psichosomatinės panikos atakos. Apeliantui 2020 m. taip pat diagnozuotos papildomos ligos, t. y. (duomenys neskelbtini). Jam nuo 2020 m. nustatytas 65 procentų netekto darbingumo lygis. Dėl savo sveikatos būklės jis negalėjo tinkamai įvertinti visų teisinių pasekmių, iškylančių iš paskolos sutarties teisinių santykių.
16.2. Paskolos sutartį, apelianto teigimu, prašė pasirašyti jo atstovas H. R., kuris jam paprašė paskolinti pinigų. Apeliantas neįvertino visų aplinkybių, įskaitant, bet neapsiribojant, kad H. R. buvo apelianto atstovas teisme ir juos siejo dalykiniai santykiai. Apelianto teigimu, paskolos sutartis buvo apsimestinis sandoris, kurio naudos gavėjas yra išimtinai tik H. R.. Apeliantas negavo paskolos sutartyje nurodytų pinigų, ieškovo pateikta paskolos sutartis nebuvo tikroji šalių valia, todėl apeliantas prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir/ar nustatyti tikrąją šalių valią, t. y. tikrąjį atsakovo (skolininką).
Šalies argumentai
16.3. Dėl ligos praleidęs teismo procesą, apeliantas prarado teisę į teisminę gynybą, nors siekdamas visapusiškai realizuoti savo procesinę teisę jis byloje buvo pateikęs atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris atitiko CPK 287 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas termino neatnaujino, pripažindamas, kad jis nėra praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi apeliantas negalėjo tinkamai apginti savo teisių ir pateikti savo argumentų bei įrodymų, teismo sprendimas iš esmės yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apelianto dalyvavimas teismo procese nagrinėjant ieškinį būtų turėjęs tiesioginės įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi apeliantas būtų pateikęs įrodymus, kuriais pagrįstų savo įstatymais saugomų teisių ir teisėtų interesų ribojimą, pažeidimą, o tai sąlygotų paties sprendimo turinį.
16.4. Užkirsdamas apeliantui galimybę būti išklausytam ir ginti savo teises, teismas neatskleidė visų civilinės bylos aplinkybių, neįvertino fakto, kokiam tikslui buvo skirta paskola, kam atiteko pinigai, kokios buvo mokamos palūkanos. Teismas visiškai nepasisakė apie tikėtiną sumokėtų palūkanų kompensavimą ir/ ar jų įskaitymą į grąžintiną sumą, neišsprendė delspinigių klausimo, todėl netinkamai taikė nesąžiningų sutarčių sąlygų institutą. Apelianto teigimu, paskolos sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos. Apeliantas pažymėjo, kad jis ir ieškovas niekada nebuvo susitikę, nebendravo, šalys neturi viena kitos kontaktų ir nesitarė dėl jokių paskolinių santykių. Apeliantas teigia, kad jis pasirašė tuščiame lape, kas akivaizdžiai matyti parašų ir teksto lygių neatitikime, taip pat atliekant įrašą „pinigus gavau“ nėra nurodyta gauta pinigų suma. Paskolos sutartyje yra ryški iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitiktis ieškovo naudai. Jei atsakovai būtų turėję galimybę derėtis, jie nebūtų sutikę su paskolos sutarties sąlygomis, nes sutartis jiems sukėlė reikšmingus neigiamus ekonominius padarinius. Be to, paskolos sutartyje neaptarta pagrindinė sąlyga, apibrėžianti mokėjimo palūkanas, kuri yra vartojimo kredito sutarties dalyką apibrėžianti sąlyga. Tik esant visapusiškai aptartoms sutarties sąlygoms, galima įvertinti paskolos gavėjų išlaidas ir paskolos davėjos pajamų apmokėjimo valstybei klausimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šiais klausimais visiškai nepasisakė.
Atsiliepimas
17. Ieškovas, atsakovė R. A., trečiasis asmuo H. R. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
21. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 straipsnio 5 dalis), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1163-781/2021). Taigi, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvykimo į teismo posėdį ar parengiamojo procesinio dokumento nepateikimo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
22. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
23. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nėra CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos sprendimo už akių panaikinimui. Apeliantas siekia sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, neįvertino ir neatskleidė šalių tikrosios valios sudarant paskolos sutartį. Paskolos sutartis, apelianto vertinimu, buvo apsimestinis sandoris, sudarytas ne apelianto, o jo buvusio atstovo H. R. interesais. Dėl savo sveikatos būklės apeliantas praleido teismo procesą ir tokiu būdu prarado teisę į teisminę gynybą.
24. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį ,sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
25. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendimą už akių priėmė, atsakovams A. B. ir R. A. neatvykus į byloje 2024 m. rugsėjo 19 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams apie nurodytą parengiamąjį teismo posėdį pranešta tinkamai. Aplinkybės, kad A. B. buvo tinkamai pranešta apie byloje 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, apeliantas neginčijo. Tačiau, apeliantas teigia, kad teismo procesą jis praleido dėl savo sveikatos būklės, šiai aplinkybei pagrįsti kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie jo nedarbingumą laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. spalio 15 d. Iš pateiktų duomenų matyti, kad apeliantas nepertraukiamai turėjo nedarbingumą laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jokių įrodymų apie apeliantui išduotą nedarbingumo pažymėjimo teismo posėdžio dienai byloje nebuvo pateikta. Tačiau minėti duomenys taip pat patvirtina, kad apeliantui nedarbingumas toliau buvo tęsiamas laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. bei vėliau –nepertraukiamu laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 8 d. iki 2024 m. spalio 18 d.
26. Pažymėtina, kad apeliantas, siekdamas informuoti teismą bei būdamas aktyvus, duomenis apie savo sveikatos būklę teismui buvo pateikęs dar 2024 m. gegužės 3 d. su atsiliepimu į patikslintą ieškinį, t. y. 2020 m. rugpjūčio 20 d. medicinos dokumentų išrašą apie jam diagnozuotą (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. gruodžio 18 d. darbingumo lygio pažymą apie netektą 65 procentų darbingumą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors byloje nėra konkrečių duomenų, kurie tiesiogiai patvirtintų apelianto teigiamą aplinkybę, kad jis dėl savo sveikatos būklės negalėjo dalyvauti 2024 m. rugsėjo 19 d. paskirtame parengiamajame teismo posėdyje, tačiau byloje pateikti apelianto sveikatos būklę apibūdinantys duomenys, jo nedarbingumo laikotarpiai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad apeliantas teismo procesą galėjo praleisti dėl savo sveikatos būklės.
27. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad atsakovas nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurios galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netenkindamas apelianto pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių, teismas padarė klaidingą išvadą, jog apeliantas nenurodė jokių kitų svarbių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui.
28. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, jog teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).
29. Skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas). Taigi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).
31. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas procese nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šalių sudaryta paskolos sutartis neatitiko jų tikrosios valios, kadangi jau teikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį, teismui nurodė aplinkybes, kad paskolos sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens H. R. naudai. Apeliantas pažymėjo, kad 2018 m. birželio 11 d. buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokato padėjėju H. R., juos siejo dalykiniai santykiai. Todėl trečiojo asmens H. R. paprašytas paskolinti pinigų, apeliantas, progresuojant jo ligai, neįvertino visų aplinkybių ir sutiko trečiojo asmens naudai sudaryti minėtą sandorį, tačiau realiai paskolos sutartyje nurodytos ½ dalies sumos, t. y. 2 500 Eur, negavo.
32. Pažymėtina, kad ieškovas patikslintame ieškinyje taip pat nurodė aplinkybę, jog jis paskolos sutartį su skolininkais sudarė atsižvelgiant į laiduotojo, t. y. trečiojo asmens H. R., suteiktas konsultacijas bei paskolos sutarties parengtą projektą. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė išrašą iš jo ir advokato padėjėjo H. R. 2020 m. rugsėjo 7 d. sudarytos teisinių paslaugų sutarties, tačiau ieškinyje taip pat pažymėjo, kad laiduotojas H. R. ieškovui teikė teisines konsultacijas jau nuo 2018 metų.
33. Įvertinus nurodytus duomenis, darytina išvada, kad trečiasis asmuo H. R. 2018 metais galimai buvo abiejų šalių atstovas, todėl įvertinus tiek apelianto, tiek ieškovo nurodytas aplinkybes dėl jų sąsajų su trečiuoju asmeniu ir jo šalims teiktų konsultacijų, kyla pagrįstų abejonių dėl šalių tikrosios valios sudarant 2018 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartį. Juolab, kad laiduotojui ir trečiajam asmeniui H. R., kuris advokato padėjėjo praktika verčiasi nuo 2012 m. sausio 2 d. (www.advokatura.lt) turėjo būti žinomos šalių sudaryto sandorio privalomosios sąlygos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalį.
34. Kaip minėta, apeliantas aiškiai ir nuosekliai byloje išreiškė poziciją dėl nesutikimo su ieškovo pareikštais reikalavimais, pateikė argumentus, todėl vien jo neatvykimas į parengiamąją teismo, juolab įvertinus duomenis apie jo sveikatos būklę, negali pateisinti netinkamo bylos išnagrinėjimo.
35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas spręsti, jog apelianto pareiškime ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai dėl šalių tikrosios valios ir sandorio sudarymo aplinkybių, kurie liko neįvertinti priimant sprendimą už akių, taip pat ir nagrinėjant pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes, jiems pasitvirtinus, nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje, ir tai sudaro pagrindą sprendimą už akių panaikinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
36. Bendrasis teisės į teisingą teismą principas apima esminį proceso rungimosi principą. Šiuo atveju, apelianto pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patvirtina, jog byloje susiklosčiusi faktinė situacija buvo pakankama konstatuoti esant būtinybę užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, todėl buvo pakankamas pagrindas konstatuoti esant CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas negali būti svarbesnis nei teisingas bylos išnagrinėjimas iš esmės.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi aptariamu atveju egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės sprendimo už akių panaikinimui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina; klausimas spręstinas iš esmės – pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo A. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.