Kauno apygardos teismo nutartis

2019-08-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1319-413/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-05-23Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-27
Bylos Nr.
2S-1319-413/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08500-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
Valstybinei teismo medicinos tarnybai
Trečiasis asmuo
A. J., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra ir viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė
Civilinė byla Nr. 2S-1319-413/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08500-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15187-1087/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Valstybinei teismo medicinos tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – A. J., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra ir viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos 818,48 Eur turtinės žalos atlyginimą, 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovo V. J. ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

3. Iš ieškinio turinio teismas nustatė, kad motyvuojamoje ieškinio dalyje ieškovas nurodė, jog „bylos išsprendimas gali turėti įtakos viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės teisėms ir pareigoms, kadangi prašoma: 1) solidariai su atsakovu atlyginti V. J. žalą dėl sužalojimo mechanizmo neaprašymo medicininėje dokumentacijoje; 2) išsamiai aprašyti V. J. padaryto galvos sužalojimo mechanizmą medicininėje dokumentacijoje“, nors ieškiniu prašoma priteisti turtinę ir neturtinę žalą tik iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos, o viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė byloje nurodyta kaip trečiasis asmuo.

4. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad be ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodytų reikalavimų, ieškovas taip pat prašo arba solidariai jo naudai priteisti iš viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės ir atsakovės patirtą žalą, arba įpareigoti viešąją įstaigą Marijampolės ligoninę išsamiai aprašyti V. J. padaryto galvos sužalojimo mechanizmą medicininėje dokumentacijoje. Todėl, teismo vertinimu, pirmiausia dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovas su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (PTŽSAĮ 24 straipsnio 1–3 dalys, CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Ieškovas ieškiniu neprašo atlyginti žalą sveikatai, todėl jis neprivalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.

5.2. Teismas pažeidė CPK 5 straipsnio nuostatas, nes iš ieškovo atėmė teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, kadangi ieškovas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

8. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nes jis neprašo atlyginti žalos sveikatai, todėl yra pažeista jo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

9. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių teisės principų, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Tai reiškia, kad pati teisė į teisminę gynybą ir teisė kreiptis į teismą priklauso nuo įstatyme numatytų aplinkybių, kurios civilinio proceso teisės teorijoje vadinamos teisės kreiptis į teismą prielaidomis ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygomis. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-195-381/2019).

10. Pateiktu teismui ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos 818,48 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį kildina iš 2016 m. kovo 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto surašytos išvados Nr. G 105/2016(09) ir vėliau sekusių teismo medicinos specialisto V. V. veiksmų, dėl kurių, anot ieškovo, privataus kaltinimo byloje Nr. PK-113-416/2017 ieškovą sužalojusio asmens atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškinio dalyje dėl trečiųjų asmenų, ieškovas prašo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu viešąją įstaigą Marijampolės ligoninė, kadangi dėl netinkamai užpildytos medicininės dokumentacijos ir įpareigojimo atlikti šiuos veiksmus minėtam juridiniam asmeniui gali atsirasti solidari civilinė atsakomybė.

11. Taigi, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas VšĮ Marijampolės ligoninę byloje patraukė trečiuoju asmeniu, tačiau solidari atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybė negalima. Taigi, ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra aiškios, nesutampa ieškinio pagrindas ir dalykas.

12. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas), bei suformuoti patį reikalavimą prieš asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už teisės pažeidimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Todėl pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

13. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

14. Teismui pateiktame ieškinyje apeliantas nurodo, kad 2016 m. vasario 2 d. buvo sužalotas ir nugabentas į VšĮ Marijampolės ligoninės skubios pagalbos skyrių. Dėl įvykio Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2016 m. kovo 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialistas surašė išvadą dėl ieškovui padarytų kūno sužalojimų. Privataus kaltinimo byloje liudytoju apklaustas teismo medicinos specialistas V. V. neigė Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadą, todėl teismas priėmė kaltinamojo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Minėtų aplinkybių pagrindu ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos 818,48 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovės Valstybinės teismo medicinos tarnybos kaltė kildinama iš jos darbuotojo eksperto V. V. neteisėtų veiksmų.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškinio pagrindas ir dalykas suformuluoti neaiškiai, nes ieškinyje solidariu skolininku yra įvardijama ir dar viena medicinos įstaiga – viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė, kuriai materialinis reikalavimas nėra reiškiamas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 24 straipsniu, kuriame nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (1 dalis). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos /…/ (2 dalis). Pagal minėto straipsnio 3 dalį, pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovo ieškinį ir nurodė, jog jis, visų pirma, turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.

16. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada galima sutikti iš dalies. Iš pateikto į bylą 2019 m. gegužės 15 d. Nerastų dokumentų akto matyti, kad ieškovas nepateikė nė vieno iš ieškinyje išvardintų jo priedų, todėl ieškinyje nurodomos aplinkybės leidžia spręsti, kad, visų pirma, žalos atsiradimą ieškovas kildina iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos eksperto neteisingai surašytos išvados ir jo parodymų teisme, kuriais vadovaujantis ieškovo sumušimu kaltintas asmuo privataus kaltinimo bylą nagrinėjusio teismo buvo išteisintas.

17. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415 patvirtinti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatai (toliau – VTMT nuostatai). Šių nuostatų 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – VTMT) yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. VTMT paskirtis – atlikti teismo medicinos ekspertizes pagal teismų nutartis ir tyrimus pagal prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų užduotis bei fizinių ir juridinių asmenų prašymus, diegti naujus tyrimo metodus ekspertinėje praktikoje, vykdyti mokslo tiriamąją ir taikomąją bei metodinę veiklą teismo medicinos srityje (2 dalis). Minėtų nuostatų 27 dalyje nurodyta, kad VTMT darbuotojų statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, priėmimo ir atleidimo teisinius santykius nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai.

18. Taigi, Valstybinė teismo medicinos tarnyba (VTMT) yra biudžetinė teismo ekspertizės įstaiga, kurios paskirtis atlikti tam tikrų rūšių ir porūšių teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus pagal teismų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimus ir kuri savo veikoje, be kita ko, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu.

19. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – TEĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspertinis tyrimas – pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį arba fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje. Teismo ekspertas – asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (TEĮ 3 straipsnio 3 dalis). Teismo ekspertizės įstaiga – valstybės įstaiga ar jos padalinys, kurių pagrindinė paskirtis yra atlikti teismų paskirtas teismo ekspertizes. Ekspertizes atlieka įstaigoje dirbantys teismo ekspertai (TEĮ 3 straipsnio 5 dalis). Minėto TEĮ 14 straipsnis reglamentuoja eksperto atsakomybę. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertas atsako už savo padarytos ekspertizės akto pagrįstumą ir tikrumą. Už pareigų nevykdymą, melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą ar kitokį priesaikos sulaužymą teismo ekspertas, kuriam skiriama atlikti teismo ekspertizę, atsako pagal įstatymus (2 dalis). TEĮ 4¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais. Šių principų turinys apibrėžiamas Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse. Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą tvirtina Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba. Fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, vadovaudamasi teisingumo ministro patvirtintu darbo reglamentu. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų (TEĮ 4¹ straipsnio 2 dalis). Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, nustačiusi Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, turi teisę priimti atitinkamus sprendimus (TEĮ 4¹ straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimai gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ((TEĮ 4¹ straipsnio 5 dalis).

20. Taigi, nė viename prieš tai aptartame teisės akte nėra numatyta teismo ekspertinės įstaigos atsakomybė už savo darbuotojo (eksperto) surašytą išvadą, teismo posėdžių metu teiktus paaiškinimus ir pan., kadangi kiekvienas ekspertas už savo išvadas yra atsakingas asmeniškai. Tai reiškia, kad apelianto teismui pateiktas ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos iš viso negali būti nagrinėjamas teisme, todėl pirmosios instancijos teismas šį ieškinį turėjo atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme.

21. Antra, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sveikatos įstaigų padaryta žala pacientams atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo nuostatomis, kuris nustato, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo (šios nutarties 15 punktas). Minėta, kad dėl ieškinio pagrindo ir dalyko nesuderinamumo ieškovo ieškinys yra su trūkumais.

22. Šios nutarties 19-20 punktuose konstatuota, kad netinkamam atsakovui pareikštas ieškinys negali sukelti ir siekiamų teisinių padarinių, o 21 punkte – kad patikslinus ieškinį, jam taikoma išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka. Pažymėtina, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

23. Jeigu ieškinio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą yra netikslinga, nes, kaip jau buvo nurodyta, toks ieškinys iš viso nenagrinėtinas teisme.

25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo V. J. ieškinį, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis iš esmės paliktina nepakeista, pakeičiant atsisakymo priimti ieškinį pagrindą iš CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto į CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas