- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- eI2-6017-402/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00080-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 7.4Pensijų kaupimo sistema
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
- 57.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su patikslintu skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – Komisija) ir prašė:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovė, Fondo valdyba) 2023-10-04 priimtą sprendimą Nr. (18.6E) I-11907 „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“ (toliau – Sprendimas);
2) įpareigoti atsakovę išregistruoti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registro (toliau – Dalyvių ir sutarčių registras).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2023-12-07 sprendimu Nr. 19R-3046 (AG-762/02-2023) (toliau – Komisijos sprendimas) pareiškėjo V. T. skundą patenkino iš dalies: panaikino Fondo valdybos Sprendimą, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundo (pateikto Komisijai) argumentus ir paaiškino, kad pareiškėjas 2023-09-07 su skundu kreipėsi į Fondo valdybą (papildydamas skundą, kreipėsi 2023-09-08, 2023-09-26 su skundais ir 2023-09-26 su prašymu), kadangi pareiškėjas be jo žinios buvo įtrauktas į antros pakopos pensijų kaupimą, todėl Fondo valdybos prašė nutraukti jam priskirtą dalyvavimą minėtame kaupime bei išbraukti jį iš kaupiančiųjų sąrašo. Fondo valdyba Sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Sprendime teigiama, kad su įtraukimo faktu pareiškėjas buvo supažindintas, tačiau tai yra netiesa, nes jis nežinojo apie šią iniciatyvą, buvo įtrauktas be žinios ir sutikimo. Apie išskaičiuojamus papildomus 3 procentus sužinojo savarankiškai išnagrinėjęs darbo užmokesčio išklotinę. Pranešimai Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje (toliau – EGAS) pareiškėjo nebuvo perskaityti. Su tuo sutinka ir Fondo valdybos darbuotojai. Pareiškėjas, neperskaitęs šių pranešimų, negalėjo žinoti apie įtraukimą į pensijų kaupimo sąrašus.
Sprendime taip pat nurodyta, kad pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjui buvo išsiųstas ir 2023-03-08 registruota pašto siunta (PR032220277LT) bei, remiantis akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos pašto duomenimis, įteiktas 2023-03-15. Pareiškėjas, susipažinęs su įteikimo dokumentu, teigia, kad dokumente esantis parašas jam nepriklauso, laiško asmeniškai negavo. Su paklausimu kreipėsi į AB Lietuvos paštą, kuri pateikė atsakymą, kad detaliau pakomentuoti įteikimo aplinkybių negali, nes nuo siuntos įteikimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, o atlikti rašysenos ekspertizę bei patvirtinti ar paneigti siuntos gavėjo parašo tikrumą ne bendrovės kompetencija.
Pareiškėjas neatmeta galimybės, kad siuntą priėmė šeimos nariai, nes pareiškėjas gyvena ne vienas – tuo pačiu adresu su juo gyvena mama D. T. ir patėvis G. M.. Tačiau minėti asmenys patikino, kad įteikimo pranešime esantis parašas jiems taip pat nepriklauso.
Fondo valdyba, darydama prielaidą, kad pareiškėjas su visa informacija yra susipažinęs, nesusisiekė su pareiškėju kitomis, EGAS nurodytomis asmeninio ryšio priemonėmis.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jeigu jis sutiktų su antros pakopos pensijų kaupimu, nesikreiptų po 2 mėnesių į Fondo valdybą dėl išskaičiuojamų lėšų iš darbo užmokesčio. Tačiau, tik pastebėjęs išskaičiuojamas lėšas, pareiškėjas iš karto kreipėsi į Fondo valdybą, kadangi apie įtraukimą į pensijų kaupimą nežinojo, dalyvauti pensijų kaupime nurodytomis sąlygomis kategoriškai atsisako. Tvirtina, kad nuskaičiuoti pinigus be jo žinios ar sutikimo yra vagystė, kad Fondo valdybos sprendimas šiuo atveju yra vienašalis.
Patikslintame skunde, kurį Komisija gavo 2023-11-30, cituojamos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – Pensijų kaupimo įstatymas) 6 straipsnio 2, 4 ir 6 dalių nuostatos bei pažymima, kad Fondo valdyba dalinai pripažįsta, o ir pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog nė vienu iš būdų jis nebuvo informuotas apie galimybes išreikšti valią dalyvauti ar nedalyvauti pensijų kaupime Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjas dėl tinkamai jam neįteiktos informacijos negalėjo pareikšti neigiamos valios ir taip atsisakyti sudaryti pensijų kaupimo sutartį. Akivaizdu, jog pensijų kaupimo sutarties (ne)sudarymas yra sandoris, kuriam būtina valios išraiška. Valios nesant ar jai esant su trūkumais, toks sandoris laikytinas nesudarytu dėl jo prieštaravimo imperatyvioms normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis).
Turi būti įvertintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2020-02-10 priimtas nutarimas Nr. KT23-N2/2020 dėl Pensijų kaupimo įstatymo, kuriame nurodyta, jog asmenims leista atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, įvertinus pateiktus dokumentus, įrodančius svarbias priežastis (ilgalaikė liga, buvo išvykę iš Lietuvos), dėl ko negalėjo per nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, arba esant pakankamai požymių, kad jie nebuvo informuoti apie įtraukimą į pensijų kaupimą (neperskaitė per EGAS išsiųsto pranešimo arba Lietuvos paštas pateikė informaciją, kad registruotas pranešimas buvo neįteiktas).
Skundo patikslinime nurodoma, jog iš pareiškėjo pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad AB Lietuvos pašto pateiktame dokumente (įteikimo) esantis neva pareiškėjo parašas visiškai nei panašus, nei tapatus į tikrąjį pareiškėjo parašą. Be kita ko, kaip ir minėta, pašto siuntos nepasirašė nei jo mama, nei patėvis (pridedami parašų pavyzdžiai). Už tinkamą dokumento pasirašymą, kuris pareiškėjui sukelia reikšmingas pasekmes, yra atsakingas turintis pareigą įteikti dokumentą subjektas, šiuo atveju – Fondo valdyba. Be kita ko, toks įteikimas turi būti atliktas tinkamai. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas aiškiai nurodo, jog pašto paslaugos teikėjas privalo registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo raštu nurodytam asmeniui, nurodžius to asmens vardą, pavardę.
Pareiškėjas patvirtina, kad jam nebuvo įteikta jokia pašto siunta, o atsakovės pateikti duomenys (AB Lietuvos pašto) yra fikcija (klastotė), neatitinkanti tikrovės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintu skundu prašė Komisijos įpareigoti Fondo valdybą pateikti Komisijai į bylą registruotos pašto siuntos Nr. RP032220277LT įteikimą pareiškėjui liudijančio dokumento originalą, tačiau Komisijoje bylos nagrinėjimo metu šio prašymo atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, jog su skundu, pareiškėjo pateiktu Komisijai, nesutinka, taip pat nesutinka su Komisijos sprendimu. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad asmenys į pensijų kaupimą įtraukiami vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymu ir apie tai informuojami Asmens informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir draudėjų informavimo apie asmenis, tapusius pensijų fondo dalyviais, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-09-17 įsakymu Nr. A1-496 (toliau – Aprašas), nustatyta tvarka ir terminais. Apie įtraukimą į pensijų kaupimą asmuo informuojamas per EGAS ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 31 d. Apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime asmuo papildomai informuojamas registruotu laišku, siunčiamu pensijų kaupimo dalyvio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nuo įtraukimo metų balandžio 1 d. iki balandžio 30 d., jeigu jis EGAS neperskaitė nė vieno pagal Aprašo 4 punktą ar 5.1 papunktį gauto laiško, nebuvo informuotas Aprašo 5.3 papunktyje nurodytu būdu ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su 2023-09-07 skundu, 2023-09-07 prašymu, 2023-09-08 skundu, 2023-09-26 skundu ir su 2023-09-26 prašymu (analogiško turinio) kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas panaikinti jo dalyvavimą pensijų kaupime dėl to, kad jis apie tai nebuvo informuotas – neperskaitė pranešimo EGAS ir negavo registruoto laiško. Svarbias priežastis patvirtinančių dokumentų pareiškėjas nepateikė. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą, nustatyta, kad apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjas buvo informuotas Aprašo nustatyta tvarka – per EGAS ir registruotu paštu. Informavimas kitais būdais (telefonu, viešo paskelbimo būdu ar kt.) Apraše nėra numatytas. Pranešimo EGAS, išsiųsto 2023-01-11, pareiškėjas neperskaitė, tačiau, AB Lietuvos pašto duomenimis, registruotas laiškas buvo įteiktas 2023-03-15 (2023-03-15 08:07:21 „Siunta įteikta“). Kadangi pareiškėjas nurodė, kad registruoto laiško negavo, Fondo valdyba papildomai kreipėsi į Lietuvos paštą dėl šios informacijos patikslinimo ir gavo atsakymą, patvirtinantį, kad pareiškėjui 2023-03-08 06:11:47 išsiųstas laiškas įteiktas 2023-03-15 („Gavėjas: V. T.“). Konstatavusi, kad pareiškėjas 2023-03-15 susipažino (turėjo susipažinti) su jam pateikta informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą, prašymuose bei skunduose nenurodė svarbių priežasčių ir nepateikė jas įrodančių dokumentų, dėl kurių jis nuo 2023-03-15 iki 2023-06-30 negalėjo atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime, Fondo valdyba, vadovaudamasi Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi, 2023-10-04 Sprendimu pareiškėjo prašymų (skundų) netenkino.
Skunde Komisijai pareiškėjas įvardija Fondo valdybos sprendimą kaip neteisėtą, nes, pasak jo, AB Lietuvos pašto pateiktame įteikimo pranešime atvaizduotas asmens parašas yra ne pareiškėjo ir ne jo šeimos narių. Kaip įrodymą pareiškėjas pateikia JPG formato failą-atvaizdą „Parašų palyginimas“ bei AB Lietuvos pašto el. laišką, kuriame teigiama, kad AB Lietuvos paštas negali detaliau pakomentuoti pašto siuntos įteikimo aplinkybių ir neturi kompetencijos patvirtinti ar paneigti siuntos gavėjo parašo tikrumą. Taip pat pareiškėjas teigia, kad siuntą galėjo priimti jo šeimos nariai, tačiau „pasiteiravus šie patikino, kad įteikimo pranešime esantis parašas jiems taip pat nepriklauso“.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, įrodymas, kad pašto siunta jam nebuvo įteikta, yra AB Lietuvos pašto raštas, liudijantis, kad pašto siunta pareiškėjui buvo įteikta („Gavėjas: V. T.“), nes prie rašto pridėtame įteikimo pranešime, pasak pareiškėjo, pasirašė ne jis ir ne jo šeimos nariai. Šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl konstatuotina, kad:
1) nėra įrodymų, jog pareiškėjo pateiktas parašo pavyzdys yra oficialus pareiškėjo parašas, atvaizduotas jo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente;
2) jeigu parašas pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente ir parašas įteikimo pranešime nesutaptų, nėra įrodymų, kad „nepanašų“ parašą parašė ne pats pareiškėjas, bet kitas asmuo;
3) nėra įrodymų, kad įteikimo pranešime atvaizduotas parašas yra ne kartu su pareiškėju gyvenančių asmenų – pareiškėjo motinos ar patėvio (skundo teiginiai apie tai nėra pagrįsti įrodymais ir (ar) minėtų asmenų paaiškinimais);
4) teisę ir kompetenciją atlikti rašysenos ekspertizę ir konstatuoti šioje byloje įrodinėjamą aplinkybę turi tik Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai.
Registruoti (popieriniai) laiškai apie įtraukimą į pensijų kaupimą gavėjams siunčiami per E. pristatymo sistemą, t. y. Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis: pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą suformuojamas kaip elektroninis dokumentas ir siunčiamas fizinio pristatymo būdu. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką, suformuoto elektroninės siuntos nuorašo pristatymo pašto siunta tvarką, paslaugų teikėjo atsakomybę ir žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-26 nutarimu Nr. 914 (toliau – Taisyklės). Parengta elektroninė siunta išsiunčiama nurodžius gavėją (-us) ir E. pristatymo sistemos priemonėmis pasirinkus mygtuką „siųsti“. Elektroninė siunta, kuri buvo pristatyta į gavėjo elektroninio pristatymo dėžutę arba subdėžutę ir kurios suformuotas nuorašas buvo išsiųstas gavėjui fiziniu pristatymo būdu, laikoma gauta nuo to momento, kai Taisyklių nustatyta tvarka užfiksuojama viena iš siuntos būsenų „gauta“ arba „siunta įteikta“.
Atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, teisėtai vadovavosi E. pristatymo sistemoje užfiksuota e. siuntos, siunčiamos fizinio pristatymo būdu, pristatymo būsena „Siunta įteikta“. Papildomai gavusi siuntos įteikimo patvirtinančią informaciją iš AB Lietuvos pašto, pagrįstai vertino ją kaip patvirtinančią siuntos įteikimo faktą. Pagrįstai nevertino įteikimo pranešime esančio parašo tikrumo, panašumo, autentiškumo ir pan., nes neturi teisės aktais suteiktos tokios teisės ar pareigos bei kompetencijos.
Šalies argumentai
Su 2023-09-07 skundu pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas nutraukti antros pakopos pensijos kaupimą. Paaiškino Fondo valdybos siunčiamų pranešimų negavęs ir negalėjęs į juos laiku sureaguoti. Nurodė nesutinkantis mokėti papildomus 3 procentus nuo kiekvieno darbo užmokesčio. Iš esmės analogiško turinio 2023-09-07 prašymą pareiškėjas išsiuntė elektroniniu paštu Fondo valdybos darbuotojui.
2023-09-08 skunde pareiškėjas Fondo valdybai nurodė prisegantis dokumentą, iš kurio matyti, kad Fondo valdybos pranešimai nebuvo perskaityti, o fizinio laiško pareiškėjas nėra gavęs. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su automatiniu gyventojų įtraukimu į antros pakopos pensijos kaupimą, todėl nežinojo ir apie galimo pasirinkimo egzistavimą. Nuskaičiuotas lėšas pastebėjo antrą mėnesį, išnagrinėjęs darbo užmokesčio išklotinę. 2023-09-26 skunde pareiškėjas dar kartą išdėstė ankstesniuose kreipimuose nurodytus argumentus ir prašė Fondo valdybos nutraukti antros pakopos pensijų kaupimą. Su 2023-09-26 prašymu pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių, nurodydamas analogiškas ankstesniems skundams aplinkybes. Fondo valdybos Vilniaus skyrius šį prašymą 2023-09-27 raštu Nr. (11.1E)DV_S-81192 persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Fondo valdybai.
AB Lietuvos paštas, atsakydama į Fondo valdybos 2023-09-18 paklausimą Nr. (18.4E) I-11159, informavo Fondo valdybą, kad, jos duomenimis, registruotoji korespondencijos siunta Nr. RP032220277LT, adresuota pareiškėjui, (duomenys neskelbtini), gavimo pašte buvo gauta 2023-03-15 ir tą pačią dieną pristatyta nurodytu gavėjo adresu bei įteikta pasirašytinai gavėjui (nurodė pridedanti įteikimo dokumento kopiją). Atkreiptinas dėmesys, kad siuntėjas pretenziją dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus gali pareikšti pašto paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.
Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023-09-07, 2023-09-08, 2023-09-26 skundus ir 2023-09-07, 2023-09-26 prašymus, Sprendimu nusprendė netenkinti pareiškėjo reikalavimo – pareiškėjo atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime nebus įregistruotas Dalyvių ir sutarčių registre ir pareiškėjo dalyvavimo pensijų kaupime registracija atsitiktiniu būdu jam priskirtoje UAB ,,SEB investicijų valdymas“ nebus panaikinta. Sprendime išdėstė Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas dėl asmenų įtraukimo į pensijų kaupimą tvarkos. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Apdraustųjų registras) duomenimis apie pareiškėjo draustumą 2023-01-02, 2023-01-11 pareiškėjas įtrauktas į dalyvavimą pensijų kaupime. Pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą (teisę pasirinkti kitą kaupimo bendrovę ir (ar) pensijų fondą bei iki nurodytos datos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime) išsiųstas 2023-01-11 per EGAS. Šiuo pranešimu pareiškėjas informuotas apie įtraukimo į pensijų kaupimą faktą, teisę pasirinkti kitą kaupimo bendrovę ir (ar) pensijų fondą bei iki einamųjų metų birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjui buvo išsiųstas ir 2023-03-08 registruota pašto siunta Nr. RP032220277LT bei, remiantis AB Lietuvos pašto duomenimis, įteiktas 2023-03-15. Atsižvelgiant į pareiškėjo skunduose ir prašyme nurodytą teiginį, kad jokio pranešimo (laiško) apie įtraukimą į pensijų kaupimą jis negavo, 2023-09-18 raštu Nr. (18.4E) I-11159 kreiptasi į AB Lietuvos paštą. Paštas 2023-09-20 informavo, kad registruotoji korespondencijos siunta Nr. RP032220277LT, adresuota pareiškėjui, gavimo pašte buvo gauta 2023-03-15 ir tą pačią dieną pristatyta nurodytu gavėjo adresu bei įteikta pasirašytinai gavėjui. Todėl pareiškėjo skunduose nurodytas teiginys, kad negavo pranešimo, yra nepagrįstas. Tad apie galimybę per įstatymo nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti), tačiau prašymo dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo iki nurodytos datos (2023-06-30) nepateikė. Fondo valdyba įtraukiamus į pensijų kaupimą dalyvius atsitiktine tvarka paskirsto po lygiai visoms įtraukimo į pensijų kaupimą metu veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms, tad su įtrauktais į pensijų kaupimą asmenimis pensijų kaupimo sutartys nėra sudaromos. Pensijų kaupimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad minėtam veiksmui atlikti reikalingas asmens rašytinis sutikimas, kadangi savo sutikimą asmuo išreiškia nepateikdamas rašytinio prašymo atsisakyti dalyvauti kaupime. Jei pareiškėjas pageidauja pasirinkti kitą pensijų kaupimo bendrovę, gali jai pateikti prašymą dėl pensijų įmokų kaupimo šios bendrovės valdomame pensijų kaupimo fonde. Sprendime informuota apie pensijų kaupimo dalyvio teisę laikinai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą, taip pat kada baigiasi dalyvavimas pensijų kaupime. Nėra leistinų įrodymų apie tai, kad registruota siunta nebuvo įteikta. Nepaneigti Fondo valdybos informacinėje sistemoje esantys duomenys, gauti iš E. pristatymo sistemos programiniu būdu. Taigi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti skundžiamą Fondo valdybos sprendimą neteisėtu.
Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti Fondo valdybai ir nebuvo vertinami priimant skundžiamą sprendimą, negali būti vertinami Komisijos kaip pagrindas sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo klausimą. Sprendimas priimtas tinkamai išnagrinėjus faktines aplinkybes, yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje sprendimams keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas prašo:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-10-04 priimtą sprendimą Nr. (18.6E) I-11907 „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“;
2) įpareigoti atsakovę išregistruoti pareiškėją iš Dalyvių ir sutarčių registro.
Komisija 2023-12-07 sprendimu Nr. 19R-3046 (AG-762/02-2023) pareiškėjo V. T. skundą patenkino iš dalies: panaikino Fondo valdybos Sprendimą, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pensijų kaupimo įstatymas, kuris nustato dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamos pensijų įmokos kaupimo ir pensijų išmokų mokėjimo organizavimo sąlygas bei tvarką Lietuvos Respublikoje (1 straipsnis), bei Aprašas, kuris nustato asmenų, nurodytų Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, informavimo apie jų įtraukimą į pensijų kaupimą tvarką bei informacijos turinį (1 dalis).
Administracinės bylos duomenimis, pareiškėjas buvo automatiškai įtrauktas į pensijų kaupimą, įtraukimo data 2023-01-11, įsigaliojimo data 2023-07-01 (duomenys iš Draudėjų, apdraustųjų ir socialinio draudimo įmokų apskaitos taikomosios sistemos).
Su 2023-09-07 skundu pareiškėjas kreipėsi į atsakovę, prašydamas nutraukti antros pakopos pensijos kaupimą. Paaiškino Fondo valdybos siunčiamų pranešimų negavęs ir negalėjęs į juos laiku sureaguoti. Analogiško turinio 2023-09-07 prašymą pareiškėjas išsiuntė elektroniniu paštu atsakovės darbuotojui.
2023-09-08 skunde pareiškėjas pažymėjo, jog prideda dokumentą, iš kurio matyti, kad Fondo valdybos pranešimų neperskaitė, o fizinio laiško nėra negavęs. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su automatiniu gyventojų įtraukimu į antros pakopos pensijos kaupimą, todėl nežinojo ir apie galimo pasirinkimo egzistavimą. Nuskaičiuotas lėšas pastebėjęs antrą mėnesį, išnagrinėjęs darbo užmokesčio išklotinę.
2023-09-26 skunde pareiškėjas dar kartą išdėstė ankstesniuose kreipimuose nurodytus argumentus ir prašė nutraukti antros pakopos pensijų kaupimą.
Su 2023-09-26 prašymu pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių, nurodydamas analogiškas ankstesniems skundams aplinkybes. Fondo valdybos Vilniaus skyrius šį prašymą 2023-09-27 raštu Nr. (11.1E)DV_S-81192 persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Fondo valdybai.
AB Lietuvos paštas, atsakydama į Fondo valdybos 2023-09-18 paklausimą Nr. (18.4E) I-11159, informavo Fondo valdybą, kad, jos duomenimis, registruotoji korespondencijos siunta Nr. RP032220277LT, adresuota pareiškėjui, (duomenys neskelbtini), gavimo pašte buvo gauta 2023-03-15 ir tą pačią dieną pristatyta nurodytu gavėjo adresu bei įteikta pasirašytinai gavėjui (nurodė pridedanti įteikimo dokumento kopiją). Atkreiptinas dėmesys, kad siuntėjas pretenziją dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus gali pareikšti pašto paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.
Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023-09-07, 2023-09-08, 2023-09-26 skundus ir 2023-09-07, 2023-09-26 prašymus, Sprendimu nusprendė netenkinti pareiškėjo reikalavimo – pareiškėjo atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime nebus įregistruotas Dalyvių ir sutarčių registre ir pareiškėjo dalyvavimo pensijų kaupime registracija atsitiktiniu būdu jam priskirtoje UAB ,,SEB investicijų valdymas“ nebus panaikinta. Sprendime išdėstė Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas dėl asmenų įtraukimo į pensijų kaupimą tvarkos. Remiantis Apdraustųjų registro duomenimis apie pareiškėjo draustumą 2023-01-02, 2023-01-11 pareiškėjas įtrauktas į dalyvavimą pensijų kaupime. Pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą (teisę pasirinkti kitą kaupimo bendrovę ir (ar) pensijų fondą bei iki nurodytos datos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime) išsiųstas 2023-01-11 per EGAS. Šiuo pranešimu pareiškėjas informuotas apie įtraukimo į pensijų kaupimą faktą, teisę pasirinkti kitą kaupimo bendrovę ir (ar) pensijų fondą bei iki einamųjų metų birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjui buvo išsiųstas ir 2023-03-08 registruota pašto siunta Nr. RP032220277LT bei, remiantis AB Lietuvos pašto duomenimis, įteiktas 2023-03-15. Atsižvelgiant į pareiškėjo skunduose ir prašyme nurodytą teiginį, kad jokio pranešimo (laiško) apie įtraukimą į pensijų kaupimą jis negavo, 2023-09-18 raštu Nr. (18.4E) I-11159 kreiptasi į AB Lietuvos paštą, kuri 2023-09-20 informavo, kad registruotoji korespondencijos siunta Nr. RP032220277LT, adresuota pareiškėjui, gavimo pašte buvo gauta 2023-03-15 ir tą pačią dieną pristatyta nurodytu gavėjo adresu bei įteikta pasirašytinai gavėjui. Todėl pareiškėjo skunduose nurodytas teiginys, kad negavo pranešimo, yra nepagrįstas. Tad apie galimybę per įstatymo nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti), tačiau prašymo dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo iki nurodytos datos (2023-06-30) nepateikė. Fondo valdyba įtraukiamus į pensijų kaupimą dalyvius atsitiktine tvarka paskirsto po lygiai visoms įtraukimo į pensijų kaupimą metu veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms, tad su įtrauktais į pensijų kaupimą asmenimis pensijų kaupimo sutartys nėra sudaromos. Pensijų kaupimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad minėtam veiksmui atlikti reikalingas asmens rašytinis sutikimas, kadangi savo sutikimą asmuo išreiškia nepateikdamas rašytinio prašymo atsisakyti dalyvauti kaupime. Jei pareiškėjas pageidauja pasirinkti kitą pensijų kaupimo bendrovę, gali jai pateikti prašymą dėl pensijų įmokų kaupimo šios bendrovės valdomame pensijų kaupimo fonde. Sprendime informuota apie pensijų kaupimo dalyvio teisę laikinai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą, taip pat kada baigiasi dalyvavimas pensijų kaupime.
Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Fondo valdyba, gavusi atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos įregistruoja atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime Dalyvių ir sutarčių registre. Nuo atsisakymo įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos asmenys, atsisakę dalyvauti pensijų kaupime, nėra dalyviai, iki jie sudarys pensijų kaupimo sutartį arba bus šiame straipsnyje nustatyta tvarka įtraukti į pensijų kaupimą ir nepasinaudos teise atsisakyti kaupti pensijų įmokas. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas šiame įstatyme ir standartinėse tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklėse nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais.
Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, jog jaunesni kaip 40 metų asmenys į pensijų kaupimą kas trejus metus yra įtraukiami automatiškai Pensijų kaupimo įstatymo pagrindu. Tuo atveju, jei iki nustatyto termino (nagrinėjamu atveju iki 2023-06-30) jie raštu nepateikia atsisakymo dalyvauti kaupime, nuo einamųjų metų liepos 1 d. prasideda jų pensijos kaupimas pagal su Fondo valdybos atsitiktiniu būdu parinkta bendrove sudarytą sutartį. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas laiku (iki 2023-06-30) nepateikė rašytinio atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, taigi jis į kaupimą buvo įtrauktas minėto įstatymo pagrindu.
Aprašo 4 punkte Fondo valdybai įtvirtinta pareiga per EGAS ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 31 d. informuoti į pensijų kaupimą įtraukiamus asmenis apie įtraukimo faktą, asmens teisę iki įtraukimo metų birželio 30 d. sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad jei asmuo iki įtraukimo metų vasario 1 d. EGAS neperskaitė pagal Aprašo 4 punktą gauto laiško ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties, Fondo valdyba jį apie jo įtraukimą papildomai informuoja:
1) per EGAS išsiųsdama laišką. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą papildomai informuojamas nuo įtraukimo metų vasario 1 d. iki kovo 31 d. (5.1 papunktis);
2) registruotu laišku, siunčiamu į pensijų kaupimą įtraukto asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas nuo įtraukimo metų balandžio 1 d. iki balandžio 30 d., jeigu jis EGAS neperskaitė nė vieno pagal Aprašo 4 punktą ar 5.1 papunktį gauto laiško, nebuvo informuotas Aprašo 5.3 papunktyje nurodytu būdu ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties (5.2 papunktis);
3) asmeniškai – į pensijų kaupimą įtraukiamam asmeniui atvykus į Fondo valdybos teritorinį skyrių. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas iki įtraukimo metų birželio 30 d. (5.3 papunktis).
Vertinant sistemiškai minėtas aprašo nuostatas, matyti, kad tikslinė informavimo paskirtis ir duomenys apie Aprašo 5.1–5.3 papunkčiuose įtvirtintą informavimą turi būti neabejotini. Tik tinkamai informavus asmenį apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, asmuo atitinkamai gali realizuoti apsisprendimo teisę, ar dalyvauti pensijų kaupime, ar atsisakyti. Toks pranešimas nėra tik formalus veiksmas, jis iš esmės asmeniui yra ir pirminis pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą, ir lemiantis asmens pasirinkimo teisės įgyvendinimą.
Remiantis į bylą atsakovės pateikto „Sodros“ taikomosios sistemos išrašo informacija, 2023-03-08 pareiškėjui buvo užsakyta registruota pašto siunta (Nr. RP032220277LT) fiziniam pristatymui, siunta įteikta 2023-03-15 8.07 val. Kaip nurodoma atsiliepime, taip pat pažymėta „Sodros“ taikomosios sistemos išraše, šia siunta pareiškėjui buvo siunčiamas pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą. Taigi Fondo valdyba šiuo atveju tinkamai atliko jai numatytą informavimo pareigą.
Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. Fondo valdyba, įvertinusi dokumentus ir nustačiusi, kad priežastys yra svarbios, gali priimti sprendimą dėl asmens išregistravimo iš Dalyvių ir sutarčių registro.
Bylai aktualiu klausimu Konstitucinis Teismas 2020-02-10 priėmė nutarimą Nr. KT23-N2/2020, kuriame konstatavo, jog, pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, į pensijų kaupimą įtraukti asmenys, tapę dalyviais įstatymo pagrindu, turi teisę bet kada vėliau atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jeigu pateikia dokumentus, įrodančius, kad dėl svarbių priežasčių negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Taigi, pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, Fondo valdyba turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti asmenų nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, pagrindžiančius priežastis, dėl kurių jie negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Kaip nurodyta Konstitucinio Teismo nutarime, Fondo valdyba svarbiomis priežastimis laiko ilgalaikę ligą, išvykimą iš Lietuvos, neįteiktą pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą.
Pareiškėjas skunduose ir prašymuose pažymi, kad jis per EGAS siunčiamų pranešimų neskaitė, Fondo valdybos Sprendime nurodyto paštu siųsto laiško negavo. Apie tai, kad tapo pensijų kaupimo dalyviu, jis nebuvo informuotas jokiomis kitomis ryšio priemonėmis, o išsiaiškino pats, išanalizavęs darbo užmokesčio išklotinę. Taigi, pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad jis laiku nebuvo informuotas apie įtraukimą į pensijų kaupimą, todėl, vos tik sužinojęs apie tai, jog yra įtrauktas į pensijų kaupimą, jis kreipėsi į atsakovę su skundais ir prašymais nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog asmenys į pensijų kaupimą yra įtraukiami ne dėl jų aktyvių veiksmų, t. y. ne pagal jų pateiktą prašymą kaupti pensiją, o atvirkščiai – dėl pasyvaus elgesio, t. y. nepateikus atsisakymo kaupti pensiją. Tad itin svarbu, jog asmenys būtų laiku, tinkamai informuoti apie ketinimą įtraukti į pensijų kaupimą ir galimybę atsisakyti kaupti pensiją, jei jie to nepageidauja (dalyvavimas pensijų kaupime nėra privalomas). Todėl tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad asmuo laiku negavo informacijos apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, o vos tik sužinojęs apie tai, operatyviai kreipėsi su atsisakymu dalyvauti pensijų kaupime, Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies prasme informacijos laiku negavimas turėtų būti laikoma svarbia aplinkybe, sukliudžiusia laiku pateikti prašymą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
Kaip minėta, atsakovė, reaguodama į pareiškėjo skundus ir prašymus, adresuotus jai, prieš priimdama Sprendimą, raštu kreipėsi į AB Lietuvos paštą su paklausimu dėl registruotosios pašto siuntos įteikimo pareiškėjui. AB Lietuvos paštas pateikė įteikimo pranešimo kopiją, iš kurios matyti, jog gavėjas yra pareiškėjas, (duomenys neskelbtini), siunta įteikta 2023-03-15 8.07 val., pranešime yra nežinomo asmens parašas.
Pareiškėjas, tvirtindamas, kad minėtame AB Lietuvos pašto pateiktame įteikimo pranešime yra ne jo parašas, į bylą pateikė parašų palyginimą, kurie akivaizdžiai nesutampa. Parašų skirtumą patvirtina ir skunde esantis pareiškėjo parašas, taip pat pareiškėjo į bylą pateiktoje asmens dokumento kopijoje esantis jo parašas, pastaruosius sulyginus su AB Lietuvos pašto įteikimo pranešime esančiu nežinomo asmens parašu. Be to, nors pareiškėjas skunde nurodė, jog galimai įteikimo pranešimą pasirašė vienas iš kartu su juo gyvenančių artimųjų, tačiau pastarieji pareiškėją patikino, kad minėtame pranešime esantis parašas priklauso ne jiems (į bylą pareiškėjas taip pat pateikė D. T. ir G. M. asmens dokumentų kopijas su jų parašais). Įvertinus nurodytas aplinkybes, galima pagrįstai teigti, jog siunta pareiškėjui asmeniškai nebuvo įteikta, taip pat nebuvo įteikta ir kartu su juo gyvenantiems artimiesiems.
Taigi, nepaisant to, jog Fondo valdyba išsiuntė pareiškėjui pranešimą registruotu paštu jo gyvenamosios vietos deklaruotu adresu ir taip įvykdė pareigą dėl informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą registruotu laišku, įvertinus byloje esančius AB Lietuvos pašto pateiktus duomenis, taip pat pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus parašų pavyzdžius, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad Fondo valdybos pranešimas buvo įteiktas būtent pareiškėjui ir kad jis su šiuo pranešimu laiku susipažino. Be to, būtina akcentuoti ir tai, jog pareiškėjas operatyviai, vos tik sužinojęs iš savo darbo užmokesčio išklotinės apie tai, jog nuo 2023-07-01 įsigaliojo jo dalyvavimas pensijų kaupime, jau 2023-09-07 kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas nutraukti antros pakopos pensijos kaupimą. Teismas sutinka su Komisijos padarytomis išvadomis, kad ši aplinkybė yra esminė nustatant, jog pareiškėjas elgėsi pakankamai sąžiningai, rūpestingai ir būtent dėl informacijos neturėjimo laiku nepateikė atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojama praktika, formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (2015-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). LVAT laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-773/2007, 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas, kuris yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų.
Šio ginčo užbaigimas, atmetant pareiškėjo skundą ir paliekant galioti Fondo valdybos formaliai priimtą ginčo Sprendimą, neatitiktų teisingam procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, savarankiškai (ne iš Fondo valdybos) sužinojęs apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, dėjo visas pastangas, kad būtų išbrauktas iš Dalyvių ir sutarčių registro. Todėl, nepaisant to, jog prašymo nagrinėjimo metu Fondo valdybos informacinėje sistemoje buvo duomenys, kad pareiškėjas registruota pašto siunta yra informuotas apie įtraukimą į pensijų kaupimą, šiuo atveju yra pagrindas skundą patenkinti ir Sprendimą panaikinti, nes jis grindžiamas faktine aplinkybe dėl siuntos įteikimo būtent pareiškėjui, kuri, kaip paaiškėjo šios bylos nagrinėjimo metu, nėra teisinga. Sprendimas, grindžiamas klaidingais faktiniais duomenimis, negali būti paliktas galioti.
Atitinkamai panaikinus Sprendimą, atsakovė turi pareigą išnagrinėti pareiškėjo 2023-09-07, 2023-09-08, 2023-09-26 skundus ir 2023-09-07, 2023-09-26 prašymus iš naujo. Aplinkybė, kad Fondo valdybos pranešimas pareiškėjui apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą jam nebuvo įteiktas asmeniškai, laikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą teigti, jog pareiškėjas gali atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, nors jo 2023-09-07 prašymo pateikimo metu jau buvo pasibaigęs Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas terminas. Todėl Fondo valdyba prašymą pakartotinai turėtų nagrinėti įgyvendindama pareiškėjo teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, esant svarbioms priežastims. Kaip minėta pirmiau, teigdamas, kad minėtame AB Lietuvos pašto pateiktame įteikimo pranešime yra ne jo parašas, pareiškėjas į bylą pateikė parašų palyginimą, kurie akivaizdžiai nesutampa. Parašų akivaizdų skirtumą patvirtina ir skunde esantis pareiškėjo parašas, taip pat pareiškėjo į bylą pateiktoje asmens dokumento kopijoje esantis jo parašas, pastaruosius sulyginus su AB Lietuvos pašto įteikimo pranešime esančiu nežinomo asmens parašu. Be to, nors pareiškėjas skunde nurodė, jog galimai įteikimo pranešimą pasirašė vienas iš kartu su juo gyvenančių artimųjų, tačiau pastarieji pareiškėją patikino, kad minėtame pranešime esantis parašas priklauso ne jiems (į bylą pareiškėjas taip pat pateikė D. T. ir G. M. asmens dokumentų kopijas su jų parašais). Įvertinus nurodytas aplinkybes, galima pagrįstai teigti, kad siunta pareiškėjui asmeniškai nebuvo įteikta, tačiau atsakovė šių aplinkybių nelaikė svarbiomis ir jų nevertino. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog pareiškėjas privalėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis siuntos negavo, todėl siekdamas įrodyti, jog parašas ne jo, jis privalėjo ginčyti parašo tikrumą teisme. Toks ginčo situacijos traktavimas yra ydingas. Kaip jau minėta, asmenys į pensijų kaupimą yra įtraukiami ne dėl jų aktyvių veiksmų, t. y. ne pagal jų pateiktą prašymą kaupti pensiją, o atvirkščiai – dėl pasyvaus elgesio, t. y. nepateikus atsisakymo kaupti pensiją. Tad itin svarbu, jog asmenys būtų laiku, tinkamai informuoti apie ketinimą įtraukimą į pensijų kaupimą ir galimybę atsisakyti kaupti pensiją, jei jie to nepageidauja (dalyvavimas pensijų kaupime nėra privalomas). Taigi, atsakovei atitenka pareiga įrodyti, kad asmuo įtrauktas į pensijų kaupimą nesant jo prašymui, kad apie įtraukimą ir tokio įtraukimo pasekmes jis informuotas tinkamai. Nagrinėjamu atveju AB Lietuvos paštas pateikė įteikimo pranešimo kopiją, iš kurios matyti, jog gavėjas yra pareiškėjas, (duomenys neskeltini), siunta įteikta 2023-03-15 8.07 val., pranešime yra nežinomo asmens parašas. Taigi, kaip matyti iš pranešimo, nėra galimybės nustatyti pasirašiusio asmens tapatybės. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie įtraukimą į pensijų kaupimą. Atsakovės netinkamas, ypač formalus situacijos vertinimas nesiderina su gerojo viešojo administravimu principu, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra silpnoji ginčo pusė, todėl visi iškilę neaiškumai turi būti traktuojami jo naudai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įtrauktas į pensijų kaupimą nesant tam jo valios ir atsakovės nurodymas, jog pareiškėjas dar turi užsivesti teisme bylą siekdamas įrodyti, jog siuntos jis negavo, yra netinkamas. Pirmiausia atsakovė turi neginčijamai įrodyti, jog siuntą pareiškėjas gavo. Aplinkybė, kad nėra galimybės nustatyti pranešimo apie siuntos gavimą pasirašiusio asmens tapatybės, nelaikytina tinkamu įrodymu, jog pareiškėjas siuntą gavo. Be to, atsakovė ignoravo ir visiškai neanalizavo pareiškėjo pateiktų duomenų apie parašus ir tai, kad akivaizdžiai matosi, jog parašai netapatūs. Vadovavosi įteikimo pranešimu pasitenkindama formaliu AB Lietuvos paštas atsakymu, jog siunta įteikta, nors ir neaišku, kas pasirašė pranešimą. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas tenkintinas visiškai ir ginčijamas sprendimas naikintinas.
Pareiškėjas antru skundo Komisijai reikalavimu prašo įpareigoti atsakovę išregistruoti jį iš Dalyvių ir sutarčių registro. Komisija tokį reikalavimą atmetė. Teismo nuomone, reikalavimas atmestas nepagrįstai. Komisija sprendime nurodė, kad ji, kaip ir teismai, nėra viešojo administravimo subjektas ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, todėl paprastai, t. y. nesant išskirtinių aplinkybių, neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o tik paveda iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjas daug kartų (su 2023-09-07, 2023-09-08, 2023-09-26 skundais ir su 2023-09-26 prašymu) kreipėsi į atsakovę siekdamas apginti savo pažeistas teises. Tačiau jam to padaryti nepavyko. Kreipėsi į Komisiją, kuri iš dalies apgynė pareiškėjo siekius. Tačiau šiuo metu jis priverstas ginti savo pažeistas teises teisme. Iš to darytina išvada, kad atsakovė vengia atlikti jai priskirtus veiksmus ir tinkamai įvertinti situaciją pagal Viešojo administravimo įstatymo normas ir gerojo viešojo administravimo principus.
Teismo nuomone, nepatenkinus skundo visiškai, pareiškėjo teisės nebus apgintos. Be to, pareiškėjas neprašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo subjektui priskirtus veiksmus. Jis prašo, kad teismas įpareigotų atsakovę atlikti jai pagal kompetenciją priskirtus veiksmus. Toks pareiškėjo reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė vengia atlikti jai priskirtus veiksmus, juos vilkina ir, nepatenkinus skundo visiškai, ginčas nebus išspręstas, o pareiškėjo pažeistos teisės nebus apgintos. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai, o Komisijos sprendimas pakeistinas.
Teismas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pareiškėjo atstovas advokatas G. K. prašo priteisti iš Atsakovės 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas prašo priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant išankstine ne teismo tvarka bei pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė su advokatu sudarytą atstovavimo sutartį, PVM sąskaitas faktūras už teisinę pagalbą bei šiose sąskaitose nurodytas sumas atitinkančių mokėjimo pavedimų kopijas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalys numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos: išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti – išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme (2 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Užmokesčio dydžiai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Nuo 2015-03-20 taikomos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 išdėstytos Rekomendacijos.
Prašyme nurodė, kad pareiškėjas patyrė 363 Eur teisinės pagalbos išlaidų bylą nagrinėjant Lietuvos administracinių ginčų komisijoje. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punkto ir 8.1 papunkčio nuostatomis, už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, maksimali priteistina suma yra 587,97 Eur (0,3 × 1 959,9). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant ikiteismine tvarka, suma – 363 Eur, neviršija Rekomendacijų 7 punkte ir 8.1 papunktyje nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio, todėl yra priteistina.
Prašyme nurodė, kad pareiškėjas patyrė 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma – 726 Eur (už „Sodros“ skundo teisinį ir faktinį vertinimą, atsiliepimo paruošimą, atstovavimą teismo procese), neviršija Rekomendacijų 7 punkte ir 8.2 papunktyje nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio, todėl yra priteistina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui priteistina 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.
ABTĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr., pvz., LVAT 2016-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016). Kaip minėta, nagrinėjamos bylos dalykas – Fondo valdybos Sprendimas, todėl bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui priteistinos iš Fondo valdybos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-10-04 priimtą sprendimą Nr. (18.6E) I-11907 „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“.
Įpareigoti atsakovę išregistruoti pareiškėją V. T. iš Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registro.
Priteisti pareiškėjui V. T. iš atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 089 Eur nagrinėjant ginčą išankstine ne teismo tvarka bei pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.