Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2023-09-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-4642-1148/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-13
Bylos Nr.
e2YT-4642-1148/2023
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01597-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Michail Volčkov
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
L. Š., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4642-1148/2023 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01597-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 13 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Michail Volčkov,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. Š., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu paveldėti paliktą turtą, kad po G. K. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė jo sutuoktinė O. K., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu paveldėti paliktą turtą, kad po O. K. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėjas, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis ir suinteresuotas asmuo L. Š. yra sutuoktinių G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) ir O. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Sutuoktiniai G. K. ir O. K. gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą Nr. 3, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 7/100 ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriuos valdė iki savo mirties. (duomenys neskelbtini) mirus G. K. jo palikimą priėmė sutuoktinė O. K. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) į palikimo vietos notarą nesikreipė.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Nurodo, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų G. K. ir O. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo paliktojo turto priėmimą valdyti.

4. Suinteresuotas asmuo L. Š. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

5. Teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą bei dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas pareiškėjos reikalavimo klausimu, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

6. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

8. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.

10. Pareiškėjo teigimu, po sutuoktinio po G. K. jo palikimą priėmė jo sutuoktinė O. K., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, o po O. K. mirties jis likusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

11. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjos žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

12. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento.

13. Pareiškėjas bei jo mama O. K. nėra pažeidę įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. K. ir O. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė vaikų, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens L. Š.. G. K. mirė (duomenys neskelbtini), O. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po G. K. ir O. K. mirties, registre nėra įregistruotų palikėjų palikimo priėmimo faktų.

15. Po G. K. mirties liko butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga nustatyta, kad sutuoktiniai G. K. ir O. K. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad po sutuoktinio G. K. mirties jo sutuoktinė O. K. paliktu turtu rūpinosi, t. y. už paveldėtą turtą nebuvo susidariusių jokių įsiskolinimų, ką patvirtina antstolio Kęstučio Košio pažyma apie skolas kurioje nurodyta, kad O. K. atžvilgiu vykdomųjų bylų vykdoma nėra. Taip pat iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad po mamos O. K. mirties pareiškėjas paliktu turtu rūpinosi, t. y. mokėjo mokesčius už vandenį (LKU išrašas apie sumokėtas įmokas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), įsiskolinimų už paliktą turtą nėra, ką patvirtina antstolio Kęstučio Košio pažyma apie skolas, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomųjų bylų vykdoma nėra. Be to pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad visą laikotarpį nuo G. K. ir O. K. mirčių jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad O. K. pradėjo mirusiojo G. K. ir R. K. pradėjo mirusiosios O. K. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjų mirčių, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl O. K. teisės paveldėti G. K. ir R. K. teisės paveldėti O. K. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

17. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, konstatuoja, kad po G. K. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė jo sutuoktinė O. K., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir po O. K. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėjas, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turinčius faktus.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė jo sutuoktinė O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Michail Volčkov