Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1828-479/2012 (2-786-479/2013) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TOI-TOI Lietuva” ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Specialus transportas“, uždaroji akcinė bendrovė „Birenta“, E. B., dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų, vykdant viešojo pirkimo konkursą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė 1) panaikinti atsakovo sprendimą, apie kurį ieškovas buvo informuota 2013 m. spalio 10 d. pranešimu Nr. (14.20)-VP3-810, kuriuo ieškovo pasiūlymas atmestas, kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų, tiekėjui neištaisius aritmetinių klaidų; 2) panaikinti atsakovo sprendimą, kuriuo trečiojo asmens UAB „Specialus autotransportas“ pasiūlymas pripažintas tinkamu 3) panaikinti atsakovo sprendimą, apie kurį ieškovas buvo informuotas 2012 m. spalio 23 d. pranešimu Nr. (14.20)-VP3-835, kuriuo nustatyta pasiūlymų eilė bei laimėjęs pasiūlymas ir nuspręsta pirkimo sutartį sudaryti su UAB „Specialus autotransportas“ taip pat priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo vykdomas Klaipėdos miesto viešųjų tualetų valymo, priežiūros, nuomos ir remonto paslaugų atvirojo viešojo pirkimo konkurso procedūras, t. y. uždrausti atsakovui jas tęsti ir sudaryti pirkimo sutartį. Nurodė, kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, kuriuo šalys bus grąžinamos į padėtį, buvusią iki perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų atlikimo, bus neįmanoma įgyvendinti, nes šioje byloje restitucijos taikymas yra negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi prašymą tenkino. Uždraudė atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai vykdyti Klaipėdos miesto viešųjų tualetų valymo, priežiūros, nuomos ir remonto paslaugų atvirojo viešojo pirkimo konkurso procedūras, t. y. uždraudė atsakovui jas tęsti ir sudaryti pirkimo sutartį. Nurodė, kad atsakovui sudarius pirkimo sutartį su konkurso, kurio atskirų procedūrų teisėtumą ginčija ieškovė, laimėtoju, ar juo labiau – pradėjus vykdyti sudarytą sutartį, ieškovui galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti (b.l. 71-73). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Klaipėdos miesto viešųjų tualetų valymo, priežiūros, nuomos ir remonto paslaugų teikimas pagal sudarytą sutartį Nr. J12-215 baigėsi 2012 m. lapkričio 30 d. Apeliantas, negalėdamas nutraukti viešos paslaugos tiekimo, turės įsigyti paslaugas didesniais įkainiais nei teiktų konkurso laimėtojas, todėl būtų padaryta didelė žala savivaldybės biudžetui ir taip būtų pažeidžiamas viešasis interesas.

2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti socialiai reikšmingas vertybes. Neteikiamos viešųjų tualetų valymo, priežiūros ir kitos paslaugos sukeltų grėsmę žmonių saugumui ir sveikatai bei padarytų didelę žalą miestui ir jo gyventojams, todėl būtina užtikrinti paslaugos nepertraukiamumą.

3. Pažymėjo, kad skundžiamą perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinus neteisėtu, ginčo šalys būtų grąžintos į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir perkančioji organizacija dėl visų tiekėjų privalėtų pakartoti bendro pobūdžio veiksmus.

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą (b.l. 88-92). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais.

1. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių teks paslaugas pirkti brangiau. Neskelbiamų derybų būdu perkamų paslaugų kainos tiesiogiai priklauso nuo perkančiosios organizacijos pakviestų asmenų dalyvauti derybose bei gebėjimo ir noro derėtis.

2. Atsakovas neteisus a priori iškelia viešąjį interesą į sveiką aplinką aukščiau viešojo intereso į sąžiningą konkurenciją ir teisėtą viešųjų pirkimų vykdymą. Be to, atsakovo nurodomas interesas nėra pažeidžiamas, nes atsakovas bylos nagrinėjimo metu atitinkamą paslaugą gauna - tai matyti iš Centriniame viešųjų pirkimų portale paties atsakovo patalpintos ataskaitos apie neskelbtinų derybų būdu 2012 m. lapkričio 30 d. sudarytą sutartį analogiškų paslaugų pirkimui.

3. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nedelsiant sudarytų sutartį su trečiuoju asmeniu, tuo tarpu restitucija pagal sutarties pobūdį būtų negalima.

Trečiasis asmuo UAB „Specialus autotransportas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti (b.l. 85-86). Atsiliepimu trečiasis asmuo sutiko su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo argumentais. Pažymėjo, kad ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškinio patenkinimo atveju ieškovas įgytų teisę taikyti kitas savo pažeistų teisių gynimo priemones, tokias kaip sudarytos viešojo pirkimo sutarties nutraukimas (VPĮ 95¹ str.), viešųjų pirkimų įstatyme numatytų alternatyvių sankcijų taikymo (VPĮ 95 ² str.) bei žalos atlyginimo (VPĮ 96 str.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

Nagrinėjamu atveju byloje vyksta ginčas dėl viešojo pirkimo, kurio dalykas – Klaipėdos miesto viešųjų tualetų valymo, priežiūros, nuomos ir remonto paslaugų atvirojo viešojo pirkimo konkurso procedūrų teisėtumas. Apeliantas teigia, kad sustabdžius pirkimo procedūras būtų padaryta didelė žala savivaldybės biudžetui ir taip būtų pažeidžiamas viešasis interesas, nes negalėdamas nutraukti viešos paslaugos tiekimo turės įsigyti paslaugas didesniais įkainiais nei teiktų konkurso laimėtojas. Taip pat nurodo, kad neteikiamos viešųjų tualetų valymo, priežiūros ir kitos paslaugos sukeltų grėsmę žmonių saugumui ir sveikatai bei padarytų didelę žalą miestui ir jo gyventojams.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Iš bylos duomenų matyti, kad organizuotu ir šiuo metu ginčijamu viešuoju konkursu perkamas paslaugas apeliantas jau įsigijo neskelbtinų derybų būdu, todėl viešųjų tualetų valymo, priežiūros ir kitų paslaugų tiekimas šiuo metu yra vykdomas (b.l. 93-97). Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančiu, jog šių derybų būdu jau įsigytos paslaugos yra nuostolingos, t.y. kad neskelbtinų derybų būdu įsigyta paslauga yra brangesnė nei būtų sudarius viešojo pirkimo sutartį su konkurso laimėtoju (CPK 12, 178 str.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantas neįrodė atskirojo skundo argumentų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų tualetų priežiūros paslaugos nėra teikiamos, o kitu būdu teikiamos paslaugos gali padaryti žalos savivaldybės biudžetui.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus pažeistas viešasis interesas. Šiame kontekste pastebėtina, kad viešojo intereso turinys šios kategorijos bylose nėra vienareikšmiškai tik perkančiosios organizacijos tikslų pasiekimo užtikrinimas bet kokiomis priemonėmis, nes ne mažiau svarbu ir tai, kad tų tikslų būtų siekiama laikantis viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų, t.y. viešųjų pirkimų teisėtumo užtikrinimas taip pat yra ne mažiau svarbi viešojo intereso dalis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad šios kategorijos bylose reikia derinti abu viešojo intereso aspektus: suinteresuotumą pirkimo objektu ir suinteresuotumą sąžininga tiekėjų konkurencija ir racionaliu lėšų panaudojimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-581/2009. 2009 m., gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1519/2009, 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1426/2010 kt.). Taigi, viešojo intereso apsauga taikant laikinąsias apsaugos priemones turi apimti abu jos aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad šiuo metu viešojo pirkimo paslaugos Klaipėdos miesto gyventojams yra teikiamos, kad sudarius viešojo pirkimo sutartį su konkurso laimėtoju ieškovo teisėtų interesų teisminė gynyba ieškinio patenkinimo atveju būtų apsunkinta, nes sudarytoji sutartis būtų vykdoma, jos nutraukimas užtruktų, galimai nulemdamas naujus teisminius ginčus. Todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeidžia viešąjį interesą bei proceso dalyvių lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei kitus principus (CK 1.5 str.; CPK 6-8, 12, 17 str.). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo leidėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti proceso proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus viešojo pirkimo bylose bei atsižvelgdamas į tai, kad viešieji pirkimai yra susiję su viešojo intereso užtikrinimu, įtvirtino ypač trumpus tokių bylų nagrinėjimo terminus pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje (CPK 423⁸ str. 4 d., 423⁹ str. 3 d.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje terminas esmingai nepažeis apelianto teisių ir teisėtų interesų, taip pat ir viešo intereso. Juo labiau tai patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad šioje byloje jau yra priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas (2013 m. sausio 21 d.), taigi, nėra pagrindo manyti, kad ir apeliacijos pateikimo atveju bylos nagrinėjimas užsitęstų ilgam laikui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešojo pirkimo bylose. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.