Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. B., ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad su atsakove N. S. sudaryta taikos sutartis dėl dalies reikalavimų, ieškovė mažina reikalavimą atsakovui iki 13 962,38 Eur. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta (CPK 130 straipsnis). Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2019 m. vasario 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas S. B. (el. b. l. 5-6). Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi patvirtintas BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas (bendra įsiskolinimų suma – 22 962,38 Eur) (el. b. l. 7). Juridinių asmenų registro (JAR) išrašo duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) (paskyrimo (išrinkimo) data) iki bankroto bylos įmonei iškėlimo bendrovės vadovu (direktoriumi) registruotas atsakovas V. G. (el. b. l. 9). 2019 m. vasario 18 d. pranešimu bankroto administratorius informavo atsakovą V. G. apie įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškeltą bankroto bylą, nurodė, jog vadovas privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (2019 m. vasario 12 d.) ir visus dokumentus, tačiau atsakovas jam skirtos pašto korespondencijos neatsiėmė (el. b. l. 12-13; 14).

VĮ ,,Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu nėra registruotos kelių transporto priemonės (el. b. l. 19). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 20). Iš byloje pateikto UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ balanso už laikotarpį nuo 2005 m. birželio 14 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. turinio matyti, jog įmonėje buvo apskaityta turto už 283 048 Lt (81 976,37 Eur), iš kurių ilgalaikis turtas sudarė 46 554 Lt (13 482,97 Eur) ir trumpalaikis turtas 236 494 Lt (68 493,40 Eur) (177 433 Lt (51 388,15 Eur) per vienerius metus gautinos sumos, 59 061 Lt (17 105,25 Eur) pinigai ir pinigų ekvivalentai), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 179 832 Lt (52 082,95 Eur) (el. b. l. 21-25). Nuo 2006 m. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės rinkiniai (balansai) VĮ Registrų centras neteikti (el. b. l. 8-11). Iš byloje pateikto VMI prie FM prašymo dėl finansinio reikalavimo pateikimo matyti, jog bendrovės skolą sudaro 22 135,01 Eur (pridėtinės vertės mokestis) (el. b. l. 29-30), įsiskolinimas susidarė 2006 m. lapkričio mėn., gruodžio mėn. ir 2007 m. sausio mėn. (el. b. l. 31). Iš antstolio J. P. prašymo dėl kreditorinio reikalavimo turinio matyti, jog antstolis vykdė išieškojimą iš skolininkės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išieškotojų VSDFV Klaipėdos skyrius (skolos išieškojimas 887,69 Eur) bei VMI prie FM (skolos išieškojimas 22 639,41 Eur), vykdomosios bylos pradėtos 2007 m.; skolinis įsipareigojimas VSDFV Klaipėdos skyrius išieškotas (2019 m. vasario 22 d. vykdomoji byla užbaigta pilnai įvykdžius vykdomąjį dokumentą); atliekant vykdymo veiksmus susidarė 827,37 Eur vykdymo išlaidos (skola) (el. b. l. 32-33).

Bankroto administratorė pateikė duomenis, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d. (sąskaita uždaryta 2017 m. rugsėjo 11 d.) buvo susieta su dviem banko kortelėmis (viena jų naudojo įmonės akcininkė), bendrovei 2005 m. birželio 22 d. išduota čekių knygelė (el. b. l. 34). Iš byloje pateiktos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajamų ir išlaidų suvestinės už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 18 d. iki 2007 m. vasario 26 d. matyti, jog gauta 284 789,88 Eur pajamų, grynaisiais pinigais išimta 202 282,20 Eur (el. b. l. 35). Duomenų, kaip buvo panaudotos išgrynintos piniginės lėšos, byloje nėra.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams N. S. (akcininkei) ir V. G. dėl 22 962,38 Eur žalos atlyginimo (solidariai), procesinių palūkanų priteisimo. Teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovės N. S. taikos sutartis, civilinė byla dalyje dėl 22 962,38 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės N. S. nutraukta.

Ieškovė prašo iš atsakovo V. G. priteisti 13 962,38 Eur žalos atlyginimą. Ieškinio reikalavimus grindžia aplinkybe, jog atsakovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto.

Tokiu būdu byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančio juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, civilinėje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012).

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jei įmonės vadovas neperduoda dokumentų ir turto, jis atlieka neteisėtus veiksmus, už kuriuos jam gali būti taikoma dvejopo pobūdžio teisminė sankcija – civilinė atsakomybė (jei dėl šio veiksmo kilo žala) ir (arba) gali būti skiriama bauda iki 2 896 Eur (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis, CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog iki bankroto bylos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo bendrovės vadovu buvo atsakovas V. G.. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2005 m. birželio 14 d. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) išrinktas juridinio asmens vadovu. Byloje pateikti duomenys, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centras buvo pateikti tik vieną kartą, šiuos dokumentus pateikė atsakovas. Nuo 2006 m. įmonės balansai teikiami nebuvo. Iš byloje esančių paskutinių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta turto už 81 976 Eur, iš kurių 13 482,97 Eur ilgalaikis turtas (tiksli turto sudėtis nėra žinoma) bei 68 493,40 Eur trumpalaikis turtas, t. y. 51 388,15 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 17 105,25 Eur pinigai ir jų ekvivalentai. Iš byloje pateiktų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo (el. b. l. 36-73), suvestinės matyti, jog grynaisiais pinigais iš banko sąskaitos išimta 202 282,20 Eur (laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 18 d. iki 2007 m. vasario 26 d.). Tačiau byloje nėra duomenų, kur šios lėšos buvo panaudotos. Byloje nėra duomenų, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ir įmonės turtas pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, yra perduoti bankroto administratoriui. Atsakovas įrodymų, paneigiančių šias aplinkybės byloje neteikė, ieškinio reikalavimų neginčijo, atsiliepimo nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas nevykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos (neteisėtas neveikimas), bankroto administratoriui įmonės turto neperdavė, kas yra viena iš prielaidų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodo, jog dėl atsakovo neteisėto neveikimo kreditoriams atsirado žala.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė nurodo, jog žalos dydis sudaro 13 962,38 Eur. Ieškinio reikalavimą grindžia byloje pateikto balanso duomenimis, bendrovės banko sąskaitos išrašu. Tačiau pažymėtina, jog balanso duomenys yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti. Tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys, kurie yra išvestiniai iš kitų dokumentų. Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Taigi, vien balanso duomenys ne visada atspindi realią įmonėje apskaityto turto rinkos vertę ir ne visada gali būti pakankamas pagrindas nustatyti žalos, kurį įmonė ar jos kreditoriai patyrė dėl turto praradimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015). Kita vertus, byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą manyti, jog atsakovas pažeidė ne tik imperatyvias specialiame įstatyme valdymo organams įtvirtintas pareigas iškėlus įmonei bankroto bylą bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą bei dokumentus, bet ir fiduciarines pareigas, valdymo organui įtvirtintas CK 2.87 straipsnyje. Byloje pateikti duomenys, jog bendrovės finansinės atskaitomybės rinkiniai nebuvo rengiami ir teikiami VĮ Registrų centras, sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas juridinio asmens vadovas (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį.

Byloje yra pateikti VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenys apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, iš kurių matyti, jog atsakovas valstybiniu socialiniu draudimu bendrovėje buvo draustas nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2007 m. spalio 1 d. (el. b. l. 26-28, 124). Iki atsakovo darbo santykių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pabaigos iš bendrovės banko sąskaitos buvo išimtos piniginės lėšos 202 282,20 Eur sumai; iki 2007 m. vasario 28 d. bendrovės banko sąskaitoje fiksuojamas aktyvus piniginių lėšų judėjimas (el. b. l. 36-73), o bendrovės finansiniuose dokumentuose buvo apskaityta turto 81 976,37 Eur. Byloje duomenų apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto pokyčius po paskutinės finansinės atskaitomybės parengimo nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tais atvejais, kai įmonės vadovas nevykdė savo pareigos organizuoti buhalterinę apskaitą, savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie įmonės turto judėjimą nėra, jis neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakovo vadovavimo laikotarpiu turėjo turto, šio turto galėjo pakakti atsiskaityti su įmonės kreditoriais, tačiau šie veiksmai atlikti nebuvo, byloje nesant duomenų apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto pokyčius, kadangi atsakovas neužtikrino tinkamos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto apskaitos, įmonės lėšų naudojimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ interesais, darytina labiau tikėtina išvada, jog tokiais veiksmais bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala, o padarytos žalos dydis sudaro 13 962,38 Eur (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.249 straipsnis).

CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, jog bendrovė turėjo turto, kuris galėjo būti panaudotas atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Byloje nesant duomenų apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto pokyčius bei įrodymų apie piniginių lėšų panaudojimą įmonės interesais, nustačius, jog bankroto administratoriui įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės rinkiniuose apskaitytas turtas nebuvo perduotas, todėl vykdant bankroto procedūras neperduoto turto verte sumažėjo galimybė iš dalies atsiskaityti su įmonės kreditoriais, pripažintina, jog atsakovo veiksmai (neteisėtas neveikimas) yra priežastiniu ryšiu susijęs su bendrovei ir jos kreditoriams padaryta žala (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu, darytina tikėtina išvada, jog ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 13 962,38 Eur žalai atlyginti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.245-6.249 straipsniai, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 314 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Teismui iš esmės tenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 314 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista.

Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.) 13 962,38 Eur (trylika tūkstančių devyni šimtai šešiasdešimt du eurai 38 ct) žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai bankroto administratoriaus S. B..

Priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.) 314 Eur (trijų šimtų keturiolikos eurų) žyminį mokestį valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.