Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo G. K. ieškinio atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos policijos departamento dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1,2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl civilinės bylos teismingumo

9. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

10. Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose.

11. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

12. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Vyriausybei civiliniame procese atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga). Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą (CPK 51 straipsnio 4 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi su ieškiniu Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, padarytos ikiteisminiame tyrime, kuriame ieškovas turėjo įtariamojo statusą, teismo, prokuroro priimtais neteisėtais sprendimais bei policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais. Ieškinyje nurodyta atsakove Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos policijos departamento.

14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, sprendė, kad ieškinys yra teismingas ne Vilniaus miesto apylinkės teismui, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, laikydamas, kad žala atsirado dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vykdyto ikiteisminio tyrimo metu.

15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodydamas, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo teisėjų ir prokuratūros priimtų procesinių sprendimų, taip pat atitinkamų policijos komisariatų pareigūnų neteisėtų veiksmų, dėl ko nagrinėjamu atveju atsakovą atstovauja ir valstybinės institucijos, kurių buveinės registruotos Vilniaus mieste ir ieškovas turi teisę pasirinkti pagal CPK 30 straipsnio 12 dalį civilinės bylos teismingumą.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

17. Valstybei atstovaujančios institucijos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497 (aktuali redakcija galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) patvirtintomis Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklėmis, bei kitais teisės aktais.

18. Pagal minėtų taisyklių 5 punktą ieškovas, pareiškėjas, teismas, valstybės institucija ir įstaiga valstybės atstovą nustato vadovaudamiesi atstovavimą valstybei teismuose reglamentuojančiais aktais ir valstybės interesų gynimo efektyvumo principu, kartu atsižvelgdami į Atstovavimo taisyklių 3.4. punkte nurodytų juridinių asmenų nuostatus, pavestą valdymo ar veiklos sritį. Taisyklių 3.4. punkte pateikiamas valstybės atstovo apibrėžimas, kuriame nurodoma, kad valstybės atstovas – teisės aktų nustatyta ar teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota ministerija, Vyriausybės įstaiga, įstaiga prie ministerijos, kita valstybės institucija (įstaiga) ar kitas juridinis asmuo, kuriame eina pareigas valstybės tarnautojas arba dirba pagal darbo sutartį darbuotojas, atstovaujantis valstybei teisme pagal Ministro Pirmininko suteiktą įgaliojimą.

19. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 papunktį, valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o kitose bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala (minėto nutarimo 3.23 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, ieškovas neturtinę žalą kildina iš ikiteisminiame tyrime atliktų neteisėtų veiksmų, kurie atsirado dėl teismo, prokuroro priimtų neteisėtų sprendimų bei policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovas materialinį reikalavimą kildina ne tik įrodinėdamas neteisėtus pareigūnų veiksmus, atliktus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vykdyto ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ieškinyje nurodo, kad žalą patyrė ir dėl ikiteisminio tyrimo teisėjų bei prokurorų priimtų procesinių sprendimų. Todėl, remiantis ieškovo suformuluotu savo materialiniu teisiniu reikalavimu, laikytina, kad šiuo atveju Lietuvos valstybę atstovauja ne tik pirmosios instancijos teismo nurodytas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tačiau ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (minimo nutarimo 3.22.2. punktas), tačiau ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (minimo nutarimo 3.23 punktas).

21. Pagrįstai apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybę atstovauja ir valstybės institucijos, kurių buveinės registruotos Vilniaus mieste. Todėl pagal CPK 30 straipsnio 12 dalį apeliantas turi teisę pasirinkti civilinės bylos teismingumą, o pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovo ieškinio remdamasis tuo, kad ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su teismingumo taisyklių taikymu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant ieškovo ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

tenkinti apelianto atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartį ir perduoti civilinės bylos priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.