Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-182-202/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 1N-3-483/2015Nutartis · 2015-01-08Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-08-05Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNuosprendis · 2018-04-05Lietuvos apeliacinis teismas
  4. T-459-995/2020Nutartis · 2020-09-17Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-05
Bylos Nr.
1S-182-202/2015
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-01113-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Valdimaras Bavėjanas (pran.)
Kaltinamasis
G. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S–182-202/2015
Teisminio proceso Nr. 1-05-1-01113-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2; 2.1.16.1.2.1.1 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,

teisėjų: Danutės Milašienės, Viginto Višinskio,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai,gynėjui advokatui V. B. (V. B.)

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo G. V. (G. V.) gynėjo advokato V. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. V. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 20 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 292 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 3 dalį ir 292 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe su S. P. ir M. A. M. Nairn, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, I. D., J. B. ir A. P., dėl kurių ikiteisminį tyrimą atlieka Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijos, A. M., V. Š., B. S. ir V. P., o su V. J. bendrininkų grupe, organizavo neteisėtą žmonių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš savanaudiškų paskatų ir pasikėsino organizuoti žmonių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną dėl savanaudiškų paskatų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. V. buvo laikinai sulaikytas 2011 m. rugsėjo 16 d. 2011 m. rugsėjo 17 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo tęsiama iki 2012 m. spalio 17 d. 2012 m. spalio 17 d. G. V. paleistas į laisvę ir jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi paskyrė kaltinamajam G. V. kardomąją priemonę – suėmimą. Vykdant šią teismo nutartį G. V. buvo sulaikytas 2015 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi G. V. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, bei nustatytas jo terminas trims mėnesiams.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartimi kaltinamajam G. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2015 m. liepos 20 d. Teismas nutartyje nurodė, kad yra pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamasis du kartus be pateisinamų priežasčių neatvyko į teisiamuosius posėdžius, be to, gauta duomenų, kad kaltinamasis pateko į ligoninę, nes piktnaudžiavo alkoholiu.

Šalies argumentai

Kaltinamojo G. V. gynėjas skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti.

Gynėjas skunde nurodo, kad suėmimo termino pratęsimas yra netikslingas, nes per numatomą suėmimo terminą nėra paskirtas teisiamasis posėdis. Artimiausias posėdis numatytas tik 2015 m. rugsėjo 24 d. Kaltinamojo sveikata suėmimo laikotarpiu yra pablogėjusi, o Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime kaltinamasis negauna visų reikalingų gydytojo paskirtų vaistų. Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamasis, aiškindamas neatvykimo į teismo posėdžius priežastis, pripažino elgęsis neatsakingai ir pasižada ateityje to nekartoti. Gynėjo nuomone, neatvykimas į kelis teismo posėdžius nesuteikia pagrindo skirti griežčiausią kardomąją priemonę. Skunde atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis iš dalies pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų. Be to, pakeitus suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, jis nuo teismo nesislapstė. Priešingai, jis yra suinteresuotas, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta kuo greičiau ir kuo operatyviau. Todėl gynėjas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, o kaltinamojo gynėjas – skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, terminą kaltinamajam G. V. nepažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, nes priešingu atveju būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Suimtojo kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog kaltinamasis G. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas. Tai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma: paties kaltinamojo ir kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės protokoluose, kratos protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti duomenys, esantys baudžiamojoje byloje.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas kaltinamajam buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai.

Šioje baudžiamojoje byloje G. V. kaltinamas padaręs tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kuriuos įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, kad nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Vilniaus apygardos teismas įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra išsituokęs, iki sulaikymo niekur nedirbo, linkęs vartoti alkoholį bei psichotropinius vaistus. Be to, jis teisminio bylos nagrinėjimo metu neatvyko į tris teisiamuosius posėdžius. Nustatyta, kad jis gydėsi ligoninėje dėl piktnaudžiavimo alkoholiu kartu su psichiką veikiančiais vaistais, tačiau išrašytas iš ligoninės neatvyko ir į kitą teisiamąjį posėdį, į kurį šaukimo neatsiėmė. Bylos duomenimis patvirtinta, kad kaltinamasis yra pažeidęs anksčiau jam paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę, t. y. G. V. jam paskirtu laiku neatvyko registruotis į policijos įstaigą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje G. V. gali siekti išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės ir bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į kaltinamojo gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis prisipažino elgęsis neatsakingai, neatvykdamas į teismo posėdžius, taip pat yra suinteresuotas, jog baudžiamoji byla būtų išnagrinėta kuo greičiau ir operatyviau. Tačiau šios deklaratyvaus pobūdžio aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Skundo argumentai dėl kaltinamojo sveikatos būklės ir jo gydymo taip pat nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl yra atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, jog suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, o medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Duomenų, kad G. V. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas ar būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, byloje nėra.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam G. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nei BPK, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas neprieštarauja proporcingumo principui. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo G. V. gynėjo advokato V. B. skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Valdimaras BavėjanasTeisėjai Danutė MilašienėVigintas Višinskis