- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 2-504-368/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00617-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjai
- Egidijus Mickevičius, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- Coface Austria Kreditversicherung AG, BUAB „Rekolas“, AB „ORLEN Lietuva“, UAB „Paslaugos tau“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB (toliau BUAB) „Livena“ ieškinį atsakovams BUAB „Rekolas“, AB „ORLEN Lietuva“, UAB „Paslaugos tau“, Coface Austria Kreditversicherung AG, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Livena“ prašo pripažinti negaliojančiomis: 1) 2011 m. birželio 29 d. laidavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Livena“ ir UAB „Rekolas“; 2) 2012 m. kovo 1 d. sutartį dėl reikalavimo perleidimo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Paslaugos tau“; 3) 2012 m. vasario 29 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp AB „ORLEN Lietuva“ ir Coface Austria Kreditversicherung AG. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo manymu, 2011 m. birželio 29 d. laidavimo sutartis pažeidė UAB „Livena“ kreditorių interesus, sutarties šalys buvo nesąžiningos, sutartis prieštaravo įmonės tikslams. Teigė, kad pripažinus laidavimo sutartį negaliojančia, išnyktų pradinio kreditoriaus AB „ORLEN Lietuva“ reikalavimo teisė į ieškovą.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra visų actio Pauliana taikymo sąlygų, ir ieškovas įrodinėjo tik keturias iš jų. Pažymi, kad laidavimo sutartis nepažeidė ieškovo kreditorių teisių, neprieštaravo įmonės tikslams ir atitiko įprastą verslo praktiką. Atsakovo nuomone, ieškovo ir atsakovo BUAB „Rekolas“ finansinės padėtys buvo glaudžiai susijusios. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas neįrodinėjo reikalavimo teisės perleidimo sandorių negaliojimo.
Atsakovas UAB „Paslaugos tau“ prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo vertinimu, ieškovo reikalavimai neturi įtakos jo, kaip sąžiningo trečiojo asmens, teisėms į turtą, perleistą 2012 m. kovo 1 d. sutartimi dėl reikalavimo perleidimo.
Atsakovas Coface Austria Kreditversicherung AG, prašo ieškovo ieškinį atmesti. Pabrėžė, kad nėra visų actio Pauliana taikymo sąlygų ir ieškinio tikslas neatitinka actio Pauliana instituto paskirties.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad 2011 m. birželio 29 d. UAB „Livena“ ir UAB „Rekolas“ sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią UAB „Livena“ kaip solidarusis bendraskolis neatlygintinai įsipareigojo atsakyti AB „ORLEN Lietuva“, jeigu skolininkas UAB „Rekolas“ neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) arba kitas per 2011–2012 metus su kreditoriumi sudarytas naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis. Laidavimo suma – 1 200 000,00 Lt, tačiau ne daugiau, nei neįvykdyta skolininko prievolė (1 tomas, 16–17, 135–136 b. l., sutarties A, 1, 4 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi UAB „Rekolas“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-271-368/2013).
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi UAB „Livena“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-270-154/2013).
2012 m. vasario 29 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) AB „ORLEN Lietuva“ perleido Coface Austria Kreditversicherung AG, skolininko UAB „Rekolas“ 1 107 352,38 Lt skolą (1 tomas, 23–27 b. l.).
2012 m. kovo 1 d. sutartimi dėl reikalavimo perleidimo Nr. (duomenys neskelbtini) AB „ORLEN Lietuva“ perleido UAB „Paslaugos tau“ 22 448,53 Lt UAB „Rekolas“ skolą (1 tomas, 19–20 b. l.).
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų
Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011 ir kt.).
Teismas pažymi, kad actio Pauliana taikyti, reikia nustatyti visas paminėtas šio instituto taikymo sąlygas.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).
Sprendžiant, ar ginčijama laidavimo sutartis pažeidė kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į reikalavimą pareiškusio administratoriaus statusą ir ginčijamo sandorio esmę.
Teiginį, kad ginčijama 2011 m. birželio 29 d. laidavimo sutartis pažeidė UAB „Livena“ kreditorių teises, bankroto administratorius grindė dviem aplinkybėmis. Pirma, kad sandorio sudarymo metu UAB „Livena“ turėjo finansinių sunkumų ir vėlavo atsiskaityti su kreditoriais. Antra, kad sudarius laidavimo sutartį ieškovas įgijo papildomų prievolių (kreditorių). Taip pat ieškovas nurodė, kad UAB „Livena“ nebuvo būtina laiduoti, tačiau šias aplinkybes teismas įvertins, analizuodamas ginčijamos sutarties sudarymo privalomumą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad, nors ieškovas UAB „Livena“ yra bankrutuojanti įmonė ir teismo vaidmuo šioje byloje turėtų būti aktyvesnis, tai nesuponuoja išdavos, jog teismas turi pats rinkti įrodymus ir perimti ieškovo įrodinėjimo pareigą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui atstovauja patyręs bankroto administratorius UAB „Renavita“ (Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas išduotas 2005-12-05) ir advokatas (1 tomas, 47–48 b. l.). Taigi pagrindinis vaidmuo įrodinėjant ieškinio reikalavimų pagrįstumą šioje byloje tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai –ieškovui (CPK 178 straipsnis).
Savo teiginius, kad laidavimo sutarties sudarymo metu UAB „Livena“ turėjo finansinių sunkumų ir vėlavo atsiskaityti su kreditoriais, ieškovas grindė aplinkybėmis, jog tais pačiais metais ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Minėta, kad ginčo laidavimo sutartis sudaryta 2011 m. birželio 29 d., o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi UAB „Livena“ iškelta bankroto byla.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-423/2007).
Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius dėl ieškovo sunkios turtinės padėties laidavimo sutarties pasirašymo metu, duomenų, parodančių įmonės turto vertę, kreditorių skaičių ir pradelstų finansinių įsipareigojimų dydžio, tai pat duomenų, įrodančių, jog po ginčo sandorio sudarymo įmonės turto neužteko kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.
Iš Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-270-154/2013 turinio matyti, kad pagal 2011 m. gruodžio 1 d. UAB „Livena“ balansą ieškovas turėjo 25914993 Lt vertės turto, pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai siekė 15452776,95 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 26366375 Lt. Taigi, sandorio sudarymo metu įmonė turėjo pakankamai turto pradelstiems kreditorinių įsipareigojimams padengti ir net bankroto bylos iškėlimo metu įmonės skolos nežymiai viršijo turto vertę.
Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami, nepaisant to, jog jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditorių teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
Teismas, įvertindamas tai, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, jog 2011 m. birželio 29 d. laidavimo sutarties sudarymo metu UAB „Livena“ turėjo kreditorių, kad ginčijamu sandoriu buvo sutrukdytos jų galimybės patenkinti savo reikalavimus iš UAB „Livena“ turto, jog įmonės turto nepakako atsiskaityti su kreditoriais, sprendžia, kad prieš tai minėti ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs ir neįrodyti.
Vien ta aplinkybė, kad pasirašydamas laidavimo sutartį, ieškovas prisiėmė naujus įsipareigojimus, nepatvirtina šio sandorio neteisėtumo, kadangi laidavimo sutarties sudarymas ieškovui nebuvo draudžiamas (CK 2.74 straipsnio 1 dalis), ir tai pagal savo pobūdį atitiko įprastą verslo praktiką.
Dėl laidavimo sutarties privalomumo
Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl laidavimo sandorių sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu tinkamai įvertinti faktines bylos aplinkybes, t. y. nustatyti ir įvertinti, kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris ir ar jį buvo būtina sudaryti.
Teismas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad pasirašydamas laidavimo sutartį, t. y. neatlygintinai laidavęs už UAB „Rekolas“ 1 200 000 Lt prievoles, ieškovas negavo jokio naudos.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ieškovo UAB „Livena“, tiek atsakovo UAB „Rekolas“ pagrindinės veiklos buvo susijusios – įmonės užsiėmė naftos produktų prekybą. UAB „Rekolas“ (įmonė užsiėmė didmenine naftos produktų prekyba) pirko naftos produktus iš AB „ORLEN Lietuva“, vėliau juos tiekdavo ieškovui UAB „Livena“ (įmonei užsiėmusiai mažmenine naftos produktų prekyba), kuris naftos produktus realizuodavo per jam priklausančių degalinių tinklą. Tai, kad UAB „Rekolas“ veikla tiesiogiai veikė UAB „Livena“ veiklą, patvirtina ir tas faktas, jog įmonės UAB „Rekolas“ bankrotas lėmė UAB „Livena“ veiklos nutraukimą ir bankrotą (bankroto bylos įmonėms iškeltos vienos dienos skirtumu). Šios įmonės turėjo ir tą patį vadovą (1 tomas, 135–136 b. l.).
Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės (UAB „Livena“ ir UAB „Rekolas“) vykdydamos ir plėtodamos savo veiklą, ne kartą sudarydavo laidavimo sutartis, ir tokia šių įmonių verslo praktika truko ne vienerius metus. Iš Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-605-368/2012 motyvuojamosios dalies matyti, kad 2009 m. spalio 9 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Rekolas“ laidavo bankui už 139 000,00 Lt EUR kreditą, suteiktą UAB „Livena“ 2006 m. spalio 30 d. grąžinimą, 2009 m. vasario 4 d. paprastuoju neprotestuotinu 3585000,00 EUR vekseliu laidavo bankui 2007 m. sausio 15 d. UAB „Livena“ suteikto 3621491,00 EUR kredito grąžinimą, 2011 m. balandžio 21 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laidavo bankui UAB „Livena“ 300 000,00 Lt suteikto faktoringo grąžinimą. Šias aplinkybes analizavo ir Lietuvos apeliacinio teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1411/2012. Esant šioms aplinkybėms, galima pagrįstai konstatuoti, kad šių įmonių verslo sėkmė priklausė viena nuo kitos.
Atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ pateiktais duomenimis, UAB „Livena“ ir UAB „Rekolas“ tarpusavio pardavimai nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 2 d. sudarė 34 001 410,06 Lt (1 tomas, 145–155 b. l.). Šias aplinkybes patvirtino ir UAB „Livena“ administratorius nurodydamas, kad pagal 2011 m. PVM sąskaitas faktūras UAB „Rekolas“ pardavė UAB „Livena“ 55 830 231,14 Lt vertės naftos produktų (2 tomas, 2–125 b. l.). Šios aplinkybės paneigia ieškovo teiginius dėl ginčo sandorio nenaudingumo UAB „Livena“, kadangi įmonės finansinės padėtys buvo susijusios ir priklausė nuo kiekvienos iš jų veiklos tęstinumo.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-485/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, laidavimu ieškovui buvo užtikrinta galimybė toliau vykdyti veiklą, gauti pajamas iš įmonės veiklos, iš pajamų dengti finansinius įsipareigojimus kreditoriams, todėl UAB „Livena“ veiksmai sudarant ginčo sandorį atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių.
Dėl juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio (CK 1.82 str.)
Įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekė užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, trečiųjų asmenų apsaugą, apribojo galimybę ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius motyvuojant tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens tikslams arba pažeidžia juridinių asmenų valdymo organų kompetenciją.
Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB Nr. 3K-3-534/2007).
Bylos duomenimis, UAB „Livena“ yra privatus juridinių asmuo ir jo teisnumas yra bendrasis (CK 2.74 straipsnio 1 dalis).
Iš UAB „Livena“ įstatų matyti, kad vienas pagrindinių bendrovės tikslų yra pelno gavimas (nuostatų 2.1 punktas, 1 tomas, 8–15 b. l.).
Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2010 m. gruodžio 29 d. naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) ir 2011 sausio 2 d. sutartis (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 90–132 b. l.), UAB „Rekolas“ buvo suteiktas naftos produktų pirkimo kredito limitas. Šis limitas buvo užtikrintas AB Ūkio banko 4 500 000,00 Lt garantija (1 tomas, 143 b. l.), ir Coface Austria Kreditversicherung AG suteiktu 1 036 000,00 Lt kredito limito draudimu (1 tomas, 140 b. l.). 2011 m. kovo 30 d. UAB „Rekolas“ kreipėsi į AB „ORLEN Lietuva“, prašydamas nemažinti suteikto kredito limito (1 tomas, 156 b. l.). Coface Austria Kreditversicherung AG sutiko apdrausti padidintą kredito limitą, jei bus papildomai laiduota (1 tomas, 141–142 b. l). UAB „Livena“, UAB „Ridas“, UAB „Sadavalis“ laidavus už UAB „Rekolas“ (1 tomas, 133–138 b. l.), AB „ORLEN Lietuva“ iki 5700000,00 Lt padidino prekinį kredito limitą (1 tomas, 139 b. l.). Tokiu būdu buvo užtikrintas ne tik UAB „Rekolas“, bet ir ieškovo UAB „Livena“ veiklos tęstinumas 2011 m., ir UAB „Livena“ suteikta galimybė tęsti veiklą, gauti pajamas iš įmonės veiklos ir tokiu būdu pagerinti finansinę padėtį.
Byloje yra nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžia pripažinti, kad ginčo laidavimas, užtikrinantys ieškovo veiklos tęstinumą / plėtojimą, neprieštarauja UAB „Livena“ teisnumui ir neprieštarauja šio privataus juridinio asmens tikslui siekti pelno.
CK 1.82 straipsnio pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams. Nustačius, kad ginčo sandorius neprieštaravo privataus juridinio asmens tikslams, atitiko abiejų sandorio šalių tikslus ir interesus, nėra pagrindo šio sandorio pripažinti negaliojančiu (CK 1.82 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismų praktikos
Ieškovas ieškinį, be kita ko, grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-417/2012, ir, teigdamas, kad bylos analogiškos, prašė vadovautis šia nutartimi.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-252/2009; kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 18 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-417/2012 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad buvo laiduota už fizinius asmenis, kurie jokiais ryšiais nebuvo susiję su pačiu laiduotoju, o nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovo veikla ir finansinė padėtis buvo tiesiogiai susijusi ir priklausoma nuo UAB „Rekolas“ veiklos. Taip pat ieškovo nurodytoje byloje nustatyta, kad laidavimo sandoriais buvo siekiama patenkinti asmeninius, o ne bendrovės interesus, o šioje byloje konstatuota, jog UAB „Livena“ laidavo, siekdama išlikti veikiančiu rinkos dalyviu. Civilinės bylos Nr. 2A-417/2012 duomenimis, nustatytas sandorių prieštaravimas įmonės tikslams ir sandorių nenaudingumas, o nagrinėjamoje byloje paneigtas laidavimo sutarties sudarymo prieštaravimas UAB „Livena“ pagrindiniam tikslui – pajamų ir pelno siekimui, ir įvertinta sandorio nauda – įmonė tęsė / vykdė veiklą 2011 m.
Taigi bylų ratio decidendi skiriasi, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.
Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių
2012 m. kovo 1 d. sutarties dėl reikalavimo perleidimo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Paslaugos tau“, ir 2012 m. vasario 29 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp AB „ORLEN Lietuva“ ir Coface Austria Kreditversicherung AG, negaliojimą ieškovas siejo su laidavimo sutarties pripažinimu negaliojančia.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas negrindė šių sandorių (reikalavimo teisės perleidimo sutarčių) negaliojimo kitomis aplinkybėmis, nepateikė duomenų, paneigiančių UAB „Paslaugos tau“, Coface Austria Kreditversicherung AG, sąžiningumą, ir, įvertindamas tai, jog nebuvo tenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 29 d. laidavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Livena“ ir UAB „Rekolas“, atmeta ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 2012 m. vasario 29 d. ir 2012 m. kovo 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms ir nenustačius actio Pauliana instituto taikymo sąlygų viseto, ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos 34,96 Lt išlaidos (1 tomas, 50 b. l.), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Livena“ (į. k. 266762380) 34,96 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.