Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo R. B. individualios įmonės (toliau – IĮ) „Lotera“ atstovui advokatui K. V.,

atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rekolas“ atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. IĮ „Lotera“ ieškinį atsakovams UAB „Rekolas“ ir UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad, 2007 m. sausio 15 d. AB Ūkio bankas ir UAB „Rekolas“ sudarė kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią atsakovui UAB „Rekolas“ buvo suteiktas 15 250 000,00 Lt kreditas. Kredito sutarčiai užtikrinti buvo įkeistas UAB „Rekolas“ ir tretiesiems asmenims priklausantis turtas (2 tomas, 75–210 b. l.).

2011 m. gegužės 17 d. ir 2011 m. birželio 16 d. atsakovai UAB „Rekolas“ ir UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ sudarė aštuonias pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis UAB „Rekolas“ pardavė UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 14–26 b. l.), (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 27–37 b. l.), (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 38–61 b. l.), (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 62–76 b. l.), (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 77–98 b. l.), (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 99–122 b. l.), (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 123–140 b. l.). 2011 m. gegužės 17 d. prieš tai minėtos šalys sudarė lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o 2011 m. birželio 16 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prieš tai minėto turto išpirkimo (1 tomas, 141–195 b. l.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi UAB „Rekolas“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-499-368/2012).

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011 ir kt.).

Teismas pažymi, kad actio Pauliana taikyti, reikia nustatyti visas paminėtas šio instituto taikymo sąlygas.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl ieškovo reikalavimo teisės ir ieškinio senaties termino

Bylos duomenimis, ieškovas yra BUAB „Rekolas“ kreditorius (2 tomas, 74 b. l., 3 tomas, 37 b. l.). Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtino 16 681,36 Lt ieškovo kreditorinį reikalavimą BUAB „Rekolas“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-499-368/2012).

Teismas, įvertinęs ieškovo teiginius, kad apie ginčijamus sandorius ieškovas sužinojo tik iškėlus bankroto bylą atsakovui, ir tai, jog bankroto byla UAB „Rekolas“ iškelta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi, sprendžia, jog ieškovas nepraleido vienerių metų termino ieškiniui pareikšti.

Dėl ginčijamų sandorių sudarymo privalomumo

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčo sandorių sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu tinkamai įvertinti faktines bylos aplinkybes, t. y. nustatyti ir įvertinti, kokiu tikslu buvo sudaryti sandoriai ir, ar juos buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ir pan.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2007 m. sausio 1 d. UAB „Rekolas“ turėjo 24 366 614,00 Lt vertės turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 20 214 017,00 Lt, o finansinės skolos sudarė 5 604 266,00 Lt (2 tomas, 214 b. l.).

Kaip minėta, 2007 m. sausio 15 d. AB Ūkio bankas ir UAB „Rekolas“ sudarė kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią atsakovui UAB „Rekolas“ buvo suteiktas 15 250 000,00 Lt kreditas. Kredito sutarčiai užtikrinti buvo įkeistas UAB „Rekolas“ ir tretiesiems asmenims priklausantis turtas (2 tomas, 75–210 b. l.). 2007 m. kovo 29 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 tomas, 211 b. l.).

Bylos duomenimis, prieš ginčo sandorių sudarymą UAB „Rekolas“ turtas siekė 29793635,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 27 128 385,00 Lt. Kaip minėta, visas ginčo sandoriai perleistas turtas buvo įkeistas bankui. Akivaizdu, kad esant tokiems UAB „Rekolas“ finansiniams rodikliams, bendrovė negalėjo sėkmingai įgyvendinti pagrindinio įmonės veiklos tikslo – pelno siekimo. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, išsaugoti įmonės veiklą buvo įmanoma tik gavus papildomą finansavimą ir susitarus su banku dėl skolų gražinimo terminų atidėjimo. Be to, bendrovė prisiėmė papildomų įsipareigojimų: 2009 m. spalio 9 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Rekolas“ laidavo bankui už 139 000,00 Lt EUR kreditą, suteiktą UAB „Livena“ 2006 m. spalio 30 d. grąžinimą, 2009 m. vasario 4 d. paprastuoju neprotestuotinu 3585000,00 EUR vekseliu laidavo bankui 2007 m. sausio 15 d. UAB „Livena“ suteikto 3621491,00 EUR kredito grąžinimą, 2011 m. balandžio 21 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laidavo bankui UAB „Livena“ 300 000,00 Lt suteikto faktoringo grąžinimą, 2007 m. gruodžio 10 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laidavo bankui 205 000,00 Lt UAB „Sadovalis“ 2007 m. gruodžio 10 d. suteikto kredito grąžinimą, 2006 m. rugsėjo 27 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laidavo bankui 800000,00 Lt UAB „Ridas“ 2006 m. rugsėjo 27 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteikto kredito grąžinimą (2 tomas, 211–213 b. l.).

Prieš tai minėtos aplinkybės patvirtina, kad ginčo sutartimis atsakovas UAB „Rekolas“ siekė sumažinti bendrovės įsiskolinimus, tarp jų ir bankui pagal kredito sutartis, pratęsti bendrovės veiklą, pagerinti įmonės finansinę padėtį, atkurti įmonės konkurencingumą.

Dėl sandorių šalių nesąžiningumo ir kreditorių teisių pažeidimo

Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Teismas, įvertinęs tai, kad prievolės sąžiningumas preziumuojamas sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius, konstatuoja, jog sandorio šalies nesąžiningumą turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).

Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ sąžiningumą sudarant ginčo sandorius.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pagal ginčo sandorius UAB „Rekolas“ turtas UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ buvo parduotas rinkos kainomis. Tai patvirtina turto vertės nustatymo pažymos, sudarytos 2010–2011 m. (2 tomas, 217–225 b. l.). Iš 2011 m. gegužės 17 d. lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. birželio 16 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad sutarčių dalyko kainos atitiko kainas, pagal kurias šis turtas buvo nupirktas iš UAB „Rekolas“ (1 tomas, 14–195 b. l.), todėl nėra pagrindo išvadai, jog UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“, sudarydamas lizingo ir išperkamosios nuomos sutartis veikė nesąžiningai.

Pažymėtina, kad po ginčo sandorių sudarymo UAB „Rekolas“ turtas padidėjo, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo (2 tomas, 214 b. l.). Sumažėjo tiek įmonės ilgalaikių skolų dalis, tiek finansinės skolos, mokesčių, atlyginimų, ir soc. draudimo skolos (2 tomas, 214 b. l.). Be to, iš ieškovo ir UAB „Rekolas“ 2011 m. lapkričio 2 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, kad po ginčo sutarčių sudarymo UAB „Rekolas“ sumokėjo ieškovui 53 600,00 Lt skolos dalį (3 tomas, 37 b. l.). Kaip minėta, likusi 16 681,36 Lt ieškovo finansinio reikalavimo dalis buvo parvirtinta Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi atsakovo BUAB „Rekolas“ bankroto byloje (3 tomas, 26–27 b. l.).

2011 m. gegužės 17 d. lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. birželio 16 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinys patvirtina, kad pagal sutarties sąlygas atsakovui UAB „Rekolas“ penkiems mėnesiams buvo atidėtas palūkanų pagal sutartis mokėjimas, nebuvo nustatyta jokio avansinio dydžio ir visiškai finansuojama nekilnojamojo turto įsigijimo kaina, taip pat nustatyta, kad įmonės galutinio atsiskaitymo terminas yra 2021 m. gruodžio 15 d. (1 tomas, 141, 159, 178 b. l.).

Prieš tai nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo teiginius dėl atsakovo UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ nesąžiningumo ir dėl to, jog ginčo sandoriais buvo pažeistos UAB „Rekolas“ kreditorių teisės, o bankui, kaip kreditoriui, buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes – kokia būtų turto (pastato) vertė, jeigu nebūtų sudarytas ginčijamas sandoris, ar šio turto užtektų kreditorių reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo-pardavimo sutartimis perleistas UAB „Rekolas“ nekilnojamasis turtas buvo įkeistas bankui, teismo vertinimu, bankroto procese jį pardavus, nebūtų patenkinti kiti, nei banko, kreditoriniai reikalavimai. Pirma, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 34 straipsnį įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą. Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-499-368/2012 duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 13 d. nutartimi buvo patvirtintas 23116333,16 Lt banko finansinis reikalavimas, susijęs su hipoteka (3 tomas, 26–27 b. l.), todėl UAB „Rekolas“ banko dukterinei įmonei perleisto 9 145 042 Lt vertės nekilnojamojo turto, nepakaktų padengti visų įsiskolinimų bankui. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad kitų įmonės kreditorių finansiniais reikalavimai nebūtų sumažinti. Antra, pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą nekilnojamasis ir įkeistas turtas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 dalyje nurodytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Trečia, 2010–2011 m. turto vertės nustatymo pažymos patvirtina, kad UAB „Rekolas“ nekilnojamojo turto pardavimo kainos iš esmės atitiko rinkos kainas ir turto likvidacines vertes (2 tomas, 217–225 b. l.), ir ieškovas nepateikė teismui duomenų, jog parduotas turtas galėjo būti realizuotas didesnėmis kainomis.

Nenustačius actio Pauliana instituto taikymo sąlygų viseto, ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina 47,41 Lt išlaidų (1 tomas, 199 b. l.), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. B. IĮ „Lotera“ (į. k. 149525645) 47,41 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.