- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-938-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11651-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- AirHelp Limited
- Atsakovas
- Wizz Air Hugary Limited
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AirHelp Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo AirHelp Limited ieškinį atsakovui Wizz Air Hugary Limited, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AirHelp Limited, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, prašo priteisti iš atsakovo Wizz Air Hugary Limited, veikiančio per Lietuvos filialą, 500 Eur dydžio kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi nutarė ieškovo AirHelp Limited ieškinį atsakovui Wizz Air Hungary Limited, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl kompensacijos priteisimo atsisakyti priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Išaiškino, jog atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują ieškinį teisme pagal teismingumą.
3. Teismas nurodė, kad jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012). Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje narėje. Tačiau Reglamento 1215/2012 16 punkte numatyta, kad jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose. Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte numatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose.
4. Pažymėjo, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme. Nurodė, kad vežimo oru atveju prievolės vykdymo (paslaugos suteikimo) vieta turi būti laikoma tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta, kiekviena iš šių dviejų vietų yra pakankamai susijusi su bylos materialiaisiais elementais, todėl užtikrina glaudų ryšį tarp sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo.
5. Pažymėdamas, jog oro kelionės maršrutas yra Eindhovenas-Kaunas, t. y. lėktuvo išvykimo vieta – Eindhovenas (Olandija), atvykimo vieta – Kaunas (Lietuva), o ne Vilnius, teismas konstatavo, jog pagal nurodytą Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto nuostatą ieškinys yra teismingas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (pagal lėktuvo atvykimo vietą), o ne Vilniaus miesto apylinkės teismui.
6. Teismas nesutiko su ieškovu, jog ieškinio teismingumui taikytina Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 dalis. Pažymėjo, kad teismų praktikoje, esant situacijoms, kai vežimo oru sutartį sudarė ir skrydį vykdė ne filialas, yra konstatuota, kad tokiais atvejais nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo pareikštas ieškinys yra susiję su atsakovo filialo veikla, kaip to reikalauja Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 5 punktas. Teismo vertinimu, ieškinys pareikštas dėl tiesiogiai atsakovo atliktų veiksmų, todėl Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 5 punktas, nustatant šalių ginčo teismingumą, netaikytinas.
7. Nurodė, jog vežimo oru sutartis yra skrydžio bilietas ir bagažo identifikavimo etiketė, sutartis vykdoma pagal Bendrąsias pervežimo sąlygas, įsigaliojančias skrydžio bilieto išdavimo dieną, jei keleivio skrydžio biliete „Wizz Air“ nurodyta kaip vežėjas (Bendrosios pervežimo sąlygos 2.1.1 p.), todėl byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vežimo oru sutartis sudaryta su Wizz Air Hungary Limited, o ne su filialu. Kadangi ieškinys yra pareikštas tiesiogiai dėl atsakovo atliktų veiksmų, todėl Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 5 punktas, kuriuo remiasi ieškovas, nustatant šalių ginčo teismingumą, nagrinėjamu atveju netaikytinas. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors atsakovo filialo būstinė įregistruota Vilniuje, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog faktiškai jokios pastovios atstovybės nurodytu adresu nėra, visi procesiniai dokumentai filialui grįžta neįteikti, todėl atsakovo Lietuvoje įregistruotas filialas neatitinka verslo vietos, pasižyminčios pastovumu, reikalavimų.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantas (ieškovas) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo įvertinti atskirojo skundo argumentus ir skundžiamą nutartį panaikinti, o nesutikus su atskiruoju skundu, jį perduoti apeliacinės instancijos teismui, kurio prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinį priimti. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:
8.1. Sutinka su teismo argumentu dėl ieškinio jurisdikcijos pagal skrydžio kryptį, tačiau nesutinka su alternatyvios jurisdikcijos pagal filialo buveinės vietą nebuvimu, todėl mano, jog teismas neteisingai pritaikė procesinės teisės normas.
8.2. Nurodo, jog atsakovo filialas atitinka pirmosios instancijos teismo nurodytus galėjimo faktiškai veikti bei priiminėti sprendimus ir įsipareigojimus juridinio asmens vardu, pastovios būstinės turėjimo kriterijus. Pažymi, jog atsakovas veikia per savo paties oficialiai įsteigtą filialą, pagal atsakovo filialo nuostatų 5.2, 5.4 punktus atsakovo filialas tiesiogiai atstovauja atsakovą teisminiuose ginčuose, o tokia informacija pateikta Registrų centrui, kurio duomenys pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį laikomi turinčiais prima facie galią. Be to atsakovo filialo Nuostatų 2.1 – 2.3 punktuose nurodyta, kad atsakovo filialo veikla yra susijusi su atsakovo bendrovės pagrindinių veiklų įgyvendinimo palengvinimu Lietuvoje, filialas užsiima transportavimo ir vežimo oro transportu veikla, keleivių vežimu oro transportu, krovinių vežimu oro transportu, sandėliavimu ir saugojimu, krovinių tvarkymu, vartojimo prekių pardavimu. Pažymi, jog atsakovo filialo Lietuvoje tikslus ir veiklą apima visos bendrosios atsakovo teikiamos paslaugos, nukreiptos į Lietuvos Respublikos rinką.
8.3. Juridinio asmens filialas nelaikomas savarankišku juridiniu asmeniu, jis yra laikomas struktūrine juridinio asmens dalimi, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 punkte ir yra įtvirtinta garantija ieškovui ieškinį atsakovo atžvilgiu pareikšti pagal jo filialo buveinę, jei ieškinys susijęs su atsakovo filialo vykdoma veikla.
8.4. Atsakovas, steigdamas filialą Lietuvos teritorijoje ir jam perduodamas aukščiau paminėtas teises, o ypač teisę be atskiro įgaliojimo atstovauti ir patį atsakovą Lietuvoje vykstančiuose teisminiuose procesuose, kartu prisiėmė ir riziką, kad visi galimi teisminiai procesai prieš atsakovą (kai veiksmai susiję su atsakovo filialo veikla) vyks remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais (Nuostatų 7.3 punktas), teisėtai atstovaujant atsakovo filialo Lietuvoje direktoriui arba kitiems įgaliotiems asmenims (Nuostatų 5.4 punktas).
8.5. Nurodo, jog remdamasis oficialiais duomenimis, esančiais LR Juridinių asmenų registre, pagrįstai ir teisingai remdamasis Reglamento Nr. 1215/1012 7 straipsnio 5 punktu, pasirinko alternatyvią jurisdikcijos pagal juridinio asmens filialo buveinės vietą pagrindą. Ieškovo teigimu, jokie pakeitimai, susiję su atsakovo filialu, atsakovo iniciatyva Juridinių asmenų registre nebuvo atliekami, be to, atsakovas 2019-07-11 Juridinių asmenų registre įregistravo 2019-05-17 atnaujintus filialo Nuostatus. Pažymi, jog atsakovo Lietuvos filiale, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) duomenimis, vien atskirojo skundo surašymo dieną yra įdarbinti net 158 darbuotojai (apdraustieji), todėl akivaizdu, jog atsakovo filialas Lietuvoje veiklą vykdo.
8.6. Mano, jog teisinės reikšmės jurisdikcijai neturi teismo argumentas, jog keleivių vežimo oru sutartis sudaryta su atsakovu, o ne su bendrovės filialu. Atsakovo filialo veikla yra būtent susijusi su atsakovo bendrovės pagrindinių veiklų įgyvendinimo palengvinimu Lietuvoje, todėl filialo veiklą apima ir nagrinėjamo atvejo kelionės maršrutas Eindhovenas – Kaunas.
8.7. Teismo argumentai prieštarauja atsakovo nuostatuose įtvirtintoms veikloms, teisėms ir pareigoms (Nuostatų 2.1 – 2.3 punktai), atsakovo filialas būtent vykdo susijusią ir atsakovu veiklą, todėl ieškovas pagrįstai ir teisingai, remdamasis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 punktu, pasirinko alternatyvią jurisdikcijos pagal juridinio asmens filialo buveinės vietą pagrindą.
8.8. Mano, jog atsakovo neapdairumas ir neatsakingumas priimant teismo siunčiamus dokumentus, negali būti laikomas požymiu, leidžiančiu konstatuoti filialo de facto neegzistavimą.
8.9. Pažymi, jog atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam yra taikomi aukštesni nei vidutiniai rūpestingumo ir atidumo standartai, todėl nepasirūpindamas tinkamu teismo procesinių dokumentų priėmimu, atsakovas privalo prisiimti visus iš šio standarto nesilaikymo kylančius padarinius. Nurodo, jog oficialiame registrų centre, kurio duomenys turi prima facie galią, nėra jokių duomenų apie tai, kad filialas yra nevykdantis veiklos. Skundžiama nutartimi taip pat neįvertintas faktas, kad atsakovas vykdo skrydžius iš Vilniaus, Kauno ir Palangos Lietuvos rinkoje, kas pagrindžia aplinkybę, jog filialo veikla yra susijusi su visų skrydžių organizavimu Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys atsisakytas priimti kaip paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Ieškovas įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė procesinės teisės normomis, reglamentuojančiomis alternatyvią jurisdikciją pagal atsakovo filialo buveinę, kadangi pagal Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 5 punktą ieškiniai, susiję su filialo, atstovybės arba kitokio padalinio veikla gali būti reiškiami tokio filialo, atstovybės arba kitokio padalinio buvimo vietos teismuose.
13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamos nutarties argumentams, jog ginčo atveju netaikytinas Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 5 punktas, reglamentuojantis ieškovo teisę reikšti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme, kadangi šio teismo veiklos teritorijoje (Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Rodūnios kel. 2.) yra registruota atsakovo filialo buveinė.
14. Visų pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo ieškinys nėra susijęs su atsakovo filialo veikla, kaip to reikalauja Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 5 punktas. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog vežimo oru sutartį patvirtina bilietas (CK 6.809 straipsnio 2 dalis), o pagal Bendrąsias pervežimo sąlygas, įsigaliojančias skrydžio bilieto išdavimo dieną, keleivio skrydžio biliete kaip vežėjas nurodyta „Wizz Air“ (Bendrosios pervežimo sąlygos 2.1.1 p.), todėl byloje esantys įrodymai patvirtina, jog skrydį vykdė atsakovas, o ne jo filialas. Taigi pritartina pirmosios instancijos teismui, jog ieškinys reiškiamas ne dėl filialo, o paties atsakovo veiksmų ir nesutiktina su apeliantu, jog tokia aplinkybė neturi teisinės reikšmės jurisdikcijai.
15. Antra, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010, uždarosios akcinės bendrovės filialas nėra juridinis asmuo (CK 2.53 straipsnio 2 dalis), jis neturi materialinio teisinio subjektiškumo. Ir nors apeliantas įrodinėja, jog atsakovo filialo Lietuvoje tikslus ir veiklą apima visos bendrosios atsakovo teikiamos paslaugos, nukreiptos į Lietuvos Respublikos rinką, tačiau tai taip pat neturi teisinės reikšmės teismingumui. Kaip jau buvo minėta, filialas neturi materialinio teisinio subjektiškumo, o ieškinys pareikštas dėl atsakovo Wizz Air sudarytos keleivio pervežimo sutarties.
16. Trečia, ieškovo nurodyti argumentai, susiję su atsakovo atstovavimu teisminiuose ginčuose pagal įstatus, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog teismingumas nustatomas pagal Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 5 punktą. Pažymėtina, jog įstatai nekeičia teismingumo taisyklių, o teismingumą gali keisti sutartis pagal CPK 32 straipsnyje įtvirtintas taisykles.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto įrodinėjamos aplinkybės, kad apelianto veiklos vykdymą Lietuvoje pagrindžia darbuotojų skaičius, atnaujinti įstatai, taip pat neturi teisinės reikšmės jurisdikcijos nustatymui. Pažymėtina, jog nei darbuotojų skaičius, nei įstatų keitimas nėra susijęs su teismingumo nustatymu, todėl apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
18. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
19. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinių bylų teritorinį teismingumą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovo AirHelp Limited atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.