Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo antstolio Artūro Auglio teikimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-813/2016 dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybės narei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. baudžiamuoju įsakymu R. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 99 MGL (3 728 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 66 MGL (2 486 Eur) dydžio bauda. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2016 m. birželio 15 d.

Motyvuojamoji dalis

Antstolio Artūro Auglio teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 5 dalis numato, kad jei nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę arba sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 287 redakcija) (toliau – Taisyklės), 5 punkte numatyta, kad klausimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja ir nutartimi išsprendžia sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas. Šį sprendimą teismas priima savo iniciatyva pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą arba piniginę sankciją vykdančios institucijos teikimą.

Taisyklių 3 punkte numatyta, kad jeigu piniginės sankcijos priverstinio vykdymo metu nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės, tačiau yra duomenų, kad pinigine sankcija nubaustas asmuo (toliau – nubaustas asmuo) ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Kartu su šiuo teikimu teismui pateikiamas liudijimo projektas, antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas, dokumentai, galintys patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik esant šioms sąlygoms: 1) nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; 2) turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; 3) piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą (70 Eur) ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; 4) nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės (skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų) arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; 5) piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Bylos duomenys patvirtina, jog įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. baudžiamuoju įsakymu R. V. paskirta galutinė bausmė – 66 MGL (2 486 Eur) bauda, kurios nuteistasis savanoriškai per teismo nustatytą aštuonių mėnesių terminą nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, baudžiamuoju įsakymu R. V. paskirtos baudos išieškojimas buvo vykdomas priverstinai. Vis dėlto, 2025 m. rugpjūčio 28 d. antstolio Artūro Auglio išieškojimo negalimumo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. V. Lietuvos Respublikoje niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, piniginių lėšų kredito įstaigose esančiose sąskaitose nėra, areštuoto automobilio ,,Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vieta nenustatyta, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Nuteistojo R. V. atžvilgiu buvo vykdoma paieška, atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad asmuo gyvena Danijos Karalystėje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistajam paskirta ir neišieškota bauda yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnyje 2 dalies h punkte nustatytą sumą. Aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti vykdyti bausmę, nenustatyta, yra nustatytos CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos aplinkybės. Taigi, šiuo atveju egzistuoja visos Taisyklėse įtvirtintos sąlygos, kurioms esant galima perduoti piniginės sankcijos (baudos) išieškojimą vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-813/2016, R. V. paskirtos ir neišieškotos 1931,47 Eur baudos išieškojimo vykdymas perduotinas Danijos Respublikai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 362 straipsnio 4, 3 ir 5 dalimis, 364 straipsniu,

nutarė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-813/2016, R. V. paskirtos ir neišieškotos 1931,47 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt vieno euro 47 ct) baudos išieškojimą perduoti vykdyti Danijos Respublikos kompetentingai institucijai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.