Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. W. G. (P. W. G.) ir jo gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-07-22 nuosprendžio, kuriuo P. W. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. W. G. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu pertvarkyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y.:

1.1. laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 Palangos mieste, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2017-01-31 registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas iškreipti išorės vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574: 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, kuriame nurodyta: „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, nuostatų reikalavimus, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, turėdamas tiesioginę tyčią apgaulingai tvarkyti jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, joje atvaizduojant tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – dalies darbuotojų tariamą vykimą į komandiruotes, iš anksto žinodamas, kad darbuotojos K. M. ir G. J. laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 į komandiruotes nevyko ir nevyks, nurodė K. M. parengti 2016-09-02 įsakymą Nr. K2016/09/02-1 ir 2016-10-14 įsakymą Nr. K2016/10/14-1 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų K. M. ir G. J. tariamų komandiruočių į Olandiją. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad K. M. ir G. J. pagal minėtus įsakymus į komandiruotes Olandijoje nevyko, imitavo komandiruočių dienpinigių išmokėjimą K. M. ir G. J., atlikdamas keturis mokėjimo pavedimus (2016-09-16 Nr. 1217 – 270 Eur, 2016-09-16 Nr. 1218 – 270 Eur, 2016-10-19 Nr. 1346 – 270 Eur, 2016-10-19 Nr. 1353 – 270 Eur) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, kuriais pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – 1 080 Eur komandiruočių dienpinigių išmokėjimą K. M. ir G. J., pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo. Šių duomenų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, nesupratęs jo nusikalstamos veikos pobūdžio, priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiais Nr. 2016.9, 2016.10 pagrindė 2 tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, t. y. darbuotojoms K. M. ir G. J. 1 080 Eur komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

1.2. Be to, P. W. G., laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-03-30 registruotos (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2017-01-31 registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas per bendrovės apskaitą pagal sutartį tvarkiusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotą asmenį, nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdamas išvengti mokesčių, turėdamas tiesioginę tyčią apgaulingai tvarkyti jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tyčia pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, reikalavimus; 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, reikalavimus, laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui, nesupratusiam jo nusikalstamos veikos pobūdžio, tyčia nepateikė duomenų apie išmokėtą 3 833,67 Eur atlyginimą 7 bendrovės darbuotojams: G. J., K. M., A. L., L. A. (N.), J. Ž., M. Š., M. S., ir tokiu būdu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščius neįtraukė ūkinių operacijų ir nepagrindė apskaitos dokumentais 5 124,32 Eur darbo užmokesčio priskaitymo septyniems bendrovės darbuotojams G. J., K. M., A. L., L. A. (N.), J. Ž., M. Š., M. S.. Dėl šių buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II.Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar juridinio asmens vadovas gali būti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas.

6. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagrindinis objektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis yra apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos tvarkymas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. ją lydi nusikaltimai finansų sistemai ir nuosavybei. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-356-696/2017). Pagrindinis įstatymas, nustatantis reikalavimus buhalterinei apskaitai, yra 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas su pakeitimais. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad visų rūšių įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Be to, svarbu pažymėti, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą būtina įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Pagal įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, šie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai. Kaip tik minėtų teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ir pažeidė P. W. G..

7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama, kad P. W. G. yra BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinei apskaitai tvarkyti buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančios apskaitininkės, t. y. įmonės vadovas P. W. G. buvo atsakingas tik už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne už jos tvarkymą. Tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

8. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017, 2K-356-696-2017, 2K-161-693/2019 ir kt.).

9. Būtent tokia situacija susiklostė šioje byloje. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti asmenys, kurie nežinojo: 1) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų jiems pateikiamų buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotų ūkinių operacijų neatitiktį tikrovei, t. y. faktinei situacijai, kai darbuotojos K. M. ir G. J. į komandiruotes realiai nevyko, tačiau komandiruočių dienpinigiai joms buvo išmokėti, ir 2) apie išmokėtą 3 833,67 Eur atlyginimą 7 bendrovės darbuotojams: G. J., K. M., A. L., L. A. (N.), J. Ž., M. Š., M. S., ir todėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščius neįtraukė ūkinių operacijų ir nepagrindė apskaitos dokumentais 5 124,32 Eur darbo užmokesčio priskaitymo septyniems bendrovės darbuotojams. Taigi P. W. G. darė nusikalstamą veiką pasinaudodamas nekaltais asmenimis, nežinančiais apie apgaulingą buhalterinės apskaitos dokumentų turinį (t. y., kaip minėta, buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotų ūkinių operacijų neatitiktį tikrovei bei darbo užmokesčio išmokėjimą septyniems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams). Kadangi jis suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotus asmenis, sąmoningai pateikdamas jiems tikrovės neatitinkančius (dėl K. M. ir G. J. komandiruočių) duomenis ir nepateikdamas buhalterinės apskaitos dokumentų (dėl septyniems bendrovės darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio), jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

10. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas. Tačiau priimdamas sprendimą jis remiasi specialisto išvada, ją vertina visų bylos duomenų kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-696-2017).

11. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apskaitininkės, kurios buhalterinės apskaitos dokumentus pateikdavo buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme P. W. G. bei jo gynėjas teigė, kad pats P. W. G. asmeniškai jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikdavo, tačiau tai nepaneigia jo atsakomybės už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančios apskaitininkės, tiek teikdamos apskaitos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiems asmenims, tiek rengdamos įsakymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruočių, vykdė būtent P. W. G. nurodymus, be to, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų yra nustatyta, jog darbo užmokestį darbuotojams pervesdavo ir pats P. W. G.. Kaip minėta, nors P. W. G. teigia, jog subjektai, nagrinėjamu atveju trauktini baudžiamojon atsakomybėn, yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti asmenys, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiems asmenims, tvarkiusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, informacija apie tai, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai faktiškai į komandiruotes vyko, ar ne, nebuvo žinoma. Šią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina toliau dėstomi argumentai.

12. Kaip liudytojas 2019-03-06 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas D. J. (D. J.) parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonės klientė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra apskaitos įmonė, pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė apskaitos pasaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti asmenys tik skaičiuodavo darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Darbo užmokesčiui apskaičiuoti pateiktų duomenų pakakdavo, gaudavo tabelį. Duomenys buvo teikiami laiku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti asmenys netikrindavo, ar tikrai žmogus vyko į komandiruotę. Įsakymai buvo įmonėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“), jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti asmenys) jų nematė. Gavus tabelį buvo sužymėta, kada žmonės vyksta į komandiruotę, ir parašyta šalis, pagal tai buvo skaičiuojama dienpinigių norma.

13. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiems asmenims nebuvo teikiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ komandiruočių įsakymai bei informacija, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai faktiškai vyko į komandiruotes, ar ne, taip pat patvirtina ir kaip liudytojos 2019-03-05 teisiamojo posėdžio metu apklausiamos K. M. parodymai, t. y. ji paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perduoti įsakymai dėl komandiruočių, ji (K. M.) nebuvo gavusi tokio nurodymo įsakymus perduoti.

14. Be to, nors P. W. G. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog P. W. G. negali būti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu ir dėl tos priežasties, jog pats asmeniškai jokių finansinės apskaitos dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiems asmenims neteikdavo, tam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasamdytos apskaitininkės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusios apskaitininkės tik vykdė P. W. G. nurodymus.

15. Kad P. W. G. buvo žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir be jo žinios įmonėje niekas nevykdavo, patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymai. Kaip liudytojas 2019-03-05 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas M. S. parodė, jog P. W. G. buvo kompetentingas, jis suprato, ką daro. Mokėjimais rūpinosi P. W. G.. Kaip liudytoja to paties teisiamojo posėdžio metu apklausiama K. M. paaiškino, kad įsakymus ruošti nurodydavo direktorius. Įsakymai buvo išverčiami direktoriui į anglų kalbą žodžiu. Pinigai už komandiruotę K. M. buvo išmokėti, į komandiruotę ji nevyko. Jis (P. W. G.) žinojo, kad jos (K. M. ir G. J.) nevyks į komandiruotę, bet pervedė pinigus. Kad K. M. komandiruočių įsakymus rengdavo P. W. G. nurodymu, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausiama G. J., parodydama: „Darbuotojų komandiruočių įsakymus pagal P. G. nurodymus pildydavo K. M.. Aš pati į jokias komandiruote nevykdavau“ (2017-02-14 liudytojo apklausos protokolas, b. t. 3, b. l. 24). Be to, baudžiamojoje byloje yra pateiktas PDF formato 5 lapų dokumentas (b. t. 1, b. l. 120–124); K. M. minėtą dokumentą pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) pareigūnams ir paaiškino, jog minėtame dokumente P. W. G. prie darbuotojų G., L., I., A., A., P., K., G. vardų buvo užrašęs ranka įvairias pinigų sumas – tai darbo užmokestis, dėl kurio darbuotojas sutardavo su direktoriumi ir kuris turėjo būti pervedamas jam į kortelę. Dažniausiai tokius užrašus turėdavo kiekvieną mėnesį. Be to, K. M. 2019-03-05 teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog direktoriaus užrašus, rašytus ranka, ji turėdavo prieš (darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams) išmokėjimą. Ji matė, kaip direktorius darydavo pavedimus prie kompiuterio, kokia kalba rašydavo mokėjimų paskirtį, nematė. Negali būti, kad pavedimai už komandiruotes padaryti ne direktoriaus iniciatyva. Direktorius spręsdavo, kiek darbuotojas turi gauti pinigų. Pervesdavo atlyginimus E. M., G. J. arba direktorius.

16. Kad būtent pats P. W. G. disponavo prisijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos duomenimis, patvirtino ir buvę įmonės darbuotojai. A. P. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, jog „visus bankinius mokėjimus atlikdavo pats P. W. G., kuris banko kodų generatoriaus niekam nepatikėdavo“ (2017-02-07 liudytojo apklausos protokolas, b. t. 3, b. l. 2). L. M. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, jog „P. visą laiką pats valdo finansus ir bankinius slaptažodžius (2017-02-07 liudytojo apklausos protokolas, b. t. 3, b. l. 17). Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas V. K. patvirtino, jog mokėjimus atlikdavo pats P. W. G., t. y. V. K. parodė, jog „kadangi bendrovės pinigus valdė P. W. G., jis ir atlikdavo visus mokėjimus tam, kam norėdavo ir tiek, kiek norėdavo“ (2017-04-19 liudytojo apklausos protokolas, b. t. 3, b. l. 58–59). Kaip liudytojas 2019-03-06 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas D. J. parodė, jog P.W. G. buvo sakęs, kad jis pats perveda žmogui.

17. Kaip liudytoja 2019-03-06 teisiamojo posėdžio metu apklausiama N. J. parodė, jog turėjo patikrinimą 2016 m. rugsėjo mėn. dėl į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams) išmokėjimo. 2016 m. pabaigoje buvo problemų dėl permokėtų algų ir niekaip negalėjo sutvarkyti. 2015 metais dviem žmonėms išmokėta alga buvo neįtraukta į apskaitą. Jie įtraukė į apskaitą ir sutvarkė. Buvo permokos darbuotojams, jie apie tai kalbėjo su direktoriumi, buvo susitikę, sakė, kad reikia sutvarkyti. P. W. G. 2016 m. sakė, kad turi peržiūrėti darbus ir bus priskaičiuotos papildomos premijos, priemokos ir tie avansai turi pasidengti.

18. Be to, nors P. W. G. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog P. W. G. lietuvių kalbos nesupranta, todėl tai dar viena priežasčių, kodėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, neva įsakymai dėl K. M. ir G. J. vykimo į komandiruotes buvo parengti jam nežinant (nesuprantant) lietuvių kalba parengtų įsakymų turinio, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas taip pat yra paneigtas baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis.

19. Kaip liudytoja 2019-05-15 teisiamojo posėdžio metu apklausiama E. M. parodė, jog įsakymus dėl komandiruočių rašydavo K. M., o juos pasirašydavo direktorius. Atlyginimus ir komandiruotpinigius E. M. yra pervedusi kelis kartus. Visus pavedimus atlikdavo pats direktorius. Pavedimus atlikdavo pagal susitarimą. Direktoriui paaiškindavo, koks tai įsakymas, žodžiu. Kilus neaiškumų kreipdavosi į direktorių. Direktorius irgi domėjosi viskuo, kreipdavosi dėl sąskaitų.

20. Išvadą, jog P. W. G. buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su atlyginimų, komandiruotpinigių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėjimu, taip pat patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai:

20.1. Iš baudžiamojoje byloje esančio K. M. paaiškinimo FNTT pareigūnams nustatyta, jog ji el. paštu FNTT pareigūnui pateikė dokumentus, kuriuose P. W. G. savo ranka yra parašęs atlyginimų, kuriuos reikia išmokėti darbuotojams, dydžius (b. t. 1, b. l. 119–124).

20.2. Iš baudžiamojoje byloje esančio FNTT 2017-01-04 patikrinimo akto Nr. 01/12-1-16-10823-A3 (b. t. 1, b. l. 50) bei L. A. 2016-12-21 paaiškinimo (b. t. 1, b. l. 53) nustatyta, jog L. A. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2016-08-12. Darbo sutartyje nustatytas 460 Eur atlyginimas. Kas mėnesį kaip darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į banko sąskaitą gaudavo nuo 300 iki 400 Eur. Įmonės direktorius P. W. G. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn. sumokėjo nuo 50 iki 100 Eur grynaisiais. 2016-12-21 direktorius sumokėjo grynaisiais dar 150 Eur sumą. Už gautus grynuosius pinigus L. A. niekur nepasirašinėjo ir jokių dokumentų, patvirtinančių grynųjų pinigų gavimą, negavo.

20.3. Iš baudžiamojoje byloje esančio FNTT 2017-01-04 patikrinimo akto Nr. 01/12-1-16-10823-A3 (b. t. 1, b. l. 50) bei G. J. 2016-12-21 paaiškinimo (b. t. 1, b. l. 51) nustatyta, jog G. J. nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2016 m. birželio mėnesio. G. J. nurodė, kad buvo sutarta, kad jai bus mokamas 500 Eur atlyginimas. Darbo sutartyje buvo nurodytas 460 Eur atlyginimas neatskaičius mokesčių, po mėnesio darbo sutartyje atlyginimas buvo pakeltas iki 550 Eur. G. J. į banko sąskaitą 2016 m. liepos mėn. gavo 210 Eur., 2016 m. rugpjūčio mėn. – 550 Eur, 2016 m. rugsėjo mėn. – 600 Eur, 2016 m. spalio mėn. – 700 Eur, 2016 m. lapkričio mėn. – 650 Eur. G. J. nurodė, kad nors pagal darbo sutartį buvo sutarta 550 Eur suma, tačiau į banko sąskaitą būdavo pervedama daugiau, nurodant, kad tai avansas. Lapkričio mėnesį į banko sąskaitą gavo 650 Eur, dar 400 Eur gavo iš UAB „ETEC“ banko sąskaitos. 2016-12-21 direktorius P. W. G. sumokėjo grynaisiais 370 Eur likusią darbo užmokesčio dalį, nes į banko sąskaitą gruodžio mėnesį ji buvo gavusi tik 381 Eur. Už gautus grynuosius pinigus G. J. niekur nepasirašė.

20.4. Iš baudžiamojoje byloje esančio FNTT 2017-01-04 patikrinimo akto Nr. 01/12-1-16-10823-A3 (b. t. 1, b. l. 50) bei K. M. 2016-12-27 paaiškinimo (b. t. 1, b. l. 55) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė K. M. nurodė, kad minėtoje įmonėje dirba nuo 2015-09-28. Buvo sutarta, kad atlyginimas „ant popieriaus“ bus 435 Eur. Apie 2016 m. sausio mėn. su direktoriumi buvo sutartas 450 Eur „į rankas“ atlyginimas, tačiau darbo sutartis pakeista nebuvo. 2016 m. vasarą susitarta, kad „į rankas“ mokės 550 Eur, kiek vėliau sutartas 600 Eur „į rankas“ atlyginimas, dar vėliau – 650 Eur „į rankas“ atlyginimas. Nė vienu atveju darbo sutartis nebuvo keista. Tik 2016 m. rugsėjo mėnesį direktorius sutiko pakelti atlyginimą „ant popieriaus“ iki 550 Eur. 2016 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais K. M. ir G. J. prie atlyginimų buvo apskaičiuoti ir komandiruotpinigiai, neva už komandiruotę į Olandiją, nors minėtos darbuotojos komandiruotėje Olandijoje nebuvo. Pasak K. M., atlyginimo už 2016 m. lapkričio mėnesį dalį – 407 Eur gavo į banko sąskaitą, o likusią sutarto atlyginimo dalį – 283 Eur direktorius sumokėjo grynaisiais. K. M. paminėjo, kad direktoriaus nurodymu darbuotojams, dirbantiems užsienyje, neatsižvelgiant į tai, kiek viršvalandžių jie išdirbdavo, tabeliuose visada žymėdavo 8 val.

20.5. Iš baudžiamojoje byloje esančio FNTT vyriausiojo tyrėjo R. K. 2017-01-04 tarnybinio pranešimo (b. t. 1, b. l. 65–66) bei FNTT 2017-01-04 patikrinimo akto Nr. 01/12-1-16-10823-A3 (b. t. 1, b. l. 50) nustatyta, jog patikrinimo metu gauta duomenų, kad daugumai darbuotojų kiekvieną mėnesį į banko sąskaitas būdavo pervedami didesni darbo užmokesčiai, nei deklaruojama SODRAI. Bankinių pavedimų paskirtyje dažniausiai nurodoma, kad neva pervedamas avansas. Tikėtina, kad, siekiant sumažinti nuo darbo užmokesčio dydžio priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas bei gyventojų pajamų mokestį, iš tikrųjų pervedami su darbuotojais sutarto dydžio darbo užmokesčiai, o SODRAI deklaruojami mažesni.

2. Išdėstytų faktinių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į 2019-05-15 teisiamojo posėdžio metu P. W. G. duotus parodymus, t. y. jis nurodė, jog mokėjimus atlikdavo jis pats. Tačiau teigė, jog tariamai tai darė remdamasis jam pateiktais buhalterinės įmonės skaičiavimais. Teisėjų kolegija atmeta šį P. W. G. argumentą kaip nepagrįstą, nes, kaip jau minėta, baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais duomenimis bei liudytojų parodymais ši P. W. G. versija yra paneigta, nes yra nustatyta, jog darbuotojams išmokėtinas sumas nurodydavo būtent pats P. W. G., ranka užrašydamas darbuotojams išmokėtinos sumos dydį.

3. P. W. G. 2019-05-15 teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo nė karto nebuvo susisiekusi bei nepranešė, kad kažkas vyko netinkamai. Tačiau ši P. W. G. versija taip pat paneigta baudžiamojoje byloje užfiksuotais liudytojų parodymais. Kaip minėta, N. J. parodė, jog turėjo patikrinimą 2016 m. rugsėjo mėn. dėl į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams) išmokėjimo. Ji taip pat nurodė, jog 2016 m. pabaigoje buvo problemų dėl permokėtų algų ir niekaip negalėjo sutvarkyti. 2015 metais dviem žmonėms išmokėta alga buvo neįtraukta į apskaitą. Jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti asmenys) įtraukė į apskaitą ir sutvarkė. Buvo permokos darbuotojams, jie apie tai kalbėjo su direktoriumi, buvo susitikę, sakė, kad reikia sutvarkyti. P. W. G. 2016 m. sakė, kad turi peržiūrėti darbus ir bus priskaičiuotos papildomos premijos, priemokos ir tie avansai turi pasidengti. Pažymėtina, jog šiuos N. J. parodymus patvirtina ir iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ gauti duomenys:

22.1. Palangos miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.1.-4-824/2016, kuriuo P. W. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn P. W. G. buvo patrauktas dėl į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams mokėjimo.

22.2. Klaipėdos apygardos teismo 2018-08-16 nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-256-417/2018, kuria atmestas P. W. G. atstovo advokato G. Dabkevičiaus apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-31 nutarimo, kuriuo P. W. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 4 dalyje. Administracinėn atsakomybėn P. W. G. buvo patrauktas atsakomybėn dėl nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams faktiškai išmokėto darbo užmokesčio privalomai mokėtinų mokesčių neapskaičiavimo ir nesumokėjimo.

5. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis taip pat yra paneigti ir P. W. G. 2019-05-15 teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad atlyginimus visada mokėdavo E. ir G. ir kad jos pačios sau persivedė pinigus į sąskaitą. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog P. W. G. nebuvo inkriminuotas į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio E. išmokėjimas, todėl dėl E. pinigų sau persivedimo P. W. G. argumentas apskritai nelogiškas. O argumentas dėl tariamo G. pinigų sau persivedimo, kaip minėta, yra paneigtas baudžiamosios bylos duomenimis. Kaip jau minėta, pats P. W. G. iš pradžių teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog mokėjimus atlikdavo jis pats (žr. šios nutarties 19 punktą). Be to, tai, kad nei E., nei G. sau nepersivedė pinigų, taip pat patvirtina kitų baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų duoti parodymai:

24.1. 2019-05-15 teisiamojo posėdžio metu apklausiama E. M. parodė, jog įsakymus dėl komandiruočių rašydavo K. M., o juos pasirašydavo direktorius. Atlyginimus ir komandiruotpinigius E. M. yra pervedusi kelis kartus. Visus pavedimus atlikdavo pats direktorius (žr. šios nutarties 17 punktą).

24.3. Kaip liudytojas 2019-03-05 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas M. S. parodė, jog mokėjimais rūpinosi P. W. G..

24.4. Kaip liudytoja 2019-03-05 teisiamojo posėdžio metu apklausiama K. M. paaiškino, jog jis (P. W. G.) žinojo, kad (K. M. ir G. J.) nevyks į komandiruotę, bet pervedė pinigus.

6. Be to, versija, jog P. W. G. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nes jis nežinojo / nesuprato įsakymų dėl G. J. ir K. M. komandiruotės į Olandiją, į kurią nė viena iš nurodytų darbuotojų faktiškai nevyko, tačiau joms buvo išmokėti komandiruotpinigiai, turinio, nes nesupranta lietuvių kalbos, o įsakymai buvo parengti lietuvių kalba, taip pat yra paneigta baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju negalima kategoriška išvada, jog P. W. G. iš tiesų nesupranta lietuvių kalbos. Kaip liudytojas 2019-03-19 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas M. Š. parodė, jog su direktoriumi kalbėjo angliškai, iš dalies lietuviškai. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog baudžiamojoje byloje yra P. W. G. 2017-05-22 lietuviškai parašytas prašymas (b. t. 2, b. l. 23). Taigi, išdėstyti motyvai nepatvirtina P. W. G. bei jo gynėjo versijos, kad P. W. G. nesuprato įsakymų turinio. Be to, pažymėtina ir tai, jog nors abu komandiruočių įsakymai nebuvo pasirašyti, tačiau buvo patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog G. J. ir (ar) K. M. turėjo galimybę naudotis įmonės antspaudu. Ši aplinkybė taip pat paneigia P. W. G. versiją, jog įsakymus minėtos darbuotojos parengė savavališkai, jam nežinant ir (ar) nesuprantant, nes tokiu atveju įsakymai nebūtų patvirtinti įmonės antspaudu. Be to, aplinkybę, kad P. W. G. suprato įsakymų dėl G. J. ir K. M. turinį ir kad šie įsakymai buvo parengti būtent P. W. G. nurodymu, patvirtina ir K. M. 2019-03-05 teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai: „Nenorėdamas mokėti mokesčių, susitartą sumą pinigų (P. W. G.) pervesdavo į kortelę, dalį apkomestindavo kaip darbo užmokestį, dalis būdavo kaip permoka darbuotojams. Visiems dirbantiems taip buvo mokama. Įsakymus ruošti nurodydavo direktorius. Įsakymai buvo išverčiami direktoriui į anglų kalbą žodžiu. Pinigai už komandiruotę man buvo išmokėti, į komandiruotę nevykau. Jis (P. W. G.) žinojo, kad nevyksim į komandiruotę, bet pervedė pinigus.“

7. 2016 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b. t. 4, b. l. 152) užfiksuota, jog K. M. bei G. J. 2016-09-05–2016-09-09 vyko į komandiruotę.

8. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog P. W. G., žinodamas, kad darbuotojos K. M. ir G. J. laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 į komandiruotes nevyko ir nevyks, nurodė K. M. parengti 2016-09-02 įsakymą Nr. K2016/09/02-1 ir 2016-10-14 įsakymą Nr. K2016/10/14-1 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų K. M. ir G. J. tariamų komandiruočių į Olandiją. Žinodamas, kad nei K. M., nei G. J. į komandiruotes nevyko, P. W. G., atlikdamas keturis mokėjimo pavedimus (2016-09-16 Nr. 1217 – 270 Eur, 2016-09-16 Nr. 1218 – 270 Eur, 2016-10-19 Nr. 1346 – 270 Eur, 2016-10-19 Nr. 1353 – 270 Eur), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išmokėjo K. M. ir G. J. komandiruočių dienpinigius. Tokiais savo veiksmais P. W. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir turėdamas pareigą tinkamai organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pat būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatą, t. y. turėdamas pareigą vadovaudamasis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis nurodyti ūkinės operacijos turinį, jis įsakymuose nurodė faktinės situacijos neatitinkančią informaciją ( kad G. J. ir K. M. vyko į komandiruotes, nors baudžiamosios bylos duomenimis yra nustatyta, jog faktiškai jos į komandiruotes nevyko). Įsakymų, kurių turinys neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, pagrindu, kaip minėta, P. W. G., atlikdamas keturis mokėjimo pavedimus (2016-09-16 Nr. 1217 – 270 Eur, 2016-09-16 Nr. 1218 – 270 Eur, 2016-10-19 Nr. 1346 – 270 Eur, 2016-10-19 Nr. 1353 – 270 Eur), pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išmokėjo K. M. ir G. J. komandiruočių dienpinigius.

9. Pažymėtina, jog teisėjų kolegijos išvadą dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje esanti 2017-09-29 Specialisto išvada Nr. 5-3/64 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ (b. t. 7, b. l. 37–55), t. y. specialistė nurodė: „Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitų išrašus bei atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00002-17 medžiagą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 pagrindė 1080 Eur komandiruočių dienpinigių išmokėjimą 2 darbuotojams iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, išrašuose nurodytais pavedimais, iš jų:

- K. M. iš viso 540 Eur pavedimais: 2016-09-16 Nr. 1217 – 270 Eur (iš bendros sumos 600 Eur), 2016-10-19 Nr. 1346 – 270 Eur (iš bendros sumos 650 Eur) (19.2, 19.7 priedai);

- G. J. iš viso 540 Eur pavedimais: 2016-09-16 Nr. 1218 – 270 Eur (iš bendros sumos 600 Eur), 2016-10-19 Nr. 1353 – 270 Eur (iš bendros sumos 700 Eur) (19.4, 19.7 priedai).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruočių dienpinigių priskaitymą registravo buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“, dienpinigių mokėjimą buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2713 „Sąskaitos bankuose ...187“ (22 priedas).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 darbuotojoms K. M. ir G. J. išmokėdama iš viso 1 080 Eur darbo užmokestį, buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo ūkinių operacijų, iš jų: 1 459,44 Eur atlyginimo priskaitymo; iš viso 379,44 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų:

218,92 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio;

43,78 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų;

29,18 Eur 2 proc. pensijų įmokų;

87,56 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

452,12 Eur 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo;

2,92 Eur įmokų į Garantinį fondą priskaitymo (0,2 %) (16.7, 16.8 priedai).“

11. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ „galėjimo“ į apskaitą neįtraukti faktiškai darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio jau yra pasisakyta šios nutarties:

30.2. 17 punkte, kuriame pažymėta, jog kaip liudytoja 2019-03-06 teisiamojo posėdžio metu apklausiama N. J. parodė, jog turėjo patikrinimą 2016 m. rugsėjo mėn. dėl į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams) išmokėjimo. 2016 m. pabaigoje buvo problemų dėl permokėtų algų ir niekaip negalėjo sutvarkyti. 2015 metais dviem žmonėms išmokėta alga buvo neįtraukta į apskaitą . Jie įraukė į apskaitą ir sutvarkė. Buvo permokos darbuotojams, jie apie tai kalbėjo su direktoriumi, buvo susitikę, sakė, kad reikia sutvarkyti. P. W. G. 2016 m. sakė, kad turi peržiūrėti darbus ir bus priskaičiuotos papildomos premijos, priemokos ir tie avansai turi pasidengti; kaip minėta, šiuos N. J. parodymus patvirtina:

30.3. Palangos miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.1.-4-824/2016, kuriuo P. W. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn P. W. G. buvo patrauktas dėl į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams mokėjimo.

30.4. Klaipėdos apygardos teismo 2018-08-16 nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-256-417/2018, kuria atmestas P. W. G. atstovo advokato G. Dabkevičiaus apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-31 nutarimo, kuriuo P. W. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 4 dalyje. Administracinėn atsakomybėn P. W. G. buvo patrauktas dėl nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams faktiškai išmokėto darbo užmokesčio privalomai mokėtinų mokesčių neapskaičiavimo ir nesumokėjimo.

12. Pažymėtina ir tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašus gaudavo pavėluotai. 2019-03-06 teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklausiamas D. J. parodė: „Bendradarbiavimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais vyko el. paštu, vadybininkė atsiųsdavo tabelius ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti asmenys apskaičiuodavo atlyginimą, deklaruodavo Sodroje, VMI. Paskaičiuotą atlyginimą su mokėjimais tikrindavo, tačiau ne visada gaudavo išklotinę. Nebuvo taip, kad kiek priskaičiuota, tiek ir išmokėta. Nesutapdavo priskaičiuotas ir išmokėtas atlygis. Matėme, kad kiek priskaičiuota algų, tiek neišmokėta. Banko išklotinę gaudavome vėliau, priskaičiavimai kiekvieną mėnesį buvo daromi. Aš matydavau, kas išmokėta po mėnesio ar po dviejų. Buvo, kad sumos neatitikdavo pagal tai, ką aš priskaičiuodavau. Žmonėms buvo mokama dalimis, nebuvo aišku, už ką mokama, buvo kalbama, kad metų gale bus sulyginamas balansas. Išmokėti pinigai turi būti deklaruojami einamo mėnesio iki 15 dienos, kas buvo sumokėta praeitą mėnesį. Aš deklaruodavau ką priskaitydavau, nes neturėjau mėnesio gale suvestinės. Deklaruodavau, net jei ta suma nebuvo pervesta. Banko išrašo greitai neatsiųsdavo, dažniausiai atsiųsdavo vėliau, negu buvo deklaruojamos išmokos. Išmokėta 3 500, bet buhalterijoje neatsispindi, nes buvo tokių žmonių, kuriems buvo išmokėta daugiau, negu priskaityta.“

13. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti asmenys gaudavo pavėluotai, taip pat patvirtino 2019-03-06 teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausiama N. J., parodydama: „Banko išrašus gaudavom pavėluotai. Bankų išrašų prašydavome. Balanso negalėdavome sutvarkyti, nes trūko dokumentų pilnų.“ Be to, to paties teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausiama N. J. taip pat parodė, jog „žmonės nurodė, kad gavo grynais, o į apskaitą nebuvo įtraukta“.

15. Priešingai, nei teigia P. W. G. bei jo gynėjas, neva specialistė paaiškino, jog visos mokėtinos sumos buvo pervedamos per banką, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai galėjo matyti bei tinkamai įtraukti į apskaitą darbuotojams išmokamą darbo užmokestį, iš baudžiamojoje byloje esančios 2017-09-29 Specialisto išvados Nr. 5-3/64 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ (b. t. 7, b. l. 37–55) nustatyta, jog „UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio mėnesio priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiu pagrindė darbuotojai A. L. priskaitytą darbo užmokestį – 387,44 Eur, išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį – 30,03 Eur, išskaičiuotas socialinio draudimo įmokas – 34,87 Eur ir išmokėtiną (išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas) darbo užmokestį – 322,54 Eur, kuriuos mokėjimo pavedimu pervedė iš AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į darbuotojos A. L. sąskaitą (16.8 (b. t. 7, b. l. 191), 19.3 priedai (b. t. 8, b. l. 87). Atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos A. L. parodymus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė laikotarpio nuo 2016-10-01 iki 2016-10-31 ūkinių operacijų: 179,77 Eur (567,21 – 387,44) atlyginimo priskaitymo darbuotojai A. L.; 52,31 Eur mokesčių ir įmokų išskaičiavimo iš priskaičiuoto atlyginimo (36,13 Eur (15 proc.) gyventojų pajamų mokesčio, 5,40 Eur (3 proc.) socialinio draudimo įmokų, 10,78 Eur (6 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų); 55,69 Eur 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; 0,37 Eur (0,2 proc.) įmokų į Garantinį fondą priskaitymo; 127,46 Eur (450 – 322,54) atlyginimo priskaitymo išmokėjimui ir sumokėjimo grynosiomis piniginėmis lėšomis darbuotojai A. L. (16.8 priedas (b. t. 7, b. l. 191).

16. Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausiama L. A., be kita ko, parodė: „Darbo užmokestis buvo pervedamas į mano banko kortelę kartą per mėnesį nemažiau kaip 300 Eur, bet nedaugiau kaip 400 Eur. Papildomai direktorius P. V. G. kaip paskatinimą už gerą darbą man grynaisiais 2016 m. rugsėjo - lapkričio mėn. išmokėjo nemažiau kaip po 50 Eur, kiek tiksliai negaliu įvardinti, bet nedaugiau kaip 100 Eur. Mokėdavo taip darbo užmokestį, kad kartu sudėjus pervestą darbo užmokesčio dalį į mano bankinę sąskaitą ir išmokėtą sumą grynaisiais gautųsi bendra 450 Eurų suma per mėnesį. O 2017 m. gruodžio mėn. grynaisiais išmokėjo 150 Eur, kaip „Kalėdinę“ premiją. Už iš direktoriaus P. W. G. gautus grynuosius pinigus man niekur pasirašyti nereikėjo. Kokiu būdu buvo apskaitytos lėšos, kurias jis man išmokėjo aš nežinau“ (2017-04-18 liudytojo apklausos protokolas, b. t. 3, b. l. 39–40). Šiuos L. A. parodymus patvirtina 2017-09-29 Specialisto išvada Nr. 5-3/64 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ (b. t. 7, b. l. 37-55), iš kurios nustatyta:

-2016 m. rugsėjo mėnesio priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiu pagrindė darbuotojai L. A. (N.) priskaitytą darbo užmokestį – 418,18 Eur, išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį – 36,20 Eur, išskaičiuotas socialinio draudimo įmokas – 46 Eur ir išmokėtiną (išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas) darbo užmokestį – 335,98 Eur, kuriuos mokėjimo pavedimu pervedė iš AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į darbuotojos L. A. sąskaitą (16.7 (b. t. 7, b. l. 187), 19.3 (b. t. 8, b. l. 87) priedai);

-2016 m. spalio mėnesio priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiu pagrindė darbuotojai L. A. (N.) priskaitytą darbo užmokestį – 432,69 Eur, išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį – 39,12 Eur, išskaičiuotas socialinio draudimo įmokas – 47,59 Eur ir išmokėtiną (išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas) darbo užmokestį – 345,98 Eur, kuriuos mokėjimo pavedimu pervedė iš AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į darbuotojos L. A. sąskaitą (16.8 (b. t. 7, b. l. 194) priedas).

Atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos L. A. (N.) parodymus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė laikotarpio nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 ūkinių operacijų:

- iš viso 316,47 Eur (165,49 + 150,98) darbo užmokesčio priskaitymo darbuotojai A. L., iš jų už 2016 m. rugsėjo mėn. – 165,49 Eur (583,67 – 418,18), už 2016 m. spalio mėn. – 150,98 Eur (583,67 – 432,69);

- iš viso 98,43 Eur mokesčių ir įmokų išskaičiavimo iš priskaičiuoto darbo užmokesčio (iš jų 63,62 Eur (15 proc.) gyventojų pajamų mokesčio, 9,49 Eur (3 proc.) socialinio draudimo įmokų, 18,99 Eur (6 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 6,33 Eur (2 proc.) pensijų įmokų);

- 98,04 Eur (30,98 proc.) socialinio draudimo įmokų priskaitymo;

- 0,63 Eur (0,2 proc.) įmokų į Garantinį fondą priskaitymo ;

- 218,04 Eur (114,02 + 104,02) darbo užmokesčio priskaitymo išmokėjimui ir sumokėjimo grynosiomis piniginėmis lėšomis darbuotojai L. A. (N.), iš jų už 2016 m. rugsėjo mėn. – 114,02 Eur (450 – 335,98), už 2016 m. spalio mėn. – 104,02 Eur (450 – 345,98) (16.7 (b. t. 7, b. l. 187), 16.8 (b. t. 7, b. l. 194) priedai).

36. Pažymėtina, jog 2017-09-29 Specialisto išvadoje Nr. 5-3/64 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ (b. t. 7, b. l. 37–55) konstatuota, jog „ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu negalima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dviem darbuotojams trimis atvejais laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 išmokėjo iš viso 345,50 Eur darbo užmokesčio. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros“.

37. Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas J. Ž. parodė (2017-11-20 liudytojo apklausos protokolas, b. t. 3, b. l. 61–62), jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015-11-30 iki 2016-09-06 jūreiviu. Dėl darbo pobūdžio (įdarbinimo užsienyje) ir atlyginimo tarėsi pats tiesiogiai su P. W. G.. Pokalbio metu susitarė, kad dirbs Vokietijoje jūreiviu už 1 300 eurų mėnesinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Taip pat sutarė, kad jam bus kompensuojamos kelionės į darbo vietą ir iš jos išlaidos. Darbo sutartyje, kiek atsimena, buvo nurodytas 460 Eur darbo užmokestis ir numatyti priedai prie darbo užmokesčio. Darbo užmokestis būdavo pervedamas į banko sąskaitą, o kelionių išlaidas apmokėdavo P. W. G. grynaisiais pagal J. Ž. jam pateiktus kvitus. Lėktuvo bilietus nupirkdavo darbdavys, o papildomai apmokėdavo grynaisiais išlaidas, kurias J. Ž. patirdavo kelionėms nuo oro uosto Vokietijoje iki darbo vietos – jūrų uosto. Papildomos kelionės nuo darbo vietos iki oro uosto pirmyn ir atgal išlaidos sudarydavo apie 60 Eur. Už pirmą darbo mėnesį J. Ž. buvo pervesta 1 200 Eur, o kitus mėnesius dažniausiai per du kartus išmokėdavo po 1 300 eurų. Tačiau 2016 m. vasarą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vėluoti darbo užmokestis, todėl 2016-09-06 J. Ž. parašė prašymą išeiti iš darbo. Nesulaukęs atsiskaitymo, 2016-09-10 nuvyko pas P. W. G., jis J. Ž. pateikė pasirašyti lapą, kuriame buvo parašyta, kad J. Ž. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsiskaitęs ir kad įmonė jam neskolinga. J. Ž. tokį dokumentą pasirašyti atsisakė, kadangi, pagal jo apskaičiavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo skolinga daugiau kaip 1 500 Eur darbo užmokesčio, atostoginių ir kelionpinigių, kiek tiksliai, nepamena. P. W. G. suplėšė minėtą dokumentą ir pasakė, kad J. Ž. atleis „pagal save“. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio J. Ž. kreipėsi su ieškiniu į teismą. Teismo metu sužinojo, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleistas ne pačiam prašant, o dėl tariamų pravaikštų, todėl buvo pateiktas atskiras ieškinys dėl netinkamo atleidimo iš darbo. Teisminis ginčas iki šiol neišnagrinėtas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol J. Ž. yra skolinga neišmokėtą darbo užmokestį. J. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra skolingas.

38. Iš baudžiamojoje byloje esančios 2018-01-09 specialisto išvados Nr. 04/12-2-3-324 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ (b. t. 8, b. l. 158–166) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre nurodydama darbuotoją J. Ž. laikotarpiu nuo 2016-02-26 iki 2016-03-21 užregistravo 2 atvejais iš viso 850 Eur piniginių lėšų išmokėjimą – avansą ir laikotarpiu nuo 2016-02-13 iki 2016-06-13 užregistravo iš viso 142,20 Eur piniginių lėšų pas darbuotoją J. Ž. sumažėjimą, atsiskaitymą su tiekėjais ir 2016-06-13 darbuotojo J. Ž. įsiskolinimą – 707,80 Eur (b. t. 8, b. l. 172). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrą, kuriame užregistruotas 2016-06-13 darbuotojo J. Ž. įsiskolinimas – 707,80 Eur, atsižvelgiant į darbuotojo J. Ž. 2017-11-20 liudytojo apklausos protokolą, kuriame jis nurodė: „aš Bendrovei nesu skolingas“, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugsėjo mėnesį (paskutinį dirbtą mėnesį, prieš nutraukiant darbo sutartį) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose darbuotojui J. Ž. iš viso 931,32 Eur priskaityto darbo užmokesčio, išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio – 139,70 Eur (931,32 x 15 proc.), socialinio draudimo įmokų (3 proc.) – 27,94 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmokų (6 proc.) – 55,88 Eur bei įmokų į Garantinį fondą (0,2 proc.) – 1,86 Eur, socialinio draudimo įmokų (30,98 proc.) – 288,52 Eur.

39. Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas M. Š. parodė (2017-12-04 liudytojo apklausos protokolas, b. t. 3, b. l. 71–72), jog darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo 2015-01-13 kaip dažytojas-brigadininkas. Tuo metu su P. W. G. buvo sutarę, kad M. Š. už darbą bus mokamas 11,5 Eur už darbo valandą atlyginimas. Iš viso M. Š. buvo išvykęs į užsienį du kartus ir 1,5 mėn. buvo komandiruotas į Kauną, tačiau už išdirbtas valandas jam P. W. G. neišmokėjo virš 2000 Eur, įskaitant kuro išlaidas, kurias M. Š. patyrė būdamas komandiruotėse. Todėl 2015 m. vasaros pradžioje M. Š. iškėlė P. W. G. sąlygą, kad jei jis M. Š. neišmokės darbo užmokesčio, M. Š. išeis iš darbo. Tuomet P. W. G. M. Š. pasiūlė pradėti dirbti biure projektų vadovu. M. Š. nebereikėjo vykti dirbti į užsienį ir jis su pasiūlymu sutiko. Iš pradžių buvo sutartas bandomasis 3 mėn. laikotarpis, nustatant 600 Eur užmokestį atskaičius mokesčius. Darbo sutartis nebuvo perrašyta, o buvo parašytas direktoriaus įsakymas dėl M. Š. naujų pareigų. Padirbus du mėnesius, M. Š. alga buvo pakelta iki 800 Eur. O dar po pusmečio – iki 1 000 Eur. 2016 m. pavasario pabaigoje P. W. G. pradėjo neatsiskaitinėti su visais dainuotojais, projektų vadovai gaudavo daug dirbančiųjų skundų. Kadangi M. Š. darbo užmokestis buvo nemokamas 1,5 mėn., jis pateikė prašymą išeiti iš darbo. Viso darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu darbo užmokestis buvo mokamas į M. Š. banko kortelę. Taip pat M. Š. į kortelę P. W. G. pervesdavo ir kitas lėšas, kurios buvo skirtos kurui, apgyvendinimui, sutarčių sudarymui, reprezentacinėms išlaidoms, kurios nebuvo susijusios su M. Š. darbo užmokesčiu. Kaip pateisinančius išlaidas M. Š. visus kvitus saugojo ir teikė P. W. G., kad jis galėtų pateisinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas tokių sumų , kurias pervedė į M. Š. sąskaitą. Nuraukus darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. Š. liko skolinga 900 Eur atostoginių ir 1 500 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. Be to, išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. Š. mokesčių inspekcija iš sąskaitos nurašė 163 Eur mokesčių, kurių nesumokėjo darbdavys, ir M. Š. pats turėjo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų daugiau kaip 60 Eur, kiek tiksliai, nebeatsimena.

40. Iš baudžiamojoje byloje esančios 2018-01-09 specialisto išvados Nr. 04/12-2-3-324 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ (b. t. 8, b. l. 158–166) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo atskaitingo asmens – darbuotojo M. Š. laikotarpio nuo 2015-09-04 iki 2016-02-22 likutį laikotarpio pradžioje – 1 263,32 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą atskaitingam asmeniui – darbuotojui M. Š., per laikotarpį išmokėta 4 930 Eur piniginių lėšų, užfiksuotas 1 279,78 Eur piniginių lėšų pas darbuotoją M. Š. sumažėjimas, atsiskaitymas su tiekėjais ir 2016-02-22 darbuotojo M. Š. įsiskolinimas – 1 279,70 Eur (b. t. 8, b. l. 179). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrą, kuriame užregistruotas 2016-02-22 darbuotojo M. Š. įsiskolinimas – 1 279,70 Eur, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. liepos mėnesį (paskutinį dirbtą mėnesį, prieš nutraukiant darbo sutartį) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose darbuotojui M. Š. iš viso 1 683,81 Eur priskaityto darbo užmokesčio, išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio – 252,57 Eur (1 683,81 x 15 proc.), socialinio draudimo įmokų (3 proc.) – 50,51 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmokų (6 proc.) – 101,03 Eur ir įmokų į Garantinį fondą (0,2 proc.) – 3,37 Eur, socialinio draudimo įmokų (30,98 proc.) – 521,64 Eur.

41. Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas M. S. parodė (2017-11-27 liudytojo apklausos protokolas, b. t. 3, b. l. 68–69), jog P. W. G. jam pasiūlė pradėti dirbti jo įmonėje už 2 000 Eur mėnesinį darbo užmokestį, todėl nuo 2015-01-20 M. S. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu. M. S. kiekvieną mėnesį P. W. G. į banko sąskaitą pervesdavo po 2 000 Eur, tačiau 2015 m. vasarą P. W. G. pradėjo netinkamai elgtis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigais, juos naudojo savo poreikiams, dėl to darbuotojams būdavo neišmokamas darbo užmokestis. Negaudami darbo užmokesčio darbuotojai visą savo nepasitenkinimą išreikšdavo projektų vadovams, kurie juos išsiųsdavo dirbti į užsienį. Neapsikentę susiklosčiusios situacijos, visi biure dirbę darbuotojai A. P., R. S., I. G. ir M. S. vienu metu pateikė prašymus išeiti iš darbo. M. S. atleidimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įformintas 2015-07-07, tačiau iki šiol sutartas darbo užmokestis ir nepanaudoti atostoginiai M. S. neišmokėti. Pagal M. S. apskaičiavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam skolinga ne mažiau kaip 3 000 Eur, kiek tiksliai, negali atsakyti.

42. Iš baudžiamojoje byloje esančios 2018-01-09 specialisto išvados Nr. 04/12-2-3-324 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ (b. t. 8, b. l. 158–166) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre, nurodydama darbuotoją M. S., 2016-11-01 užregistravo 1 000 Eur piniginių lėšų išmokėjimą (gauta iš kito materialiai atsakingo asmens) ir laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2016-01-25 užregistravo iš viso 879,33 Eur piniginių lėšų pas darbuotoją M. S. sumažėjimą, atsiskaitymą su tiekėjais ir 2016-11-01 darbuotojo M. S. įsiskolinimą – 120,67 Eur (b. t. 8, b. l. 180). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrą, kuriame 2016-11-01 užregistruotas darbuotojo M. S. įsiskolinimas – 120,67 Eur, atsižvelgiant į darbuotojo M. S. 2017-11-27 liudytojo apklausos protokolą, kuriame nurodyta: „aš bendrovei skolingas nesu“, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. liepos mėnesį (paskutinį dirbtą mėnesį, prieš nutraukiant darbo sutartį) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose darbuotojui M. S. iš viso 158,78 Eur priskaityto darbo užmokesčio, išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio – 23,82 Eur (23,82 x 15 proc.), socialinio draudimo įmokų (3 proc.) – 4,76 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmokų (6 proc.) – 9,53 Eur ir įmokų į Garantinį fondą (0,2 proc.) – 0,32 Eur, socialinio draudimo įmokų (30,98 proc.) – 49,19 Eur.

43. Kaip minėta, apklausiant G. J. ikiteisminio tyrimo metu (2017-02-14 liudytojo apklausos protokolas, b. t. 3, b. l. 24), ji parodė, jog už visą darbo laikotarpį P. W. G., kaip ir žadėjo, visą sutartą darbo užmokesčio sumą G. J. pervesdavo į asmeninę banko sąskaitą. Pirmus du darbo mėnesius pervedė po 500 Eur, vėliau padidino darbo užmokestį ir pervesdavo po 650 Eur. 2016 m. gruodžio mėn. P. W. G. G. J. ir K. M. už gerus darbo rezultatus išmokėjo po 300 Eur „kalėdinių“ premijų grynaisiais. Nors tiek pats P. W. G., tiek jo gynėjas nurodė, jog G. J. ir K. M. išmokėtos „kalėdinės“ premijos buvo mokamos ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pinigų, o iš P. W. G. asmeninių lėšų, tačiau teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip neįrodytą. Pastebėtina tai, jog praktika, kai darbuotojams atlyginimo dalis buvo mokama grynaisiais pinigais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įprasta verslo praktika, kaip minėta, šią aplinkybę patvirtino ne vienas buvęs įmonės darbuotojas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina toliau dėstomi argumentai:

43.1. Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausiama K. M., be kita ko, parodė:„2016 m. gruodžio mėn. į kortelę gavau 407 eurus ir dar nuo 270 iki 300 eurų, kiek tiksliai neatsimenu man kaip „Kalėdų“ premiją perdavė G. J., kuriai pinigus perdavė P. W. G.. Aš vedžiau „Exell“ lenteles anglų kalba, kuriose būdavo P. W. G. nurodytas ofiso darbuotojų nustatytas faktinis darbo užmokestis grafoje „Salary“. Koks turi būti ofiso darbuotojui išmokamas faktiškas darbo užmokestis matydavosi grafoje „Total“. Atlikusi minėtus skaičiavimus, toje pačioje lentelėje, grafoje „Bank“ nurodydavau kiek darbuotojui pinigų turi būti pervedama į jo banko sąskaitą ir kiek turi būti išmokėta grynaisiais grafoje - „Hands“. Kaip minėjau, pavedimus atlikdavo P. W. G., o grynuosius išmokėdavo pats, arba tai pavesdavo atlikti G. J.“ (2017-04-19 liudytojo apklausos protokolas, b. t. 3, b. l. 52).

43.2. Kad dalis sutarto darbo užmokesčio buvo pervedama į banko sąskaitą, o dalis – išmokama grynaisiais, taip pat ikiteisminio tyrimo apklausos metu patvirtino ir kaip liudytojas apklausiamas A. V., kuris parodė: „Iš pradžių visas darbo užmokestis buvo pervedamas į mano bankinę sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „darbo užmokestis“, „avansas“, o vėliau pradėjo trūkti bendrovei pinigų ir man išmokėdavo dalį darbo užmokesčio grynaisiais“ (2017-02-15 liudytojo apklausos protokolas, b. t. 3, b. l. 29).

43.3. K. M. paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio iki 2016 ar 2017 metų gruodžio mėnesio. Sutartas atlyginimas „ant popieriaus“ buvo 435 Eur. „Į rankas“ gaudavo visaip (2019-03-05 teisiamojo posėdžio protokolas).

3. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus motyvus, nuteistojo P. W. G. bei jo gynėjo versiją, jog G. J. išmokėti grynieji pinigai tariamai buvo P. W. G. asmeniniai pinigai, vertina pakankamai rezervuotai, t. y., kaip minėta, iš bylos duomenų yra nustatyta, jog dalies darbo užmokesčio mokėjimas grynaisiais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. W. G. buvo įprasta verslo praktika. Taip pat iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog už gautus grynuosius pinigus darbuotojams pasirašyti niekur nereikėjo. Kaip minėta, tai, kad kai kuriems darbuotojams dalis atlyginimo buvo išmokama grynaisiais pinigais, patvirtina ir remiantis teismų informacinės sistemos duomenimis nustatytos aplinkybės: P. W. G. įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ne kartą yra baustas administracine tvarka dėl į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams mokėjimo (žr. šios nutarties 20 punktą). Be to, aplinkybę, jog G. J. išmokėti grynieji pinigai, taip pat faktiškai banko pavedimu pervesti pinigai (sutarto dydžio darbo užmokestis) buvo mokami iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, patvirtina ir tai, jog iš baudžiamojoje byloje esančio K. M. 2016-12-28 el. laiško R. K. (b. t. 1, b. l. 146) nustatyta, jog 2016 m. gruodžio mėn. K. M., G. J. ir V. K. buvo liepta pasirašyti kasos pajamų orderius, kurie turėtų įrodyti, kad permokėti jiems pinigai buvo grąžinti.

4. Iš baudžiamojoje byloje esančios 2018-01-09 specialisto išvados Nr. 04/12-2-3-324 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ (b. t. 8, b. l. 158–166) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio mėnesį nepagrindė apskaitos dokumentu 300 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojai G. J. ir neužregistravo apskaitos registre apyvartos žiniaraštyje „Kasa“ 300 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojai G. J. (b. t. 8, b. l. 183). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, atsižvelgiant į darbuotojos G. J. 2017-02-14 liudytojo apklausos protokolą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio mėnesį nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose darbuotojai G. J. iš viso 394,73 Eur priskaityto darbo užmokesčio, išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio – 59,21 Eur (394,73 x 15 proc.), socialinio draudimo įmokų (3 proc.) – 11,84 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmokų (6 proc.) – 23,68 Eur ir įmokų į Garantinį fondą (0,2 proc.) – 0,79 Eur, socialinio draudimo įmokų (30,98 proc.) – 122,29 Eur (b. t. 8, b. l. 183, 184).

5. 2018-01-09 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-3-324 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ pažymėta, jog pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00002-17 bylos medžiagą, atsižvelgiant į liudytojų (J. Ž., M. Š., M. S., G. J.) apklausos protokolus, galima daryti išvadą, kad jeigu parodymų duomenimis nepagrindė apskaitos dokumentais darbo užmokesčio išmokėjimo, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto, 16 punkto reikalavimų, t. y.: laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 4 darbuotojams priskaityto darbo užmokesčio – 3 168,64 Eur, išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio – 475,30 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokų (3 + 6 + 30,98 proc.) – 1 266,81 Eur (95,05 + 190,12 + 981,64), įmokų į Garantinį fondą, iš viso – 6,34 Eur, ir 2408,17 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo. Dėl šių nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

6. Kaip liudytoja 2019-03-19 teisiamojo posėdžio metu apklausiama R. K. patvirtino abi specialisto išvadas: „Mano specialisto išvada parengta 2018-01-09, tvirtinu savo specialisto išvadą. Ši specialisto išvada atlikta remiantis ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais: pirkimo PVM sąskaitos-faktūros, komandiruočių čekiai, įsakymai, kasos knyga, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai, tabeliai, banko sąskaitų išrašai, pardavimo PVM sąskaitos-faktūros, registrai. Remiantis liudytojų apklausos protokolais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais ir registrais yra padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-07-01 – 2016-12-31 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais keturiems darbuotojams priskaityto darbo užmokesčio – 3 168,64 EUR išskaičiuoto GPM – 475,30 EUR, VSD įmokų – 1 266,81 Eur., įmokų į garantinį fondą – 6,34 EUR. bei išmokėto darbo užmokesčio – 2 408,17 EUR. Trims darbuotojams buvo užregistruotas kaip darbuotojų įsiskolinimas įmonei, tačiau tie darbuotojai nurodė, kad įmonei nėra skolingi. Tai yra įmonės su darbo santykiais susijusios išmokos, jos priskiriamos darbo užmokesčiui. Kadangi jeigu darbuotojai yra skolingi įmonei kaip atskaitingi asmenys tai pagal LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimą 179 dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo 9 p. yra nurodyta: „esant nepanaudotam avansui darbuotojai tas pinigines lėšas pagal kasos pajamų orderį turi grąžinti į įmonės kasą“. Turi būti kasos pajamų orderis ir darbuotojas turi grąžinti pinigus įmonei. Išeinant iš darbo trijų darbuotojų nebuvo paprašyta grąžinti piniginių lėšų ir tai buvo skaitoma kaip išmokėtas darbo užmokestis. Dėl to nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. G. J. nurodė, kad į komandiruotes nevyko ir jai dienpinigiai nebuvo mokami, gavo 300 EUR Kalėdinę premiją. Kitoje išvadoje du darbuotojai nurodė, kad į komandiruotes nevyko, bet jiems buvo išmokėti dienpinigiai, kurie prilyginami darbo užmokesčiui: K. M. 2 kartus po 270 EUR ir G. J. buvo išmokėta du kartus po 270 EUR. Jeigu nevyko į komandiruotę, dienpinigių niekas neskaičiuoja ir nemoka. Arba dienpinigiai turi būti grąžinami į kasą. Pritrūko darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių, man pateikti darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai, kurie nėra pasirašyti darbuotojų. Ūkinei operacija įvykus iškarto turi būti įforminama, negalima delsti. Jeigu gavo daugiau, tą sumą reikia įforminti. Išmokant komandiruotpinigius, išvengiama GPM įmokų, VSD įmokų, PSD įmokų ir įmokų į garantinį fondą, jeigu mokami komandiruotpinigiai.“

7. Be to, specialistė R. K. 2018-02-05 specialisto paaiškinimų protokole (b. t. 8, b. l. 191–192) paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė dviem darbuotojoms K. M. ir G. J. 1 080 Eur komandiruočių dienpinigių išmokėjimą, kai jos nurodė, kad šiose komandiruotėse nebuvo ir tokiu būdu negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – iš viso 1 080 Eur komandiruočių dienpinigių sumokėjimo. Be to, 2018-01-09 Specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-3-324 nurodyta, kad, atsižvelgiant į liudytojų (J. Ž., M. Š., M. S., G. J.) apklausos protokolus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais šiems darbuotojams priskaityto darbo užmokesčio – 3 168,64 Eur bei 2 408,17 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, dėl to negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo. Dėl visų nustatytų pažeidimų buvo neteisingai deklaruotos ir sumokėtos įmokos, susijusios su darbo užmokesčio apskaičiavimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, kaip minėta, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (žr. šios nutarties 44 punktą).

8. Kad darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo mokamas pažeidžiant darbo užmokesčio mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje esantis Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2017-02-06 raštas Nr. (6.4)-D2-387 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)s“ (b. t. 5, b. l. 144–146), kuriame užfiksuota, jog bendrovės darbuotojams mokamas į apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis. Iš VMI 2017-01-31 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1043-8172 (b. t. 5, b. l. 147–158) nustatyta, jog „bendrovė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) teikia GPM deklaraciją laiku, deklaruoja darbo užmokesčio žiniaraštyje priskaičiuotas, o ne faktiškai išmokėtas darbo užmokesčio sumas ir nuo jo priskaičiuotą GPM. Pažymėtina, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose daromi braukymai, taisymai. Koregavimas nėra tvirtinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. pagal darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius nustatyta, kad darbuotojams buvo priskaičiuotos kitos išmokos (komandiruotpinigiai), nors pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo padarytos atžymos, kad darbuotojas buvo komandiruotėje. Patikrinimo metu pateikti pataisyti minėto laikotarpio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Darbuotojams darbo užmokestis mokamas pavedimu per banką. Sulyginus darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodytas darbuotojams išmokėtas sumas (atlyginimus, dienpinigius ir kitas išmokas) su darbuotojams atliktais mokėjimais per banką, nustatyta, kad Bendrovėje nesilaikoma darbo užmokesčio nustatytos mokėjimo tvarkos, t. y. su darbuotojais nėra atsiskaitoma laiku. Be to, nustatyta, kad darbuotojams išmokamas darbo užmokestis, kuris nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Patikrinimo metu Bendrovė pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriui (toliau SODRA) pateiktus pranešimas apie apdraustuosius. Patikrinimo metu nustatyta, kad SODRAI taip pat deklaruojamos darbo užmokesčio žiniaraštyje priskaičiuotos, o ne faktiškai išmokėtos darbo užmokesčio sumos“.

9. Kaip minėta, apgaulingos apskaitos tvarkymui konstatuoti neužtenka nustatyti vien tik apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo (vien tik pirminių apskaitos dokumentų neatitikties tikrovei (nagrinėjamu atveju – G. J. ir K. M. komandiruočių įsakymai) arba vien tik darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams pažeidžiant darbo užmokesčio mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus), baudžiamajai atsakomybei kilti būtini BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti padariniai, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad P. W. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėdamas tikslą išvengti mokestinių įsipareigojimų valstybės biudžetui, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Specialistų išvados, esančios baudžiamojoje byloje, patvirtina, kad dėl P. W. G. padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies pažeidimų atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31. Tarp P. W. G. neteisėtų tyčinių veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. P. W. G., būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą, bedrovės buhalterinėje apskaitoje atvaizdavęs tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – dalies darbuotojų tariamą vykimą į komandiruotes, iš anksto žinodamas, kad darbuotojos į komandiruotes nevyko ir nevyks, atsakingai už įsakymų projektų rengimą darbuotojai nurodęs parengti du įsakymus dėl tariamų komandiruočių į užsienį ir pagal šiuos įsakymus imitavęs komandiruočių dienpinigių išmokėjimą dviem darbuotojoms, atlikdamas keturis mokėjimo pavedimus, kuriais pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – 1 080 Eur komandiruočių dienpinigių išmokėjimą, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, po to, pateikęs šiuos duomenis buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bendrovei ir nepateikęs apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei duomenų apie išmokėtą 3 833,67 Eur darbo užmokestį bendrovės darbuotojams G. J., K. M., A. L., L. A. (N.), J. Ž., M. Š., M. S., neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog P. W. G. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta ir abejonių nekelia.

10. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialistė parodymus teikė teismui, o savo „pamąstymų dėl gautų avansų transformacijos“ negalėjo pagrįsti jokiomis įstatymų nuostatomis, tokių paaiškinimų nėra ir specialistės išvadose, todėl šiuo atveju specialistės išvada negali būti laikoma patikimu įrodymu. Teismas turėjo vertinti specialisto išvadas ir paaiškinimus teismui kritiškai, kadangi jie tiek prieštarauja kitai bylos medžiagai, tiek nepagrindžiami nei logika, nei teisės normomis, reglamentuojančiomis tiek apskaitos organizavimą, tiek tvarkymą. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pirmiausia pažymėtina tai, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme P. W. G. gynėjas specialistei R. K. reiškė nušalinimą, tačiau toks prašymas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-05-14 nutartimi buvo atmestas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog specialisto išvados ir paaiškinimai teismui turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi jie tiek prieštarauja kitai bylos medžiagai, tiek nepagrindžiami nei logika, nei teisės normomis, reglamentuojančiomis tiek apskaitos organizavimą, tiek tvarkymą, tačiau jokių konkrečių argumentų, kokių teisės aktų nuostatų specialistų išvados bei paaiškinimai neatitinka, apeliaciniame skunde nėra pateikiama. Teisėjų kolegija pažymi, jog, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, abi baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados atitinka kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, yra nuoseklios, išsamios bei logiškos. O apeliaciniame skunde argumentai, susiję su specialisto išvadų bei specialistės kompetencijos kvestionavimu, yra deklaratyvūs, kaip minėta, pateikiami nenurodant, kokių, apelianto manymu, konkrečiai teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos organizavimą ir tvarkymą, nuostatų neatitinka.

Dėl P. W. G. paskirtos bausmės

11. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs P. W. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskyrė jam 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą. Apeliantas nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu, jo manymu, paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta. Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, ir į tai, kad veika, kurią padaręs jis yra pripažintas kaltu, pagal savo kokybinę charakteristiką teisinių gėrių skalėje nėra tokia pavojinga, mano, kad jam paskirta 200 MGL (7 532 Eur) bauda yra neproporcingai didelė jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl turėtų būti mažinama iki minimalios baudos, numatytos už tokio nusikaltimo padarymą. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytų nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą dėl bausmės švelninimo nėra.

13. BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra. Kartu pažymėtina, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Ne mažiau svarbu įvertinti kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo: ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo ir atlygina padarytą žalą, stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes ir kt.

14. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam P. W. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad P. W. G. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, yra teisiamas pirmą kartą; baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų už administracinius nusižengimus finansų sistemai (už statistinės ataskaitos nepateikimą, į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimą, neteisėtą vertimąsi komercine ar ūkine veikla, ataskaitų su žinomai neteisingais duomenimis pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra; P. W. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (anksčiau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktoriumi, yra vedęs ir turi nepilnamečių vaikų; P. W. G. savo kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti P. W. G. parinkus švelniausią BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.

16. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, jog už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 55 straipsnio nuostatomis, teisingai parinko už nuteistojo padarytą nusikaltimą bausmės rūšį, taip pat nustatydamas bausmės dydį tinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

18. Apylinkės teismas skirdamas nuteistajam bausmę pagrįstai atsižvelgė į tai, kad, kaip minėta, P. W. G. praeityje neteistas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje yra duomenys, jog P. W. G. yra ne kartą teistas Nyderlandų karalystėje (b. t. 9, b. l. 19–28). P. W. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad P. W. G. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tačiau pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į pastarojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo: nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, siekia sumenkinti savo indėlį darant nusikalstamą veiką, o atsakomybę perkelti kitiems asmenims (UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiems asmenims bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkėms), savo elgesio nevertina kritiškai. Taip pat neįvertintos ir dėl P. W. G. padarytos nusikalstamos veikos kilusios bei galbūt kilsiančios ateityje neigiamos pasekmės tiek darbuotojams, tiek valstybei. Pažymėtina, kad deklaravimas mažesnio darbo užmokesčio negu faktiškai darbuotojui mokamas darbo užmokestis arba apskritai darbuotojams išmokamo darbo užmokesčio neįtraukimas į apskaitą pažeidžia konstitucines žmogaus teises į tinkamą socialinę apsaugą ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju, t. y. darbuotojams bus išmokamos mažesnės, negu priklauso, socialinės išmokos, be to, ateityje darbuotojams dėl P. W. G. nusikalstamos veikos taip pat gali būti apskaičiuojama bei išmokama mažesnė senatvės pensija. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo P. W. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

19. Įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju P. W. G. paskyrus įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – baudą, savo dydžiu mažesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. P. W. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskyrus 200 MGL dydžio baudą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas. Pažymėtina, jog, sumažinant P. W. G. paskirtą baudą iki BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyto šios bausmės minimumo (100 MGL), P. W. G. paskirta bauda santykinai nežymiai viršytų darbo užmokesčio priskaitymo septyniems bendrovės darbuotojams sumą ir, teisėjų kolegijos vertinimu, neveiktų kaip apsaugantis jį nuo nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys, nes mažesnės baudos sumokėjimas ir didesnių valstybei privalomai mokėtinų mokesčių mokėjimo išvengimas būtų ekonomiškai naudingas.

20. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino P. W. G. kaltu ir nuteisė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados atitinka baudžiamosios bylos medžiagą, procesinis sprendimas yra motyvuotas, jame nėra jokių prieštaravimų, todėl konstatuotina, jog skundžiamas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-07-22 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas, o P. W. G. ir jo gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. W. G. (P. W. G.) ir jo gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.