Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-536-1025/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-16
Bylos Nr.: e2-536-1025/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06769-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Matulevičienė
Ieškovas: ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „De jure“
Advokatai: Sima Ubė

Kategorijos

2.6.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.1.11.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.1.11.4.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-536-1025/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06769-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 3.4.1.11.4.3; 3.4.1.11.4.3.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,sekretoriaujant Beatričei Žabarauskaitei, Jolitai Kilinskienei,dalyvaujant ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ įgaliotiems atstovams M. G., D. J.,

tretiesiems asmenims uždarosios akcinės bendrovės „De jure“ atstovui direktoriui R. T., uždarosios akcinės bendrovės „Lamberta“ atstovei advokato padėjėjai Simai Ubei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste – UAB) „Civinity namai Klaipėda“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „De jure“, UAB „Lamberta“; „If P&C Insurance AS“ veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą, „SEB lizingas“, UAB „Šifras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo priteisti iš atsakovės 3474,20 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

2. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2020-01-15 daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – Daugiabutis namas) trūkus šildymo sistemos vamzdžiui buvo užlietos parduotuvės patalpos, esančios Daugiabučiame name (toliau – Patalpos). Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta Daugiabučio namo administratoriumi, kuri, be kita ko, buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant Daugiabučio namo šalto vandens tinklų priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis. Įvykio metu buvo apdraudęs Patalpas įmonių turto draudimu. Šios sutarties pagrindu, kaip Patalpų draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Atlikus žalos sureguliavimą, išmokėjo 3474,20 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti ir įgijo teisę reikalauti grąžinti šią išmoką subrogacijos tvarka iš atsakovės.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirsdama į ieškinio reikalavimus nurodo, jog 2006-05-02 su UAB „Lamberta“ buvo sudaryta Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis Nr. 180. 2020-01-21 Daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas UAB ,,Lamberta“ (toliau – Prižiūrėtojas) informavo, kad 2020-01-15 Daugiabutyje name parduotuvės ,,Šifras“ sandėlio patalpoje rastas nesandarus šildymo sistemos vamzdis, kuris užbetonuotas sandėlio grindų konstrukcijoje. Prižiūrėtojas pateikė 2020-01-15 Šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumą vartojančių įrenginių apžiūros Nr. 1000 aktą (toliau – Aktas). Akte buvo nustatyti defektai, t. y. nesandaraus pastato šildymo sistemos grįžtamas paskirstomasis vamzdis Dn-40 pratiestas UAB “Šifras“ parduotuvės sandėlio patalpoje, nesilaikant nustatytų techninių reikalavimų. Vamzdis apie 4 m pratiestas paslėptai betoninėse grindyse, be izoliacijos ir užbetonuotas, virš vamzdžio palei durų slenkstį pratiesti elektros laidai, kita dalis vamzdžio pratiesta po medinėmis grindimis, vamzdis neizoliuotas. Atkirtus betoninių grindų konstrukciją nustatyta, jog esamas vamzdis yra stipriai paveiktas išorinės ir vidinės korozijos, ties alkūne, kur pratiesti elektros laidai vamzdis dėl korozijos kiaurai prakorodavęs. Teigia, jog patalpų savininkai dėl apliejimo ir įvykio į Administratorių nesikreipė ir apie patirtą žalą neinformavo. Kilusią avariją likvidavo Prižiūrėtojas. Tvirtina, jog nėra sąlygų atsakovės, kaip Daugiabučio namo administratoriaus, civilinei atsakomybei atsirasti, nes nėra neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra aišku, ar nurodoma žala atsirado dėl nurodyto įvykio, taip pat nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodomų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos.

Šalies argumentai

4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, jog atsakovė nuo 2018-01-01 buvo paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda administratoriumi, todėl jai teko teisės aktuose daugiabučių namų administratoriui nustatytos teisės ir pareigos. Atsakovė nepateikė duomenų, jog ji tinkamai vykdė jai teisės aktų nustatytas pareigas – nėra duomenų, ar buvo atliekami šildymo sistemų vamzdynų, stovų, įrenginių būklės tikrinimai, nėra informacijos, ar atsakovė kontroliavo kaip yra vykdoma su UAB „Lamberta“ sudaryta sutartis. Atsakovė yra profesionalė, todėl negali teisintis, kad ne vienerius metus prižiūrėjusi daugiabutį, nežinojo, kaip yra išsidėsčiusi vamzdyno sistema. Atsakovė turėjo pareigą spręsti tokio galimai netinkamai įrengto vamzdyno eksploatavimo, avarijų prevencijos klausimus.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog vykdydama savo prievoles laikėsi įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių, priskirtas funkcijas vykdė tinkamai, t. y. užtikrino tinkamą bendrojo naudojimo objektų / inžinerinių sistemų priežiūrą, Daugiabučio namo šildymo sistemos. Negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus. Vamzdis trūko privačiose patalpose, jis buvo užbetonuotas, įrengtas ne pagal techninius reikalavimus, todėl nei atsakovė, nei Prižiūrėtojas negalėjo ir neturėjo jokio pagrindo prevencinės priežiūros tikslais įeiti į privačių asmenų patalpas bei išgriauti betonines grindis, siekiant įvertinti vamzdyno būklę.

6. Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Jame nurodo, kad UAB „Lamberta“ vykdė šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, tačiau pastato techninę priežiūrą atlieka administratorius (atsakovė). UAB „Lamberta“, kaip namo karšto vandens ir šildymo sistemų eksploatuotoja, atlikinėjo hidraulinius bandymus, ruošė karšto vandens ir šildymo sistemas šildymo sezonui ir laiku likvidavo avarijas. Ieškovė neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, numatytų įstatyme. Nuolatiniai stebėjimai, neapima namo bendrojo naudojimo administratoriaus ar jo pasitelktų rangovų (šiuo atveju UAB „Lamberta“) teisės įeiti į butų/patalpų savininkams priklausančią privačią nuosavybę, išardyti apdailą ir prevenciniais tikslais patikrinti vamzdynų būklę. Tokius veiksmus galima atlikti tik gavus patalpų savininkų sutikimą. Užlietos patalpos buvo rūsyje, kur vamzdžiai turi būti atviri. Patalpose užbetonuotas bei uždengtas apdaila vamzdynas nebuvo įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat neaišku ar tokiems darbams atlikti apskritai buvo gauti reikalingi dokumentai, ar tokie veiksmai buvo suderinti su atsakingomis institucijomis bei su namo administratoriumi. Be to vamzdynų korodavimui įtakos gali turėti ir per arti nutiesti elektros laidai. Nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iki aptariamo įvykio namo administratoriui kas nors skundėsi dėl avarinės vamzdyno būklės, todėl jis neturėjo pagrindo abejoti, kad vamzdyną eksploatuoti galima. Be gyventojų susirinkimo, vien savo iniciatyva, administratorius (ar Trečiasis asmuo) negalėjo imtis vamzdyno keitimo darbų.

7. Trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo nurodė, kad jis nėra jokių patalpų name esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas, neturi kitų daiktinių teisių į minėtas patalpas, todėl neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir visus klausimus prašo spręsti teismo nuožiūra.

8. Tretieji asmenys UAB „De jure“, „If P&C Insurance AS“ veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą, UAB „Šifras“ atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Šalies argumentai

9. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė yra atsakinga už šilumos vamzdynų priežiūrą, o sudaryta sutartis dėl šilumos vamzdyno eksploatavimo su UAB „Lamberta“ nepanaikina jos atsakomybės. Nors atsakovė nurodo, kad ji namą administruoja nuo 2018 m., tačiau iš byloje pateiktos sutarties su UAB „Lamberta“ matyti, kad atsakovė administruoja daugiabutį nuo 2006 m. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi prevencinius veiksmus kilti žalai – būtų raginusi UAB „Lamberta“ atlikti šilumos vamzdyno patikrinimą. Draudiminio įvykio metu buvo apgadintos patalpos Nr. 08 ir 05, 04. Nors faktiškai buvo sugadinta 58 kv. m. grindų, tačiau buvo pakeista 70 kv.m., t.y. grindų danga pakeista ir sandėlio patalpoje 08. Draudimo įmonė privalo atstatyti turtą į buvusią jo būklę, todėl jei buvo vientisa grindų danga visose patalpose, draudimo bendrovė turi keisti visą grindų dangą nepriklausomai, kad jos apgadinta tik dalis. Senoji danga buvo laminatas, tačiau pakeista į linoleumo, kadangi to pageidavo pats klientas, ši danga pigesnė. Sąmatos 10 punkte nurodyta, kad buvo įrengtas grindų išlyginamasis sluoksnis naudojant OSB plokštes visoje patalpoje nors buvo apgadinta tik kiek daugiau nei 2 kv.m., kadangi buvo būtina išlyginti grindų lygį dedant vientisą grindų dangą. Sąmatos 14 punkte nurodyti darbai sienų armatūros remontas, kai keičiama 50 proc. plytų, kadangi sieną reikėjo remontuoti dėl jos pažeidimų. Dėl sienų apkalimo cinkuota skarda ant veltinio nurodė, kad patalpose buvo skarda dengtų vietų (nuotraukos 24-27).

10. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Papildomai nurodė, jog įvykus vamzdžio avarijai ji nebuvo iškviesta į įvykio vietą, nebuvo informuota apie remonto darbus. Vamzdis buvo užbetonuotas, įrengiant jį ne pagal nustatytus techninius reikalavimus, todėl nei atsakovė, nei prižiūrėtojas UAB „Lamberta“ negalėjo ir neturėjo pagrindo manyti, kad vamzdis įrengtas ne pagal techninius reikalavimus. Atsakovė neturėjo jokio teisėto pagrindo įeiti į privačias patalpas, griauti grindis ir tikrinti vamzdį. Nežino, kur tas vamzdis buvo iki jis buvo užbetonuotas po grindimis. Technologiškai patikrinti tokių vamzdynų neįmanoma, nes jie užbetonuoti. Jei vamzdynas atlieka visus testus, nėra nusiskundimų, atsakovė neturi pagrindo eiti į privačią patalpą. Nežino, kur šiuo metu yra vamzdis – vėl grindyse ar sumontuotas tinkamai. Trūkęs vamzdis yra bendro naudojimo, kadangi šiuo vamzdžiu namui teikiama šilumos energija. Avarijos šalinimo darbus apmokėjo atsakovė, o vėliau jas administratorei kompensavo daugiabučio namo savininkai. Vamzdynų schemos pastate nėra, nes namas statytas prieš Antrąjį pasaulinį karą, tokių schemų nerengė.

11. Trečiojo asmens UAB „De jure“ atstovas direktorius R. T., veikiantis atsakovės pusėje, teismo posėdžio metu nurodė, kad eina įmonės direktoriaus pareigas nuo 2007 m. Įmonė patalpas įsigijo 2011 m. Nežino, kas tą vamzdį ten nutiesė, kas jį betonavo, nes patalpas įsigijo jau su tokiomis grindimis, remonto nėra atlikęs. Grindų plotas bendras yra 68,74 kv.m. Patalpas nuomoja UAB „Šifras“. Šiai dienai patalpos sutvarkytos, vamzdis liko toje pačioje vietoje, tik neužbetonuotas, bet uždengtas danga. Patalpose šildymo sistemos nebuvo ir negalėjo būti, kadangi per patalpą eina šilumos vamzdis, juo tiekiama šiluma visam namui. Naujas šilumos ir karšto vandens mazgas šiuo adresu buvo įrengtas 2019 m. spalio mėn., nuo tada prasidėjo problemos su slėgiu, o 2020 m. sausio mėn. pradėjo ieškoti priežasčių. 2020-01-14 (dieną prieš avariją) UAB „Lamberta“ buvo nusiardžiusi laminatą ginčo patalpose, bet dar nebuvo įvykusi avarija. UAB „Lamberta“ darbuotojus įleido nuomininkės UAB „Šifras“ darbuotojas V. L., o kitą dieną, atėjęs į patalpą, rado apsemtas visas patalpas. Mano, kad UAB „Lamberta“ įrenginėdama naują šilumos mazgą kažkur padarė klaidą, ieškodama priežasčių slėgiu susprogdino vamzdį. Apie 2005 m. remontą nieko nežino. 08 patalpoje buvo kiliminis takas ant linoleumo. Vamzdis trūko 04 patalpoje.

Atsiliepimas

12. Trečiojo asmens UAB „Lamberta“ atstovė advokato padėjėja teismo posėdžio metu nurodė, kad trečiojo asmens nuomone ieškinys yra nepagrįstas, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, keliančių atsakovės civilinę atsakomybę. Trečiasis asmuo vykdo šildymo sistemos ir karšto vandens eksploataciją, eksploatacinę priežiūrą apytiksliai nuo 2000-2001 m. Vamzdynas patalpose buvo paslėptas, todėl nebuvo pagrindo atsakovei eit į privataus asmens patalpas. Įvykus vamzdyno avarijai, nuėmus apdailą, nustatyta, kad įrenginėjant vamzdį jokių reikalavimų laikytasi nebuvo, joks projektas įrengti vamzdį tokioje vietoje parengtas nebuvo. Vamzdis po grindimis buvo rastas, kadangi per grindis toje vietoje sunkėsi vanduo. Trečiasis asmuo eksploataciją vyko atlikdamas bendruosius bandymus – atliekant šildymo sistemos ir karšto vandens sistemų techninio plovimo darbai, hidraulinius bandymus, bandymai slėgių. Įeiti į kiekvieną privačią, atskirą patalpą nėra būtinybės, kadangi yra mazgai, kuriuose tie bandymai atliekami. Vamzdis buvo bendro vamzdyno dalis, priklausantis daugiabučio namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Visų vamzdynų planas pateiktas nebuvo. Rūsyje įprastai vamzdynai yra atviri. 2020-01-15 trečiojo asmens specialistai išvadą dėl vamzdyno avarijos padarė, remdamiesi faktiniu vaizdu bei atsižvelgdami į keliamus reikalavimus.

13. Liudytojas R. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „Lamberta“ eksploatacijos padalinio vadovas, nuo 2016 m. Nustatė, kad trūko vamzdis UAB „Šifras“ patalpose, kuris buvo betoninėse grindyse, paslėptas grindų konstrukcijoje. Įprastai vamzdynai rūsyje eina vienas metras virš grindų. Nežino, kada, rekonstruojant šias patalpas, buvo pertvarkyta. Kas įrenginėjo šias patalpas, turėjo pasirengti projektą, užtikrinti, kad vamzdis būtų izoliuotas, bei turėti priėjimą prie jo. Ginčo vamzdžio pakeisti nebuvo galima neatjungiant namo šilumos sistemos laikinai (net ir vasarą, išjungus šildymo sezoną, vamzdžiai paliekami su slėgiu). Bet būna ir nelegalių atvejų, kai žmonės patys pasikeičia vamzdžius ar radiatorius. Patikrinti, ar šiuo tikslu buvo prašoma atjungti nuo sistemos negali, nes neaišku, kada šie vamzdžio padėties kitimo darbai buvo atlikti. Be to tais laikais šilumos mazgas buvo kitame name, šiuo metu jis įrengtas ir šiame name, kiekvieną savaitę ateina asmuo patikrinti mazgo, patikrinti spaudimo. Šiuo vamzdžiu teka šiluma iš išorės į visą namą. Šis namas šildymo sezonui buvo paruoštas 2019 spalį ir atlikti hidrauliniai bandymai. Karšto vandens sistema ir šilumos sistemos yra skirtingos, o 2018-08-28 buvo trūkęs karšto vandens vamzdis, ne šilumos tiekimo (2018 Atlikti darbai, neeiliniai iškvietimai). Pagal šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros taisykles, hidrauliniai bandymai atliekami tais atvejais, atliekant kažkokius remonto darbus ir tuo metu, kai sistema ruošiama šildymo sezono aktui. Jei vamzdis įrengtas netinkamai, yra pažeistas ar įtrūkęs, hidraulinių bandymų metu gali trūkti vamzdis. Atliekant hidraulinius bandymus, yra kabinamas pranešimas name, jei hidraulinių bandymų metu butų savininkai pastebi kažkokius pokyčius, turi informuoti patys, kadangi įmonė negali paprastai įeiti į namus. Šiuo atveju jokių pastebėjimų, nusiskundimų nebuvo gauta. Vamzdyno garantija – 35 metai, bet jų keitimas priklauso nuo gyventojų. Vamzdis turėjo būti izoliuotas. Prieš vamzdžio trūkimą, lankėsi patalpoje dėl kitų priežasčių ir matė, kad vamzdžiai paslėpti, nes nesimatė jokio vamzdžio aplink. Jei namo administratorius neturi vamzdyno projekto, turi organizuoti namo gyventojų susirinkimą, tam kad toks projektas būtų parengtas.

14. Liudytojas V. L. teismo pasėdžio metu nurodė, jog yra dirbęs UAB „Šifras“ filialo vadovu, darbo vieta buvo ginčo patalpos. Veiklą UAB „Šifras“ pradėjo apie 2006-2007 metais, nuo to laiko nieko ir nekeitė. Avarijos dieną atvyko į darbą ir jau rado paskendusį ofisą. Iki to laiko kelis kartus buvo atėjęs UAB „Lamberta“ atstovas, kuris nurodė, kad yra nemažas nutekėjimas kažkur, jis atėjo tikrinti. Jie kartu kitą dieną pragręžiojo kelias skyles sienoje, patikrinti ar niekur nebėga, taip pat tikrino ir skarda apkaltą patalpą. Grindų nelietė. Avarija įvyko kitą arba dar kitą dieną. Turėjo draugą, kuris atvažiavo su siurbliu greitai pumpuoti vandenį. Atsakovei ar UAB „Lambertui“ neskambino, nes jau ir taip buvo susitarę, kad tądien atvyks ir tada atvyko kiti asmenys tvarkyti vamzdžio. Ilgai ieškojo, kol rado vamzdį. Remonto nedarė, tik nudažė geltonai sienas. Patalpos nešildomos. Grindys nuo 2006 m. jau buvo nusidėvėjusios, o sienos būdavo tik išteptos, esant reikalui perdažomos, tačiau po avarijos gipsinės sienos gavusios vandens nebebuvo tinkamos naudoti, reikėjo keisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

15. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

16. Remiantis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, nustatyta, kad UAB „Vitės valdos“ nuo 2021-07-01 Juridinių asmenų registre registruota kaip UAB „Civinity namai Klaipėda“.

17. Ieškovė pateikė turto draudimo polisą Nr. 210 0012626/2019, iš kurio nustatyta, kad draudėjas UAB „De jure“ apdraudė turtą – parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, turto draudimu, kuris priklauso turto draudimo nuo gaisrų ar gamtinių jėgų grupei ir turto draudimo nuo kitų žalų grupei. Draudimo laikotarpis nuo 2019-07-16 iki 2020-07-15. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad šios apdraustos patalpos yra prekybinės paskirties, plotas 86,41 kv.m., pagalbinis plotas – 18,89 kv.m., statybos metai – 1957 m., šildymo ir karšto vandens nėra. Ginčo statinio administratorius UAB „Civinity namai Klaipėda“. Į bylą pateiktas patalpų planas, iš kurio matyti patalpos, kuriose įvyko vamzdyno avarija.

18. Iš nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolo nustatyta, kad 2020-01-17 buvo atlikta draudiminio įvykio apžiūra, kurios metu nustatyta, kad prakiuro šildymo sistemos vamzdis, esantis po grindimis. Apžiūros metu matosi išardyta grindų danga priėjimui prie vamzdyno, apsemtos grindys, išardyta vamzdžio apdaila, atplėšta dalis sienos apdailos. Pastato administratorius: Vitės valdos. Turto sugadinimai: 1) grindys laminatas (po laminatu drožlių plokštė) - iškilęs, bangos, tarpai, patalpoje 0-4, 29,91 kv.m.; 2) grindys laminatas (po laminatu drožlių plokštė) - iškilęs, bangos, tarpai, patalpoje 0-5, 29,08 kv.m.; 3) grindys (betonas) - išmuštas betonas priėjimui prie vamzdžio; 4) grindys betonas – išpjauta plokštė priėjimui, patalpa 0-8, 2,85 kv.m.; 5) grindys betonas, drožlių plokštė, dengta linoleumu, išpjautos priėjimui, patalpa 0-8, pažeistas plotas 2,85 kv.m., bendras plotas 8,53 kv.m.; 6) sienas mūras, dengta gofruota skarda (balta), atplėšta priėjimui, patalpa 0-5, pažeistas plotas 2,5 kub.m., bendras plotas 11,85 kub.m.; 7) vamzdyno apdaila (prie grindų gofruota skarda (balta)), atplėšta priėjimui, patalpa 0-5, 1,85 kub.m; 8) nėra elektros, reikalinga defektacijai, patalpa 0-5. Patalpų remontas atliktas 2005 m. Vamzdyną tvarkė UAB „Lamberta“. Apžiūroje dalyvavo, protokolo duomenis patvirtino J. T..

19. Ieškovė į bylą pateikė nuotraukas iš draudiminio įvykio vietos, iš kurių matyti jau pakeistas vamzdis, esantis grindyse bei sugadintas turtas – grindys, sienos, skardos apdaila.

20. Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ pateikė nuotraukas, kurias padarė jos darbuotojas R. N., jose matyti vamzdyno avarijos vaizdas iškart po įvykio.

21. Ieškovė taip pat į bylą pateikė Lokalinę sąmata Nr. S001, kuria grindžia draudimo išmokėtą žalos sumą. Joje nurodyti šie atlikti darbai: Parketinių grindų išardymas išardant lentų pagrindą, kaina 222,73 Eur; Gegnių išardymas – 83,42 Eur; Monolitinių gelžbetoninių perdengimų išardymas – 8,32 Eur; Juodgrindžių išardymas – 6,51 Eur; Monolitinių gelžbetoninių perdenginių išardymas – 118,25 Eur; Statybinių šiukšlių išvežimas 10 km atstumu automobiliais-savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu – 55,59 Eur; Transportuojant statybines šiukšles už kiekvieną papildomą kilometrą pridėti – 10,83 Eur; Medžiagų (suverstinių ir parankių) panešimas 10 m atstumu – 140,40 Eur; Betono posluoksnių 100mm storio įrengimas grindims paduodant betoną karučiais – 92,70 Eur; Grindų išlyginamųjų sluoksnių įrengimas, naudojant OSB plokštes – 451,82 Eur; Grindų teptinės hidroizoliacijos įrengimas, naudojant mineralinius mišinius tepant du kartus – 33,52 Eur; Perdangų medinių sijų skerspjūvio daugiau 150cm2 įrengimas iš tašų mūro sienose – 320,20 Eur; Linoleumo grindų vienos spalvos dangų įrengimas, klijuojant ir sulydant sujungimus – 1 880,43 Eur; Sienų apmūros remontas, kai keičiama 50% plytų – 248,29 Eur; Sienų apkalimas cinkuota skarda ant veltinio – 139,98 Eur; Drėgmės surinkėjo nuoma – 89,04 Eur. Bendra suma – 4 080,29 Eur. Išmoka – 3 474,20 Eur. Iš į bylą pateikto mokėjimo nurodymo, nustatyta, kad ieškovė draudimo išmoką UAB „De jure“ išmokėjo 2020-02-04.

22. Iš į bylą pateikto 2017-10-23 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. AD1-2613 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objekto administratoriumi nustatyta, kad UAB „Vitės valdos“ paskirta ginčo daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) administratore. Iš į bylą pateikto 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. AD1-616 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ skyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore nustatyta, kad UAB „Vitės valdos“ paskirta ginčo daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) administratore.

23. Atsakovė į bylą pateikė Šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumą vartojančių įrenginių apžiūros Aktą Nr. 1000, atlikta 2020-01-15, adresu (duomenys neskelbtini). Jame nustatyta, kad reikalinga pakeisti šildymo sistemos grįžtamos linijos vamzdį nauju, kadangi 2020-01-15 nustatyta, kad nesandarus pastato šildymo sistemos grįžtamas paskirstomasis vamzdis ginčo name. Atliekant ginčo patalpų įrengimo darbus pastato vidaus šildymo sistemos grįžtamas vamzdis sandėlio patalpoje buvo pratiestas nesilaikant nustatytų techninių reikalavimų. Vamzdis apie 4 m pratiestas paslėptai betoninėse grindyse, be izoliacijos ir užbetonuotas. Virš vamzdžio palei durų slenkstį pratiesti elektros laidai, kita dalis vamzdžio pratiesta po medinėmis grindimis, esamas vamzdis stipriai paveiktas išorinės ir vidinės korozijos. Ties alkūne, kur pratiesti elektros laidai, vamzdis dėl korozijos kiaurai prakorodavęs.

24. Atsakovė pateikė Atliktų darbų aktą 12/20 už 2020 m. sausio mėnesį, kuriame nurodyti vamzdyno avarijos šalinimo darbai bei jų kaina – 423,39 Eur.

25. 2006-05-02 UAB „Vitės valdos“ su UAB „Lamberta“ sudarė Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros Sutartį Nr. 180, ja UAB „Lamberta“, kaip vykdytoja, įsipareigojo vykdyti daugiabučių pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinę techninę priežiūrą. Sutarties 2.2 punkte numatytos vykdytojo pareigos ir atliekamų darbų sąrašas Priede Nr. 2 prie Sutarties.

26. Iš bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) Serija BCA Nr. 00018931 nustatyta, kad atsakovė yra apsidraudusi darbdavio civilinės atsakomybės draudimu.

27. 2018-07-04 Vidaus šildymo sistemos išplovimo akte patvirtinta, kad 2018-07-04 ginčo daugiabučiame name šildymo sistema išplauta hidropneumatiniu būdu iki visiško vandens praskaidrėjimo. 2019-06-04, 2019-06-22 UAB „Vitės valdos“ atstovas ir UAB „Lemberta“ atstovas R. N. pasirašė Šilumą vartojančių įrenginių bandymo hidrauliniu slėgiu aktą, kuriuo patvirtino, kad bandymu metu slėgis per 5 min. nesumažėjo, nepastebėta rasojimo per virintines siūles, vandens tekėjimo iš šildymo prietaisų, vamzdyno armatūros ir kitų elementų. 2018-07-27 Pastato parengties šildymo sezonui akte, parengto UAB „Lamberta“, nurodyta, kad ginčo daugiabučio namo šilumos įrenginiai paruošti 2018/2019 m. šildymo sezonui. 2019-07-15 Pastato parengties šildymo sezonui akte, parengto UAB „Lamberta“, nurodyta, kad ginčo daugiabučio namo šilumos įrenginiai paruošti 2019/2020 m. šildymo sezonui. 2020-07-20 Pastato parengties šildymo sezonui akte, parengto UAB „Lamberta“, nurodyta, kad ginčo daugiabučio namo šilumos įrenginiai paruošti 2020/2021 m. šildymo sezonui.

28. Atsakovė teismui pateikė UAB „Lamberta“ ataskaitas „Dėl 2017 m. ataskaitos pateikimo“, „Dėl 2018 m. ataskaitos pateikimo“, kuriose nurodyti visi 2017 ir 2018 m. įmonės atlikti darbai ir neeiliniai iškvietimai atsakovės administruojamuose objektuose pagal tarp šalių sudarytos Sutarties 2.2.9 punktą.

29. 2019-09-25 ginčo daugiabučiame name buvo atlikti šilumos punkto hidraulinis bandymas, vidaus šildymo sistemos sandarumo hidraulinis bandymas, vidaus šildymo sistemos praplovimas hidro pneumatiniu būdu, šilumos punkto sistemos praplovimas hidro pneumatiniu būdu. Visus šiuos bandymas sistemos atlaikė, o sistemos praplautos hidropneumatiniu būdu iki pilno vandens praskaidrėjimo.

30. 2019-10-07 parengtas Šilumos objekto (šilumos mazgas) paruošimo eksploatacijai aktas Nr. 44, kuriame nurodyta, kad atlikti montavimo darbai pagal M. S. 2019 m. parengtą techninį darbo projektą Nr. 2019-01-30-TDP-ŠM „Šilumos punkto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje įrengimo projektas“, suderintą su AB „Klaipėdos energija“. 2019-10-10 Šilumos mazgo įrenginių, pastato vidaus šildymo, vėdinimo ir karšto vandens ruošimo sistemų šiluminio bandymo ir automatikos sureguliavimo Pažymoje Nr. Š-14, nurodyta, kad šilumos punkto sumontuoti įrenginiai veikia normaliai, suderinti visi kontrolės prietaisai ir valdymo sistemos automatika, įrenginiai atitinka projekto reikalavimus ir tinka nuolatinei eksploatacijai; taip pat termofikacinio vandens temperatūra grįžtamame vamzdyne atitinka AB „Klaipėdos energija“ temperatūrinį grafiką. AB „Klaipėdos energija“ 2019-10-14 parengė Pažymą Nr. R-02-2562, ją pažymėjo, kad ginčo daugiabučio namo šilumos įrenginiai (šilumos punktas) sumontuoti pagal 2019-01-30 išduotas technines sąlygas Nr. R-22-18. Šilumos objektas (šilumos punktas) tinkamai nuolatinei eksploatacijai. Paruošimo eksploatacijai 2019-10-14 dienos aktas Nr. 44, pažyma išduota UAB „Lamberta“. 2019-10-23 Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba parengė Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą, ja pažymima, kad UAB „Vitės valdos“ daugiabučio namo šilumos punktas ir šildymo bei karšto vandens sistemos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, sumontuoti, išbandyti (pastato vidaus įrenginiai) Pastato šilumos punktas Qš-75,9kW, Qk.v.-80,5kW atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo.

31. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčo daugiabučiame name dėl įvykusios vamzdyno avarijos – trūkusio vamzdžio po grindimis, buvo užlietos trečiajam asmeniui UAB „De jure“ nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios pastato rūsyje – parduotuvės patalpos. Patalpos buvo apdraustos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 3 474,20 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui. Už ginčo daugiabučio namo bendruosius inžinerinius tinklus/objektus, yra atsakinga atsakovė, ginčo dėl to byloje nėra. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka, teigdama, kad ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti – nėra neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra aišku, ar nurodoma žala atsirado dėl nurodyto įvyko, nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodomų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės nurodytu žalos dydžiu.

32. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

33. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, subrogacijos būdu perėmusi reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turėjo pareigą įrodyti esant visas sąlygas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

34. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė namo administratorei. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovei išmokėjus draudėjui draudimo išmoką.

35. Atsakovė teigia, kad ieškovė deklaratyviai teigia, jog atsakovė netinkamai vykdydama savo, kaip daugiabučio namo administratorės pareigas, elgėsi neteisėtai, o tai lėmė ir vamzdyno avariją.

36. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos. Netinkamas valdymas ir nepakankama pastato priežiūra yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.

37. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.

38. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduojama arba nutraukiama jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

39. Nagrinėjamu atveju namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per savivaldybės paskirtą administratorių – atsakovę.

40. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šiuo atveju, kaip jau nustatyta byloje, daugiabučio namo administratorė atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ 2006-06-02 sudarė sutartį su UAB ,,Lamberta“ dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šilumos punkto įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros.

41. Aptariamo Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Administratorės (atsakovės) pareigos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus: organizuoti namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengti ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), organizuoti ir vykdyti namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas); teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukti patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus ir dalyvauti įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus (4.9 punktas). Be to, administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

42. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina jog bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros vykdymo pavedimas kitam subjektui nereiškia administratoriaus pareigų, numatytų Nuostatų 4.3 ir 7.1, 7.7 punktuose, pabaigos. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė atsakinga už UAB ,,Lamberta“ veiklą prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas bei atsakinga būtent už šilumos vamzdynų tinkamą priežiūrą. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 20 punktas, kuriame numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis. Techninio prižiūrėtojo pareigas užtikrinti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius ir privalomuosius statinio reikalavimus, per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę nuolatiniu, periodiniu ir specializuotu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, jų atnaujinimu (remontu) laiku ir kitais prevenciniais darbais įtvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto reglamento „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d.) nuostatos (Reglamento 85, 86.1, 88.1, 88.2, 88.3, 88.6, 92, 93 punktai).

43. Teismas atmeta atsakovės argumentus kaip nepagrįstus, kad ji neturi pareigos atlyginti žalą, kadangi vamzdis trūko ne bendrojo naudojimo patalpose, o trečiajam asmeniui priklausančiose komercinėse patalpose, be kita ko vamzdis buvo paslėptas po grindimis, t.y. užbetonuotas, todėl vizualiai stebėti, tikrinti ir įvertinti užmūrytų vamzdžių būklę neturėjo objektyvių galimybių, o reikalauti vien prevencijos tikslais ardyti grindis būtų neprotinga.

44. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų - Šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumą vartojančių įrenginių apžiūros Akto Nr. 1000, atlikto 2020-01-15, nustatyta, kad „reikalinga pakeisti šildymo sistemos grįžtamos linijos vamzdį nauju, kadangi 2020-01-15 nustatyta, kad atliekant ginčo patalpų įrengimo darbus, pastato vidaus šildymo sistemos grįžtamas vamzdis sandėlio patalpoje buvo pratiestas nesilaikant nustatytų techninių reikalavimų. Vamzdis apie 4 m pratiestas paslėptai betoninėse grindyse, be izoliacijos ir užbetonuotas“. Taigi iš šių duomenų matyti, kad trūkęs šilumos vamzdis buvo paslėptas po grindimis, įrengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Duomenų apie tai, jog šiuos darbus atliko trečiasis asmuo UAB „De jure“, valdantis patalpas nuosavybės teise, byloje nėra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir trečiojo asmens UAB „De jure“ paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad ji ginčo patalpas jau įsigijo su po grindimis paslėptu šilumos vamzdžiu, o pati patalpose atlikinėjo tik kosmetinį remontą. Tai, jog trečiasis asmuo atlikinėjo tik kosmetinį remontą patvirtina į bylą pateiktos patalpų nuotraukos, iš kurių matyti, kad ginčo patalpos yra nusidėvėjusios. UAB „Lamberta“ darbuotojas R. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo patalpose prieš vamzdžio trūkimą yra lankęsis anksčiau dėl kitų priežasčių ir matė, kad vamzdžiai paslėpti, nes nesimatė jokio vamzdžio aplink, tačiau norint pakeisti bendro naudojimo šilumos vamzdžio padėtį, turėjo būti parengtas projektas. Šiuo atveju duomenų apie projekto rengimą dėl vamzdžio padėties keitimo byloje nėra. Nustatyti, kas įrengė šilumos vamzdį po grindimis jį įbetonuodamas bei įleisdamas gilyn į grindų konstrukciją naudojant alkūnę, byloje nėra galimybės. Kita vertus byloje sprendžiamas klausimas tik dėl atsakovės, kaip administratorės, atsakomybės.

45. Atsižvelgus į tai, kad UAB „Lamberta“ vykdo šilumos tinklų eksploatavimo priežiūrą ginčo daugiabučiame name, o iš jos atstovo pateiktų parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad UAB „Lamberta“ matė ir žinojo apie paslėptus bendro naudojimo šilumos vamzdžius ginčo patalpose dar iki vamzdyno avarijos, darytina išvada, kad atsakovė, kaip ginčo daugiabučio namo administratorė ir UAB „Lamberta“ kontrolę vykdantis subjektas, žinojo apie ginčo patalpose nesilaikant teisės aktų reikalavimų įrengtus bendro naudojimo šilumos vamzdžius. 2010 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro Įsakyme Nr. 1-111 Dėl Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) Taisyklių patvirtinimo 30.3 punkte nurodoma, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų aprašuose nurodoma informacija apie svarbiausius pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos komponentus, pagrindines jų charakteristikas (šilumokaičių galias, šildymo prietaisų galias, siurblių našumą, šilumnešių ir patalpų būdingus parametrus: projektines temperatūras, paslėptų vamzdynų vietas, bendram naudojimui tenkančių sistemos dalių skaitinį apibūdinimą ir kt. Šiuos dokumentus rengia daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba jų pavedimu pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos Prižiūrėtojas (29.2 punktas). Liudytojas dirbantis UAB „Lamberta“ taip pat nurodė, jog atsakovė jai nepateikė šilumos vamzdynų schemos, todėl įvykus vamzdyno avarijai, ji nežinojo, kur tiksliai yra vamzdžiai. Šį teiginį patvirtino atsakovės atstovas, nurodydamas, kad tokios schemos ir neturi. Taigi šioje byloje nustačius, kad atsakovė turėjo informaciją apie paslėptą bendrą šildymo vamzdyną, turėjo organizuoti paslėptų vamzdynų paiešką ginčo patalpose ir juos pažymėti, perduoti šią informaciją UAB „Lamberta“ šilumos vamzdyno eksploataciją vykdančiai atestuotai įmonei. Duomenų, kad atsakovė tokios galimybės neturėjo byloje nėra, t.y. byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusi į trečiąjį asmenį UAB „De jure“ dėl ginčo vamzdyno apžiūros, kad minėtas trečiasis asmuo būtų atsisakęs duoti tokį leidimą. Liudytojas, dirbantis UAB „Lamberta“ nurodė, kad jei namo administratorius neturi vamzdyno projekto, turi organizuoti namo gyventojų susirinkimą, tam kad toks projektas būtų parengtas. Administratorės (atsakovės) pareigos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus yra: organizuoti namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengti ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), organizuoti ir vykdyti namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas); teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukti patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus ir dalyvauti įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus (4.9 punktas). Šiuo atveju atsakovė turėjo vykdyti 2010 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro Įsakyme Nr. 1-111 Dėl Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) Taisyklių 30.3 punkte nurodytą reikalavimą parengti šilumos vamzdyno sistemos schemą, kurioje būtų atvaizduoti ir paslėptos vamzdyno sistemos vietos bei imtis priemonių, jog vamzdynas būtų įrengtas pagal projektą. Tai reiškia, kad atsakovė privalėjo imtis priemonių organizuoti šio ginčo šilumos vamzdžio pertvarkymą į buvusią padėtį, nepriklausomai nuo to, ar apžiūrų metu galėjo būti pastebėtas konkretus šildymo sistemos defektas, paslėptas po apdaila, t.y. turėjo informuoti ginčo patalpų savininką apie netinkamai įrengtus vamzdžius, turėjo apie tai informuoti daugiabučio namo gyventojus, kad tokia problema yra ir imtis priemonių paslėptą šildymo vamzdyno vietą atvaizduoti šilumos vamzdyno sistemos schemoje iki su daugiabučio namo gyventojais bus priimtas problemos sprendimo būdas. Tai jog atsakovė tinkamai nevykdė savo pareigos prižiūrėti bendro naudojimo šilumos vamzdyną patvirtina ir tas faktas, jog kaip nurodė pati atsakovė, namas registruotas 1957 m., bet statytas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog per visą pastato administravimo laikotarpį, ji būtų ėmusi priemonių patikrinti vamzdyno techninę būklę. Kaip nurodė liudytojas R. N., vamzdyno garantinis terminas yra 35 m., šiuo atveju ginčo patalpose trūkusio vamzdžio amžiaus liudytojas nustatyti negalėjo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė išvis būtų domėjusi apie ginčo patalpose esančių bendrojo naudojimo vamzdžių būklę ir tokiu būdu užtikrinusi tinkamą jų priežiūrą. Taigi nors kaip teigia atsakovė, ji profilaktiškai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tačiau įvykusi vamzdyno avarija patvirtina, kad priežiūra buvo nepakankama. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad esant duomenų apie paslėptas šilumos vamzdynų dalis, atsakovė ėmėsi veiksmų, siekdama šią problemą spręsti, ar kad ėmėsi kitų veiksmų patikrinti vamzdynų būklę. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad tokius veiksmus atsakovei kaip namo administratorei atlikti neleido ar trukdė patalpų savininkė (CPK 178 straipsnis).

46. Teismo vertinimu, atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neveikimo, neužtikrino tinkamos pastato inžinerinių tinklų būklės, dėl to trūko bendro naudojimo šildymo vamzdis ir įvyko trečiojo asmens UAB „De jure“ apdraustos patalpos užliejimas vandeniu, ir vienam iš namo patalpų savininkų buvo padaryta žala. Atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninį reglamentą (STR) 1.07.03:2017, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnį, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala.

47. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą teismas daro išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip administratorės pareigas prižiūrėti daugiabučio namo bendro naudojimo inžinerines sistemas, dėl ko 2020-01-15 įvyko bendrojo naudojimo vamzdžio avarija ir trečiajam asmeniui priklausančiam turtui padaryta žala.

Dėl žalos dydžio.

48. Byloje nustačius atsakovės civilinei atsakomybei kilti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai), yra pagrindas spręsti dėl žalos atlyginimo ieškovei dydžio.

49. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 3 474,20 Eur žalos atlyginimo. Prašymą grindžia į bylą pateikta Lokaline sąmata Nr. S001, kurią patvirtino ieškovės ekspertas.

50. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalaujamu priteisti žalos dydžiu - 3 474,20 Eur, teikdama, jog remonto darbų buvo atlikta daugiau nei padaryta žalos, t.y. nors faktiškai buvo sugadinta 58 kv. m. grindų, tačiau buvo pakeista 70 kv.m., nes grindų danga pakeista ir sandėlio patalpoje 0-8. Taip pat buvo remontuojamos sienos, apkaltos skarda. Atsakovė teigia, kad žalos dydis apskaičiuotas neatsižvelgus į tai, jog trečiojo asmens patalpos buvo ir taip labai nusidėvėjusios.

51. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog darbų buvo atlikta daugiau nei buvo padaryta žalos tiek, kiek tai susiję su sandėlio patalpos 0-8 grindų dangos pakeitimu. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad faktiškai buvo sugadinta 58 kv.m. grindų dangos, tačiau remiantis minėta Lokaline sąmata, nustatyta, kad buvo pakeista 70,37 kv.m. grindų dangos. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo, nurodydama, kad draudiminio įvykio metu buvo apgadintos patalpos Nr. 08 ir 05, 04. Grindys patalpose 0-5 ir 0-4 buvo dengtos laminatu, iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad laminatas buvo jį užliejus vandeniu susibangavo ir iškilo, todėl buvo pagrindas jį keisti. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad trečiojo asmens UAB „De jure“ prašymu šalinant žalos padarinius grindys buvo uždengtos linoleumu, o ne laminatu; ieškovė šiam prašymui neprieštaravo, kadangi tai buvo pigesnė alternatyva laminato dangai. Patalpoje 0-8 grindys buvo betoninės, dengtos kiliminiu taku. Šalinant vamzdyno avarijos padarinius, kaip matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų, betoninės grindys buvo praardytos palei vamzdį, ten laminato dangos nebuvo. Taigi įvertinus šias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad grindų dangai padarytos žalos šalinimo darbai patalpoje 0-8 buvo pertekliniai, kadangi grindų danga ten buvo betoninė, todėl linoleumo padengimas, kaip patalpos atstatymo į prieš žalos kilimą buvusią padėtį, šiuo atveju yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas mažinti linoleumo grindų vienos spalvos dangų įrengimo darbų plotą nuo 70,37 kv.m. iki 61,84 kv.m. (70,37 kv.m. – 8,53 kv.m. (0-8 patalpos plotas), todėl laikytina, kad šių darbų suma – 1 652,49 Eur.

52. Dėl atliktų sienų apmūros remonto (kai keičiama 50 proc. plytų) ir sienų apkalimo cinkuota skarda ant veltinio darbų, atsakovė teismui paaiškino, kad sienų apmūros darbai buvo būtini, kadangi šalinant vamzdyno avarijos padarinius sienų apatinė dalis buvo apgadinta, kadangi vandeniui sudrėkinus gipso kartono danga dengtas sienas, jos išsipūtė ir susibangavo. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. Sienų apkalimo skarda darbai atlikti patalpoje, kuri buvo dengta skardos lakštais, tačiau šalinant vamzdyno avariją, buvo ieškoma vamzdyno, todėl skardos lakštus reikėjo ardyti, o prie grindų esanti sienų dalis buvo apsemta, todėl ją reikėjo keisti. Šias aplinkybes taip pat patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. Teismas negali sutikti ir su atsakovės argumentu, jog ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį neįvertino to fakto, kad trečiojo asmens UAB „De jure“ patalpos buvo nusidėvėjusios, kadangi iš į bylą pateiktos Lokalinės sąmatos matyti, kad draudimo bendrovė, apskaičiuodama žalos dydį įvertino, jog nusidėvėjimo kaštai sudaro 306,09 Eur. Atsakovė, teigdama, jog žalos dydis apskaičiuotas netinkamai, savo skaičiavimų nepateikė, t.y. ieškovės pateikto žalos dydžio iš esmės nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šioje dalyje nėra pagrindo nesutikti su Lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų apimtimi, todėl žalos dydžio nėra pagrindo mažinti.

53. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti žalos dydį, remiantis Lokaline sąmata, iki 3 246,26 Eur (3 474,20 Eur – 227,94 Eur).

54. Teismas, byloje konstatavo, jog atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip administratorės pareigas prižiūrėti daugiabučio namo bendro naudojimo inžinerines sistemas - atsakovė žinodama apie bendrojo naudojimo vamzdžio įrengimą trečiojo asmens patalpose, kuris neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo suderintas su atsakingomis institucijomis, nesiėmė jokių veiksmų tvarkyti susiklosčiusią situaciją tam, kad ateityje būtų išvengta šilumos sistemos avarijų ir žalos kilimo. Tačiau teismas, vertindamas žalos dydį atsižvelgia ir į tai, kad trūkęs vamzdis įrengtas nesilaikant techninių bei teisės aktų reikalavimų. Nors byloje nėra galimybės nustatyti, kas šilumos vamzdį įrengė, teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, daro išvadą, jog yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti žalos dydį 20 procentų, priteisiant iš atsakovės 2 597,01 Eur (3 246,26 Eur – 20 proc.). Teismo vertinimu ši suma yra proporcinga, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant jai 2 597,01 Eur žalos (CK 1.5 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.363 straipsnis, 6.662 straipsnis, 6.665 straipsnis, 6.689 straipsnio 4 dalis, 6.695 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų.

55. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

56. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

57. Ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 597,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

58. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumos išmokėtos vertėjams, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies).

59. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas).

60. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, yra pagrindas spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

61. Ieškovė teismui pateikė duomenis, jog teismui sumokėjo 78,00 Eur žyminio mokesčio.

62. Atsakovė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

63. Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“, nepareiškianti savarankiškų reikalavimų, veikianti atsakovės pusėje, pateikė duomenis, jog jos bylinėjimosi išlaidas sudaro 660,00 Eur (490,00 Eur už rašytinių paaiškinimų (atsiliepimo) į ieškinį pateikimą ir 170,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje). Trečiasis asmuo pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtina CPK 47 straipsnio 2 dalis, kuri nurodo, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t. y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje nėra nurodyta, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės (CPK 79-100 straipsnis). Sprendžiant trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, esminę reikšmę turi tai, kurios iš šalių pusėje tas asmuo dalyvavo; jeigu tos šalies, kurios nenaudai išspręsta byla, ir pralaimėjusi šalis, ir jos pusėje dalyvavęs asmuo neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-866/2021). Šiuo atveju trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ nagrinėjamoje byloje dalyvavo atsakovės pusėje, su ieškiniu nesutiko, todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, yra pagrindas jai priteisti bylinėjimosi išlaidas iš dalies.

64. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, trečiojo asmens atstovės paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.

65. Ieškovės ieškinį tenkinus 75 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 58,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o trečiajam asmeniui UAB „Lamberta“, nepareiškusiai savarankiškų reikalavimų ir veikusiai atsakovės pusėje, priteistina 165,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 263 straipsniu, 268 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 597,01 (du tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt septyni eurai ir 01 ct) žalos, 6 (šeši) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 597,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 58,50 Eur (penkiasdešimt aštuoni eurai ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 165,00 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt penki eurai ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Lamberta“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė