Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-361/2021,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. 2021 m. spalio 22 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-361/2021. Teikimu tarnyba prašo išspęsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo V. D. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 266,94 Eur. Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Teigia, jog klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-29-511/2017).

Motyvuojamoji dalis

Teikimas paliktinas nenagrinėtu.

4. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas.

5. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje (nagrinėjamu atveju civilinio proceso tvarka nagrinėtas tik civilinis ieškinys, todėl priimtas sprendimas). Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Taigi, vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Toks Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo visiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-76-453/2017, 1A-336-870/2020).

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. spalio 13 d. Nuosprendyje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nebuvo pasisakyta, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki teismo išėjimo priimti procesinį sprendimą nepateikė pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, ji į apygardos teismą su teikimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo kreipėsi tik 2021 m. spalio 22 d.

7. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į pirmosios instancijos teismą kreiptis laiku. Advokatas V. A. kaltinamajam V. D. parinktas 2021 m. birželio 22 d., o teismo posėdis apygardos teisme vyko 2021 m. birželio 28 d. Šį terminą apygardos teismas laiko pakankamu prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo paruošti ir pateikti. Kadangi šių reikalavimų nebuvo laikytasi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas negali būti nagrinėjamas.

8. Proceso išlaidos tam tikrais atvejais gali būti priteisiamos ir nuosprendžio vykdymo metu, kadangi BPK 361 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės normos taikomos tik tuo atveju jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas.

9. Teikime remiamasi kasacine nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017. Šioje nutartyje teismas pasisakė, kad nukentėjusysis baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs kelionės išlaidų apskaičiavimą, tačiau nebuvo jo pagrindęs rašytiniais įrodymais, todėl pripažino, kad tokiu atveju klausimas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo gali būti išspręstas nukentėjusiajam kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, kasacinis teismas pasisakė, jog klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ir jau po nuosprendžio ar nutarties priėmimo BK 361 straipsnio tvarka, tačiau aiškiai nurodė, kad tokiu atveju šis klausimas privalo būti iškeltas bylos nagrinėjimo metu.

10. Nagrinėjamu atveju, nagrinėjant bylą teisme, nebuvo gauta jokių duomenų apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas proceso išlaidas. Todėl, vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis, tokių išlaidų priteisimo klausimas jau po apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžio priėmimo, negali būti sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsnio 2 dalimi, 292 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą palikti nenagrinėtą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.