Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-05-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-5359-1030/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-22
Bylos Nr.
2YT-5359-1030/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02940-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Lapukaitė
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
S. P., M. M. P., M. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5359-1030/2020Proceso Nr. 2-06-3-02940-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys S. P., M. M. P., M. B., antstolė B.T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės B. T. veiksmų. Prašo panaikinti antstolės 2020 m. balandžio 14 d. patvarkymą Nr. S-20-5-15570 vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/01750, kuriuo antstolė netenkino skolininko A. B. 2020 m. balandžio 10 d. prašymo dėl turto vertės peržiūrėjimo ir atsisakė skirti papildomą ekspertizę nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymui. Taip pat prašo įpareigoti antstolę skirti papildomą ekspertizę dėl minėto turto vertės nustatymo, savo prašymą motyvuoja tuo, kad vykdomojoje byloje 2019 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-19-5-33858 dėl turto įkainojimo, antstolė nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)įkainojo 196 000 Eur. Patvarkyme nurodyta turto vertė yra nustatyta remiantis ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nepagrįstai buvo nustatyta pareiškėjui priklausančio turto mažesnė vertė nei to paties turto 2018 m. sausio 11 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas nurodo, jog skolininko užsakymu buvo atliktas turto vertės nustatymas, kurį atliko teismo ekspertė L. Ch.. Ekspertė 2020 m. balandžio 10 d. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad turto vertė yra 229 000,00 Eur. Atsižvelgiant į antstolės užsakymu atliktos ekspertizės metu nustatytą turto vertę ir į skolininko prašymu atlikto turto vertinimo išvadą, matyti, kad nustatytos turto vertės ženkliai skiriasi, tai sudaro pagrindą manyti, jog antstolės nustatyta turto vertė neatitinka realios turto rinkos kainos.

Antstolė išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2020 m. balandžio 23 d. patvarkymu Nr. S-20-5-16806, jo netenkino. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui nesutinkant su antstolės nustatyta turto verte, jis turėjo galimybę pateikti antstolei prieštaravimus. Pažymėjo, kad turto vertės nustatymo teisėtumo klausimas jau buvo išnagrinėtas teisme. Tuo tarpu per trejas varžytynes turtas parduotas nebuvo, jokie nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai fiksuoti nebuvo, todėl nėra pagrindo iš naujo atlikti turto vertinimą. Antstolė atkreipė dėmesį, kad skolininko pateikta turto vertės nustatymo išvada kelia pagrįstų abejonių dėl dokumento objektyvumo ir tinkamumo. Pažymėjo, kad turto vertės nustatymo ekspertizė yra eksperto pateikiama išvada išdėstoma raštu ekspertizės akte, kai turto vertė nustatoma skolininko prašymu, nepriklausomas turto vertintojas parengia turto vertės ataskaitą. Tuo tarpu skolininko pateikta nekilnojamojo turto vertės nustatymo išvada nėra prilyginama ekspertizės aktui dėl to neturi juridinės reikšmės ir yra tik konsultacinio pobūdžio.

Atsiliepimas

Skolininkas 2020 m. balandžio 28 d. pateikė atsiliepimą dėl antstolės 2020 m. balandžio 23 d. patvarkymo, kuriuo skolininko 2020 m. balandžio 20 d. skundo netenkino. Pareiškėjas nurodo, jog antstolės argumentai, jog skolininkui priklausančio turto vertė nesikeitė, yra nepagrįsti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis gyvenamųjų namų statybos sąnaudose buvo kainų pokyčiai joms didėjant, taigi būsto kainos, o kartu ir būsto vertė kilo, dėl to skolininko argumentai dėl G. T. turto vertinimo ataskaitoje nurodytos turto vertės yra pagrįsti.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/17/01749 dėl 37 473,03 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidaraus skolininko A. B., išieškotojos M. B. naudai, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1225-642/2017 (vykd. b. Nr. Nr. 0005/17/01749 b. l. 1, 10); Taip pat vykdomoji byla Nr. 0005/17/01750 dėl 37 473,03 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidaraus skolininko S. P. išieškotojos M. B. naudai, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1225-642/20175 (vykd. b. Nr. Nr. 0005/17/01750 b. l. 1, 3); vykdomoji byla Nr. 0005/17/01751 dėl 37 473,03 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidarios skolininkės M. M. P. išieškotojos M. B. naudai, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1225-642/2017 (vykd. b. Nr. 0005/17/01751 b. l. 1, 3). Vykdant priverstinį skolų išieškojimą, išieškojimas nukreiptas į vykdymo procese areštuotą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio plotas 0,0908 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - gyvenamąjį namą, kurio bendras 464,96 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 27 d. antstolės patvarkymu Nr. S-17-5-25363 paskirta ekspertizė areštuoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti (vykd. b. Nr. Nr. 0005/17/01749 b. l. 58-59). 2018 m. sausio 11 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), parengtu teismo ekspertės L. Ch., M. M. P. ir S. P. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, kurio plotas 0,0908 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato - gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 464,96 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta – 268 000 Eur

dė)

nė nnsė (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 95). 2018 m. sausio 15 d. priimtas patvarkymas Nr. S-18-5-1313 dėl turto įkainojimo, kuriuo aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įkainotas bendra 268 000 Eur suma (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 89-90).

2018 m. vasario 7 d. paskelbtos pirmosios areštuoto turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 101). Varžytynės baigėsi 2018 m. kovo 9 d. Vadovaujantis CPK 717 straipsnio 1 dalies 1 punktu pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nei jenas varžytynių dalyvis (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 112-113). Išieškotoja M. B. atsisakė perimti pirmosiose varžytynėse neparduotą turtą todėl 2018 m. kovo 9 d. paskelbtos antrosios areštuoto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 114, 119). Antrosios varžytynės baigėsi 2018 m. balandžio 9 d. Vadovaujantis CPK 717 straipsnio 1 dalies 1 punktu antrosios varžytynės taip pat paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Išieškotoja M. B. atsisakė perimti antrosiose varžytynėse neparduotą turtą (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 168-169).

2019 m. rugsėjo 30 d. buvo atnaujintas priverstinis skolų išieškojimas iš nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir priimtas patvarkymas Nr. S-19-5-28903 dėl turto įkainojimo, kuriuo vykdymo procese areštuotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, kurio plotas 0,0908 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 464,96 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), įkainoti bendra 160 800 Eur suma (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 284-285).

2019 m. spalio 15 d. patvarkymu Nr. S-19-5-31063 dėl eksperto skyrimo, skirta turto vertės ekspertizė įkainoti skolininko turtą žemės sklypą, kurio plotas 0,0908 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą- gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 464,96 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 314-315).

2019 m. spalio 29 d. antstolės kontoroje gautas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris parengtas teismo eksperto G. T.. Šiuo ekspertizės aktu žemės sklypo, kurio plotas 0,0908 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą- gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 464,96 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta 196 000,00 Eur. Antstolė gavusi ekspertizės aktą 2019 m. lapkričio 4 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo nustatė vykdymo procese areštuoto turto žemės sklypo ir pastato - gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertę – 196 000,00 Eur (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. l. 342-343).

2020 m. balandžio 10 d. antstolės kontoroje gautas skolininko A. B. prašymas dėl turto vertės peržiūrėjimo ir procesinio termino atnaujinimo (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. 2 t., l. 82-83). Antstolė 2020 m. balandžio 14 d. patvarkymu Nr. S-20-5-15570 atsisakė tenkinti skolininko prašymą (vykd. b. Nr. 0005/17/01749 b. 2 t., l. 113-115). 2020 m. balandžio 20 d. skolininkas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2020 m. balandžio 14 d. patvarkymą Nr. S-20-5-15570 vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/01750 ir įpareigoti antstolę skirti papildomą ekspertizę dėl minėto turto vertės nustatymo.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl papildomos ekspertizės skyrimo ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vertei nustatyti būtinumo. Antstolė nesutinka su papildomos ekspertizės skyrimu motyvuodama tuo, jog tokiu būdu yra vilkinamas išieškojimo procesas, be to, nekilnojamojo turto vertintojas G. T. tinkamai nustatė ginčo turto vertę. Antstolei pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas papildomos ekspertizės būtinumą motyvuoja tuo, jog gauta neobjektyvi turto vertė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra skirtas visų pirma patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Siekiant vykdymo proceso tikslų bei vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyros, areštuotas skolininkui priklausantis turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. antstolė A. R. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-8/2005; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. V. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-161/2007).

Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnis, pagal kurį areštuodamas skolininko (šiuo atveju įkaito davėjo įkeistą turtą), antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju antstolė įvertinusi eksperto nustatytą kainą, atsižvelgdama į rinkoje vyraujančias kainas 2019 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-19-5-33858 nustatė ekspertizės akte nurodytą turto kainą – 196 000 Eur. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį pagrindą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę sudaro motyvuoti išieškotojo ar skolininko prieštaravimai.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, skolininkui ir kitiems vykdymo proceso dalyviams per numatytą terminą nepareiškus prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, antstolei nesant abejonių dėl turto vertės, ji toliau teisėtai tęsė išieškojimo veiksmus. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad apie nustatytą turto vertę vykdymo proceso dalyviai buvo informuoti tinkamai. Pažymėtina, kad antstolė atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl turto vertės peržiūrėjimo, kadangi tam skolininkas nepateikė jokių objektyvių priežasčių, o ekspertizės aktas yra teisėtas, ekspertizė atlikta profesionalų dėl to pagrindo abejoti jo teisėtumu ir juo nesiremti, nustatant turto kainą, nėra. Antstolė gavusi eksperto išvadą neturėjo jokio pagrįsto pagrindo netikėti turto vertinimo išvadoje nurodytu vertinimu ir nustatyta turto kaina. Nors pareiškėjas (skolininkas) nurodo, kad turto kaina atliekant vėlesnę ekspertizę buvo nepagrįstai sumažinta, tačiau teismo vertinimu, antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, kadangi turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. spalio 29 d. turto vertintojo G. T. buvo parengtas žemės sklypo, kurio plotas 0,0908 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą- gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 464,96 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame padaryta išvada, kad žemės sklypo, kurio plotas 0,0908 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato- gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 464,96 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)–vertė 196 000,00 Eur. Ekspertizės akte nustatytos aplinkybės ir pasirinktas turto vertinimo būdas yra motyvuoti, jis parengtas aprašant bei įvertinant individualias turto savybes, pagrindžiant turto rinkos vertės apskaičiavimo metu gautą sumą, vadovaujantis turto vertinimą reglamentuojančiais aktais. Turto vertintojui G. T. atliekant ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, turto rinkos vertę nustatinėjo savo srities profesionalas, turintis specialiųjų žinių ir atitinkamą kvalifikaciją, laikydamasi turto vertinimo principų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5, 8-9 straipsniai) kitų turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų bei metodikų reikalavimų. Ekspertizės akte, yra išvardyti individualūs turto požymiai (Ekspertizės akto 6-9 l.), nurodytas vertinimo užduotis (areštuoto turto rinkos vertės nustatymas), nurodytas turto vertinimo užsakovas (antstolė B. T.), yra detalus vertinamo turto aprašymas (Ekspertizės akto 6-8 l.), pateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas (Ekspertizės akto 17-19 l.), aplinkybės apie užsakovo ir savininko ne (dalyvavimą) turto apžiūroje (nurodyta, kad neskaitant eksperto G. T., turto apžiūroje dalyvavo A. B. (Ekspertizės akto V priedas Apžiūros aktas)), pateikti priedai (ekspertizės objekto nuotraukos, Nekilnojamojo turto registro duomenys ir kt.).

Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį skolininkas ar išieškotojas, susipažinę su ekspertizės išvada, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl (pvz., dėl eksperto asmens, jo kvalifikacijos, ekspertizės procedūros) abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais. Antstolis, susipažinęs ir įvertinęs skolininko ar kreditoriaus pareikštą motyvuotą prieštaravimą, turi motyvuotai išspręsti klausimą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, kad nors šis reikalavimas expressis verbis CPK 682 straipsnio 2 dalyje nenustatytas, jį suponuoja bendrieji vykdymo proceso principai, taip pat antstoliui nustatyta pareiga veikti teisėtai, siekiant kuo geriau patenkinti skolininko bei išieškotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28).

Atkreiptinas dėmesys, kad varžytynėse yra nustatoma tik pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina. Varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, tokių kaip nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus, ir t. t.. Kitaip tariant, tiksli parduodamo daikto vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse. Kadangi turtas parduodamas iš varžytynių, tai, esant didelei paklausai, kaina gali pakilti net daugiau, nei vertintojo buvo nustatyta, ir priešingai, nesant paklausos, turto vertė krinta iki tokios kainos, kuri sudomina pirkėją. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą.

CPK 682 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo, matyti, kad įprastai pakartotinė ar papildoma ekspertizė skiriama antstolio patvarkymu, antstoliui parenkant turto vertintoją ir įpareigojant skolininką įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą pinigines lėšas, reikalingas apmokėti pakartotinės ekspertizės išlaidas.

Iš aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti gali būti skiriama skolininko ar išieškotojo prašymu (CPK 682 straipsnio 2 dalis), taip pat antstolio iniciatyva, kai antstoliui kyla abejonių dėl nustatytos turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė jau buvo atlikta, remiantis 2019 m. spalio 15 d. patvarkymu Nr. S-19-5-31063 dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, taigi antstolei eksperto nustatyta turto vertė nesukėlė abejonių, todėl antstolė neturėjo pagrindo skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę savo iniciatyva. Kaip minėta aukščiau, esant situacijai, kai ekspertizės paskyrimo pagrindas yra ne antstolio abejonės dėl turto vertės, o skolininko prieštaravimai, vienas iš pagrindų, kai antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę, būtų antstolei abejones sukėlę kitokią turto vertę pagrindžiantys skolininko argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Šiuo atveju antstolė nurodo, kad jam nebuvo pateikti duomenys, kurie būtų sukėlę abejones dėl nustatytos turto vertės.

Remiantis išdėstytu, sutiktina su antstole, kad nėra pagrindo išvadai, kad turto vertintojo G. T. 2019 m. spalio 29 d. atliktas žemės sklypo, kurio plotas 0,0908 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato- gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 464,96 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Kadangi ekspertizės aktas yra parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, antstolė juo pagrįstai vadovavosi priimdama 2019 m. lapkričio 4 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo. Teismo nuomone, antstolė, turėdama pareigą parduoti žemės sklypą ir namą už maksimalią galimą rinkos kainą, taip užtikrinant išieškotojų ir skolininko interesus, patikrino turto kainos galimus pasikeitimus, atsižvelgdama į ekonominę situaciją, dabartines rinkos kainas, vadovaudamasi teisėta eksperto išvada. Tokiu būdu, darytina išvada, kad areštuoto turto vertė yra nustatyta pagrįstai ir teisėtai ir duomenų, kuriais remiantis galima būtų paneigti turto vertę byloje nėra.

Nagrinėjamu atveju, sutiktina su antstolės pozicija, kad jai nekilus abejonių dėl nustatytos turto vertės ir atlikto turto vertinimo teisėtumo, pareiga skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę nekyla, taigi antstolė šiuo atveju turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl papildomos ekspertizės skyrimo.

Pažymėtina, kad vykdymo procese ekspertizė skiriama antstolio patvarkymu (CPK 682 straipsnio 1 dalis) ir turi būti atliekama pagal ekspertizei keliamus reikalavimus bei tinkamai įforminama (CPK 216 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą vykdymo procese (CPK 682 straipsnio 6 dalis). Dėl to vykdymo procese bendrosios CPK normos (CPK 212–219 straipsniai), reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, yra taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai.

Teismo praktikoje nustatyta, kad šalių kaip įrodymas pateikta turto vertintojų išvada, gauta ne CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, bet patvirtinanti areštuoto turto rinkos vertę, negali būti ekspertizės aktu (CPK 177 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006).

Analizuojant išdėstytų aplinkybių visumą ir bylos medžiagą, darytina išvada, kad antstolė, vykdydama priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir aplinkybėmis, nėra pagrindo (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291, 510 straipsniais

nutaria:

pareiškėjo A.B. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0005/17/01749, 0005/17/01750, 0005/17/01751 grąžinti antstolei B. T..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Monika Lapukaitė