- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-03
- Bylos Nr.
- e2YT-1649-1194/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“
- Advokatai
- Andrejus Paberalis
viešame teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja I. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja I. G. ir jos brolis G. P. yra J. P. vaikai. J. P. mirė (duomenys neskelbtini). J. P. iki savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). J. P. mirus, visais laidojimo klausimais rūpinosi ir laidojimo išlaidas apmokėjo jo vaikai. J. P. testamento nesudarė, tokiu būdu po jo mirties turto paveldėtojai pagal įstatymą buvo (yra) jo vaikai: dukra I. G. (pareiškėja) ir sūnus G. P.. Po J. P. mirties turto paveldėtojai per įstatymų nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, todėl paveldėjimo byla nebuvo pradėta. J. P. priklauso nekilnojamasis turtas esantis (duomenys neskelbtini): (1) gyvenamasis namas, 66.90 kv.m. bendrojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (2) viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (3) tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (4) daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Norėdama perrašyti šį nekilnojamąjį turtą savo vardu, pareiškėja kreipėsi konsultacijos į notarą. Notaras pareiškėjai išaiškino, kad po J. P. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, terminas palikimui pagal įstatymą priimti yra praleistas ir todėl patarė pareiškėjai kreiptis į teismą. Kartu notaras patvirtino pareiškėjos brolio G. P. pareiškimą dėl atsisakymo paveldėti po savo tėvo J. P. mirties. Kadangi pareiškėjos brolis G. P. atsisakė nuo palikimo, atsiradusio po savo tėvo J. P. mirties, todėl į suinteresuotus asmenis jo neįtraukė. Pareiškėja I. G. iškart po savo tėvo mirties faktiškai kaip palikimą priėmė visą jam priklausantį aukščiau išvardintą nekilnojamąjį turtą ir vertingą kilnojamąjį turtą – buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis, tėvo asmeninius daiktus ir pan. Pareiškėja paėmė kaip palikimą šeimos fotonuotraukas, baldus, indus ir visus kitus namo apyvokos daiktus. Po tėvo mirties pareiškėja pilnai sutvarkė namus, išmetė tėvo rūbus ir kitus jo asmeninius jai nereikalingus daiktus, dalinai pakeitė baldus. Apgyvendino mirusio tėvo name savo motiną, kuri jame gyvena iki šiol. Faktiškai priėmusi palikimą po savo tėvo mirties tvarkė ir prižiūrėjo kaip savą tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą, prisidėjo prie jo visapusiško išlaikymo ir faktiškai išlaiko jį iki šiol. Todėl įsiskolinimo už komunalinius paslaugas ir elektros energiją nėra. Pareiškėja I. G. visą laiką po tėvo mirties laikė save vienintele savo tėvo turto paveldėtoja ir buvo įsitikinusi, jog yra teisėta savo mirusio tėvo turto savininkė. Tokie pareiškėjos I. G. veiksmai patvirtina, kad ji aktyviai dalyvavo priimant savo tėvui priklausantį turtą (palikimą). Patenkinus šį pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, nebus pažeisti kitų asmenų interesai. Kitas vaikas G. P. atsisakė paveldėti po savo tėvo mirties atsiradusį turtą. Todėl kitų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks palikimo priėmimo fakto nustatymas, nėra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau ir VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, yra pradėjęs rinkti informaciją dėl galimybės paveldėti mirusio asmens J. P. turtą, tačiau į notarą suinteresuotas asmuo nėra kreipęsis bei paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdyje palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos mama atsikraustė į turtą gyventi per mėnesį po velionio mirties, atvykus po laidotuvių pareiškėja sutvarkė tą namą, aplinką, kad galėtų ten gyventi jos mama. Ji pati ten negyveno. Ji sutvarkė laidotuvių apeigas, apmokėjo sąskaitas už komunalines paslaugas, sutvarkė namą ir ten apgyvendino savo motiną. Apmokėjimo patvirtinimo už komunalines paslaugas laikotarpiu nuo tėvo mirties 3 mėnesių laikotarpiu neturi, nes praėjo nemažas laiko tarpas. Pareiškėja iš karto po tėvo mirties apmokėjo komunalines paslaugas, o vėliau mokėjo arba ji pati, arba jos mama pareiškėjos pavedimu.
5. Liudytojas D. J. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad jis yra pareiškėjos I. G. brolis (kito tėvo). Žino, kad byla yra dėl palikimo priėmimo fakto. Pareiškėjos tėvas mirė kažkur prieš 6 metus. Po pareiškėjos tėvo mirties liko sodyba ir kažkiek žemės. Po tėvo mirties viską pradėjo tvarkyti sesuo I.. Ji sutvarkė laidotuvių klausimus, namus. Ji iš karto po tėvo mirties ėmėsi tvarkyti sodybą. Šiuo metu sodyboje gyvena pareiškėjos ir jo mama V. J.. Po to, kai I. sutvarkė sodybą, apmokėjo mokesčius, tai apgyvendino toje sodyboje mamą. Iškarto po tėvuko mirties komunalinius mokesčius sumokėjo sesuo I., o vėliau mokėjo mama. Mama iki šiol gyvena toje sodyboje. Pareiškėja taip pat lankosi toje sodyboje. Jam yra žinoma, kad iš karto po tėvo mirties pareiškėja mokėjo komunalinius mokesčius.
6. Liudytoja V. J. apklausta teismo posėdyje parodė, kad ji yra I. G. mama. Kai sugyventinis mirė, dukra I. sumokėjo skolas už komunalines paslaugas, sutvarkė sodybą ir nuo to laiko ten ją (V. J.) apgyvendino. Ji tuo metu su sugyventiniu negyveno, buvo susipykę, gyveno pas sūnų. Kai atėjo gyventi į sodybą, baldai ir buitinė technika ten jau buvo. Ji viskuo naudojasi. Dabar ji pati moka komunalinius mokesčius dukros pavedimu. Sutarčių savo vardu nepersirašė. Dukra atvažiuoja į sodybą. Sūnus irgi dažnai pas ją atvažiuoja. Toje sodyboje gyvena viena.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
7. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
8. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
10. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
11. Pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjos paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėja turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jos paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka ji negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėja nėra pažeidusi įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjos prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
12. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos tėvas J. P., mirė 2018 m. gegužės 13 d. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Česlovo Tomaševičiaus duomenimis, paveldėjimo byla po J. P. mirties, nepradėta. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po J. P. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo – Testamentų registre nėra duomenų apie J. P. įregistruotą testamentą, palikimo priėmimo faktų. 2024 m. liepos 10 d. pareiškimu Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biure G. P. patvirtino, kad po tėvo J. P. mirties palikimo nepriėmė, pretenzijų į palikimą neturi ir ateityje neturės.
13. Bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja po savo tėvo mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėja po tėvo J. P. mirties, rūpinosi minėtu turtu kaip savo – sumokėjo susidariusias skolas už komunalines paslaugas, sutvarkė tiek namą, tiek namo aplinką ir minėtame turte apgyvendino savo motiną V. J.. Minėtu turtu šiuo metu rūpinasi pareiškėjos motina, kadangi ji ten ir gyvena, tačiau pareiškėja dažnai atvažiuoja motinos aplankyti. Komunalinius mokesčius šiuo metu moka pareiškėjos mama, jos pavedimu. Minėti pareiškėjos paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybes, kad pareiškėja po tėvo mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, o būtent: liudytojas D. J. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad po pareiškėjos tėvo mirties viską pradėjo tvarkyti sesuo I. Ji sutvarkė laidotuvių klausimus, namus. Ji iš karto po tėvo mirties ėmėsi tvarkyti sodybą, sumokėjo komunalinius mokesčius, vėliau mokesčius mokėjo V. J.. Pareiškėja taip pat lankosi toje sodyboje. Jam yra žinoma, kad iš karto po tėvo pareiškėjos mirties pareiškėja mokėjo komunalinius mokesčius; liudytoja V. J., apklausta teismo posėdyje, nurodė, kad ji yra I. G. mama. Kai pareiškėjos tėvas mirė, dukra I. sumokėjo skolas už komunalines paslaugas, sutvarkė sodybą ir nuo to laiko ten ją (V. J.) apgyvendino. Kai persikėlė gyventi į sodybą, baldai ir buitinė technika ten jau buvo. Ji viskuo naudojasi. Dabar ji pati moka komunalinius mokesčius dukros pavedimu. Dukra atvažiuoja į sodybą. Suinteresuotas asmuo byloje pareiškėjos ir liudytojų nurodomų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
14. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos tėvui, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
15. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą jo palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.