- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- A15.-5218-1057/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 16.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. 2019-09-23 14.47 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Toyota Auris, valst. Nr (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta 1,01 promilės girtumo, nesilaikė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į stovintį automobilį Citroen Berlingo, valst.nr. (duomenys neskelbtini), taip pat jis pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos. 14.50 val. (duomenys neskelbtini), stabdomas policijos pareigūnų su tarnybine policijos skiriamaisiais ženklais pažymėta transporto priemone, kurioje buvo įjungti specialieji šviesos ir garso signalai, nesustojo kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Didindamas greitį važiavo nereaguodamas į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus sustabdyti transporto priemonę. (duomenys neskelbtini), įvažiavęs į akligatvį buvo sustabdytas ir sulaikytas.
Teismo posėdžio metu V. K. parodė, kad su pažeidimu sutinka. Turėjo dukrą pasiimti iš darželio. Turėjo raktą nuo buto kur gyvena dukros motina (J. Š.). Darželis (duomenys neskelbtini). Paskambino tėvai, ten buvo buitinis konfliktas. Tėvų pensinis amžius, nusprendė važiuoti pas tėvus. Buvo išgėręs. Gėrė kokteilį - Coca Cola su degtine. Paėmė mašiną be savininkės J. Š. leidimo, važiavo ir skubėjo, atsitrenkė, greičio neviršijo. Sakė, kad rašyti protokolą, moteris sakė, kad kviečiam policiją. Su ja 10 minučių kalbėjo. Dokumentų neturėjo, sakė, kad skuba. Sprendimas labai nelogiškas buvo. Kai gaudė policija neatsimena. Atvažiavo, kieme sustojo, tada suprato, ką padarė. Kai į kiemą įvažiavo, matė, kad iš galo policija važiuoja. Garsą berods girdėjo, bet žodžių jokių negirdėjo. Sakė moteriai, kad imkite, sutarsime, paskui surašysime. Savininkė mašinos netoli ten gyvena. Atsitrenkė, išvažiavo iš įvykio vietos. Garso signalą girdėjo, bet nepagalvojo, kad jį vejasi. Draudimas dėl žalos atlyginimo dar nesikreipė.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio vyriausiojo patrulio A. J. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017-09-23 apie 14.47 val. dirbant kartu su vyr.patruliu A. S. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pažymėto namo, susidūrė automobiliai „Toyota Auris“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen Berlingo“, valst.nr. (duomenys neskelbtini). „Toyota“ automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, rado stovintį automobilį „Citroen Berlingo“, valst.nr. (duomenys neskelbtini). Kurio vairuotoja V. M., gim. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad stovint netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos pirmoje eismo juostoje ir laukiant žalio šviesoforo signalo, pajuto stiprų smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad į jos automobilį atsitrenkė „Toyota Auris“, valst.nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio vairuotojo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti ir su juo jos žodžiais tariant nebuvo įmanoma susikalbėti. Kol ji nuėjo į savo automobilį pasiimti dokumentų, šis vairuotojas su automobiliu „Toyota Auris“, valt.nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio vietos link (duomenys neskelbtini) gatvės. Netrukus per radijo ryšį išgirdo, kad autopatrulis V1813 pasišalinusį automobilį „Toyota Auris“, valst.nr (duomenys neskelbtini) pastebėjo ir stabdo (duomenys neskelbtini) ir jis nestoja. Dar po kurio laiko išgirdo, kad jis sustabdytas(duomenys neskelbtini). Taip pat per radijo ryšį išgirdo, kad šio „Toyota Auris“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) yra neblaivus. Eismo įvykis buvo įregistruotas nustatyta tvarka (b. l. 4)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio vyriausiojo patrulio E. K. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019-09-23 dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu E. K., vyriausiąja patrule L. V. (V1813) apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad automobilis „Toyota Auris“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai apsisuko, t. y. važiavo iš pradžių (duomenys neskelbtini) Mažėjančia tvarka, ties (duomenys neskelbtini) apsisuko ir pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) Didėjančia tvarka, o iš galo jo apsisukdamas automobilio (markės bei valst.nr nematė) vairuotojas šūktelėjo, kad minėtas automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalinasi iš eismo įvykio, todėl įjungė mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus stabdė minėtą automobilį, tačiau jis nestojo ir matydamas pareigūnus, pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. (duomenys neskelbtini) įsuko į kiemą ir didindamas greitį važiavo link(duomenys neskelbtini), tuomet pasuko į kairę ties(duomenys neskelbtini), kur stovėjo šiukšlių išvežimo sunkvežimis, kuris trukdė automobilio vairuotojui toliau pasišalinti. Visą persekiojimo laiką minėtas automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pareigūnų matomumo zonoje. „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo V. K. , gim. (duomenys neskelbtini) buvo išlaipintas iš transporto priemonės bei jo ir pareigūnų saugumui buvo panaudotos spec. priemonė- antrankiai. Asmeniui su tarnybiniu alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0450 nustatytas 1,01 neblaivumas. Ant vairuojamos transporto priemonės buvo sugadinti valstybiniai numeriai, priekinis bamperis, variklio dangtis. Buvo surašytas priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, automobilis saugiau nugabentas į saugojimo aikštelę esančią Minsko pl. 21, Vilnius. Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 14.47 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame dalyvavo V. M., gim. (duomenys neskelbtini) su automobiliu „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5)
Iš policijos informacinės sistemos POLIS ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019-09-23 14.47 val. gautas pranešimas, kad į pranešėjos M. automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir pasišalino „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėja laukia vietoje (b. l. 6)
2019-09-23 eismo įvykio vietos schemoje nurodytas transporto priemonių „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 7)
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kokie apgadinimai buvo padaryti transporto priemonėms „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8)
Šalies argumentai
V. M. paaiškinime nurodoma, kad 2019-09-23 apie 14.35 val. vairavo automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini). Stovėdama mašinų spūstyje, sankryžoje (duomenys neskelbtini), degant raudonam šviesoforo signalui, pajuto stiprų smūgį į galą. Išlipus iš mašinos pamatė „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, jis prašė neskambinti policijai ir susitarti, bet pasakė, kad negalima, nes mašina „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso firmai (duomenys neskelbtini). Rado deklaraciją, priėjo prie „Toyota“ vairuotojo ir pasakė, kad jai reikia jo dokumentų, bet vairuotojas pasakė, kad jų neturi ar jam negalima. V. M. pasakė, kad kitaip negali supildyti deklaracijos, nes reikia tiksliai surašyti. Tada „Toyota“ vairuotojas įlipo į mašiną, užsivedė mašiną ir paspaudęs akceleratorių išvažiavo. Paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. „Toyota“ vairuotojo kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti (b. l. 9 iš abiejų pusių).
Automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmatoje matyti, kad automobilio remonto kaina yra 2444,23 Eur (be PVM), 2957,52 Eur (su PVM) (b. l. 10-12).
Šalies argumentai
V. K. paaiškinime nurodoma, kad 2019-09-23 po tėvų skambučio suprato, kad pas tėvus namuose vyksta konfliktas. Nusprendė važiuoti ir juos nuraminti. Prieš tai buvo išgėręs alkoholio. Vairuodamas atsitrenkė į priešais važiuojančią mašiną. Prašė užpildyti draudimui reikalingus dokumentus, automobilio vairuotoja nusprendė kviesti policiją. Nervinė įtampa ir stresas paveikė jo sprendimus ir tolimesnius įvykius. Nusprendė pastatyti mašiną ir pas tėvus važiuoti viešuoju transportu. Vairavo atsargiai. Tada galimai viršijo greitį. Kažkokiu momentu išgirdo policijos sireną, bet negalvojo, kad tai dėl jo. Įvažiavo į gyvenamųjų namų kiemą, pamatė policijos ekipažą iš paskos su garsiniu signalu. Per garsiakalbį policijos pareigūnai nieko nesakė. Sustojo ties šiukšliavežiu. Išėjo iš mašinos, buvo parklupdytas ant žemės ir uždėjo antrankius. Kaltas, kad vairavo ir pasišalino iš įvykio vietos. Apgailestauja (b. l. 13 iš abiejų pusių).
Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0450 duomenų matyti, kad V. K. 2019-09-23 14.56 val. nustatyta 1,01 promilės girtumo (b. l. 14)
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas yra J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15)
Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuoti automobiliai „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jų apgadinimai (b. l. 20-25).
Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį.
Motyvuojamoji dalis
ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Administracinio nusižengimo protokole V. K. veiksmai taip pat buvo kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, numatantį atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Pagal surašyto administracinio nusižengimo protokolo aplinkybes ir bylos medžiagą matyti, kad V. K. yra inkriminuoti tik administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 ir 5 dalyse, todėl, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, V. K. inkriminuotas nusižengimas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį yra šalintinas kaip nepagrįstas ir perteklinis.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio vyriausiojo patrulio A. J. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad eismo įvykis įvyko 2017-09-23, tačiau iš kitų byloje esančių duomenų, t. y. administracinio nusižengimo protokolo, policijos informacinės sistemos POLIS ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko 2019-09-23, todėl teismas tai vertina tai kaip rašymo apsirikimą ir eismo įvykio laiku laiko 2019-09-23.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kyla už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, įrodyta. Tiek teismo posėdyje, tiek savo rašytiniame paaiškinime V. K. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną jis vartojo alkoholį, po ko, būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini), Vilniuje vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį vairuodamas atsitrenkė į priešais prie sankryžos sustojusį automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). „Citroen“ automobilio vairuotoja V. M. patvirtino, kad jos automobilis buvo apgadintas minėtoje vietoje, šie apgadinimai taip pat fiksuoti ir detalizuoti byloje esančiuose papildomuose duomenyse apie eismo įvykį bei fotonuotraukose. Iš byloje esančių alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0450 duomenų matyti, kad V. K. 2019-09-23 14.56 val. buvo nustatyta 1,01 promilės girtumo (b. l. 14). Remiantis aptartų įrodymų visuma, teismas pripažįsta įrodyta, kad tokia V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šiuo atveju V. K. padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių, ji yra 2444, 23 Eur, todėl jo veika atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatytą eismo įvykio sąvoką.
Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys. V. K. neneigė atsitrenkęs į priešais stovintį automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prašė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau vairuotojai kviečiant policiją, jis pripažino, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, tyrimo metu nurodydamas, kad važiavo pas tėvus nuraminti tarp jų vykusį konfliktą. Visa tai bei kitų teismo aptartų įrodymų visuma patvirtina, V. K. veikoje buvus būtinąjį subjektyviosios pusės požymį – tyčios kaltės formą. Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį kyla už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
V. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje įrodyta jo paties parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Byloje ištirta ir įrodyta, kad A. K., atsitrenkęs į priešais sustojusį automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, nereagavo stabdomas uniformuotų policijos pareigūnų su tarnybine policijos skiriamaisiais ženklais pažymėta transporto priemone, didindamas greitį, važiavo toliau nereaguodamas į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus sustabdyti transporto priemonę. Todėl, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje.
Dėl administracinių nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo
Už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmuo (vairuotojas) gali būti baudžiamas nuo dešimt iki dvylikos eurų bauda. Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmeniui (vairuotojui) gali būti skiriama vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų dydžio bauda. Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų bauda. Už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą neturinčiam teisės vairuoti asmeniui gali būti skiriama nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų dydžio bauda.
Skirdamas baudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę (baustas administracine tvarka (b. l. 2-3), baudos sumokėtos, galiojančios. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusižengimus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį – automobilio vairavimas neblaiviam yra laikytinas vienu iš šiurkščiausių KET pažeidimų, taip pat dėl A. K. veiksmų buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui, šiuo atveju firmai (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaip vairuotojas yra atsakingas, buvo geras vairuotojas. Dirbo (duomenys neskelbtini), vežiojo aukšto rango žmones. Alkoholio nevartoja, čia buvo tik sutapimas. Nurodė, kad serga sunkia nepagydoma liga, kad liko gyventi pusė metų, jam šiuo metu taikomas chemoterapinis gydymas, nors tą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Turi tris mažamečius vaikus. Iš SODROS informacinės sistemos duomenų matyti, kad V. K. nedirba nuo (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir A. K. skirti švelnesnes nei atitinkamų ANK sankcijose nurodytas baudas. Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.
Nors A. K. teismo posėdžio metu neprašė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimo dalimis, tačiau teismas, atsižvelgęs į A. K. nurodytas aplinkybes dėl jo sveikatos, į tai, kad asmuo nedirba nuo (duomenys neskelbtini), turi tris mažamečius vaikus, todėl teismas nustato 12 (dvylikos) mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti.
Pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).
Teismų praktikoje pažymima, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).
Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, kad A. K. ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini), kur vežiojo aukšto rango pareigūnus (iš A. K. žodžių), per visą šį laikotarpį buvo baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų 2018 metais, bauda sumokėta, dėl kitų administracinių nusižengimų baustas taip pat 2018 metais, bauda sumokėta, kitų administracinių nusižengimų, be šio nagrinėjamo, nebuvo. Byloje nustatyta viena A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar kitokių jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir A. K. skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą mažesniam nei minimaliam ANK 423 straipsnio 4 dalyje bei ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui – 2 metams 6 mėnesiams. Atsižvelgiant į A. K. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 423 straipsnio 4 dalyje ir ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus terminas, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.
Pagal ANK 423 straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Pagal ANK 426 straipsnio 8 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Kaip matyti iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo, automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra A. K. nuosavybė. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės nenustatytos, todėl nėra pagrindo taikyti turto konfiskavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 32, 38 straipsniais, 635, 636 straipsniais,
nutaria:
pripažinti V. K. (V. K.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam 1000 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti atėmimu 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be transporto priemonės konfiskavimo.
Pripažinti V. K. (V. K.) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam 1000 eurų dydžio baudą.
Pripažinti V. K. (V. K.) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam 800 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti atėmimu 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu paskirtas baudas subendrinti ir skirti galutinę 1000 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti atėmimu 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, V. K. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per 1 (vienerių) metų laikotarpį.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105988257.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.