Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus (toliau – VDI) atstovui M. G.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., jo atstovei advokato padėjėjai V. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vykdančio A. V. individualią veiklą, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V., vykdantis individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, būdamas darbdaviu – fiziniu asmeniu, turinčiu teisnumą ir veiksnumą, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, 2018 m. gegužės 25 d. leido dirbti statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Ž. V. ir S. J. pagalbinių darbuotojų darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai, t. y. minėtoje statybvietėje montavo gyvenamojo namo pamatų blokus, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie darbo sutarties sudarymą. Tokiais veiksmais asmuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

VDI atstovas M. G. teismo posėdžio metu nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kokios nurodytos administracinio nusižengimo protokole. Papildomai paaiškino, kad pats dalyvavo statybvietės inspektavime, matėsi, kad joje vyksta statybų darbai – klojami namo pamatai, stovėjo kranas. Ž. V. ir S. J. buvo apklausti apie tai, ką dirba, kokias funkcijas atlieka, kas yra darbdavys, koks sutartas darbo užmokestis, kokie darbo įrankiai jiems išduoti ir kita. Apklausiant pagal instrukcijas uždavė reikiamus klausimus, pagal kuriuos Ž. V., S. J. ir A. V. pateikė rašytinius paaiškinimus. Ž. V., S. J. paaiškino, kad pagal darbo biržos siuntimą pirma diena dirba pagalbinių darbininkų darbus, kuriuos pradėjo 08.00 val. Buvo susitarę, kad gaus 2 eurų už vieną valandą darbo užmokestį. Patikrinimo metu jokia pinigų suma jiems dar nebuvo sumokėta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad viskas įvyko dėl nežinojimo, nesusikalbėjimo tarp jo, darbo biržos darbuotojų ir darbo biržos jam siųstų asmenų. Telefonu kreipėsi į darbo biržą prašydamas, kad padėtų surasti darbuotojų. Darbo biržą informavo, kad jis pats dirba pagal individualios veiklos pažymą, vykdo statybų techninę priežiūrą. Darbo birža jam atsiuntė keturis žmones, iš kurių du nerodė visiškai jokio noro dirbti. Kiti du žmonės, t. y. Ž. V., S. J. jam tiko. Su minėtais asmenimis vakare, prieš VDI atliktą patikrinimą, susitiko mieste. Pasiūlė jiems atvažiuoti į objektą, kadangi vietoje paprasčiau viską paaiškinti. Ryte, apie 08.00-09.00 val., visi susitiko objekte. Skyrė 10-15 min. pokalbiui su atvykusiais darbuotojais. Jiems pasakė, kad dirbs su individualios veiklos pažyma, pradžioje darbo užmokestis bus 2 Eur už vieną valandą. Tokį darbo užmokesčio dydį buvo suderinęs su užsakovu. Nepranešęs į statybvietę atvyko užsakovas, kuris netikėtai kelioms valandoms gavo kraną ir paklausė, ar jie negalėtų sumontuoti blokus. Atsakė, kad negalės to padaryti, kadangi Ž. V., S. J. dar neturi individualios veiklos pažymėjimų, be to, nežino kaip asmenys geba dirbti. Pradėjo su užsakovu pamatus montuoti dviese. Po to Ž. V. ir S. J. padėjo sumontuoti kelis blokus- jiems davė šalmus dėl darbų saugos. VDI atlikto patikrinimo metu tikrai niekas nedirbo, vyko tik paaiškinimai apie darbą. Tik iš VDI inspektoriaus išgirdo, kad jis yra darbdavys. Visą laiką įsivaizdavo, kad su visais žmonėmis dirbs lygiomis teisėmis pagal individualios veiklos pažymą. Niekada nieko bendro su samdomais darbuotojais neturėjo, todėl neturi visiškai jokios patirties. Jo paaiškinime nurodyti teiginiai buvo padiktuoti VDI atstovų.

L. Ž. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gegužės 25 d. atvažiavo į statybvietę pagal darbo biržos siuntimą. Rašytinėje rekomendacijoje buvo nurodyta, kad įsidarbintų pas A. V.. Su A. V. kalbėjo telefonu tą pačią dieną, kai gavo rekomendaciją (ją gavo maždaug dieną prieš VDI patikrinimą). 2018 m. gegužės 24 d. susitikęs su A. V. kalbėjo, kad jam reikalinga individualios veiklos pažyma, tačiau jis A. V. pasakė, kad tokios neturi. Taip pat kalbėjo apie darbo užmokestį – 2 Eur už vieną valandą. 2018 m. gegužės 25 d. atvažiavo į objektą, nes norėjo paduoti A. V. darbo biržos rekomendaciją. A. V. su juo ir S. J. ten tik viską aptarė, t. y. kaip dirbti, su kokiais įrankiais ir t. t. , taip pat jis pats kartu su A. V. uždėjo du blokus. Dirbant naudojo A. V. duotus įrankius- kelnę, kastuvą ir plaktuką, taip pat A. V. buvo davęs šalmus. Darbo sutarties nepasirašė, A. V. nelaikė darbdaviu. Už darbą sumokėjo užsakovas tą pačią dieną, už kelias valandas gavo 4 Eur.

L. S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad turėjo darbo biržos raštą (registracijos lapelį), kuriame buvo nurodyti jo duomenys, darbdavys, nuo kada iki kada patikrinamas tinkamumas darbui ir t. t. 2018 m. gegužės 24 d., vakare, mieste susitiko su A. V., kadangi reikėjo užpildyti darbo biržoje duotą lapą. Lape reikėjo užpildyti grafą, kurioje reikėjo nurodyti datą nuo kada jis atvyksta, šią grafą pildė A. V.. Su A. V. tuo metu apie atlyginimą nekalbėjo. A. V. žodžiu nurodė vietą, į kurią reikės nuvykti. Kitą dieną nuvyko į nurodytą objektą. Kai atvyko, turėjo darbo aprangą. A. V. nurodė kokie darbai vyks, t. y., kad bus klojami pamatiniai blokai, parodė įrankius. A. V. sakė, kad bus mokama 2 Eur už vieną valandą. Pats A. V. sudėjo tris pamatus. Jis (S. J.) pasakė, kad jam šis darbas atrodo nesudėtingas, todėl A. V. pasiūlė pabandyti sudėti jam pačiam. Jis sutiko – pastatytė vieną bloką, užlygino „siūles, į betono maišyklę nešė vandens, metė žvyrą. A. V. davė kelnę, kastuvą. 2018 m. gegužės 25 d. po VDI patikrinimo kalbėjo, kad jeigu jam ir A. V. viskas tiks, jis dirbs pagal individualią veiklą. Dėl darbo kalbėjo tik su A. V.. Galvojo, kad darbdavys bus A. V. . Darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Jo rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės yra teisingos.

Nelegalaus darbo patikrinimo akte Nr. NDA 1007-0108 nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog A. V., vykdantis individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, būdamas darbdaviu – fiziniu asmeniu, turinčiu teisnumą ir veiksnumą, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, 2018 m. gegužės 25 dieną leido dirbti statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Ž. V. ir S. J. pagalbinių darbuotojų darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai, minėtoje statybvietėje, montavo gyvenamojo namo pamatų blokus teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV apie darbo sutarties sudarymą (b. l. 6–7).

VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatuose parašyta, kad A. V. vykdo individualią veiką (b. l. 8).

Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. 558164 nurodyta, kad A. V. nuo 2006 m. sausio 11 d. vykdo šią individualią veiką: gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos (b. l. 9).

Kvalifikacijos atestatuose nurodyta, kad A. V. suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, suteikta teisė eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas (b. l. 11–12).

Marijampolės teritorinės darbo biržos Marijampolės skyriaus pasiūlyme įsidarbinti nurodyta, kad darbdavys yra A. V., darbo birža siūlo įdarbinti Ž. V. (b. l. 13).

Marijampolės teritorinės darbo biržos Marijampolės skyriaus pasiūlyme įsidarbinti nurodyta, kad darbdavys yra A. V., darbo birža siūlo įdarbinti S. J. (b. l. 14).

Fotolentelėje užfiksuotas statybvietės, esančios J. G. g. 73, Marijampolėje, 2018 m. gegužės 25 d., 11.02–11.40 val., vaizdas (b. l. 15–17).

2018-05-22 Paslaugų sutartyje nurodyta, kad A. V. įsipareigojo atlikti J. L. pamatų blokų montavimą ir monolitinių ruožų betonavimą adresu (duomenys neskelbtini)už bendrą 830 eurų atlygį ( b. l. 19).

Darbingumo lygio pažymos Nr. 0820526 kopijoje ir neįgaliojo pažymėjimo kopijoje nurodyta, kad A. V. turi 30 procentų darbingumo lygį (b. l. 31–32).

VSDFV Marijampolės skyriaus pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZI-1507 laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. nurodyta, kad A. V. išmokėta nuo 195 Eur iki 397,50 Eur sumos (b. l. 34).

VSDFV Marijampolės skyriaus pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZI-1505 laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 27 d. nurodyta, kad A. V. išmokėta nuo 208,53 Eur iki 213,55 Eur sumos (b. l. 35).

VSDFV Marijampolės skyriaus pažymoje dėl bedarbio registravimo laikotarpių Nr. P18-2018-421 nurodyta, kad A. V. darbo biržoje registruota 2017 m. vasario 20 d., darbo paieška nutraukta 2018 m. liepos 12 d. (b. l. 38).

Marijampolės teritorinės darbo biržos Marijampolės skyriaus rašte ‚Dėl tarpininkavimo įdarbinant paslaugos“ nurodyta, kad A. V. į Marijampolės teritorinės darbo biržos Marijampolės skyrių kreipėsi dėl darbuotojų du kartus: 2018 m. gegužės 14 d. paskambinęs telefonu ir atvykęs į darbo biržą birželio pradžioje. 2018 m. gegužės 14 d. A. V. paskambinęs informavo, kad turi didelę patirtį statybose, dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ir prašė tarpininkauti ieškant darbuotojų prie statybų. Darbo birža užregistravo A. V. kaip darbdavį ir registravo laisvą darbo vietą. Pas darbdavį buvo nukreipti 4 ieškantys darbo asmenys: Ž. V., S. J., G. K., D. S.. 2 ieškantys darbo asmenys – Ž. V. ir S. J. buvo pakviesti dalyvauti tolimesnėje atrankoje iki 2018 m. gegužės 31 d. ir planuojama įdarbinimo data nuo 2018 m. birželio 1 d., ką pasiūlymuose įsidarbinti pažymėjo pats darbdavys. Darbdavys pasiūlė asmenims vykdyti veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Ž. V. sutiko ir nuo 2018 m. birželio 5 d. įsigijo individualios veiklos pažymą. S. J. tokios darbo sąlygos netenkino ir jis atsisakė įsigyti individualios veiklos pažymą (b. l. 39).

Metinėje pajamų deklaracijoje deklaruotos A. V. gautos pajamos per 2016 m. (b. l. 40–43­).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 Eur. Ši teisės norma yra blanketinė ir nusiunčia į kitą norminį aktą, kuris nustato nelegalaus darbo sąvoką.

Nusižengimo padarymo metu nelegalaus darbo sąvoką reglamentavo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, jog nelegaliu darbu laikoma fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu (pagal dabar galiojančio ANK 95 straipsnį), o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-132-557/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-172-309/2017 ir kt.).

Kaip minėta, pirmasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – realus asmens darbas. Byloje esantys duomenys (paties administracinėn atsakomybėn asmens A. V., liudytojų Ž. V. ir S. J. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, minėtų asmenų rašytiniai paaiškinimai, administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, fotolentelė) neabejotinai įrodo, jog 2018 m. gegužės 25 d. statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Ž. V. ir S. J. dirbo pagalbinių darbuotojų darbą –montavo gyvenamojo namo pamatų blokus.

Antrasis elementas – darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai).

Vertinant, ar šioje byloje yra analizuojamas nelegalaus darbo požymis, visų pirma, reikia nustatyti, ar buvo A. V. ir Ž. V. bei S. J. susitarimas. A. V. teigia, jog jis nesitarė su minėtais asmenimis, į statybvietę pasikvietė juos, kad asmenys tik pasižiūrėtų kaip vyksta statybos procesas. Teismas tokį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginį vertina kaip gynybinę poziciją ir siekį išvengti administracinės atsakomybės. Be to, teismas pažymi, kad vadovaujantis nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra būtent pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, kadangi nelegaliai dirbę asmenys teisminio nagrinėjimo metu dažnai pakeičia parodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012 ir kt.). Taigi šiuo atveju teismas neabejoja, kad pirminiuose paaiškinimuose Ž. V. ir S. J. teisingai nurodė esmines susitarimo dėl darbo sąlygų ir pobūdžio detales. Tai, kad paaiškinimai pateikti nedarant jokios įtakos, atsakant į standartinius klausimus patvirtino institucijos atstovas teismo posėdžio metu.

Kaip minėta, antrąjį objektyvųjį nelegalaus darbo elementą (darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius) apibūdina tokie dalykai kaip asmens dirbimas paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei dirbimas atlygintinai. Byloje esantys duomenys (administracinėn atsakomybėn asmens A. V., liudytojų Ž. V. ir S. J. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, minėtų asmenų rašytiniai paaiškinimai, administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, fotolentelė) patvirtina, jog Ž. V. ir S. J. dirbo naudodamiesi darbdaviui priklausančiais darbo įrankiais, jo vadovaujami. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog asmenys dirbo paklusdami darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Byloje esantys minėti įrodymai taip pat patvirtina ir tai, jog Ž. V. ir S. J. buvo informuoti, jog gaus 2 Eur už vieną valandą darbo užmokestį, t. y. buvo susitarta dėl darbo atlygintunumo.

Trečiasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog 2018 m. gegužės 25 d. statybvietėje, esančioje J. G. g. 73, Marijampolėje, Ž. V. ir S. J. dirbo pagalbinių darbuotojų darbą –montavo gyvenamojo namo pamatų blokus nesudarę rašytinės darbo sutarties ar neturėdami individualios veiklos pažymos bei nepranešus SODRAI apie jų įdarbinimą.

Paslaugų sutartis patvirtina, kad Ž. V. ir S. J. dirbo A. V. naudai, kadangi sutartį dėl atlygintinio šių darbų atlikimo su užsakovu buvo sudaręs būtent tik A. V., o ne visi dirbę asmenys.

Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina ne tik objektyviuosius, tačiau ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius, o būtent tai, kad A. V. neužtikrino, kad nebūtų vykdomas nelegalus darbas. Toks neveikimas, nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė, vadovaujantis teismų praktika, yra pakankamas pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-704/2012 ir kt.)

Taigi, teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti byloje esančiais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymius.

A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, jog nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias įstatymų nuostatas, todėl ANK už šio nusižengimo padarymą numatyta viena iš didžiausių baudų. A. V. leido dirbti nelegalų darbą dviems asmenims, tačiau nėra nustatyta, kad nelegalus darbas truko ilgą laiką. Anksčiau asmuo nėra baustas. Nustatyta viena atsakomybe lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, nelegalaus darbo trukmę, A. V. asmenybę, jam skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos minimume piniginė bauda – 1000 Eur. Atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, baudos mokėjimas išdėstomas 20 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui, pirmosios įmokos terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 50 Eur (penkiasdešimt eurų).

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti mokama į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 18084112335.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarimo kopijas siųsti A. V., VDI.