Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-14-390/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-09
Bylos Nr.: e2A-14-390/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
Ieškovas: R. P.
Atsakovas: A. M., B. M.
Trečiasis asmuo: S. V., G. V., M. R.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-14-390/2025Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00643-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1(S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo, veikiančio Klaipėdos apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams A. M., B. M. dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo ir pagal atsakovų A. M., B. M. priešieškinį ieškovui R. P. dėl teisės atlikti statybos darbus be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys S. V., G. V., M. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. P. ieškiniu prašė pripažinti atsakovų veiksmus - trukdančius bendraturčiams naudotis nekilnojamuoju daiktu:

Šalies argumentai

1.1. bendro naudojimo patalpomis koridoriumi, žymėjimas plane: 1-1, 9.61 kv. m. ploto, sanitariniu mazgu, žymėjimas plane: 1-14, 2.65 kv. m. ir sanitariniu mazgu, žymėjimas plane: 1-16, 3,73 kv. m., esančių (duomenys neskelbtini) be papildomų trukdžių (vizualinės taršos, sumažinto patalpų aukščio, padidinto pro konstrukcijas kylančio triukšmo) bei buto Nr. 4 durų, kurios atsidarydamos į išorę blokuoja buto Nr. 3 duris, įrengimą - neteisėtais;

1.2. įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą pašalinti nekilnojamojo daikto valdymo teisės pažeidimus, grąžinant daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, pašalinant per bendro naudojimo patalpas: koridorių, žymėjimas plane: 1-1, sanitarinį mazgą, žymėjimas plane: 1-14, sanitarinį mazgą, žymėjimas plane: 1-16 nutiestas komunikacijas, reikalingas atsakovams įsirengti sanitarinį mazgą bute Nr. 4 bei pakeičiant buto Nr. 4 durų atsidarymo kryptį taip, kad jos neblokuotų buto Nr. 3 durų.

2. Nurodė, kad atsakovai jiems priklausančiame bute Nr. 4 įsirengė atskirą sanitarinį mazgą. Darbai atlikti pagal projektuotojo A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašas“ (toliau - Projektas). Visos sanitariniam mazgui reikalingos komunikacijos (vandentiekio, nuotekų ir ventiliacijos vamzdžiai) yra tiesiamos per bendrąja daline nuosavybės teise valdomus objektus: bendrą koridorių (1-1), bendrą sanitarinį mazgą (1-14,) bendrą sanitarinį mazgą (1-16). Komunikacijos kerta sienas. Ieškovas jokia forma neišreiškė sutikimo dėl statybos darbų bendrose patalpose atlikimo, todėl atsakovai tokiais savavališkais statybos darbais pažeidė ieškovo kaip bendraturčio teises, kadangi ortakių vamzdis eina per visą bendro koridoriaus (1-1) viršutinę sieną, tada pereina į patalpą sanitarinį mazgą (1-14, 1-16) ir išvedamas į lauką. Ortakių vamzdis yra paliktas netvarkingas, vizualiai mažina, nepriimtinas. Be to, dėl atsakovų sumontuotų vamzdžių kyla triukšmo lygis per pastato konstrukcijas. Atsakovai 2023 m. balandžio 13 d. pateikė atsakymą į ieškovų pretenziją, kuriame nurodė, kad yra gavę rašytinius daugumos patalpų bendraturčių sutikimus darbams atlikti, tačiau jų nepateikė. Ieškovas kreipėsi į teismo ekspertą D. K. dėl statybos darbų objekte patikrinimo, kuris pateikė atsakymus, kad darbai atlikti nesilaikant Projekto. ). Juo labiau, atsakovai nuotekų vamzdžius prisijungė prie įsiteisėjusiu teismo sprendimu savavališka statyba pripažinto vamzdyno, kurį turi pašalinti ieškovas (civilinės bylos Nr. e2A-118-459/2021).

3. Atsakovai A. M., B. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jų atmesti.

4. Nurodė, pagal Projektą atsakovai bendrojo naudojimo patalpose - koridoriuje (1-1) bei sanitarinio mazgo patalpose (1-14, 1-16) vykdė šiuos remonto darbus: į butą Nr. 4 buvo atvesta šalto vandentiekio linija daugiasluoksniu plastikiniu vamzdžiu, prisijungiant esamos pastato vandentiekio sistemos; įrengtas nuotekų vamzdis po bendro naudojimo patalpos (1-1) grindimis, prisijungiant prie esamos pastato nuotekų sistemos; įrengtas buitinis sieninis ventiliatorius, kuriuo ištraukiamas oras yra šalinamas per gofruotą skardos vamzdį, įrengtą patalpų (1-1, 1-14 ir 1-16) palubėje bei patalpoje 1-16 kertant pastato išorinę sieną. Visi bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai, išskyrus ieškovą, yra davę rašytinius sutikimus atsakovams vykdyti paprastojo remonto darbus pagal Projektą. Ieškovas tik deklaratyviai įrodinėja, kad jo teisės pažeistos, tai yra vizualinė tarša (vizualiai sumažėjęs patalpos aukštingumas), padidėjęs triukšmo lygis. Durų montavimo konstrukcija yra autentiška, pakeista nebuvo, palikta pagal pradinį statinio projektą.

5. Atsakovai priešieškiniu prašė: 1) pripažinti atsakovams teisę atlikti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus pagal projektuotojo A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašą“ be bendraturčio R. P. sutikimo; 2) priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad ieškovo atsisakymas duoti sutikimą minėtiems darbams atlikti yra nepagrįstas. Ieškinio reikalavimo tenkinimas nulemtų didelius netekimus atsakovams, kurie negalėdami naudotis jau įrengtu sanitariniu mazgu, patirtų reikšmingus finansinius nuostolius.

7. Ieškovas su atsakovų priešieškiniu nesutiko.

8. Nurodė, kad ieškovo nesutikimas dėl atsakovų bendrojoje dalinėje nuosavybėje atliktų remonto darbų yra motyvuotas, t. y. pagrįstas objektyviais įrodymais byloje. Priešieškinio tenkinimas neatitiktų jokių teisingumo, protingumo kriterijų, kadangi pripažinus atsakovams teisę be bendraturčio (ieškovo) atlikti remonto darbus, tokių darbų rezultatas ir toliau pažeistų ieškovo teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimas

9. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. V., G. V., M. R. teismo posėdžiuose nedalyvavo, atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2024 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Pripažino atsakovams teisę atlikti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus pagal projektuotojo A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašą“ be bendraturčio R. P. sutikimo. Priteisė iš ieškovo lygiomis dalimis atsakovams po 1 979,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nurodė, kad R. P., A. M., B. M. ir tretieji asmenys S. V., G. V. bei M. R. yra nekilnojamojo daikto - pastato, esančio (duomenys neskelbtini) - dalies bendraturčiai. Ieškovui priklauso 7/34 dalys ginčo patalpos (1-1) bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovams - 13/34 dalys, trečiajam asmeniui S. V. - 6/34 dalys, taip pat, jai ir jos sutuoktiniui trečiajam asmeniu G. V. priklauso 4/34 dalys ginčo patalpos bendrojoje dalinėje nuosavybėje, trečiajam asmeniui M. R. - 4/34 dalys; ieškovui priklauso 4/17 dalys ginčo patalpos (1-14) bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovams - 6/17 dalys, trečiajam asmeniui S. V. - 3/17 dalys, taip pat, S. V. ir jos sutuoktiniui trečiajam asmeniui G. V. priklauso 2/17 dalys ginčo patalpos bendrojoje dalinėje nuosavybėje, trečiajam asmeniui M. R. - 2/17 dalys; ieškovui priklauso 8/19 dalys ginčo patalpos (1-16) bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovams - 9/19 dalys, trečiajam asmeniui S. V. - 2/19 dalys.

12. Pagal Projektą, atsakovai bendrojo naudojimo patalpose - koridoriuje (1-1) bei sanitarinio mazgo patalpose (1-14, 1-16) vykdė šiuos remonto darbus: į butą Nr. 4 buvo atvesta šalto vandentiekio linija daugiasluoksniu plastikiniu vamzdžiu, prisijungiant prie esamos pastato vandentiekio sistemos, įrengtas nuotekų vamzdis po bendro naudojimo patalpos (1-1) grindimis, prisijungiant prie esamos pastato nuotekų sistemos, įrengtas buitinis sieninis ventiliatorius, kuriuo ištraukiamas oras yra šalinamas per gofruotą skardos vamzdį, įrengtą patalpų (1-1, 1-14 ir 1-16) palubėje bei patalpoje 1-16 kertant pastato išorinę sieną.

Dėl ieškinio

13. Teismas pažymėjo, kad ieškinys turi mišrų teisinį pagrindą, nes jo pirmasis reikalavimas kvalifikuotinas kaip negatorinis ieškinys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4,98 straipsnis), o antrasis - kaip ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (CK 4,103 straipsnio 1-2 dalys).

Šalies argumentai

14. Ieškovas nurodė, kad jo kaip bendro naudojimo patalpų bendraturčio teisės pažeidžiamos dėl dviejų priežasčių, tai yra vizualinė tarša, vizualiai sumažėjęs patalpos aukštingumas ir padidėjęs triukšmo lygis. Teismas nurodė, kad be ieškovo paaiškinimų apie jo pažeidžiamas teises, ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kad jo teisės yra pažeistos. Ieškovas taip pat nurodė, kad nėra atlikti būtini apdailos darbai, atstatant patalpas į buvusią iki remonto darbų pradžios padėtį, pvz., ortakių vamzdis paliktas netvarkingas. Tačiau teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad darbai yra baigti, palikti darbų trūkumai yra ištaisyti.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas taip pat nepagrįstais laikė ieškovo teiginius, kad atsakovai sanitarinio mazgo įrengimui reikalingus nuotekų tinklus prijungė prie to nuotekų vamzdžio, kurį turi pašalinti ieškovas.

16. Ieškovas ir atsakovai bylos nagrinėjimo metu skirtingai skaičiavo bendrasavininkų balsus. Teismas nurodė, kad atsakovai dėl bendro naudojimo patalpų, pažymėtų plane 1-1 ir 1-14 turi daugumos bendraturčių pritarimą, todėl dėl šios aplinkybės, ginčo nekilo. Tačiau bendrojo naudojimo objektas, dėl kuriame atliktų darbų kilo teisinis ginčas, yra patalpa, plane žymima 1-16, kuri priklauso konkretiems bendraturčiams, dalinėje nuosavybėje yra aiškiai nustatytos ir viešajame registre įregistruotos bendraturčių nuosavybės dalys, todėl teismo nuomone, tai nėra bendrojo naudojimo objektas, kuris turi būti suprantamas CK 4.85 straipsnio prasme, o daiktas, kuris yra valdomas bendrosios nuosavybės teise, sprendimai dėl kurio valdymo turi būti priimami CK 4.75 straipsnyje nurodyta tvarka. Sprendimus dėl bendro naudojimo patalpos valdymo turi teisę priimti tik daikto savininkai, t. y. konkretaus daikto – šiuo atveju patalpos sanitarinio mazgo, plane žymimo indeksu 1-16, bendraturčiai. Patalpoje Nr. 1-16, dėl kurios bendraturčių balsai pasiskirstė vienodai (du prieš du) buvo atlikti darbai: palubėse išvestas ventiliacinis vamzdis ir padaryta ventiliacinė anga, kurie tinkamai sutvarkyti. Atsakovai byloje pateikė priešieškinį, prašydami leisti be ieškovo sutikimo įteisinti atliktus paprastojo remonto darbus, todėl dėl savavališkos statybos pasekmių teismas pasisakė nagrinėdamas priešieškinio reikalavimus.

17. Teismo vertinimu, vieno iš bendraturčio nesutikimas atliktiems paprastojo remonto darbams, kurie ieškovo teisių nepažeidžia, šiuo atveju nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovo kaip bendraturčio teisės yra pažeistos, todėl ieškinį atmetė.

Dėl priešieškinio

18. Teismas nurodė, kad atsakovai yra pateikę ieškovui Projektą, todėl ieškovui buvo suprantama paprastojo remonto darbų apimtis ir pobūdis. Kadangi ieškovas buvo tinkamai supažindintas su ketinamais vykdyti paprastojo remonto darbais, todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, kad atlikti paprastojo remonto darbai iš esmės pažeidė jo teises bei teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis).

19. Teismas nusprendė, kad ieškovo argumentai dėl atsisakymo pripažinti atsakovams teisę atlikti paprastojo remonto darbus pagal Projektą yra nepagrįsti, formalūs.

20. Teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovų, kaip bendraturčių, interesus, vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo, interesų derinimo ir pusiausvyros principais, nusprendė kad priešieškinis pagrįstas, todėl tenkino.

21. Teismas atsakovams iš ieškovo priteisė 3 959 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Apelianto nesutikimas dėl atsakovų bendrojoje dalinėje nuosavybėje atliktų remonto darbų yra motyvuotas. Nors teismas nurodė, kad apelianto teisės pažeidžiamos dėl dviejų priežasčių, t. y. vizualinė tarša, vizualiai sumažusiu patalpos aukštingumu ir padidėjusiu triukšmo lygiu, tačiau apeliantas dar dublike papildė savo pažeistų teisių apimtį, nurodydamas, kad inžinerinių tinklų išvedžiojimas mažina daikto ekonominę vertę, dėl tokių statybos darbų bendro naudojimo patalpose sumažėjo krentančios šviesos į tolimesnius koridoriaus taškus lygis dėl įrengto prie lubų ortakio ir sieninio ventiliatoriaus, taip pat nurodė, kad esama ventiliacija įrengta nesilaikant Projekte numatytų sprendinių - nėra atbulinio vožtuvo. Atsakovai dar 2023 m. birželio 23 d. atsiliepime tvirtino visišką darbų atlikimo, jų defektų ištaisymo ir atitikimo Projektui faktą, tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, kad jie atlikti po 2024 m. kovo 13 d. vykusio teismo posėdžio. Iš sprendimo visiškai nėra aišku, kaip teismas vertino aplinkybę, kad vis tik atsakovų naujai įrengtos Buto Nr. 4 durys atsidaro į išorę, nors Projekte jų atsidarymo kryptis nurodyta į vidų. Vertinimo išvadoje buvo aiškiai nurodyta, kad pagal pateiktą Projektą numatyta, jog buto įėjimo durys turi atsidaryti į vidinę buto patalpų pusę, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Apelianto vertinimu, naujai įrengtos durys neatitinka priešgaisrinių reikalavimų. Apeliantas teigė, kad koridoriuje (1-1) atsakovų įrengtas lubų ortakis ir ventiliatorius užstoja naktinės lempos šviesą, kas reiškia, kad ji nuo judesio, kol iki jos tiesiogiai nėra nueita - neužsidega. Teismas vertino tik dalį atsakovų pateikto vaizdo įraše fiksuotų aplinkybių. Antroje video medžiagos dalyje, kuomet einama nuo koridoriaus (1-4) tolimiausio taško, šviestuvas sureaguoja tik tada, kai tiesiogiai yra prieinama po juo. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir dėl jų nieko nepasisakė, todėl nepagrįstai priėjo išvados, kad toks ortakio įrengimas nepažeidžia apelianto teisių.

Žemesnės instancijos teismas

22.2. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-118-459/2021 Apeliantas buvo įpareigotas pašalinti atliktų darbų padarinius, grąžinant daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį ir įpareigojo Apeliantą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje patalpoje - koridoriuje, pažymėtame plane 1-4, pašalinti savavališkai atliktus darbus, t. y. pašalinti įrengtą pertvarą ir atitvertoje patalpos dalyje pašalinti įrengtą sanitarinį mazgą ir su juo susijusius vandentiekio ir nuotekų tinklus. Tačiau atsakovai sanitarinio mazgo įrengimui reikalingus nuotekų tinklus prijungė prie to kanalizacijos vamzdžio, kurį turi pašalinti apeliantas. Atsakovas elgiasi nesąžiningai ir nelygiateisiškai, kadangi viena vertus, atsakovas reikalauja apeliantą juos pašalinti, deda aktyvias pastangas ir kreipiasi į antstolį dėl priverstinio vykdymo, vėliau, apeliantui nurodžius, kad jis negali pašalinti nuotekų tinklų, nes prie jų yra prisijungęs atsakovas, jis jau nurodo, kad gali likti. Teismas visiškai nevertino apelianto nurodytų argumentų ir ankstesnėje civilinėje byloje Nr. e2A-118-459/2021 konstatuotų aplinkybių.

22.3. Atsakovas vietoje to, kad pasinaudotų alternatyvia galimybe - gautų statybą leidžiantį dokumentą ir vestų ventiliacijos vamzdžius per savo butą Nr. 4 į lauką, nedarant neteisėtos intervencijos į bendra daline nuosavybės teise valdomą turtą, mažinant bendraturčio teisių pažeidimų apimtį, išvengiant ginčų tarp bendrasavininkų tiek dabar, tiek ateityje, pasirinko nepaisyti kitų asmenų teisių, išimtinai tenkinti tik savo interesus. Vien aplinkybė, kad atsakovai galėjo priimti kitokius sprendimus, kurie mažintų sutikimo nedavusio bendraturčio teisių ir teisėtų interesų pažeidimo apimtį, nors ir patiriant papildomų investicijų ir/ar laiko sąnaudų, kad gauti statybą leidžiantį dokumentą, jau sudarė savarankišką pagrindą Apelianto ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

22.4. Pažymi, kad tiek patalpa (1-16), tiek patalpos (1-1, 1-14) yra priskirtos konkretiems Pastato pirmo aukšto bendraturčiams, dalinėje nuosavybėje yra aiškiai nustatytos ir viešajame registre įregistruotos bendraturčių nuosavybės dalys. Patalpų (1-1 ir 1-14) bendraturčiai yra Buto Nr. 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 savininkai. Patalpų (1-16) - Buto Nr. 1, 2, 3, 4 savininkai. Todėl esant tapačioms aplinkybės, teismas skirtingai vertino sprendimų priėmimo tvarką, taikydamas skirtingus straipsnius. Jeigu teismas vertina, kad patalpa (1-16) nėra bendro naudojimo objektas, kuris turi būti suprantamas CK 4.85 straipsnio 1 dalies prasme, tokiu atveju turėjo būti taikoma CK 4.85 straipsnio 3 dalis ir sprendimai dėl šios patalpos naudojimo/valdymo galėjo būti priimami tik griežtai laikantis CK 4.85 straipsnio 4 bei 5 dalyse nustatytos tvarkos, kas šiuo atveju padaryta nebuvo. Net jeigu laikyti, jog šiuo atveju turi būti taikomos CK 4.75 straipsnio nuostatos, apeliantas sutinka, kad atsakovai, prisijungimui prie namo inžinerinių sistemų ir namo konstrukcijos (sienos) iškirtimui, yra gavę namo bendraturčių daugumos sutikimus (CK 4.85 straipsnis), tačiau dėl Patalpų (1-1, 1-14 ir 1-16), vadovaujantis CK 4.75 straipsniu, 100 proc. balsų niekada neturėjo. Atsakovai priešieškinio dėl teisės jiems pripažinimo atlikti remonto darbus patalpose (1-1, 1-14) nereiškė, todėl šiai dienai tokia statyba kvalifikuotina kaip nelegali statyba. Teismas sprendimu neatskleidė bylos esmės bei priėmė teisiškai ydingą sprendimą.

22.5. Teismas tenkino priešieškinio reikalavimus nepagrįstai ir neteisėtai, ignoruodamas imperatyvias teisės aktų nuostatas. Apelianto kartu su ieškiniu teikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovai (ieškovai pagal priešieškinį) ne tik, kad neišnaudojo visų galimybių, siekiant priimti bendrą, visų bendraturčių norus atitinkantį sprendimą, bet pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias tokių sprendimų priėmimo procedūras. Atsakovų buvo paprašyti pateikti sprendimą dėl butų savininkų sutikimo tiesti inžinerinius tinklus per bendro naudojimo objektus, tačiau tai nebuvo padaryta.

22.6. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas visiškai neatsižvelgė į atsakovo elgesį, dėl kurio kaltės ir buvo pradėtas teisminis procesas. Juo labiau, kad apeliantas tokį prašymą buvo išreiškęs vykusio teismo posėdžio metu, jeigu teismas vertintų, kad vis tik apelianto ieškinys atmestinas. Netinkami procesiniai atsakovų veiksmų (tikrovės neatitinkančių aplinkybių nurodymas, sutikimų teikimas po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, darbų atlikimas bylos nagrinėjimo pabaigoje, nesavalaikių procesinių dokumentų pateikimas) sudaro pagrindą nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų taisyklės.

Atsiliepimas

23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo atsakovui A. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad bendraturčių sutikimas atsakovams atlikti paprastojo remonto darbus privalėjo būti išreikštas privalomai organizuojant patalpų savininkų susirinkimą ir priimant protokolinį sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka ir kitose susijusiose teisės normose, yra teisiškai nepagrįsti. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto lingvistinė formuluotė aiškiai numato - „paprastojo remonto darbams yra būtinas /statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas // ar // butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas <...>, priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka“/. Įstatyme yra tik imperatyviai nustatyta, kad sutikimas turi būti išreiškiamas raštu, bet įstatymas nenurodo, kokia konkrečia forma rašytinis bendraturčio sutikimas turi būti pateiktas. Pažymėtina, kad svarbu yra bendraturčio valia, privalomai išreikšta raštu, o ne rašto forma (tiesiogiai ar protokoliniu sprendimu).

23.2. Jokia medžiaga byloje nepagrindžia ieškovo teiginio, kad atsakovai prisijungė būtent prie paties ieškovo savavališkai įrengtų nuotekų tinklų - šio fakto ekspertas netyrė, šis faktas nebuvo nustatytas ir išnagrinėtose civilinėse bylose, taip pat ir Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-118-459/2021.

Šalies argumentai

23.3. Apeliantas teigia, kad atsakovams priklausančio buto Nr. 4 durys atsidaro į išorę, ir toks durų įrengimas (durims atsiveriant į koridorių) neatitinka projekto sprendinių bei galiojančių priešgaisrinės saugos reikalavimų. Teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas sutiko, kad projektas neapima durų įrengimo sprendinių, taigi ieškovas nepagrįstai teigia, kad durų varčios įrengimas neatitinka projekte numatytų sąlygų. Atsakovai, keisdami senas duris į naujas, varčios krypties nekeitė. Apeliantas teigdamas, kad durų varčios krypties į išorę įrengimas pažeidžia galiojančius teisės aktus, rėmėsi tik prielaidomis - į bylą nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, pvz., specialistų išvadų.

23.4. Negatorinio ieškinio tenkinimo atveju turi būti įrodytas ieškovo teisių pažeidimo faktas, o priešinio ieškinio tenkinimo atveju - kad bendraturtis atsisako duoti sutikimą darbams atlikti, negalėdamas pagrįsti esminio savo teisių pažeidimo - statybos darbų neigiamo poveikio jo teisėms. Kaip konkrečiai yra pažeidžiamos apelianto teisės ventiliacijos sistemą išvedus į lauką tokiu būdu, kaip ji buvo išvesta, apeliantas teismui įrodyti nesugebėjo be deklaratyvių pareiškimų apie pažeidžiamas teises, ieškovas neteikė teismui jokių įrodymų nei apie tai, kaip galimai pakito daikto ekonominė vertė, nei kaip padidėjo triukšmas dėl buitinio ventiliatoriaus veikimo. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vasarą buvo (duomenys neskelbtini) ir susidūrė su ventiliaciniu triukšmu: dirbant ventiliatoriui, kada priverčiamai pučiamas oras, sukeliamas triukšmas pūtimo metu ir taip jo ramybė yra drumsčiama. Tačiau apeliantas niekaip nepaaiškino, kaip ventiliatoriaus veikimas sanitarinio mazgo patalpoje (1-16) trukdo apeliantui ilsėtis bute, kuris yra nutolęs nuo ventiliatoriaus per beveik 11 m, papildomai įvertinus dar ir aplinkybes, kad tarp apelianto buto ir sanitarinio mazgo patalpos yra kitas, S. V. priklausantis butas Nr. 1, bei bendrojo naudojimo namo laiptinė. Lygiai taip niekuo nepagrįstas yra apelianto teiginys dėl nepageidaujamų kvapų atsiradimo dėl atsakovų įrengtos buitinės ventiliacijos bendrojo naudojimo patalpose - iš projekto sprendinių yra matoma, kad buitiniu ortakiu oras iš atsakovams priklausančio sanitarinio mazgo patenka tiesiai į lauką per patalpoje (1-16) iškirstą pastato sieną. Šviestuvai koridoriuose (1-4) ir (1-1) užsidega nuo judesio. Į bylą pateiktoje vaizdo medžiagoje yra matyti, kad šviestuvai nuo įsižiebimo momento šviečia 45 sekundes. Atstumas tarp dviejų šviestuvų yra apie 4 metrus (šviestuvas patalpoje (1-4) yra įrengtas ne patalpos viduryje, o arčiau durų). Galimai dėl palubėje įrengto ventiliacijos vamzdžio, patalpoje (1-1) šviestuvas įsižiebti vėluoja apie 2 sekundes. Nepaisant to, patalpoje yra užtikrinta pakankama šviesos sklaida - kaip minėta, dega už 3 m esantis kitas šviestuvas, jo degimo laikas - 45 sekundės ir šis laikas yra visiškai pakankamas saugiai pereiti patalpą iki kito savaime užsidegančio šviestuvo. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas niekaip neįrodė fakto, kad jo daikto valdymo teisės yra pažeistos ir jis negali daikto valdyti pagal jo paskirtį, neįrodė jokių dėl atsakovų atliktų darbų patirtų ar patiriamų nuostolių, neįrodė, kokiu būdu yra mažinama naudojimosi daiktu vertė.

23.5. Nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovai galimai veikė nesąžiningai, piktnaudžiavo ar aplaidžiai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Apeliantas kreipėsi į teismą, manydamas, kad jo – ieškovo teisės yra pažeistos, o ne todėl, kad galimai atsakovai neturi visų bendraturčių sutikimo (neaišku, kaip kitų bendraturčių sutikimo neturėjimas galėtų paveikti paties ieškovo teises), be to, apelianto manymas, kad bendraturčių sutikimai būtinai turi būti pateikti tik protokolinio susirinkimo forma ir atkaklus šios pozicijos laikymasis neabejotinai prailgino bylos nagrinėjimą, padidino abiejų šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, bylos nagrinėjimo metu tik buvo įvykdyti darbų užbaigimo darbai, teisės šiuos darbus atlikti atsakovams nevaržė joks teisės aktas ar teismo sprendimas. Taip pat remonto darbų užbaigimas jau bylos nagrinėjimo teisme metu negali būti vertinamas kaip procesinis šalies elgesys. Teismas, atmesdamas ieškinį ir tenkindamas priešieškinį, teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. P., atsakovai A. M., B. M. ir tretieji asmenys S. V., G. V. bei M. R. yra nekilnojamojo daikto - pastato, esančio (duomenys neskelbtini) - dalies bendraturčiai. Ieškovui priklauso 7/34 dalys ginčo patalpos (1-1) bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovams - 13/34 dalys, trečiajam asmeniui S. V. - 6/34 dalys, taip pat, jai ir jos sutuoktiniui trečiajam asmeniu G. V. priklauso 4/34 dalys ginčo patalpos bendrojoje dalinėje nuosavybėje, trečiajam asmeniui M. R. - 4/34 dalys; ieškovui priklauso 4/17 dalys ginčo patalpos (1-14) bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovams - 6/17 dalys, trečiajam asmeniui S. V. - 3/17 dalys, taip pat, S. V. ir jos sutuoktiniui trečiajam asmeniui G. V. priklauso 2/17 dalys ginčo patalpos bendrojoje dalinėje nuosavybėje, trečiajam asmeniui M. R. - 2/17 dalys; ieškovui priklauso 8/19 dalys ginčo patalpos (1-16) bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovams - 9/19 dalys, trečiajam asmeniui S. V. - 2/19 dalys.

26. Kaip rodo byloje pateiktas Projektas, kad atsakovai bendrojo naudojimo patalpose - koridoriuje (1-1) bei sanitarinio mazgo patalpose (1-14, 1-16) vykdė šiuos remonto darbus: į butą Nr. 4 buvo atvesta šalto vandentiekio linija daugiasluoksniu plastikiniu vamzdžiu, prisijungiant prie esamos pastato vandentiekio sistemos, įrengtas nuotekų vamzdis po bendro naudojimo patalpos (1-1) grindimis, prisijungiant prie esamos pastato nuotekų sistemos, įrengtas buitinis sieninis ventiliatorius, kuriuo ištraukiamas oras yra šalinamas per gofruotą skardos vamzdį, įrengtą patalpų (1-1, 1-14 ir 1-16) palubėje bei patalpoje 1-16 kertant pastato išorinę sieną.

27. Ieškovas pateiktu ieškiniu teismui prašė pripažinti atsakovų veiksmus - trukdančius bendraturčiams naudotis nekilnojamuoju daiktu: a) bendro naudojimo patalpomis koridoriumi, žymėjimas plane: 1-1, 9.61 kv. m. ploto, sanitariniu mazgu, žymėjimas plane: 1-14, 2.65 kv. m. ir sanitariniu mazgu, žymėjimas plane: 1-16, 3,73 kv. m., esančių (duomenys neskelbtini) be papildomų trukdžių (vizualinės taršos, sumažinto patalpų aukščio, padidinto pro konstrukcijas kylančio triukšmo) bei buto Nr. 4 durų, kurios atsidarydamos į išorę blokuoja buto Nr. 3 duris, įrengimą - neteisėtais; b) įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą pašalinti nekilnojamojo daikto valdymo teisės pažeidimus, grąžinant daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, pašalinant per bendro naudojimo patalpas: koridorių, žymėjimas plane: 1-1, sanitarinį mazgą, žymėjimas plane: 1-14, sanitarinį mazgą, žymėjimas plane: 1-16 nutiestas komunikacijas, reikalingas atsakovams įsirengti sanitarinį mazgą bute Nr. 4 bei pakeičiant buto Nr. 4 durų atsidarymo kryptį taip, kad jos neblokuotų buto Nr. 3 durų.

28. Atsakovai pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovams teisę atlikti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus pagal projektuotojo A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašą“ be bendraturčio ieškovo R. P. sutikimo.

29. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovų priešieškinį patenkino. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jo atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas ir, kad atsakovų atlikti paprastojo remonto darbai iš esmės pažeidė ieškovo teises bei teisėtus interesus.

30. Dėl priimto teismo sprendimo ieškovas pateikė apeliacinį skundą. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą argumentuodamas tuo, kad teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą neįvertino visų ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių, neteisingai nustatė ginčui spręsti aplinkybes ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą teismo sprendimą. Teigia, kad teismas visiškai nevertino apelianto nurodytų argumentų ir konstatuotų aplinkybių ankstesnėje jau išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-118-459/2021, o taip pat, kad atsakovų naujai įrengtos durys neatitiko priešgaisrinių reikalavimų. Apelianto nuomone, koridoriuje atsakovų įrengtas lubų ortakis ir ventiliatorius užstoja naktinės lempos šviesą, o teismas vertino tik dalį atsakovo pateikto vaizdo įraše fiksuotų aplinkybių ir padarė nepagrįstas išvada, kad apelianto teisės nebuvo pažeistos.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, gindamas savo, kaip savininko teises, ieškinį pareiškė prašydamas pripažinti atsakovų veiksmus kaip trukdančius naudotis jam nekilnojamuoju daiktu bei įpareigoti atsakovus pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus. Taigi, ieškovas reiškė negatorinį ieškinį, o tai reiškia, kad ieškovas gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

32. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad bendraturčio teisės ginamos, jei jos yra pažeistos.

33. Ieškovas ieškinį grindžia nurodydamas tai, kad jo kaip bendro naudojimo patalpų bendraturčio teisės pažeidžiamos dėl to, kad yra vizualinė tarša, vizualiai sumažėjęs patalpos aukštingumas ir padidėjęs triukšmo lygis. Ieškovas teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad būdamas ginčo objekte susidūrė su ventiliaciniu triukšmu ir koridoriuje girdėjo garsą, kada atsakovai naudojosi sanitariniu mazgu. Kadangi ventiliacinė anga yra priverstinė ir reikalingas darbui ventiliatorius, tuomet sukeliamas triukšmas ir drumsčiama ieškovo ramybė, o taip pat šviestuvas užsidega nuo judesio daviklio, o jeigu būtų jungiklis, tai ieškovas vis tiek turėtų su prožektoriumi iš savo buto ateiti ir užsidegti šviesą. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovo ieškinio sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jo teisės yra pažeidžiamos ir motyvavo, kad pagal bylos aplinkybes nėra jokio teisinio pagrindo tinkamai įvertinti ieškovo nurodytų teisių pažeidimo dėl vizualinės taršos dėl bendrojo naudojimo patalpos aukštingumo sumažėjimo bei dėl to, kad atsakovams atlikus paprastojo remonto darbus bendrojo naudojimo ar ieškovo asmeninės nuosavybės teise valdomose patalpose pakito (padidėjo) triukšmo lygis. Teismas sutiko, kad įsijungus ventiliacijai, triukšmas atsiranda, tačiau triukšmo lygis nebuvo išmatuotas ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis viršija įstatymu nustatytas leistinas normas. Teisėjų kolegija tokioms nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms pritaria pažymėdama, kad apylinkės teismas galutinę išvadą padarė tinkamai įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą (CPK 185 straipsnis). Priimdamas sprendimą apylinkės teismas vertino tiek ieškovo paaiškinimus, tiek ir atsakovų paaiškinimus bei kitą bylos medžiagą. Teismas taip pat vertino ir eksperto D. K. paaiškinimus, kurie neprieštarauja faktiniai situacijai ir patvirtina neužbaigtų darbų užbaigimo faktus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas triukšmo padidėjimo lygį galėjo įrodinėti ir kitais dokumentais nurodytais CPK 197 straipsnio 2 dalyje, kurie turėtų didesnę įrodomąją galią negu kitų įrodymų. Tačiau ieškovas tokia įrodinėjimo teise nepasinaudojo, o teismo nustatytos aplinkybės nėra paneigtos. Esant nurodytai argumentacijai teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo ieškinys neįrodžius jo teisių pažeidimo buvo atmestas pagrįstai (CPK 178 straipsnis).

34. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjant kitą Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2A-118-459/2021 buvo nustatyti reikšmingi faktai šiai bylai. Kaip teisingai nurodo atsakovai, kad minėtoje byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl atsakovų prisijungimo prie ieškovo savavališkai įrengtų nuotekų tinklų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toje byloje nustatytos aplinkybės nesusijusios su ginčo dalyku šioje nagrinėjamoje byloje, todėl apylinkės teismas apeliacinėje byloje nustatytais faktais neprivalėjo vadovautis.

35. Pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovai dėl patalpų 1-1 ir 1-14 įteisinimo turi daugumos bendraturčių sutikimą. Patalpoje Nr. 1-16, dėl kurios bendraturčių balsai pasiskirstė vienodai (du prieš du) buvo atlikti darbai: palubėse išvestas ventiliacinis vamzdis ir padaryta ventiliacinė anga, kurie tinkamai sutvarkyti. Taigi, atsakovai byloje pateikė priešieškinį, prašydami leisti be ieškovo sutikimo įteisinti atliktus paprastojo remonto darbus. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs priešieškinį pagrįstu jį patenkino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta argumentacija aptartu klausimu (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

36. Atsakovai, kaip bendraturčiai, turi teisę įgyvendinti visas statytojo teises, tačiau tai gali padaryti tik turėdami bendraturčių sutikimą. Bendraturčiai gali duoti sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002). Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-267/2012).

37. Kasacinio teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas turi būti atkreipiamas dėmesys ir bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009; ir kt.).

38. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2015).

39. Kaip rodo byloje medžiaga, kad atsakovai yra pateikę ieškovui A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašą“, ką patvirtina ir ieškovo prie ieškinio pridėtas Projektas, ko neginčijo ir ieškovas. Ieškovas išsiuntė atsakovams 2023 m. vasario 23 d. pretenziją, kurioje prašė pašalinti valdymo teisės pažeidimus ir gražinti daiktą į buvusią padėtį, kadangi darbus vykdė be ieškovo sutikimo. Atsakovai atsakyme į pretenziją nurodė, jog yra gavę rašytinius daugumos patalpų bendraturčių sutikimus darbams atlikti: prisijungimui prie namo inžinerinių sistemų ir namo konstrukcijos (sienos) iškirtimui - visų namo bendraturčių daugumos, darbams bendrojo naudojimo patalpose pirmajame aukšte - tų patalpų bendraturčių sutikimus ir buvo persiųsti bendraturčių S. V. ir M. R. elektroniniai laiškai, kuriuose raštu buvo išreikštas bendraturčių sutikimas dėl atsakovų vykdomų darbų. Įvertinus nustatytas aplinkybes pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui buvo suprantama paprastojo remonto darbų apimtis ir pobūdis, ieškovas buvo tinkamai supažindintas su ketinamais vykdyti paprastojo remonto darbais. Apylinkės teismui konstatavus, kad atsakovai tinkamai atskleidė ieškovui informaciją apie planuojamus atlikti paprastojo remonto darbus, ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, kad atlikti paprastojo remonto darbai iš esmės pažeidė jo teises bei teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis).

40. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimo atliktai motyvacijai, kad ieškovo argumentai dėl atsisakymo pripažinti atsakovams A. M. ir B. M. teisę atlikti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus pagal projektuotojo A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašą“ be bendraturčio R. P. sutikimo yra nepagrįsti ir formalūs ir toks atsisakymas vertinamas kaip trukdymas kitam bendraturčiui pasinaudoti jam įstatymo suteikiama teise savo teises įgyvendinti.

41. Apylinkės teismas ištyręs bylos medžiagą, įvertinęs šalių duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nepateikė teismui jokių patikimais duomenimis pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad atsakovų atlikti paprastojo remonto darbai padarys neigiamą poveikį ieškovo, kaip bendraturčio, naudojimosi savo turtu sąlygoms, buvusioms iki paprastojo remonto darbų, keltų grėsmę ar pažeistų jo teises ir teisėtus interesus. Padaręs tokią pagrįstą išvadą apylinkės teismas turėjo teisinį pagrindą atsakovų priešieškinį patenkinti ir pripažinti atsakovams teisę atlikti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus pagal projektuotojo A. B. parengtą techninio darbo projektą „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) buto Nr. 4 šalto vandentiekio, buitinių nuotekų vėdinimo sistemų paprastojo remonto aprašą“ be bendraturčio ieškovo sutikimo.

42. Visa kita apelianto apeliacinio skundo argumentacija sprendžiant ieškovo pareikštą negatorinį ieškinį atsakovams bei atsakovų pareikštą priešieškinį ieškovui, pirmosios instancijos teismo padarytai galutinei išvadai nėra reikšminga, todėl neanalizuotina.

43. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių neatsižvelgė į atsakovo netinkamą procesinį elgesį, t. y. apeliantas kelia laimėjusios bylą šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, įvertinant jos procesinį elgesį sąžiningumo aspektu. Teisėjų kolegija atsakydama į tai pažymi, kad byloje nenustatyta, jog atsakovai būtų reiškę nepagrįstus prašymus, vilkinę procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojęsi savo procesinėmis teisėmis, kas būtų turėję įtakos nebūtinų ir nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ar išaugimui. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo sąlygų, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamas, o visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į jų susidarymo priežastį, buvo būtinos ir pagrįstos, ir tai sudarė pagrindą taikyti bendrąją CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę - atmetus ieškovo atsakovams pareikštą materialųjį ieškinio reikalavimą, atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš ieškovo.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apibendrinus išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas bei kasacinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose. Byloje nenustatyta, kad priimant sprendimą buvo pažeistos šalių įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės (CPK 176-178 straipsniai) bei vertinti byloje pateikti įrodymai (CPK 185 straipsnis). Naikinti teismo sprendimą apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46. Atsakovas A. M. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašo priteisti iš ieškovo. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyto dydžio, todėl jos priteisiamos atsakovui A. M. iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo, veikiančio Klaipėdos apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisAlbina Rimdeikaitė