- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-24
- Bylos Nr.
- e2-14619-1119/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04552-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- P. A.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui P. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė I. A. ieškiniu (el. b. medž. 1-2 l.), kurį tikslino teismo posėdyje, prašo nutraukti jos ir atsakovo P. A. (duomenys neskelbtini) skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes, t. y., ieškovei palikti pavardę „A.“, o atsakovui – „A.“, bei priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad sudarius santuoką šalys sugyveno gerai, augino dukrą V. A., kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metais atsakovas išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovė tuo metu augino (duomenys neskelbtini) vaikus iš pirmos santuokos, negalėjo vykti kartu su juo. Atsakovas nustojo skambinti, nebegrįždavo į (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko jie nebuvo susitikę, svarbia informacija apsikeisdavo per (duomenys neskelbtini) gyvenančią dukrą V. Atsakovas ir dukra gyvena skirtinguose regionuose, susitinka retai, dažniau bendrauja telefonu. Jie naudojasi bendru elektroniniu paštu. Taigi, nuo (duomenys neskelbtini) metų šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro namų ūkio. Jų šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Susitaikyti nėra jokių galimybių. Nurodė, kad bendrų vaikų, dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, bendrų kreditorių taip pat neturi. Ieškovė neprašo išlaikymo iš atsakovo.
3. Ieškovė I. A. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad jų su atsakovu sprendimas sudaryti santuoką buvo gana spontaniškas, pažinojo vienas kitą tik (duomenys neskelbtini) m. Kaip ir nurodyta ieškinyje (duomenys neskelbtini) m. atsakovas, pasakęs, kad jam šalta gyventi (duomenys neskelbtini), išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini). Jis dirbo laukuose. Ieškovė tuo metu augino jų nepilnametę dukrą. Žino, kad atsakovas buvo grįžęs vieną kartą į (duomenys neskelbtini), susitiko su savo vaikais iš kitos santuokos, tačiau su ja – nesusitiko. Ji (duomenys neskelbtini) m. važiavo rinkti braškių į (duomenys neskelbtini) pas draugę, kur dirbo 3 mėnesius. Tuomet bandė per savo draugę su atsakovu susisiekti, tačiau jis atsisakė bendrauti ir daugiau į jos skambučius neatsiliepdavo. Ji augino dukrą iki kol dukrai sukako (duomenys neskelbtini) m., atsakovas dukrą padėdavo išlaikyti, siųsdavo pinigus. Kai dukrai suėjo (duomenys neskelbtini) m., ji išvyko atostogų pas atsakovą ir į (duomenys neskelbtini) nebegrįžo, dukrą augino atsakovas, o ji siųsdavo dukrai siuntinius iš (duomenys neskelbtini). Reikėjo anksčiau nutraukti santuoką, tačiau dėl nesibaigiančių darbų nesugebėjo susitvarkyti dokumentų. Ji (duomenys neskelbtini) m. gyveno kartu su sugyventiniu, sugyventinis (duomenys neskelbtini) m. mirė. Sutinka, kad dėl santuokos iširimo kalti abu su atsakovu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas P. A. elektroniniu paštu nurodė, kad sutinka nutraukti santuoką. Atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Kadangi atsakovas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat nėra žinomos jo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys, byla išnagrinėta atsakovui teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos aplinkybės.
5. Pateiktas santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad I. A. (iki santuokos sudarymo – J.) ir P. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 5 l.). Šalys santuokoje kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų neįgijo (el. b. med. 6-8 l.).
6. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
7. Ieškovė prašė nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) skyriuje santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
8. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51-3.54 straipsniai) (CK 3.61 str. 2, 3 d.).
9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).
10. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo (duomenys neskelbtini) m. nebegyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, nes atsakovas išvyko nuolat gyventi ir dirbti į užsienį. Nors ieškovė teigė bandžiusi atkurti šalių santykius, tačiau atsakovas buvo kategoriškas ir atsisakė su ja bendrauti. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog ir ieškovė nevykdė sutuoktinės pareigų, nes, būdama santuokoje su atsakovu, gyveno su sugyventiniu. Taigi šalių santuoka iširo dėl šalių neatsakingo požiūrio į šeimą, nenoro stengtis, kad šeima būtų išsaugota, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimo. Atsakovas nepateikė prieštaravimo dėl santuokos nutraukimo pagrindo (CPK 178 str.). Šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad ieškovė įrodė, jog santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2, 3 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).
11. Tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių nutraukus santuoką, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės – „A.“ ir „A.“ (CK 3.69 str.).
12. Kadangi ieškovė nurodė, jog nereikalauja išlaikymo iš atsakovo, neprašo priteisti neturtinės žalos, bei nėra pagrindo teikti išlaikymą atsakovui, šalys bendrų nepilnamečių vaikų, kreditorių ir dalintino turto neturi, todėl šie klausimai šioje byloje nespręstini.
Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniai klausimai.
13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
14. Ieškovė šioje byloje buvo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, jai advokatė I. P. teikė antrinę teisinę pagalbą. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CK 96 str. 1 d.), o būtent priteistina 114 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir 295,83 Eur išlaidos už advokatės ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 99 str. 1 d.).
15. Teismas šioje byloje turėjo 4,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nepriteistinos iš atsakovo, nes neviršija minimalios bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti P. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „A.“, o atsakovui palikti pavardę „A.“.
Priteisti iš atsakovo P. A., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 114 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų) žyminio mokesčio (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662) ir 295,83 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus, 83 ct) išlaidų už advokatės ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą, jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - D. B. A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuokos sudarymo įrašą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.