Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-851/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-20
Bylos Nr.
1A-209-851/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Evaldas Gražys, Aiva Survilienė
Nuteistasis
T. G.
Advokatai
Arūnas Alekna
Kategorijos
Bylos Nr. 1A-209-851/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27426-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,nuteistajam T. G. ir jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G. (toliau – ir apeliantas, nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams,

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus M. J. sveikatos sutrikdymas) laisvės atėmimu 4 mėnesiams,

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus D. G. sveikatos sutrikdymas) laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į T. G. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas - 2 paros, bei kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2022 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d.

Nuosprendžiu iš dalies tenkintas D. G. civilinis ieškinys ir iš T. G. jai priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; tenkintas Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys ir iš T. G. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteista 124,63 Eur žalos atlyginimo.

Taip pat nuspręsta iš T. G. išieškoti 1 300 Eur D. G., advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusios atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. T. G. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. liepos mėn., laikotarpiu nuo 1 iki 22 d., tiksliai nenustatytą dieną, apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiais sudavė nemažiau kaip 12 kartų gulinčiai D. G. į šonus, pilvo sritį, nugarą, kojas, rankas, taip dėl dešinės pusės devinto, vienuolikto šonkaulių lūžių, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. G. sveikatą.

2. Taip pat pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. lapkričio 17 d. apie 9.35 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,33 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiu vieną kartą sudavė M. J. į dešinį antakį, 5-6 kartus sudavė į viršugalvį, po to alkūne apkabino M. J. kaklą ir smaugė, taip dėl muštinės žaizdos dešiniame antakyje, odos nubrozdinimų galvos dešinės pusės plaukuotoje dalyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. J. sveikatą.

3. Taip pat pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. gruodžio 6 d. apie 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu peiliu du kartus sudavė D. G. į krūtinę, taip dėl durtinių – pjautinių žaizdų abipus krūtinės priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje, besirezorbuojančios poodinės kraujosruvos krūtinės dešiniame šone nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. G. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis nesudavė smūgio M. J. į viršugalvį, o šį tik pastūmė, nes pastarasis priekabiavo prie jo draugės D. G.. Nukentėjusysis jam atleido, jokių pretenzijų neturi. Taip pat nuteistasis prašo įvertinti tai, kad jis yra laikomas kalėjime daugiau nei metus laiko. Suėmimo taikymo metu yra skatintas, nei karto nusižengė, lankosi pas psichologę. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis pasitaisė.

5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nagrinėjamu atveju iš apelianto skundo nustatyta, jog nuteistasis ginčija jam paskirtą bausmę. Be to, iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su nustatyta nusikalstamos veikos faktine aplinkybe – t. y. nuteistojo teigimu, nepagrįstai nurodyta, kad jis sudavė smūgį M. J. į viršugalvį, nors jis nukentėjusįjį tik pastūmė.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama skunde, pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis T. G. kumščiu vieną kartą sudavė M. J. į dešinį antakį, 5-6 kartus sudavė į viršugalvį, po to jį smaugė. Be to, Panevėžio apygardos teismas, parinkdamas T. G. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė.

Dėl skunde nurodomos faktinės aplinkybės

8. Nors nuteistasis skunde bei advokatas baigiamųjų kalbų metu nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta ir aukščiau (šios nutarties 7 punkte) aprašyta T. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, faktine aplinkybe, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nuteistasis atliko jam inkriminuojamus veiksmus, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma – paties nuteistojo ir nukentėjusiojo M. J. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada (toliau – Specialisto išvada). Pirmiausia, pats nuteistasis apklausiamas teisme pripažino, kad sumušė M. J.. Nuteistasis nurodė, kad dėl 2022 m. lapkričio 17 d. suduotų smūgių M. J. jis prisipažįsta. Aptariamo įvykio metu suėmęs M. J. už atlapų, stūmė šį į kampą, taip pat sudavė kumščiu į antakį, į galvą, gali būti, kad 5-6 kartus smūgiavo į viršugalvį, o po to smaugė alkūne. Savo veiksmus nutraukė D. G. liepus. Be to, ir ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis pripažino, kad ne tik pastūmė nukentėjusįjį, tačiau ir sudavė pastarajam. Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai – M. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad T. G. jam sudavė į kaktą, tačiau nepamena, kiek kartų. Nukentėjusysis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. J. detaliai papasakojo apie T. G. jam suduotus smūgius – nurodė, kad nuteistasis jam sudavė smūgį į dešinės pusės antakį bei jį prakirto. Po šio smūgio jis užsidengė rankomis galvą, tada nuteistasis jam sudavė dar 5-6 smūgius kumščius į viršugalvį, po to apkabino alkūne per kaklą ir pradėjo smaugti. Priešingai nei baigiamųjų kalbų metu nurodė nuteistojo advokatas, tai, kad nuteistasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, patvirtina ir Specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad M. J. nustatyta muštinė žaizda dešiniame antakyje, odos nubrozdinimai galvos dešinės pusės plaukuotoje dalyje. Poodinė kraujosrvuva dešinės akies viršutiniame voke padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. lapkičio 17 d. Pažymėtina, kad Specialisto išvadoje nustatyta ir tai, kad M. J. sužalojimai padaryti ne mažiau keturių bukų trauminių poveikių pasekoje, todėl skundo argumentas, kad nuteistasis nukentėjusįjį tik pastūmė, atmestinas kaip nepagrįstas.

9. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šios nusikalstamos veikos faktines aplinkybes remdamasis byloje esančių įrodymų visetu, todėl nėra pagrindo tenkinti advokato baigiamųjų kalbų metu pateikto prašymo ir apeliaciniame skunde ginčijamas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pašalinti kaip neįrodytas.

Dėl bausmės

10. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmę nuteistajam, nepadarė.

11. Dėl apelianto prašymo paskirti švelnesnę bausmę, pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

12. Skundžiamu nuosprendžiu T. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos). Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamas laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų; už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam T. G. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad T. G. padarė tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, padaryti nusikaltimai nesukėlė sunkių negrįžtamų padarinių. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat įvertinta ir T. G. asmenybė – jog jis teisiamas jau ketvirtą kartą iš esmės už analogiškas nusikalstamas veikas, kurias jis vykdo prieš asmenis, su kuriais vartoja alkoholį bei prieš moteris, su kuriomis gyvena, ir taip pat vartoja alkoholį, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, administracine tvarka baustas už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviam bei už cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka, įsigijimą, oficialiai nedirbo. Be to, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniam teismui akcentuotą aplinkybę – t. y. kad nuteistasis dėl nesunkių nusikalstamų veikų padarymo jau beveik vienerius metus yra suimtas.

14. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas už nusikalstamų veikų padarymą nuteistajam paskyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą bei parinko bausmių dydžius, mažesnius už straipsnių sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes iš dalies sudėjo ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

15. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Keisti skundžiamu nuosprendžiu T. G. paskirtos bausmės dydį ir dar labiau švelninti paskirtą bausmę, nei tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo, nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis suėmimo taikymo metu skatintas, nėra nei karto nusižengęs, jog lankosi pas psichologę, teisėjų kolegija vertina teigiamai, tačiau šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo nuteistajam skirti dar švelnesnės bausmės.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nuteistasis yra teisiamas jau ketvirtą kartą už analogiškas nusikalstamas veikas (2018 m. lapkričio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu T. G. nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, 2019 m. sausio 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu – už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, 2019 m. gegužės 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu – už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą). Taigi, jo daromos veikos yra panašaus pobūdžio, t. y. smurtinės nusikalstamos veikos, pasižyminčios grubiu ir įžūliu elgesiu, darančiu žalą kitų žmonių sveikatai ir kitiems įstatymu saugomiems gėriams. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijos įsitikinimu leidžia pagrįstai manyti, kad T. G. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmių dydžius, kurie yra mažesni nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis ar artimi minimaliam dydžiui, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Skirtos bausmės yra teisingos ir nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, bausmės švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo.

17. Teisėjų kolegija sutinka su skunde nurodyta aplinkybe, kad nukentėjusysis M. J. nuteistajam atleido ir jokių pretenzijų neturi, šią aplinkybę patvirtina M. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai. Visgi, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad nuteistasis padarė tris nesunkius nusikaltimus bei nešalina šių nusikaltimų pavojingumo. Skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertintos vertybės, į kurias nusikalstamomis veikomis buvo kėsintasi, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės, nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-137-693/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju dar švelnesnė bausmė, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

18. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam T. G. paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Bausmės subendrintos teisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl pagrindo keisti nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimo.

19. 2024 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 7 d. pažyma Nr. APD-2024-01457 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 216,67 Eur už T. G. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

21. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi nuteistajam T. G. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas nuteistojo iniciatyva, jo apeliacinis skundas atmestas. Tačiau teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, jog gynėjas nuteistajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat atsižvelgia ir į nuteistojo turtinę padėtį – Sodros duomenimis nuteistasis T. G. nedirba. Vadovaujantis tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo T. G. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš nuteistojo T. G. teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Teisėjai Evaldas GražysNerijus MeilutisAiva Survilienė